- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- A-958-556/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01413-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04732 (toliau – ir Tarnybos sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 21RE2-95(AG2-79/16-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2023 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių dėl teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-1437-1048/2023. Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04732 jai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja teigė, kad nuo 2002 metų šiurkščiai pažeidžiama jos teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, tokiais veiksmais užkertama teisė kreiptis į teismą. Pareiškėja 2023 m. birželio 19 d. kreipėsi į Komisiją dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo. Komisija sprendimu jos skundą atmetė. Sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas įrodymais, Komisija jos skundą nagrinėjo šališkai. Tiek Tarnyba, tiek Komisija nesivadovauja Europos Sąjungos teise, ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
4. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad palaiko argumentus, išdėstytus 2023 m. birželio 22 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą Komisijai. Pareiškėjos skunde nenurodyta jokių argumentų, suteikiančių pagrindą panaikinti Komisijos bei Tarnybos sprendimus, skundo argumentai yra bendro pobūdžio, kurie yra pareiškėjos subjektyvi nuomonė. Tarnybos vertinimu, Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ, ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu ir 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis pagrįstai bei teisėtai 2023 m. birželio 2 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Komisijos sprendime konstatuota, kad Tarnybos sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04732 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2023 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu jai suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1437-1048/2023 (dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties apskundimo). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė šiuos dokumentus: metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, pareiškėjos įgalioto atstovo J. S. parengtą atskirąjį skundą. Tarnybos sprendimu nuspręsta atsisakyti pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto, 18 straipsnio 2 ir 4 dalių pagrindu, konstatavus, jog pareiškėja nėra apmokėjusi anksčiau suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nesutikdama su Tarnybos sprendimu, pareiškėja 2023 m. birželio 19 d. kreipėsi į Komisiją. Komisijos sprendimu pareiškėjos skundas atmestas.
8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (ginčo teisiniams santykiams aktualia teisės akto redakcija, galiojančia nuo 2014 m. sausio 1 d.; su vėlesniais pakeitimais) 11 ir 12 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Teismas pažymėjo, kad VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, ir antra – iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTPĮ 19 straipsnio nuostatomis. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pažymėjo, jog VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.
9. Teismas apžvelgė Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018 ir atkreipė dėmesį į ginčui aktualios VGTPĮ normos pasikeitimus nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. įstatymų leidėjo priimtus po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad Tarnybos sprendimas grindžiamas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015, kuriuo iš pareiškėjos priteista 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10, 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-12. Minėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Nr. eAS-1110-556/2015 paliktas nepakeistu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 yra įsiteisėjęs. Be to, Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (8.3Mr)ODT-2023-05505 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), prašydamas pateikti informaciją, ar yra įvykdyti/vykdomi išskaitymai iš pareiškėjos pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015. Šio rašto kopiją išsiuntė ir pareiškėjai. Iš į bylą pateiktų VMI 2023 m. gegužės 30 d. rašto Nr. RMA-4519 „Dėl informacijos pateikimo“, VMI registro duomenų teismas nustatė, jog Tarnybos sprendimo priėmimo metu pareiškėja jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nebuvo sumokėjusi. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje, o ne baudžiamojoje byloje, todėl, teismo vertinimu, VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimai pareiškėjos atžvilgiu nebuvo pažeisti ir atsakovo priimtas sprendimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai. Tarnyba vadovavosi tinkamais įrodymais, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjimo fakto. Šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra šių išlaidų sumokėjimo aplinkybės ir jų dydis, svarbi skolos nesumokėjimo aplinkybė, kurią patvirtina į bylą pateikti VMI įrodymai. Kadangi Tarnybos sprendimo priėmimo metu pareiškėja nebuvo visiškai apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patvirtintų įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015, teismas priėjo prie išvados, kad pagrįstai taikytos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatos.
11. Teismas pažymėjo, kad VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjos teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjos skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei). Byloje nėra duomenų, kad siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą pareiškėja būtų pateikusi motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjos individualios situacijos vertinimo. Kadangi pareiškėja VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nesinaudojo, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista.
12. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka negalėjo būti teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl Tarnybos sprendimas yra teisėtas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus.
13. Teismas pažymėjo, kad teiginius dėl Komisijos, Tarnybos šališkumo pareiškėja iš esmės grindžia abejonėmis dėl atliktų procesinių veiksmų, anksčiau priimtų sprendimų, jokių kitų pagrindų, kurie objektyviai patvirtintų ginčijamus sprendimus priėmusių subjektų šališkumą, nenurodyta. Vien ta aplinkybė, jog asmuo nesutinka su tam tikrais priimtais sprendimais, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad juos priėmę subjektai buvo šališki. Pareiškėja su skundu aplinkybių dėl Tarnybos, Komisijos šališkumo, subjektyvumo pagrindžiančių įrodymų neteikė. Byloje nėra duomenų, jog konkretūs sprendimus priėmę asmenys pareiškėjos atžvilgiu yra šališki ar suinteresuoti, kad egzistuoja aplinkybės, draudžiančios jiems priimti atitinkamus sprendimus.
14. Konstatavęs, jog Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo panaikinti Komisijos sprendimą.
III.
15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pareiškėja prašė nušalinti teisėją E. K. nuo administracinės bylos nagrinėjimo, tačiau teismo nemotyvuota ir formalia nutartimi pareiškėjos prašymas buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Teismas, remdamasis LVAT 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4732-822/2019, konstatavo, kad Konstitucinio Teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Ši teismo pozicija yra neteisinga.
15.3. Teismas sprendime nurodė apie individualios situacijos vertinimą, bet teismas neatskleidė jos turtinės, socialinės padėties ypatumų, sveikatos, galimybės save atstovauti.
15.4. Skolos išieškojimą vykdo antstoliai, o ne VMI. Sprendime nenurodyta kokia suma yra padengta. Teismo išvada, kad nėra padengusi minėtos skolos, yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Ši tariama skola yra išieškoma nuo 2015 metų, bet gauti duomenis apie objektyvų skolos padengimą neįmanoma. Teismas atsisakė išreikalauti duomenis. Tarnyba nuo 2002 metų nesuteikia jai teisinės pagalbos, todėl negali apginti savo teisių. 983,94 Eur skola buvo sufabrikuota, ši situacija panaudojama prieš pareiškėją, kad negalėtų ginti savo pažeistų teisių.
15.5. Nepagrįstai nusavintas pareiškėjai priklausantis labai didelės vertės turtas. Be kvalifikuotos teisinės pagalbos pareiškėja apsiginti neturi galimybių.
15.6. Nei Tarnyba, nei Komisija, nei teismas nesivadovavo tiesioginiais įrodymais, kurių nėra byloje. Sprendimas prieštarauja Konstitucijai, pažeidžia lygiateisiškumo, teisingumo principus. Nesivadovaujama Europos Sąjungos teise, kuri turi viršenybę prieš Lietuvos valstybės teisę.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, atliko išsamų įrodymų vertinimą, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus išsamiai išdėstytus 2023 m. birželio 22 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą Komisijai bei 2023 m. rugpjūčio 30 d. atsiliepime Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04732, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašė panaikinti ir Komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo atmestas.
19. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjos skundą, byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka negalėjo būti teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl Tarnybos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Tarnybos sprendimo, pagrįstai ir teisėtai jį atmetė. Pareiškėja apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka (žr. nutarties 15 p., 15.1–15.6 p.).
20. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo pagrįstumą, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytų materialiosios teisės normų, nustatant, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1437-1048/2023 dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties apskundimo. Pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė.
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021 ir kt.).
22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Ginčui aktuali Įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, kurioje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vienas iš jų – jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas).
23. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, kad Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarajame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Akcentuotina, kad minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiškia ne tai, jog valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-662/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-815/2022; 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2887-502/2022).
25. Po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių Įstatymo nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis buvo pakeista, ją išdėstant taip: „Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai“. Be to, Įstatymo 11 straipsnis papildytas 11 dalimi, pagal kurią „Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju Tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
26. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalių redakcija (2020 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XIII-3179). Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis numato, kad Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 11 dalį, kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.
27. Sprendimų priėmimo dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-220 (toliau – ir Aprašas) 4 punktas nustato, kad Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Apraše taip pat numatyti ir individualios pareiškėjo situacijos vertinimo kriterijai.
28. Pagal bylos duomenis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 iš pareiškėjos priteisė 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10 ir 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-9-12. Ginčijamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu pareiškėja nebuvo visiškai apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitoje byloje, išlaidų. Byloje taip pat nėra duomenų, tokių argumentų pareiškėja nenurodė ir skunde, kad ji, siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą, būtų pateikusi motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjos individualios situacijos vertinimo.
29. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjos teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjos skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), tačiau šia teise pareiškėja nesinaudojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04732 pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, kad jai buvo užkirsta galimybė ginti savo teises, pažeista jos konstitucinė teisė į antrinę teisinę pagalbą.
30. Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos formuluotė aiškintina taip, kad Tarnybai Įstatyme nustatytais pagrindais atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, šis asmuo įgyja teisę kreiptis į Tarnybą dar kartą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją, t. y. nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybes, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz. sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Vadovaujantis šia teisės nuostata, Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021; 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2887-502/2022).
31. Priešingai nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai paaiškino Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą ir atkreipė dėmesį į ginčui aktualios VGTPĮ normos pasikeitimus po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo.
32. Dėl pareiškėjos teiginių, kad 983,94 Eur skola buvo „sufabrikuota“, pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš pareiškėjos priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi privalomą galią ir kuriame nustatytos aplinkybės šioje byloje iš naujo nevertinamos.
33. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjos šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, nesant pagrįstos abejonės ir jokių faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl teisėjos šališkumo, netenkintas pareiškėjos prašymas dėl teisėjos E. K. nušalinimo nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo. Kadangi byloje nenustatyta nei viena sąlyga, kuria galėtų būti pagrindžiamos abejonės pareiškėjos nurodytos teisėjos nešališkumu, teisėjų kolegija pareiškėjos argumentus dėl teisėjos šališkumo pripažįsta nepagrįstais. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjos nurodomas aplinkybes teismas įvertino ne pareiškėjai palankiu būdu, savaime, nenustačius teismo šališkumo sąlygų, negali būti pagrindas teismo šališkumui įrodyti.
34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.