- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- A-5418-624/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00493-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino (b. l. 1, 28), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VGTPT) Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl 2019 m. balandžio 24 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą.
2. Pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. kovo 17 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) išdavė 2019 m. balandžio 8 d. pranešimą, kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie išieškojimo aplinkybes dėl 1 240 Eur išieškojimo. Gindamasis nuo tikrovės neatitinkančių žinių, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl kvalifikuotos advokato pagalbos, t. y. 2019 m. balandžio 24 d. VGTPT Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Manė, kad atsakovas vilkina sprendimo priėmimą. Nurodė, kad pateikus skundą teismui, atsakovas priėmė 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą atsisakyti teigti antrinę teisinę pagalbą, kuris yra neteisingas ir prieštarauja teisės aktams.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimuose (b. l. 10–11, 35–37) prašė skundą atmesti.
4. Nurodė, jog 2019 m. balandžio 24 d. VGTPT Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2019 m. balandžio 25 d. gautas antstolio raštas, kad antstolio kontoroje yra vykdomas antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš pareiškėjo, o likusi neišieškota skolos suma sudaro 1 188,09 Eur. 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-882-7446, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 1 punktu, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos skyriuje gautas 2019 m. balandžio 24 d., antstolio raštas, kuriame pateikiama informacija reikalinga įvertinti aplinkybes, Klaipėdos skyriuje gautas 2019 m. balandžio 25 d. Teigė, kad nepraleidęs Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyto 5 darbo dienų termino, 2019 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
5. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteisė iš pareiškėjo 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Paaiškino, kad, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas nebuvo sumokėjęs visų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias jis buvo įpareigotas sumokėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu nusprendė atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Teigė, kad 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į VGTPT su prašymu papildomai įvertinti jo individualią situaciją ir išimties tvarka suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau tokio prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų pareiškėjas nėra pateikęs.
II.
6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 55–60).
7. Teismas nustatė, kad ginčijamu sprendimu, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje, kurioje jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, nuspręsta atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Atsisakydamas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą atsakovas vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, bei 18 straipsniu, kuriame numatyta antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka. Iš 2019 m. balandžio 24 d. prašymo „Suteikti antrinę teisinę pagalbą“ teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, nagrinėjant pareiškėjo skundą VMI.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas atsisakymą suteikti antrinę teisinę pagalbą grindė įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje eI-466-386/2015, kuriuo teismas iš pareiškėjo priteisė 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal VGTPT 2012 m. sausio 13 d. sprendimą, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Antstolio 2019 m. balandžio 23 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtino, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 10 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo; likusi neišieškota skola – 1 188,09 Eur. Ginčijamu sprendimu atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą iš esmės dėl to, nes konstatuota, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje. Teismas vertino, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs 1 188,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir šiuo metu yra vykdomas šios skolos išieškojimas, todėl jam ginčijamu sprendimu pagrįstai nesuteikta antrinė teisinė pagalba.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 10 bei 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, VGTPT atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (be kita ko vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas gali kreiptis į VGTPT su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o VGTPT, įvertinusi jo individualią situaciją, išimtiniais atvejais turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, t. y. netaikydama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija). Šiuo atveju nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjas VGTPT nėra pateikęs Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatyto motyvuoto rašytinio prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl daryta išvada, jog pareiškėjas nėra išnaudojęs visų įstatyme nustatytų galimybių gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą prašymą.
10. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių savo teises ginti ne teisminiu būdu, todėl VGTPT priėmė pagrįstą ir teisėtą ginčijamą sprendimą. Teismas, tikrindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu, neturi pagrindo konstatuoti, kad VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo ji panaikinti skunde nurodytais motyvais.
11. Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl 2019 m. balandžio 24 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą teismas nustatė, kad ginčijamu sprendimu, išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. balandžio 24 d. prašymą, atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo 2019 m. balandžio 24 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas ginčijamas sprendimas; be kita ko, byloje nebuvo ginčo, kad ginčijamas sprendimas priimtas per įstatymų nustatytus terminus. Dėl nurodytų priežasčių nebuvo pagrindo išvadai, kad atsakovas vilkino atlikti veiksmus (išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 24 d. prašymą). Nenustačius aplinkybių, jog VGTPT neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo VGTPT priimti sprendimą dėl 2019 m. balandžio 24 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą atmesti kaip nepagrįsti.
III.
12. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (b. l. 62–63).
13. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, jam nesuprantamas, pažeidžia jo konstitucinę teisę į kvalifikuotą teisinę pagalbą.
14. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 metų teismas atmetė visus pareiškėjo skundus motyvuodamas tuo, kad jam buvo nesąžiningai priteista skola už antrinę teisinę pagalbą. Po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo pareiškėjo skundus Regionų apygardos administracinis teismas tenkindavo, bet realios antrinės teisinės pagalbos pareiškėjas vis tiek negaudavo. Antrinė teisinė pagalba pareiškėjui neteikiama nuo 2002 metų visose bylose. Tai rodo, kad pareiškėjas yra sistemiškai persekiojamas.
15. Pareiškėjo teigimu, Regionų apygardos administracinio teismo pozicija prieštaringa. Visiškai analogiškomis sąlygomis pareiškėjo skundai tenkinami arba netenkinami.
Atsiliepimas
16. Atsakovas VGTPT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b. l. 67).
17. VGTPT palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui J. S. suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl 2019 m. balandžio 24 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstumo.
19. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia (be kita ko) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010). Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl jo teisės į kvalifikuotą teisinę pagalbą ribojimo negalimo.
20. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamu atveju ginčijamu sprendimu VGTPT atsisakė teikti J. S. antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, t. y. nes pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.
21. Atsakovas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 (kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015) priteisė iš J. S. 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal VGTPT sprendimus. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta pareiškėjo pareiga sumokėti VGTPT teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas būtų sumokėjęs.
22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, VGTPT teisėtai ir pagrįstai Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.
23. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad priėmus Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą, jo skundai teismui buvo tenkinami, pažymėtina, jog šiuo atveju nagrinėjama situacija, buvusi jau pasikeitus Įstatyme nustatytam teisiniam reglamentavimui (pareiškėjo prašymas VGTPT pateiktas 2019 m. balandžio 24 d.). Pažymėtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Įstatymo 11 straipsnio 11 dalis (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustato, kad kai tarnyba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba), vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.
24. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant šią Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies normą, ji suteikia teisę pareiškėjui pakartotinai kreiptis į VGTPT motyvuotu rašytiniu prašymu, pateikiant papildomus įrodymus apie išskirtines aplinkybes, į kurias VGTPT turėtų papildomai atsižvelgti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5398-552/2019; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas po VGTPT 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo priėmimo pakartotinai kreipėsi į atsakovą su tokiu prašymu.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo ji panaikinti. Be to, kadangi pareiškėjo 2019 m. balandžio 24 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas ginčijamas sprendimas, nebuvo pagrindo išvadai, kad atsakovas vilkino išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 24 d. prašymą, atitinkamai – nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
26. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįsti. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų ir juos įvertino.
27. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo pozicija dėl jo teisės į antrinę teisinę pagalbą skirtingose bylose yra prieštaringa, pažymėtina, kad nagrinėdamas administracinę bylą teismas atsižvelgia į toje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vertina jas individualiai. Šiuo atveju, atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje nustatytas aplinkybes ir ginčo laikotarpiu aktualų teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ginčo atveju aktualią teismų praktiką.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką analogiškose ir panašiose bylose, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.