Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta asmeniškai.

Pareiškėja ir atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, proceso dalyviams apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl 2023 m. spalio 26 d. nutartimi nutarta šią administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04732 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog 2023 m. gegužės 16 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybos Kauno skyrių su prašymu jai suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1437-1048/2023 (dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties apskundimo) (Komisijos byla Nr. AG2-79/16-2023 (toliau – ir Komisijos byla), b. 1. 31-32). Kartu su prašymu, pareiškėja pateikė šiuos dokumentus: metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (Komisijos byla, b. 1. 33-34), pareiškėjos įgalioto atstovo J. S. parengtą atskirąjį skundą (Komisijos byla, b. 1. 35-36).

Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04732 (Komisijos byla, b. 1. 43-44) nuspręsta atsisakyti pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto, 18 straipsnio 2 ir 4 dalių pagrindu, konstatavus, jog pareiškėja nėra apmokėjusi anksčiau suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nesutikdama su Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04732 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, pareiškėja 2023 m. birželio 19 d. kreipėsi į Komisiją (Komisijos byla, b. 1. 1-2).

Komisijos 2023 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 21RE2-95(AG2-79/16-2023) (Komisijos byla, b. l. 67-70) pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (ginčo teisiniams santykiams aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.; su vėlesniais pakeitimais), kurio 11 ir 12 straipsniai apibrėžia asmenis ir sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti, reglamentuoja atvejus, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama.

Savo nuoseklioje praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).

Vienas iš apribojimų yra nustatytas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir antra – iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTPĮ 19 straipsnio nuostatomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pažymėjo, jog VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.

Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarajame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4732-822/2019, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Akcentuotina, kad minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiškia ne tai, jog valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-662/2020,2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2887-502/2022).

Atkreiptinas dėmesys, kad po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių VGTPĮ nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalis pakeista ir 11 straipsnis papildytas 11 dalimi, jas išdėstant taip:

1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“;

2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“.

Taigi pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, be kita ko vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu, pareiškėjas gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.

VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.

Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, ginčui aktualiu laikotarpiu nustato Sprendimų priėmimo dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-220, pagal kurio 4 punktą Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją.

Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04732 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ grindžiamas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015, kuriuo iš pareiškėjos priteista 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10, 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-12. Minėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Nr. eAS-1110-556/2015 paliktas nepakeistu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 yra įsiteisėjęs, įgijęs, res judicata (liet. teismo išspręsta byla) galią.

Be to, Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (8.3Mr)ODT-2023-05505 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), prašydamas pateikti informaciją, ar yra įvykdyti/vykdomi išskaitymai iš pareiškėjos pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015. Šio rašto kopiją išsiuntė ir pareiškėjai (Komisijos byla Nr. AG2-79/16-2023, b. l. 37).

Iš į bylą pateiktų VMI 2023 m. gegužės 30 d. rašto Nr. RMA-4519 „Dėl informacijos pateikimo“ (Komisijos byla, b. 1. 38-41), VMI registro duomenų (Komisijos byla, b. 1. 42) matyti, jog Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04732 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ priėmimo metu pareiškėja jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nebuvo sumokėjusi.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje, o ne baudžiamojoje byloje. Tai reiškia, kad VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimai pareiškėjos atžvilgiu nebuvo pažeisti ir atsakovės priimtas sprendimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai.

Tarnyba vadovavosi tinkamais įrodymais, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjimo fakto. Šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra šių išlaidų sumokėjimo aplinkybės ir jų dydis, svarbi skolos nesumokėjimo aplinkybė, kurią patvirtina į bylą pateikti VMI įrodymai.

Kadangi Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04732 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ priėmimo metu pareiškėja nebuvo visiškai apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patvirtintų įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015, darytina išvada, kad pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikytos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatos.

VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjos teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjos skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei).

Byloje nėra duomenų, kad siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėja būtų pateikusi motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjos individualios situacijos vertinimo.

Kadangi pareiškėja VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nesinaudojo, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjos konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka negalėjo būti teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04732 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Nušalinimas Tarnybai ar Komisijai galėtų būti laikomas pagrįstu, konstatavus, jog egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti tam tikrą sprendimą priėmusio subjekto nešališkumu ar suinteresuotumu, todėl visais atvejais abejonės dėl sprendimą priėmusio subjekto nešališkumo ar suinteresuotumo turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis.

Kaip matyti iš skundo turinio, teiginius dėl Komisijos, Tarnybos šališkumo pareiškėja iš esmės grindžia abejonėmis dėl atliktų procesinių veiksmų, anksčiau priimtų sprendimų, jokių kitų pagrindų, kurie objektyviai patvirtintų ginčijamus sprendimus priėmusių subjektų šališkumą, nenurodyta. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo nesutinka su tam tikrais priimtais sprendimais, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad juos priėmę subjektai buvo šališki.

Pažymėtina, jog pareiškėja su skundu aplinkybių dėl Tarnybos, Komisijos šališkumo, subjektyvumo pagrindžiančių įrodymų neteikia. Byloje nėra duomenų, kurie duotų pagrindą išvadai, jog konkretūs sprendimus priėmę asmenys pareiškėjos atžvilgiu yra šališki ar suinteresuoti, kad egzistuoja aplinkybės, draudžiančios jiems priimti atitinkamus sprendimus.

Konstatavus, jog Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04732 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, Komisijos sprendimo panaikinimui pagrindo nėra. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.