Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. rugpjūčio 8 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas ir atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaujantis ABTĮ 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-05-03 sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-882-7446 (toliau – ir ginčijamas sprendimas; b. l. 24) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjas patikslintu skundu ginčija VGTPT sprendimą, kuriuo jam atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje.

Ginčijamu sprendimu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau - ir atsakovė, VGTPT) Klaipėdos skyrius nustatė, kad: 1) pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje; 2) 2019-04-25 gauta antstolio G. K. pateikta informacija, jog valstybės patirtų teisinės pagalbos išlaidų vykdymas iš pareiškėjo tęsiamas (liko neišieškota 1188,09 Eur); 3 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui neteiktina. Ginčijamu sprendimu, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje, kurioje jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, nuspręsta atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Atsisakydama suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, atsakovė vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (minėta, toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, bei 18 straipsniu, kuriame numatyta antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka.

Iš 2019-04-24 prašymo „Suteikti antrinę teisinę pagalbą” (b. l. 2, 12 – 20) nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, nagrinėjant pareiškėjo skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Įstatymo 11 – 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu asmeniui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (minėta, toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2015-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.). VGTPT jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik VGTPT teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (žr., pvz.,, LVAT 2010-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2017-10-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017 ir kt.).

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Aiškinant minėtą įstatymo nuostatą, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 konstatavo, kad ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.

Atsakovė atsisakymą suteikti antrinę teisinę pagalbą grindžia įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimu administracinėje byloje eI-466-386/2015. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-01-19 sprendimu administracinėje byloje eI-466-386/2015 iš pareiškėjo priteisė 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal VGTPT 2012-01-13 sprendimą, 2012-10-01 sprendimą, 2012-12-17 sprendimą ir 2013-01-09 sprendimą. LVAT 2015-09-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Prejudicinę galią turintys teismo sprendimai priimti vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, jog jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Antstolio G. K. 2019-04-23 raštas „Dėl informacijos pateikimo” patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-03-10 išdavė vykdomąjį raštą dėl 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo; likusi neišieškota skola – 1188,09 Eur. Ginčijamu sprendimu atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą iš esmės dėl to, nes konstatuota, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje. Teismas vertina, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs 1188,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir šiuo metu yra vykdomas šios skolos išieškojimas, todėl jam ginčijamu sprendimu pagrįstai nesuteikta antrinė teisinė pagalba.

Pažymėtina ir tai, kad teisinis reguliavimas ir teisminė praktika kito po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018-10-11 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Įstatymo (2013-05-09 redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, tuo tarpu nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui administracinėje byloje, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia (be kita ko) pakeitė Įstatymo (2013-05-09 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:

1.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.”.

1.2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka”.

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 10 bei 11 dalyse (2018-06-30 įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, VGTPT atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia (be kita ko) vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas gali kreiptis į VGTPT su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o VGTPT, įvertinusi jo individualią situaciją, išimtiniais atvejais turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, t. y. netaikydama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-270 redakcija). Pažymėtina ir tai, kad LVAT, aiškindamas minėtą Įstatymo nuostatą, yra nurodęs, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos formuluotė aiškintina taip, kad VGTPT Įstatyme nustatytais pagrindais atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, šis asmuo įgyja teisę kreiptis į VGTPT dar kartą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją, t. y. nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybės, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz. sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Vadovaujantis šia teisės nuostata VGTPT nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties (žr., pvz., LVAT 2019-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019 ir kt.).

LVAT 2018-12-19 nutartimi administracinėje byloje A-3188-556/2018 formuodamas naujos redakcijos įstatymo taikymą perdavė VGTPT nagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teismo vertinimu, galiojant naujam teisiniam reguliavimui, VGTPT atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, bei šio straipsnio11 dalimi, pareiškėjas gali kreiptis į VGTPT motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas VGTPT nėra pateikęs Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatyto motyvuoto rašytinio prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nėra išnaudojęs visų įstatyme nustatytų galimybių gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą prašymą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių savo teises ginti ne teisminiu būdu, todėl VGTPT priėmė pagrįstą ir teisėtą ginčijamą sprendimą. Teismas tikrindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu, neturi pagrindo konstatuoti, kad VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019-05-03 sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo ji panaikinti skunde nurodytais motyvais.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl 2019-04-24 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., LVAT 2006-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, nes neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus, ir pan. (žr., pvz., 2011-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2012-11-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-480/2012; 2014-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-939/2014; ir kt.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad ginčijamu sprendimu, išnagrinėjus pareiškėjo 2019-04-24 prašymą, atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje. Darytina išvada, kad pareiškėjo 2019-04-24 prašymas buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas ginčijamas sprendimas; be kita ko, byloje nėra ginčo, kad ginčijamas sprendimas priimtas per įstatymų nustatytus terminus. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė vilkino atlikti veiksmus (išnagrinėti pareiškėjo 2019-04-24 prašymą).

Nagrinėjamoje byloje nenustačius aplinkybių, jog VGTPT neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo VGTPT priimti sprendimą dėl 2019-04-24 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, atmestini kaip nepagrįsti.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas ir jo patikslinimas atmestini kaip nepagrįsti ( ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.