- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- eA-1342-1188/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02668-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT, Tarnyba) 2023 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-08940 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VGTPT teikti pareiškėjui jo prašomą teisinę pagalbą Panevėžio apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui nepanaikinus skundžiamo Sprendimo, pareiškėjas prašo kreiptis išaiškinimo į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Sprendime nėra laikomasi Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų viršenybės principo. Tarnybos vidinės tvarkos ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30, 31 ir 109 straipsniams, bei Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 2 dalies ir 754 straipsnio nuostatoms. Pažeistas šalių lygybės principas ir neteisėtai vykdomas selektyvus teisingumas prašant sumokėti net ir už neteisėtai priteistą skolą.
2.2. Tarnybos nurodomas įsiskolinimas yra neteisėtas. Pareiškėjas neturėjo galimybės apsiginti, nes nebuvo įtrauktas į teismo procesą. Teismai priteisė Tarnybos sukurtą skolą, išieškojimas buvo perduotas antstoliui, procesas pasibaigęs. Visi pareiškėjo kreditoriai laukia galimybės gauti lėšų pagal CPK 754 straipsnio reikalavimų patenkinimo eilės metodiką. VGTPT nėra išskirtinė įstaiga, kuri galėtų pretenduoti į ankstesnį pinigų gavimą.
2.3. Neteikdamas teisinių paslaugų atsakovas nubaudė ne tik neteisėtu piniginiu reikalavimu, tačiau ir neteikiama teisine pagalba kitoje byloje.
2.4. Pareiškėjas prašo ne advokato darbo paslaugos, o tik atleidimo nuo teisminių mokesčių. Neteikiant prašomos teisinės pagalbos yra ribojama pareiškėjo galimybė kreiptis į teismą, kuriame būtų įvykdytas teisingumas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
3.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. eA-2920-502/2021 konstatavo, kad Tarnybos veiksmai, susiję su skolos išieškojimu iš pareiškėjo, yra teisėti ir pagrįsti. Šis sprendimas patvirtina, kad Tarnybos veiksmai, vykdant skolos išieškojimo procedūras, atitinka teisės aktų nuostatas.
3.2. Pagal LVAT praktiką, teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti. Ji realizuojama pagal Įstatymo numatytas sąlygas ir tvarką. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba suteikiama tik tokia apimtimi, kokia valstybė yra pajėgi šią teisę garantuoti (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5081-822/2018, LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-1062/2019). Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas aiškiai nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši nuostata yra vienas iš pagrindų, kuriuo remdamasi Tarnyba atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nepaisant jo argumento, kad prašoma pagalba yra tik žyminiam mokesčiui, t. y. bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.
3.3. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia antrinę teisinę pagalbą kaip ne tik procesinį atstovavimą bylose, bet ir bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimą nagrinėjamose bylose. Teisės aktai nenumato jokių išimčių Tarnybai netaikyti atsisakymo pagrindų tiems asmenims, kurie prašo antrinės teisinės pagalbos tik bylinėjimosi išlaidoms (žyminiam mokesčiui) apmokėti. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra integrali valstybės lėšomis apmokamos teisinės pagalbos dalis ir jam taikomi visi Įstatymo kriterijai. Be to, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto taikymas yra universalus ir nepriklausomas nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatyta apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis. Tai reiškia, kad pareiškėjo neįvykdyta pareiga sumokėti už anksčiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pakankamas pagrindas Tarnybai atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šis principas buvo patvirtintas ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016), todėl Tarnybos vertinimu, Sprendimas yra visiškai pagrįstas ir atitinka galiojančius teisės aktus.
3.4. Tarnyba 2023 m. spalio 2 d. gavo informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI), jog pareiškėjas nebuvo sumokėjęs 47,77 Eur skolos, ir remdamasis LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Nr. eA-2920-502/2021, kurioje konstatuotas Tarnybos veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas vykdant skolos išieškojimo procedūras iš pareiškėjo, Tarnybos Šiaulių skyrius, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, nusprendė nesuteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos. Tarnybos Šiaulių skyriaus Sprendime pabrėžiama, kad atsisakymas suteikti antrinę teisinę pagalbą susijęs su pareiškėjo skola.
3.5. Tarnybos Šiaulių skyrius 2023 m. spalio 13 d. ir 2023 m. spalio 19 d. raštais informavo pareiškėją apie būtinus pateikti dokumentus, siekiant įvertinti individualią pareiškėjo situaciją dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pagal Įstatymą ir kitus teisės aktus išimtys, leidžiančios atleisti pareiškėją nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, nenumatytos. Tačiau Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis suteikia Tarnybai teisę išimtinais atvejais, atsižvelgiant į pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisant 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatytų neteikimo pagrindų. Pareiškėjas, norėdamas, kad būtų įvertinta jo individuali situacija, turi pateikti motyvuotą prašymą su atitinkamais dokumentais ir informacija. Pareiškėjas Tarnybai nėra pateikęs prašymo dėl savo papildomo individualios situacijos įvertinimo ir nei Įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pačiai Tarnybai savo iniciatyva vertinti pareiškėjo individualią situaciją, be pareiškėjo prašymo dėl jo individualios situacijos įvertinimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5418-624/2019, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-525/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3095-492/2020).
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikė Tarnybos Šiaulių skyriui prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), susijusioje su akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškiniu. Tarnybos Šiaulių skyrius 2023 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į pareiškėją su prašymu per 10 dienų pateikti įrodymus apie skolos valstybei sumokėjimą. Tą pačią dieną atsakovas kreipėsi paklausimu ir į VMI dėl informacijos pateikimo. Tarnyba prašė suteikti informaciją, ar yra įvykdyti/vykdomi mokėjimai iš pareiškėjo pagal įsiteisėjusį Tarnybos sprendimą į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, už antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas– 5630) bei pateikti informaciją apie susidariusios skolos likutį. Pareiškėjas Tarnybos Šiaulių skyriui 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus reikalavimas sumokėti skolą yra neteisėtas ir antikonstitucinis. VMI 2023 m. spalio 2 d. raštu Nr. RMA-6895 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė atsakovui prašomą informaciją ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2023 m. spalio 1 d. nėra duomenų apie pareiškėjo į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas įmokos kodu 5630 (Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) sumokėtas įmokas. Tarnybos Šiaulių skyrius, išanalizavęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir atsižvelgęs Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatytą antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindą, Sprendimu nusprendė atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimo pagrindas buvo pareiškėjo nesumokėta skola.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas taip pat nustatė, kad šioje byloje skundžiamas sprendimas yra grindžiamas įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2021 m. kovo 4 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-1571-331/2021. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Regionų administracinis teismas (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) minėtu sprendimu iš pareiškėjo priteisė 47,77 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2920-502/2021 pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Regionų administracinio teismo (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2021 m. kovo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas darė išvadą, jog teismo sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas išspręstu galutinai ir negrįžtamai, šalys nebegali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Remdamasis bylos duomenimis teismas konstatavo, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebuvo padengęs įsiskolinimo valstybei ir Tarnybos Šiaulių skyrius pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje.
7. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 11 dalis nustatė, jog kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad Tarnyba, atsižvelgdama į asmens individualią situaciją, turi teisę nesiremti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu ir jam teikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu asmuo iki nustatyto termino nėra apmokėjęs visų ar dalies antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau asmuo privalo tarnybai pateikti motyvuotą rašytinį prašymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs jam Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje suteikta teise ir būtų pateikęs Tarnybos Šiaulių skyriui motyvuotą prašymą įvertinti jo turtinę padėtį, galimybę savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos sudėtingumą ir kt. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas.
8. Įvertinęs nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes teismas, konstatavo, kad Tarnybos Šiaulių skyrius, vertindamas pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 21 d. prašymą, neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu priimti kitokio sprendimo nei atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, nes dėl Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje numatytos išimties pareiškėjas nesikreipė.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
10. Pareiškėjas laikosi skunde nurodytos pozicijos, kad Tarnybos nurodoma pareiškėjo skola yra neteisėta.
11. Pareiškėjo vertinimu, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas reikalavimas yra perteklinis ir neturi būti taikomas. Teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis dėl šios įstatymo nuostatos konstitucingumo į Konstitucinį Teismą.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjo teigimu, teismas remiasi neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
13. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, teismas pažeidė tyrimo ir betarpiškumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnyje, procesinio lygiateisiškumo principą.
Atsiliepimas
14. Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti.
15. Tarnybos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
IV.
16. Byloje kilo ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-08940, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė Tarnyba pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjo skundo netenkino.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, teismas pažeidė tyrimo ir betarpiškumo principus, įtvirtintus ABTĮ 10 straipsnyje, procesinio lygiateisiškumo principą. Pareiškėjas nurodo nesutinkantis, kad yra skolingas Tarnybai. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad prašė pagalbos civilinėje byloje tik surašant prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo vertinimu, VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostata pažeidžia jo teisę į teisminę gynybą.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1571-331/2021 Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, iš pareiškėjo V. J. priteista 47,77 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. tampa šalims privalomas. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 2 d.), todėl pareiškėjo argumentai, kuriais ginčijamas įsiskolinimo pagrįstumas, atmestini kaip nepagrįsti.
21. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, taip pat nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI2-1571-331/2021 Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, iš pareiškėjo V. J. priteistas 47,77 Eur įsiskolinimas nėra sumokėtas. Pažymėtina, kad pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo, tik nurodė, kad Tarnybos, kaip ir visų kitų pareiškėjo kreditorių reikalavimas turi būti tenkinamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintą reikalavimų patenkinimo eilę.
22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas, numatantis, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.
23. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, kad Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
24. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo inter alia pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:
„10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“
„11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
25. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi VGTPĮ (2022 m. birželio 28 d. redakcija TAR, 2022 Nr. 2022-15582) 11 straipsnio 10 dalis numatė, kad Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Pagal VGTPĮ (2022 m. birželio 28 d. redakcija TAR, 2022 Nr.. 2022-15582) 11 straipsnio 11 dalį kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.
26. Sprendimų priėmimo dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-220 (toliau – ir Aprašas) 4 punktas nustato, kad Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Apraše taip pat numatyti ir individualios pareiškėjo situacijos vertinimo kriterijai.
27. Ginčijamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo visiškai apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitoje byloje, išlaidų. Byloje taip pat nėra duomenų, tokių argumentų pareiškėjas nenurodė ir skunde, kad jis, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, būtų pateikęs motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjo individualios situacijos vertinimo.
28. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjo teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), tačiau šia teise pareiškėjas nesinaudojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju Tarnybos Šiaulių skyrius 2023 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-08940 pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad jam buvo užkirsta galimybė ginti savo teises, pažeista jo konstitucinė teisė į antrinę teisinę pagalbą.
29. Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos formuluotė aiškintina taip, kad Tarnybai Įstatyme nustatytais pagrindais atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, šis asmuo įgyja teisę kreiptis į Tarnybą dar kartą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją, t. y. nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybes, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz. sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Vadovaujantis šia teisės nuostata, Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021; 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2887-502/2022, 2024m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-958-556/2024).
30. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų proceso teisės normų pažeidimo. Pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, nagrinėja vienas teisėjas. ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, turėjo teisę nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant. Pareiškėjo argumentus dėl lygiateisiškumo principo (ABTĮ 52 str. 1 d.) pažeidimo, tyrimo ir betarpiškumo principų (ABTĮ 10 str.) pažeidimo teisėjų kolegija vertina kaip abstrakčius bei deklaratyvius, nepagrįstus faktais, todėl atmeta juos.
31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.