Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. P. ieškinį atsakovėms A. P., L. P., A. P. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas, konstatavęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, atsisakė priimti ieškinį Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

6. Ieškovas pateikė teismui ieškinį atsakovėms A. P., L. P., A. P. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia; prašė pripažinti negaliojančiu 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariosios nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties 4.1 punktą, kuriame nustatyta, kad, jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir (ar) per šios sutarties 2.1 punkte nustatytą terminą dėl dovanos davėjo V. P. kaltės, sutartis laikoma nutrūkusia, ir dovanos davėja A. P. turi teisę gauti iš dovanos davėjo V. P. 20 000 Eur kompensacijos, taip pat pripažinti negaliojančiu 7.1 punktą, pagal kurį dovanos davėjas V. P. iki 2017 m. birželio 1 d. įsipareigoja savo lėšomis įteisinti Nekilnojamojo turto registre pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini).

7. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Plungės apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-400-206/2018, iškelta pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei A. P., tretiesiems asmenims L. P., A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, joje pareikštame ieškinyje buvo prašoma pripažinti negaliojančia 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį. Sandorį buvo prašoma pripažinti negaliojančiu Civilinio kodekso 1.91 straipsnio pagrindu. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

8. Teismas nurodė, jog šioje byloje keliamo ginčo šalys yra tapačios: ieškovas V. P. reiškia ieškinį atsakovėms A. P., L. P., A. P.. Tie patys asmenys dalyvavo ir nagrinėjant bylą Plungės apylinkės teisme, bylos Nr. e2-400-206/2018. Apeliacinės instancijos sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Kadangi ieškovas nekelia klausimo dėl ginčo šalių tapatumo ir neginčija teismo išvados, jog ginčo šalys tapačios, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakys.

9. Ieškovas iš esmės nesutinka su teismo nutarties dalimi, kurioje konstatuota, jog ieškinys pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

10. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį.

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

12. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 16 punktas).

13. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 17 punktas).

14. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas).

15. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 18 punktas).

16. Pasisakydamas dėl ieškinio dalyko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieškinio dalyką, kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

17. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo pakeitimas, nekeičiant jo faktinio pagrindo, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 17 punktas).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės ir atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų ir teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 39 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 33 punktas).

19. Nagrinėjamoje byloje nusprendžiama dėl pareikšto ieškinio, kuriame ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariosios nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties 4.1 ir 7.1 punktus, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (Civilinio kodekso 1.81 straipsnis), tapatumo jau išnagrinėtai bylai, kurioje buvo ginčijamas visas sandoris, kaip sudarytas dėl suklydimo (Civilinio kodekso 1.91 straipsnis). Pažymėtina, jog ginčijamuose sutarties punktuose numatyta, kad, jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir (ar) per šios sutarties 2.1 punkte nustatytą terminą dėl dovanos davėjo V. P. kaltės, sutartis laikoma nutrūkusia, ir dovanos davėja A. P. turi teisę gauti iš dovanos davėjo V. P. 20 000 Eur kompensacijos (4.1 punktas); dovanos davėjas V. P. iki 2017 m. birželio 1 d. įsipareigoja savo lėšomis įteisinti Nekilnojamojo turto registre pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (7.1 punktas). 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariosios nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties esminė sąlyga buvo įsipareigojimas padovanoti A. ir V. P. lygiomis dalimis sutartyje įvardytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir jame esantį nebaigtą statyti neįteisintą pastatą, priklausantį ieškovui ir atsakovei A. P. ir esantį (duomenys neskelbtini).

20. Įvertinus ieškiniu siekiamą tikslą – pripažinti negaliojančia sandorio dalį, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškinio dalykas abiejose bylose sutampa. Ta aplinkybė, jog šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais atitinkamus sutarties punktus, nepaneigia ieškinio dalyko tapatumo, nes minėtų punktų galiojimo klausimas pateko ir į ankstesnės teismo išnagrinėtos bylos dalyką.

21. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šioje byloje pareikštame ieškinyje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-400-206/2018 pareikštame ieškinyje yra nurodomos iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus. Tiek šioje byloje pareikštame ieškinyje, tiek anksčiau teismo išnagrinėtoje byloje ieškovas nurodė faktines aplinkybes apie tai, kad 2016 m. lapkričio 15 d. tarp jo ir atsakovės A. P. buvo sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią ieškovas perleido atsakovei dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, abiejose bylose taip pat nurodomos faktinės aplinkybės apie tai, kad tarp jo ir atsakovių A. P., L. P., A. P. 2016 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo padovanoti savo dukroms L. P. ir A. P. jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, taip pat užbaigti ir įteisinti šiame sklype statomo pastato statybą, o šios pareigos neįvykdžius – sumokėti atsakovei baudą. Abiejose bylose ieškovas teigia, kad preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį jis pasirašė suklaidintas advokato, šios sutarties sąlygos neatitinka jo tikrosios valios, yra neteisėtos ir jam nenaudingos.

22. Ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės jau buvo įvertintos ir dėl jų ginčijamo sandorio galiojimo aspektu buvo pasisakyta civilinėje byloje Nr. e2-400-206/2018. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių (juridinių faktų), kurios nebuvo nurodytos ir įvertintos anksčiau teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-400-206/2018. Šioje byloje ieškovas nurodo tik kitą sandorio negaliojimo teisinį pagrindą – jo prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei pagal Civilinio kodekso 1.81 straipsnį. Tai reiškia, kad ieškovas iš esmės siekia, jog tos pačios faktinės aplinkybės būtų dar kartą įvertintos, ir naujo tų pačių faktinių aplinkybių vertinimo pagrindu būtų padarytos kitokios išvados dėl sandorio galiojimo, nei buvo padarytos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-400-206/2018. Taigi ieškovas, inicijuodamas naują teisminį procesą tarp tų pačių šalių dėl tos pačios sutarties, tačiau, stengdamasis pakeisti ieškinio teisinį pagrindą taip, kad išvengtų jo prilyginimo tapačiam jau išnagrinėtam ginčui, iš tiesų siekia jau išspręsto ginčo pakartotinio išnagrinėjimo.

23. Pažymėtina, jog reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas, nekeičiant jo faktinio pagrindo, nepašalina reikalavimo tapatumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).

24. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl iš jų atsiradusių materialinių teisių gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Todėl net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimo institutui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

25. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieškinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

26. Nors prejudicinėje byloje ginčo sandorį buvo prašoma pripažinti negaliojančiu Civilinio kodekso 1.91 straipsnio pagrindu, tačiau reikalavimo faktinį pagrindą iš esmės sudaro tos pačios aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl sandorio punktų pripažinimo negaliojančiais Civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu šioje byloje. Pripažintina, jog nurodyti teisiniai sandorių negaliojimo pagrindai formaliai yra skirtingi, tačiau apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek šioje byloje pareikšto ieškinio, tiek prejudicinės bylos ginčo dalykas (pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas) ir pagrindas yra tapatūs. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo šalies reikalavimo formuluotės ir pasirinkto teisinio pagrindo, teisinė sandorių kvalifikacija, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis (faktiniu ieškinio pagrindu), yra išimtinai teismo prerogatyva.

27. Taigi, nors prejudicinėje byloje sandorį buvo prašoma pripažinti negaliojančiu tik Civilinio kodekso 1.91 straipsnio pagrindu, tačiau teismo šis nurodytas teisinis sandorių negaliojimo pagrindas neribojo, t. y. teismui nebuvo jokių kliūčių sandorį kvalifikuoti kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 39 punktas). Jeigu teismas prejudicinėje byloje ginčo sandorį būtų kvalifikavęs kaip neteisėtą Civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu, jis būtų šį teisinį pagrindą ir pritaikęs, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas prejudicinėje byloje konstatavo, kad ginčo sandoris yra galiojantis ir teisėtas civilinės apyvartos požiūriu.

28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį; keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.