- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- A-1266-815/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02185-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydama panaikinti: 1) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Klaipėdos skyriaus 2021 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-1211-9940 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 21R2-207 (AG2-146/13-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Tarnybos Klaipėdos skyrius Sprendimu nusprendė atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja Sprendimą apskundė Komisijai, kuri jos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba ir Komisija pažeidė pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, todėl ji patyrė moralinę ir materialinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą yra vienas iš įstatymų leidėjo nustatytų teisės gauti antrinę teisinę pagalbą apribojimų, būtinų antrinės teisinės pagalbos paskirties įgyvendinimui. Nurodytas straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už anksčiau suteiktą pagalbą kitoje byloje. Teigė, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatyta apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.
5. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja nebuvo sumokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias ji buvo įpareigota sumokėti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu, ir vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, Tarnyba 2021 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-1211-9940 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nusprendė atsisakyti pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.
6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nei Įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato išimčių, kurios suteiktų pagrindą atleisti pareiškėją nuo prievolės apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Teigė, kad vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi Tarnyba turi teisę išimtinais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymą ir įvertinusi pareiškėjos individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15, 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.
7. Atsakovo nuomone, Tarnyba pagrįstai ir teisėtai 2021 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-1211-9940 atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. 21R2-207(AG2-146/13-2021) konstatuota, kad Tarnybos Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjos S. S. skundą.
9. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje. Tarnybos Klaipėdos skyriaus, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 2021 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-1211-9940 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Nesutikdama su Tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimu pareiškėja 2021 m. spalio 18 d. kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 21R2-207 (AG2-146/13-2021) pareiškėjos skundą atmetė.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau –Konstitucinis Teismas) 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą Nr. KT20-N11/2018 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo administracinio nusižengimo byloje, vertintina, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje.
12. Teismas nurodė, kad po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių VGTPĮ nuostatų pakeitimai (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojęs 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalis pakeista ir 11 straipsnis papildytas 11 dalimi), kuriais pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, be kita ko, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu, pareiškėjas gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.
13. Teismas nustatė, kad byloje esantys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 iš pareiškėjos priteisė 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal Tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10 ir 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-9-12. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėja nebuvo visiškai apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitoje byloje, išlaidų. Byloje nėra duomenų, jog siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą pareiškėja būtų pateikusi motyvuotą prašymą kartu su jį pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjos individualios situacijos vertinimo. Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes ir į tai, kad VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjos teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, tačiau šia teise pareiškėja nesinaudojo, teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikė VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatas ir pareiškėjos konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nebuvo pažeista.
14. Teismas pripažino, kad ginčijami Tarnybos ir Komisijos Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti nepažeidžiant VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarkos, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.
III.
15. Pareiškėja S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti visiškai. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. KT20-N11/2018 galioja visoms bylos, ar tik baudžiamosioms byloms.
16. Pareiškėjos teigimu, teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarime Nr. KT20-N11/2018 nurodyto VGTP 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto prieštaravimo Konstitucijai esmės, taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri pareiškėjai kelia abejonių, nesivadovavo Europos Sąjungos teisės aktais, kurie yra palankūs pareiškėjai.
17. Pareiškėja pažymi, kad antrinės teisinės pagalbos klausimas nagrinėjamas nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. Teigia, kad jai yra užkirsta galimybė ginti savo teises, be advokato pagalbos ir nešališko teismo ji negali laimėti bylos. Pasak pareiškėjos, ji pati vesti bylos negali, yra neįgali, turi sveikatos problemų, po teismo posėdžių jos sveikatos būklė dar labiau pablogėja, gaunamos pensijos neužtenka pragyvenimui ir gydymui. Tikina, kad yra sulaukusi grasinimų iš Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės, o Tarnybos direktorius prieš ją naudojo fizinį smurtą.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
19. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymi, kad pareiškėja Tarnybai nėra pateikusi prašymo dėl savo individualios situacijos įvertinimo. Atkreipia dėmesį, kad nei Įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pačiai Tarnybai savo iniciatyva vertinti pareiškėjos individualią situaciją be jos pačios prašymo.
Atsiliepimas
20. Atsakovas nurodo, kad pagal Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, minėtas nutarimas nėra taikomas civilinėse bylose.
21. Pareiškėja S. S. pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame iš esmės pakartojo ir papildė savo apeliacinio skundo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-1211-9940 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 21R2-207 (AG2-146/13-2021) pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
23. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatskleidė Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarime Nr. KT20-N11/2018 nurodyto VGTP 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto prieštaravimo Konstitucijai esmės. Nurodo, kad jai užkirsta galimybė ginti savo teises, be advokato pagalbos ji pati negali vesti bylos.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, jog šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Ginčui aktuali VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalis (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.), kurioje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vienas iš jų – jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p.).
26. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, kad VGTPĮ (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarajame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4732-822/2019, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Akcentuotina, kad minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiškia ne tai, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-662/2020).
28. Po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių VGTPĮ nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis buvo pakeista, ją išdėstant taip: „Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai“. Be to, VGTPĮ 11 straipsnis papildytas 11 dalimi, pagal kurią „Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju Tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
29. Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1R-16 redakcija, įsigaliojusi 2019 m. sausio 8 d.), pagal kurio 4 punktą Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją.
30. Byloje esantys duomenys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 iš pareiškėjos priteisė 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal Tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10 ir 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-9-12. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėja nebuvo visiškai apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitoje byloje, išlaidų. Byloje taip pat nėra duomenų, tokių argumentų pareiškėja nenurodė ir skunde, kad ji, siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą, būtų pateikusi motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjos individualios situacijos vertinimo.
31. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjos teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjos skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), tačiau šia teise pareiškėja nesinaudojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju Tarnybos Klaipėdos skyrius Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, kad jai buvo užkirsta galimybė ginti savo teises, pažeista jos konstitucinė teisė į antrinę teisinę pagalbą.
32. Priešingai nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai paaiškino Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą ir atkreipė dėmesį į ginčui aktualios VGTPĮ normos pasikeitimus nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. įstatymų leidėjo priimtus po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo.
33. Pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. Nr. KT20-N11/2018 nutarimas galioja visoms bylos, ar tik baudžiamosioms byloms.
34. ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Įstatymo 11 straipsnio atitikties Konstitucijai. Pareiškėja nenurodė argumentų dėl minėtos teisės normos prieštaravimo Konstitucijai (konkrečioms Konstitucijos nuostatoms), t. y. nepateikė teismui motyvuoto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl jos sveikatos būklės, materialinės padėties, grasinimų, patirto fizinio smurto nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje: Nr. A822-1042/2009 ir kt.). Nustatytų sąlygų antrinei teisinei pagalbai gauti pareiškėja nesilaikė, kas ir lėmė Tarnybos Klaipėdos skyriaus atsisakymą teikti jai prašomą teisinę pagalbą.
36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.