- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- A-4732-822/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00283-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. S. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-377-3243 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas).
2. Pareiškėja skunde nurodė:
2.1. 2019 m. vasario 19 d. pateikė VGTPT Klaipėdos skyriui prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsisakymo skirti jai socialinio būsto nuomos kompensaciją. Minėtoje byloje jai būtina kvalifikuota antrinė teisinė pagalba, o advokato dalyvavimą procese garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai. VGTPT Klaipėdos skyrius atsisakė jai suteikti antrinę teisinę pagalbą ir nurodė, kad nėra baigtas išieškojimas pagal vykdomąjį raštą Nr. eI-880-243/2015 dėl 983,94 Eur skolos už suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas išieškojimo iš pareiškėjos. Atsakovas nesąžiningai prisiteisė 983,94 Eur už nesuteiktą antrinę teisinės pagalbą, o ji neturėjo ir neturi finansinių galimybių sumokėti priteistą sumą. Sprendimas yra diskriminacinis, užkertantis jai galimybę kvalifikuotai kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:
3.1. 2019 m. vasario 8 d. VGTPT Klaipėdos skyriuje buvo gautas antstolės L. N. pranešimas, kad skolos išieškojimas iš pareiškėjos pagal vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 dėl 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo nėra baigtas. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, nes antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.
3.2. Pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Įstatymo 11 straipsnio pakeitimus VGTPT turi teisę išimtinais atvejais, atsižvelgdama į Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą, ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Kaip VGTPT vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais priima sprendimą atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į VGTPT su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. VGTPT Klaipėdos skyriui 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-377-3243 atsisakius pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėja turi teisę pakartotinai kreiptis į VGTPT su prašymu papildomai įvertinti jos individualią situaciją ir išimties tvarka suteikti jai antrinę teisinę pagalbą, tačiau tokio prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų pareiškėja nėra pateikusi.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėja 2019 m. vasario 19 d. VGTPT Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuriame nurodė, jog jai reikalinga antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsisakymo skirti socialinio būsto nuomos kompensaciją. Prie prašymo pareiškėja pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį – metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, savo neįgaliojo pažymėjimo kopiją; VGTPT Klaipėdos skyrius ginčijamame sprendimu nutarė atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu; Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015, iš pareiškėjos priteista 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimas valstybei; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1110-556/2015, pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad teismo sprendimui įgijus res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas išspręstas galutinai ir negrįžtamai, dėl ko šalys nebegali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus kvestionuojant antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo priteisimo pagrįstumą.
7. Dėl pareiškėjos argumentų, kad advokato dalyvavimą procese garantuoja Konstitucija, įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai, teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas ta apimtimi, kuria jame nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, net kai nuteistajam asmeniui veiksmingos (nemokamos) teisinės pagalbos teikimo užtikrinimas būtinas dėl teisingumo interesų, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo inter alia (be kita ko) pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip: 1) VGTPT turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai; 2) kai VGTPT, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į VGTPT su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Tokiu atveju VGTPT sprendimą priima Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš antstolės L. N. 2019 m. vasario 8 d. pranešimo matyti, jog skolos išieškojimas iš pareiškėjos pagal vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 dėl 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, nėra baigtas, išieškota tik 10 Eur suma. Teismas akcentavo, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, VGTPT atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (be kita ko, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), asmenims numatyta galimybė kreiptis į VGTPT su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o VGTPT, įvertinusi jų individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjos turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjos procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjai), išimtiniais atvejais turės teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad jiems tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jie iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, t. y. netaikydama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto, kuriuo nagrinėjamu atveju vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą.
10. Pirmosios instancijos teisma, nustatęs, kad šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėja nepasinaudojo galimybe kreiptis į VGTPT su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, sprendė, jog atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III.
11. Pareiškėja S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad neturi kompetencijos parengti apeliacinį skundą su teisiniais motyvais, todėl pateikia argumentus į teismo sprendime pateiktus faktus:
11.1. Teismas atmetė skundą dėl to, jog pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą iš jos išieškota tik 10 Eur suma. Teismas neatsklaidė visų bylos aplinkybių. Išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėti 2019 m. vasario 8 d. antstolei priėmus patvarkymą Nr. S-19-65-773. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių dėl to, kad neišieškoma skola, bet atsakovas jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo nesiėmė. Be jokio pagrindo nusavintas pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausantis labai didelės vertės turtas, bet į jį išieškojimas nenukreiptas, todėl darytina išvada, kad atsakovą tokia padėtis tenkina. Teismas skundžiamame sprendime nesiaiškino pareiškėjos materialinės padėties, neatliko materialinės padėties įvertinimo, priimtas sprendimas prieštarauja Konstitucijai, pažeidžia pareiškėjos teise.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, palaiko savo argumentus ir motyvus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjos skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-377-3243 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
15. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. vasario 19 d. VGTPT Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuriame nurodė, jog jai reikalinga antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsisakymo skirti jai socialinio būsto nuomos kompensaciją (b. l. 15–19). Prie prašymo pareiškėja pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį: metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, savo neįgaliojo pažymėjimo kopiją (b. l. 20–29). VGTPT Klaipėdos skyrius ginčijamu sprendimu nutarė atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, kuriame nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (b. l. 2). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 iš pareiškėjos priteista 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimas valstybei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1110-556/2015 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (byla Nr. 17/2017), kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
18. Nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai administracinėje byloje, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje.
19. Pabrėžtina, jog minėtame nutarime Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad:
„– Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisė turėti advokatą reiškia asmens teisę pačiam pasirinkti advokatą, taip pat teisę turėti valstybės paskirtą advokatą; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali;
– Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo teisingo bylos išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvo, konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojama valstybės pareiga užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos teikimą tais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais, inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo numatyti tokį teisinės pagalbos organizavimo, teikimo ir finansavimo modelį, pagal kurį ji asmenims, kuriems tokia pagalba būtų itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, būtų teikiama atsižvelgiant į tokius kriterijus kaip bylos ar taikomos teisės sudėtingumas, galimos bausmės griežtumas, nusikalstamos veikos sunkumas, tam tikri asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumai, kitos reikšmingos aplinkybės; įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teisinė pagalba tam tikrais atvejais būtų neteikiama asmenims, kurie neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apmokėti jiems kitose bylose suteiktos teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį; tačiau jokiais atvejais tokiu teisiniu reguliavimu negali būti paneigtos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos asmens teisė kreiptis į teismą ir teisė į tinkamą teismo procesą, t. y. negali būti sudarytos prielaidos nepaisyti teisingumo interesų, be kita ko, kai tam tikram asmeniui teisinė pagalba būtų itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių.“
20. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „pagal ginčijamame Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, <...> antrinė teisinė pagalba neteikiama asmeniui neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, galimos bausmės griežtumą, nusikalstamos veikos sunkumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus.“ Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad „tokiu teisiniu reguliavimu nepaisoma Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo teisingo bylos išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvo, konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamos valstybės pareigos užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kuriems tokia pagalba būtų itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, tais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais, taip pat iš Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų konstitucinių teisės į gynybą ir teisės turėti advokatą kylančios valstybės institucijų pareigos užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.“
21. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo inter alia pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:
„10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“
„11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
22. Taigi pagal Įstatymo 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas galės kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o Tarnyba, įvertinusi jo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais turės teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad jeigu Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, priėmė sprendimą neteikti asmeniui antrinės teisinės pagalbos, tačiau neatsižvelgė į jokias kitas aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4100-525/2019). Taigi VGTPT Klaipėdos skyriui nagrinėjant pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą kilo prievolė įvertinti ne tik tai, ar pareiškėja yra sumokėjusi išlaidų atlyginimą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje, tačiau įvertinti ir pareiškėjos turtinę padėtį, pajamas, teisingumo interesus, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir t. t. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ginčijamo sprendimo turinio, nustatyta, jog VGTPT Klaipėdos skyrius, spręsdamas pareiškėjos prašymo pagrįstumą, atsižvelgė tik į aplinkybę, ar pareiškėja yra sumokėjusi įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, tačiau nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų apie jos turtinę padėtį ir kitų nutarties 24 punkte nurodytų kriterijų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.
24. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas ir atsakovo 2019 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-377-3243 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos S. S. skundą tenkinti ir panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-377-3243 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.
Sprendimas neskundžiamas.