Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nukentėjusiojo R. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties ir nuteistojo T. V. baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusysis R. R. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį ir jam priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. R. kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius nesutinka su priteistu 1400 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiu kaip neadekvačiu jo patirtiems išgyvenimams, kartu teigia, kad jis buvo sumuštas gerokai stipriau nei nustatyta byloje (jis buvo intensyviai mušamas gulintis ant žemės, negalėdamas pasipriešinti, surakintas antrankiais), po sumušimo jam stipriai pakriko psichika, jis neteko pasitikėjimo žmonėmis ir valdžios institucijų darbuotojais. Taigi kasatorius nesutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, reikšmingomis sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos dydis pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje. Tačiau, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad teismai pažeidė BPK normas, nustatančias civilinio ieškinio nagrinėjimą, ar kad nesilaikė civilinės teisės nuostatų, nustatydami neturtinės žalos dydį, nenurodo. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde yra pakartoti nukentėjusiojo R. R. apeliacinio skundo teiginiai dėl priteistos per mažos sumos jam padarytai neturtinei žalai atlyginti. Šis klausimas apeliacinės instancijos teismo buvo išnagrinėtas, pateikiant motyvuotas išvadas, kurios teisės taikymo aspektu nėra skundžiamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo R. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.