- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- e2-304-465/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13071-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- A. U.
- Atsakovas
- I. U.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovui I. U. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, ir atsakovės I. U. priešieškinį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-13054), pareikštu atsakovei I. U., kuriuo jį patikslinęs (DOK-144986) prašo: 1) nutraukti santuoką, t. y. panaikinti santuokos įrašą Nr. 1587, įrašytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, kuriuo į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) sudarytą bažnytine tvarka santuoka tarp A. U. ir I. U. bei konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; 2) palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę „Š.“, o ieškovui prigimtinę „U.“; 3) priteisti iš atsakovės I. U. ieškovo A. U. naudai jo bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovas A. U., ir I. U. susituokė (duomenys neskelbtini) Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šalių santuoka tą pačią dieną buvo įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1587. Santuokoje vaikų nesusilaukta. Ieškovas laiko, kad šeima faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, o bendras gyvenimas ateityje yra neįmanomas, kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda jau ne vienerius metus. Iš pradžių šalių šeiminis gyvenimas klostėsi pakankamai darniai: kartu gyveno, siekė bendrų tikslų. Tačiau vėliau, gyvenimas kartu tapo nebepakeliamu, nuolatiniai priekaištai, išgalvotos pavydo scenos, reikalavimas neįmanomų darbų atlikimo tapo nebepakeliamu ir sunkino kiekvieną dieną. Atsakovė nebesirūpino šeima, dėmesio nebeskyrė, atitinkamai po kurio laiko išsiskyrė ieškovo ir atsakovės požiūriai į šeimą, gyvenimo vertybes, išryškėjo skirtingi ir nesuderinami interesai. Prasidėjo konfliktai. Atsakovė niekada nepaaiškindavo tokio savo elgesio, kartais ir agresyvaus, kartais ir neatsiliepdavo į ieškovo telefono skambučius. Be to, atsakovę ištikdavo agresijos priepuoliai - ne kartą ieškovas buvo iš miego pažadintas, žodžiu išsakomi įvairūs asmeninio pobūdžio įžeidimai. Dėl šių priežasčių ieškovės ir atsakovės santykiai galutinai pašlijo ir nutrūko. Šalių nesieja fizinis ir dvasinis ryšys, tapo vienas kitam svetimi, neliko bendrų tikslų ir interesų. Toks atsakovės elgesys ir nesirūpinimas šeima bei atitolimas truko maždaug porą metų iki pradėjimo gyventi skyrium. Mano, kad šeima iširo dėl atsakovės agresyvaus elgesio ir nebesuderinamo charakterio savybių, gyvenimas kartu tapo nebepakeliamu. Maždaug nuo 2023 m. sausio 15 d. ieškovas ir atsakovė gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, nepalaiko jokių šeiminių ryšių. Nebėra galimybės atkurti santuokinius ryšius ir išsaugoti šeimą, todėl ieškovas prašo nutraukti santuoką, t.y. panaikinti santuokos įtraukimo į apskaitą įrašą dėl atsakovės kaltės. Susitaikyti ieškovui ir atsakovei nėra galimybės, šeima - faktiškai iširusi. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius, išsaugoti šeimą nedavė jokio rezultato, todėl terminas susitaikymui yra netikslingas.
3. 2020 m. gegužės 20 d. I. Š. ir A. U. sudarė ikivedybinę sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro (toliau - ikivedybinė sutartis), kuria buvo nustatytas visiškas sutuoktinių turto atskirumo rėžimas, dėl ko turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu turtas yra įgytas ir registruotas. Ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas - 3/8 dalys buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (pagrindas 2019-11-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas). Taigi šis turtas remiantis tarp šalių sudaryta ikivedybinės sutarties nuostatomis nutraukiant santuoką nėra dalintinas, nes turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso tam sutuoktiniui, kurio vardu turtas yra registruotas. Ieškovas pareiškė, kad sutuoktiniai neturi bendrų prievolių kreditoriams, dėl atsakovės asmeninių prievolių turėjimo / neturėjimo ieškovui aplinkybės nėra žinomos. Pažymėjo, kad pagal ikivedybinę sutartį (2 dalis), už visas prievoles, atsiradusias iki santuokos, taip pat asmeninės prievoles, atsiradusias santuokos metu, kiekvienas iš sutuoktinių atsako asmeniniu turtu.
4. Pagal Antstolių informacinės sistemos AIS duomenis matyti, kad ieškovo A. U. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0178/23/01014, išieškoma suma 850 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 483-54490, vykdomoji byla Nr. 0178/22/01297, išieškoma suma 1500 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 483-77962), vykdomoji byla Nr. 0178/22/00545, išieškoma suma 70 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 483-31013, vykdomoji byla Nr. 0178/22/00010, išieškoma suma 448.34 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. e2-3085-1090/2021, vykdomoji byla Nr. 0178/21/00636, išieškoma suma 10941.99 Eur, pagrindas-vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 467-10754, vykdomoji byla Nr. 0062/20/01412, išieškoma suma 988 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 483-106784, vykdomoji byla Nr. 0008/20/02023, išieškoma suma 674.52 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. e2-301-819/2020, vykdomoji byla Nr. 0062/19/01497, išieškoma suma 9728.38Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 467-138259, vykdomoji byla Nr. 0171/19/03149, išieškoma suma 144.81Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. ANT-115-424, vykdomoji byla Nr. 0128/19/00224, išieškoma suma 1021.26Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. 2-358-930/2017, vykdomoji byla Nr. 0015/18/01342, išieškoma suma 4062.02Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. 2-358-930/2017, vykdomoji byla Nr. 0018/18/01473, išieškoma suma 616.07 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr.1-1463-929/2018, vykdomoji byla Nr. 0171/16/03581, išieškoma suma 150 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. 2VP-7760-566/2016, vykdomoji byla Nr. 0040/15/02179, išieškoma suma 100 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. 2-27413-912, vykdomoji byla Nr. 0035/15/00700, išieškoma suma 387.89 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr.A2.1.-2872- 655/2015, vykdomoji byla Nr. 0179/09/00695, išieškoma suma 165.82 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr.A2.1-788-816/2008, vykdomoji byla Nr.0178/08/00771, išieškoma suma 18.55 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. 12/2008/I/VIL-50), išieškotojos G. Ž. naudai (vykdomoji byla Nr.0015/18/00908, išieškoma suma 1324.27Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. 2-358-930/2017), išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ naudai (vykdomoji byla Nr.0179/23/17908, išieškoma suma 11822.85 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr.e2-1800-141-2017), išieškotojos R. K. naudai (vykdomoji byla Nr.0179/17/01236, išieškoma suma 537.39 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. L2-26341-608/2017), išieškotojo UAB „GelvoraSergel“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0178/09/00948, išieškotina suma - 6756.49 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. L2-681-807/09, vykdomoji byla Nr. 0011/08/00987, išieškotina suma - 991,2 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. L2-431-807/2008), išieškotojo UAB „PUM plius“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0015/18/01589, išieškoma suma 1385.35 Eur, pagrindas - vykdomasis dokumentas Nr. 2-20998-872/2017). Apie ieškinio padavimą teismui yra informuoti visi aukščiau nurodyti kreditoriai. Ieškovas nurodo, kad jo asmeninės prievolės kreditoriams nėra susijusios su atsakove, todėl prieš kreditorius ieškovo prievolės bus vykdomos asmeniškai. Abu sutuoktiniai yra darbingi, todėl vienas kito išlaikymo yra nereikalingi. Be to, tokio klausimo svarstymui šiuo atveju nėra nei įstatyme, nei teismų praktikoje netgi suformuluotų prielaidų. Atsižvelgdamas į tai, iš sutuoktinės ieškovas sau neprašo priteisti išlaikymo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė I. U. byloje pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-167250), kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti sutuoktiniams A. U. ir I. U. CK 3.54 straipsnyje įtvirtintą maksimalų šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Šalių santuoka iširo, nes atsakovas susirado kitą moterį, O. D., kuri sistemingai dėjo pastangas ieškovą suvilioti, supykdyti jį su sutuoktine, tačiau atsakovė iki šiol tikisi, jog ieškovas pamatys meilužės klastą bei manipuliacijas ir grįš į šeimą. Šalių santykiai iki meilužės atsiradimo buvo puikūs, šilti, šeimyniški. Sutuoktiniams nieko netrūko. Jie mėgavosi vienas kito draugija, kūrė ateities planus. Dėl šių priežasčių atsakovė negali sutikti su ieškovo reikalavimu nutraukti šalių santuoką. Atsakovė mato galimybę susitaikyti, nori būti šeima su ieškovu, todėl atsakovė prašys teismo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Šalys bendrų vaikų neturėjo, jiems nebuvo tikslo būti „iš reikalo“, šalys buvo kartu, nes jų santykiai buvo grįsti tvirta, tyra abipuse meile, pagarba bei pasitikėjimu. Atsakovės paskatintas ieškovas pradėjo studijuoti, įgavo statybininko bakalauro laipsnį, pabaigė Nekilnojamojo turto valdymo magistratūros studijas. Papildomai dabar studijuoja ir atsakovė. Be to, šalys vystė verslą, turi bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė vyrui nieko negailėjo, atidavė visas savo jėgas ir meilę, šventai juo tikėjo ir pasitikėjo. Šalys buvo darni, mylinti, tobula šeima iki 2022 m. spalio mėn., kai ieškovas niekam nežinant įdarbino O. D., dabartinę savo meilužę, į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai tuo metu vadovavo pagal įgaliojimą ieškovas. O. D. buvo įdarbinta teisininkės pareigose, turėjo padėti bendrovei atgauti skolas. Netrukus bendrovėje tarp darbuotojų prasidėjo kalbos, jog ieškovą su O. D. sieja ne tik darbiniai santykiai. Atsakovė prašė ieškovą pasiaiškinti, iš kur kyla tokios apkalbos, tačiau ieškovas neigė turintis intymius santykius su darbuotoja, teigė su ja bendraujantis daugiau tik dėl to, kad gaili jos, nes buvo atleista iš pareigų FNTT dėl vairavimo esant neblaiviai. Nepaisant ieškovo įtikinėjimų, atsakovė atkreipė dėmesį, jog visiškai pakito ieškovo elgesys. Atsakovė pastebėjo, jog jis visada su kažkuo intensyviai susirašinėja ir telefoną tarytum nuo jos slepia, nenori, kad atsakovė pamatyti, kas atsakovei sukėlė įtarimus, nes anksčiau šalys nieko vienas nuo kito neslėpdavo. Be kita ko, jautėsi ieškovo jausmų atšalimas. Atsakovė rado trumpąją žinutę, kurioje buvo patvirtinimas, jog ieškovas užsakė restorane staliuką O. D. gimtadieniui. Prasidėjo vėlyvas grįžimas namo, nenoras leisti laiką kartu. Ieškovas šeimoje tapo irzlus, konfliktiškas. Atsakovei buvo nuolat priekaištaujama, staiga atsakovė jau nebeįtiko ieškovui niekuo. Ieškovas 2023 m. sausio 17 d., savo jubiliejaus išvakarėse, sukėlė konfliktą, pareiškė, kad jam nereikia jokios jubiliejaus šventės ir atsigulė miegoti kitame miegamajame. Kitą dieną išvažiavo ryte į darbą ir visą dieną neatsakė į telefono skambučius, namo neparvažiavo, į žinutes nereagavo. Atsakovė kantriai laukė vyro namuose, tačiau sutuoktinis negrįžo. Vėliau praėjus kelioms dienoms atsakovė pradėjo gauti iš vyro grasinančias žinutes, kuriomis atsakovė buvo įžeidinėjama, žeminama, varoma iš savo namų. Atsakovė negalėjo patikėti tokiu šlykščiu vyro elgesiu, rašoma buvo ieškovui nebūdingu stiliumi, todėl atsakovė iš karto suprato, jog rašo ne ieškovas, o jo meilužė. 2023 m. vasario 11 d. ji grįžusi iš Talino buvo ištikta šoko, nes suprato, jog ieškovas buvo parsivedęs savo meilužę į šeimos namus. Ieškovas pasitiko atsakovę oro uoste, minėdamas, kad labai blogai jaučiasi, nes savaitgalį turėjo svečių, greičiausiai arba padaugino arba kažkuo apsinuodijo. Tačiau grįžus namo atsakovė suprato, jog namuose buvo moteris. Miegamajame ant komodos buvo paliktas ne jos kremai (du buteliukai), viename paveiksle, kuris buvo nupieštas iš vestuvinės nuotraukos šalia bažnyčios, buvo išbadytos akys konkrečiai ieškovės veide. Buvo akivaizdu, kad O. D. tyčia paliko savo kremus, kad atsakovė suprastų, jog ji miegojo jos miegamajame, jos lovoje. Ir tada konflikto atsakovė ieškovui nekėlė, kadangi po skrydžio labai silpnai jautėsi ir viską išsiaiškinti nusprendė ryte. Visą naktį ir kitą dieną O. D. ir toliau neatstojo nuo ieškovo, jam skambino, rašė (ieškovas tiesiog nekreipė į tai dėmesio į telefono skambučius ir žinutes neatsiliepė), dėl ko atsakovė pati nusprendė su šia moterimi pasikalbėti (jau kitą dieną po pietų) primindama jai, kad ji kaip įmonės darbuotoja neturėtų skambinti ir rašyti naktimis įmonės vadovui, tačiau su atsakove kalbėtis O. D. atsisakė, toliau reikalavo kalbėtis tik su ieškovu. Po kelių dienų ieškovas pranešė atsakovei, kad nori kurį laiką pagyventi nuo jos skyrium. Vėliau atsakovė išsiaiškino, jog ieškovas iškart persikraustė gyventi pas smeilužę O. D., į jos tėvų butą, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su O. D. tėvais ir suaugusia jos dukra. Nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovė ne kartą bandė pasikalbėti su sutuoktiniu, nes atsakovė laukė ir laukia jo atsiprašymo, yra pasirengusi jam atleisti, susitaikyti, tačiau O. D. niekada neleido atsakovei pasilikti dviese su ieškovu. Jei norėdavo atsakovė pasikalbėti su ieškovu, jai tekdavo vykti į darbą, kur irgi būdavo O. D., dėl ko atsakovė vyrą turėdavo išeiti į lauką tam, kad jie pasikalbėtų dviese. Šį visą atsakovės pažeminimą matė užsakovų atstovai, įmonės administracijos darbuotojai ir užsieniečiai darbininkai. Visiems buvo žinoma, kad O. D. yra ieškovo meilužė. Atsakovė nustatė, jog veikdamas išvien su O. D. ieškovas iššvaistė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o dabartiniais veiksmais dar ir siekia perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės veiklą į meilužės vardu įsteigtą bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas meluoja teismui, kad jis skyrium nuo šeimos gyvena daugiau nei vienerius metus. Sausio mėnesį po ieškovo gimtadienio ir iki vasario vidurio šalys gyveno kartu kaip šeimair Šv. Velykas dar sutuoktiniai šventė kartu, kaip šeima, lankėsi bažnyčioje ir pas gimines, tvarkėsi įmonės reikalus bei kartu ruošėsi likusiai darbo savaitei. Atsakovė prašo teismą paskirti terminą susitaikymui. Atsakovė yra įsitikinus, kad jų šeima ir santuoka gali būti išsaugota, jei tik būtų sudarytos sąlygos jiems bendrauti nesikišant į jų santykius ieškovo meilužei.
6. Ieškovas nuslėpė nuo teismo, jog jis yra savininkas dar vieno nekilnojamojo turto objekto - gyvenamojo namo, esančio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – gyvenamasis namas). Būtent šis gyvenamasis būstas buvo šeimos namai, kur atsakovė gyvena iki šiol. Ieškovas tyčia neregistruoja šio turto, nes slepia jį nuo savo kreditorių. Paaiškino, jog šalys šiame name bendrą ūkį vedė nuo 2015 m. Atsakovė vienasmeniškai šį turtą iki šiol išlaiko, moka komunalinius mokesčius, prižiūri. Atsakovė į šį turtą yra investavusi dideles savo asmenines lėšas, nes ieškovas ją tikino, kad šis turtas bus registruojamas bendrosios dalinės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovė tokiais ieškovo pažadais tikėjo. Šiuo atveju ikivedybinės sutarties nuostatos niekaip nepaneigia atsakovės nuosavybės teisių į šį turtą, nes ikivedybine sutartimi atsakovė su ieškovu neapribojo jų teisės registruoti turtą bendrosios dalinės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o ieškovas nuosekliai įtikinėjo atsakovę, jog gyvenamąją namą ateityje jis registruos kaip bendrą šalių turtą, dėl ko atsakovė ir investavo savo turtą bei darbą gyvenamojo namo pagerinimo darbams atlikti. Šalys bendrų prievolių kreditoriams neturi. Atsakovė asmeninių prievolių kreditoriams neturi. Atsakovė nėra kalta dėl santuokos iširimo, todėl ieškovas neturi teisės uždrausti jai pasilikti savo santuokinę pavardę „U.“.
Šalies argumentai
7. Atsakovė I. U. pateikė byloje priešieškinį (DOK-10405), kurį patikslinusi (DOK-143106) prašė: 1) skirti sutuoktiniams A. U. ir I. U. CK 3.54 straipsnyje įtvirtintą maksimalų šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti; 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. 1587, dėl Vilniaus (Naujosios Vilnios) Šv. Kazimiero bažnyčios (duomenys neskelbtini) ieškovo A. U. ir I. U. sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl ieškovo kaltės; 3) priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 15 000 Eur dydžio kompensaciją už atsakovės atliktus gyvenamojo namo pagerinimo darbus bei įrengimą; 4) priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 16 900 Eur kompensaciją už paskolą, neskaičiuojant palūkanų. 5) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtą neturtinę žalą, kurią ji vertina 5000 Eur suma; 6) ieškovo turimus kreditorinius įsipareigojimus palikti asmenine jo prievole; 7) palikti atsakovei santuokinę pavardę „U.“; 8) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių santuokiniai ryšiai nėra nutrūkę, šeimą galima išsaugoti, tačiau atsakovė privalo gintis nuo pareikšto ieškinio, dėl ko priešieškiniu ji prašys teismo pripažinti santuoką nutrūkusią, dėl ieškovo kaltės, remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios numato, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas.
8. Nurodė, kad šalys laikinai gyveno nuomojame bute, vėliau 2015 m. gegužę persikraustė gyventi į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė persikraustė į apleistą namą, jame rado tik didelį kiekį šiukšlių. Ieškovas išsikraustė iš šių namų 2013 m. žiemą, tad du sezonas namas buvo nešildomas, dėl ko name atsirado pelėsis. Ieškovas buvo paskendęs skolose, todėl būtent atsakovės investicijomis (darbu ir lėšomis) namas buvo prikeltas antram gyvenimui. Atsakovė, pasitikėdama sutuoktiniu šį turtą valdė kaip savo, negailėdama nei savo pinigų, nei laiko. Šalys 2015 m. rugpjūtį atsakovės vardu įsteigė statybų sektoriuje veikiančią bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors ieškovas kaltina atsakovę konfliktų kėlimu ir kt. nederamu elgesiu su juo, šios savo pozicijos ieškovas nepagrindžia jokiais įrodymais. Tikrinant bendrovės banko sąskaitą, kuria disponavo A. U., atsakovė nustatė, jog ieškovas pervedinėja pinigus O. D.. Atsakovė paklausė kokiu tikslu šiam asmeniui daromi pavedimai, po ko ieškovas nurodė, kad O. D. yra įdarbinęs įmonėje teisininkės pareigose. O. D. būdama akivaizdžiai neblaivi ne tik rašė ieškovei įžeidžiančias žinutes, bet ir grasino baudžiamųjų bylų iškėlimu, taip šantažuodama atsakovę palikti ieškovą, nors atsakovė buvo teisėta vyro sutuoktinė, o ji tebuvo ir iki šiol tėra jo meilužė. 2023 m. spalio 21 d. O. D. apie 10-11 val. ryto būdama neblaivi paskambino R. S., kurios šeimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ statė gyvenamąjį namą, ir iškeikė ją visokiausiais necenzūriniais žodžiais, liepė R. dingti iš A. gyvenimo. Šį pokalbį girdėjo ir R. sutuoktinis, nes šeima ruošėsi pusryčiauti ir pamatę A. U. skambutį iš karto įsijungė telefone mikrofoną, nes norėjo pasveikinti 50-ojo jubiliejaus proga. Pokalbis buvo nutrauktas ir A. S. parašė SMS žinutę, prašydami susisiekti dėl jų namo tolimesnių statybų reikalų. Tada ieškovo meilužė dar kartą paskambino R. S., jai prisistatė kaip bendrovės direktorė, neva tai visus klausimus jie turėtų spręstų su ja.. Tikrinant bendrovės dokumentus buvo rastos net trys O. D. darbo sutartys, kurios buvo akivaizdžiai klastojamos fiktyviai keliant O. D. darbo užmokestį, tokiu būdu švaistant bendrovės lėšas. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla (teisminio proceso Nr.2-68-3-00073-2024-7, bylos numerise2-4177-1171/2024). Taip pat rasti neva ieškovės vardu su jos padirbtais parašais pasirašyti įgaliojimai A. U. ir O. D. atstovauti įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. O. D. vardu A. U. nupirko ir įformino UAB (duomenys neskelbtini) dar 2023 metų gruodį (2023 metais įmonė veiklos nevykdė), į kurią perkėlė darbuotojus ir statybos darbų sutartis. Iki šios dienos ieškovas įkalbėtas O. D. šią atsakovės bendrovę tyčiniais veiksmais žlugdo. Ir net sutartis, kurios buvo pasirašytos UAB (duomenys neskelbtini) su užsakovais, bandė perrašyti, kad darbus neva atlieka UAB (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka iširo išskirtinai dėl ieškovo kaltės, jam susiradus kitą moterį. Ieškovas pažeidė savo pareigą būti ištikimam ir lojaliam šeimai. Nepaisant to, kad atsakovas jau kurį laiką elgiasi paniekinančiai ir pažeminančiai su atsakove, siekdamas ją sužlugdyti moraliai, kai tuo tarpu atsakovė visą laiką ieškovą mylėjo, iki šiol turi valią su juo susitaikyti, nors ir jaučiasi ieškovo labai pažeminta. Moralinės ir materialinės paramos, lojalumo šeimai bei savitarpio pagarbos nebuvimas, akivaizdžiai pasireiškė ieškovo veiksmuose, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Šalių santuoka iširo išskirtinai dėl atsakovo kaltės, t.y. gyvenant santuokoje ieškovas atsakovei buvo neištikimas, elgėsi su atsakove savanaudiškai, paisė tik savo, bet ne šeimos interesų, pasielgė su atsakove paniekinančiai ir pažeminančiai, visiškai negerbdamas nei atsakovės nei šalių šeimų. Atsakovė buvo apjuokta viešai, nes savo santykių su kita moterimi ieškovas nesivargino slėpti nuo šeimai artimų asmenų ar bendrovės darbuotojų. Ieškovas tokiais savo veiksmais iš esmės pamynė atsakovės garbę ir orumą. Visa situacija privertė atsakovę išgyventi itin didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, skausmą, nerimą. Dėl šių išgyvenimų suprastėjo LSMU tęsiamų studijų rezultatai, nutrauktas stipendijos mokėjimas. Dėl patiriamo nuolatinio streso teko kreiptis į medikus. Išsikraustęs iš namų atsakovas su meiluže atsakovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą atsakovę niekindami, žemindami, grasindami palikti su įmonės skolomis. Dėl ieškovo ir jo meilužės veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos buvo paduota į teismą, ieškovė iš savo lėšų sumokėjo kreditoriams, kad byla būtų nutraukta. Ieškovas žlugdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, grasina teismais įmonės, kurioms liko skolinga įmonė, nes jų vadovai žino, kad A. U. dirba meilužės vadovaujamoje įmonėje ir net nežada grąžinti skolų. Atsakovė gindama savo ir įmonės interesus teismuose 2023 metais iš savo asmeninių lėšų tik juristams sumokėjo didžiulę pinigų sumą -čia neįtraukti žyminiai mokesčiai ir mokesčiai VMI. Atsakovė patvirtina, kad visiškai sumažėjo jos bendravimo galimybės. Ji jaučiasi paniekinta, pažeminta (ieškovo meilužė net notaro adresą padėjo surasti, kad ieškovo sūnus nuvežtų T. U. testamento perrašyti 2023-02-06, Anykščiuose), patiria gėdos jausmą, nenori bendrauti su kai kuriais aplinkiniais, nes nuolat jaučiasi jų apkalbama, pvz, A. U. vaikų motinos G. Ž. išpuoliai, kurie jau tęsiasi 11 metų. Patiriamus neigiamus išgyvenimus gilina ne tik baimė dėl ateities, nes ieškovas tyčiniais veiksmais žlugdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, neigiamus dvasinius išgyvenimus gilina ir tai, jog ieškovas gyvena kartu su savo meiluže, kuria su ja bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) g. esančiame bute atliktas remontas, nupirkti nauji baldai, ieškovas naudojasi nauju telefonu, vairuoja naują automobilį, viską registruoja meilužės vardu), kurios buvo investuotos į įmonės veiklą. Į meilužės vardu registruotą įmonę perkelti ne tik UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir statybų darbai, bet ir įmonės ilgalaikis turtas, automobiliai, kompiuteriai ir biuro įranga. Ieškovui nekartą buvo siųsti prašymai turtą grąžinti, išsiųsta pretenzija. Didžiausią stresą atsakovė patiria dėl to, jog iš tiesų galimai šalių santuoka nutrūko. Atsakovė dar kartą pasikartoja, jog ji siekia susitaikymo, yra pasirengusi ieškovui atleisti nepaisant jo elgesio su ja, nes šalys prisiekė meile prieš Dievą, dėl ko ji atleisti privalo pagal Bažnyčios postulatus. Be to ieškovė studijuoja LSMU paskutiniame bakalauro studijų kurse ir šiuo metu yra atliekama praktika (iki 2023-11-13 parašyti praktikos ataskaitą ir ją apginti), kurios metu surikti duomenys turės būti surinkti ir aprašyti diplominiame darbe iki 2024-01-15, ieškovė nerimauja, kad dėl ieškovo veiksmų t.y. iškeltų ir besitęsiančių bylų, nesugebės kokybiškai atlikti šių darbų ir pabaigti studijų. Atsakovė tikisi šeimos susitaikymo, tačiau šalių šeimai nepavykus susitaikyti, atsakovė prašys teismo priteisti iš ieškovo jos patirtą neturtinę žalą, kurią ji vertina 5000 Eur suma. Atsakovė prašo teismą paskirti terminą susitaikymui. Atsakovė yra įsitikinus, kad jų šeima ir santuoka gali būti išsaugota, jei tik būtų sudarytos sąlygos jiems bendrauti nesikišant į jų santykį ieškovo meilužei. Šiuo atveju svari priežastis skirti šalims sutaikinimo laikotarpį yra ir ta, jog šalys yra sudarę bažnytinę santuoką. Ikivedybine sutartimi šalys susitarė, kad visi kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, kuriuos jie kiekvienas savo vardu įsigijo nuo šios sutarties pasirašymo iki santuokos sudarymo, yra laikomi kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis I. U. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: 2021 m. gruodžio 15 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 15570); 100 proc. bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visas aukščiau nurodytas turtas remiantis tarp šalių sudarytos Ikivedybinės sutarties nuostatomis nutraukiant santuoką nėra dalintinas, nes turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso tam sutuoktiniui, kurio vardu turtas yra registruotas. Atsakovė yra įgijusi dvi transporto priemones: Audi Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jetta valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šios transporto priemonės registruotos I. U. vardu, dėl ko nutraukiant santuoką nėra dalintinos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - 3/8 dalys buto (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (pagrindas 2019-11-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas). Remiantis tarp šalių sudarytos ikivedybinės sutarties nuostatomis nutraukiant santuoką šis turtas nėra dalintinas, nes turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso tam sutuoktiniui, kurio vardu turtas yra registruotas. Pažymi, kad atsakovė neginčija ieškovo nuosavybės teisių į šį turtą, nes šis turtas yra paveldėtas, dėl ko net nesant sudarytos ikivedybinės sutarties, asmeninės nuosavybės teise priklausytų ieškovui. Šeima gyveno name nekilnojamojo turto objekte: gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – gyvenamasis namas). Šis gyvenamasis namas pastatytas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – žemės sklypas), kuris priklauso ieškovo tėvui T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini). Nors gyvenamasis namas neturi unikalaus numerio, įregistruoto nekilnojamojo turto registre, tačiau namas jau 20 metų yra gyvenamas. 2015 m. gegužę šalys atsikraustė gyventi būtent į šį gyvenamąjį namą, kuris buvo apleistas, namui buvo reikalingas kosmetinis remontas. Name už įsiskolinimą buvo išjungtas elektros tiekimas, gyvenamasis namas ir jo teritorija priminė šiukšlyną, nes įvairios šiukšlės buvo sandėliuojamos tiek gyvenamajame name, tiek kitose statiniuose (malkinėje ir garaže). Sienos, grindys buvo apterštos, name atsirado pelėsis. Namui buvo reikalingas remontas, tačiau ieškovas lėšų remontui neturėjo, nes turėjo didelius kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, be kita ko, tuo metu skyrėsi su sutuoktine. Šalys nuo 2014 m. vasario gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, kaip sugyventiniai arba bendro gyvenimo partneriai, turėdami tikslą sukurti šeimyninius santykius. Šalys vedė bendrą ūkį, vienas kitu pasitikėjo, dėl ko sudarė susitarimą, kad atsakovė prisidės prie gyvenamojo namo remonto ir išlaikymo išlaidų, o šalims susituokus ir ieškovui grąžinus skolas kreditoriams, ieškovas su atsakove įregistruos savo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą nekilnojamojo turto registre. Taigi, tokiomis aplinkybėmis šalys pradėjo gyvenamojo namo remontą, kuris didžiąja dalimi buvo atliktas atsakovės lėšomis. Gyvenamajame name buvo perdažytos sienos, pakeista dalis buitinės technikos, sutvarkyta kiemo teritorija. Šalys dirbo bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri veikia statybų sektoriuje. Taigi, didžioji dalis gyvenamojo namo remonto darbų buvo atlikta būtent per šią įmonę, įmonė galėjo statybines medžiagas pirkti didmeninėmis kainomis. Niekada nereikėjo samdyti ir darbininkų remonto darbams, nes juos atlikdavo įmonės darbuotojai. Remonto darbų atlikimo momentu atsakovė yra pirkusi prekes iš prekybos centrų („Ermitažas“, „Kesko senukai“, „Moki veži“). Atsakovė nuolat ir sistemingai išsiimdavo iš savo sąskaitos ir grynuosius pinigus, kuriuos taip pat naudojo namo remontui. Papildomai prie namo remonto prisidėjo atsakovės motina S. Š., kuri pinigus perduodavo šalims tiesiogiai grynaisiais pinigais arba pavedimais. Tiek ieškovas, tiek T. U. (ieškovo tėvas) iki kol šalys gyvenu kartu, pripažino atsakovės nuosavybės teises į šį turtą. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarės N. J. 2020 m. lapkričio 11 d. patvirtintu įgaliojimu T. U. šio turto valdymą buvo perdavęs šalims. T. U. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei, tad atsakovei niekada nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jos su ieškovu sudarytas susitarimas, dėl bendrosios dalinės ar sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisių įregistravimo, nebus įvykdytas. Atsakovė iki šiol naudojasi aptariamu turtu kaip savo, t.y. moka komunalinius ir žemės sklypo nekilnojamojo turto mokestį, būtent atsakovės vardu yra sudarytos sutartys su paslaugų teikėjais. Ikivedybine sutartimi atsakovė su ieškovu neapribojo jų teisės registruoti turtą bendrosios dalinės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o ieškovas nuosekliai įtikinėjo atsakovę, jog gyvenamąją namą ateityje jis registruos kaip bendrą šalių turtą, dėl ko atsakovė investavo savo lėšas bei darbą gyvenamojo namo pagerinimo darbams atlikti, tačiau ieškovo liko apgauta, nes dabartiniais veiksmais ieškovas varo atsakovę iš jos pačios namų. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. e2-919-1171/2024, kurioje ieškovas, įgaliotas T. U., reikalauja iškeldinti ieškovę iš gyvenamojo namo. Dalis atsakovės investicijų į aptariamą turtą buvo atliktos iki santuokos, o dalis santuokos metu, dėl ko šiuo atveju taikytinos tiek jungtinę veiklą, tiek santuokoje įgyto turto padalijimą reglamentuojančios teisės normos. Atsakovė savo asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išsaugojimo. Ieškovo tėvas buvo parašęs įgaliojimą šeimai tvarkytis šiame sklype ir name. Tai atsakovės lėšomis šis gyvenamasis namas buvo remontuotas ir nepertraukiamai išlaikomas bei prižiūrimas iki šiol. Atsakovė namą remontavo, išlaikė, prižiūrėjo, juo disponavo kaip savo, nes tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas šį turtą turėti kaip jungtinės veiklos rezultatą. Ieškovas po savo motinos mirties buvo paveldėjęs dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau turėjo antstolio išieškomų kreditorinių įsipareigojimų, dėl ko jam priklausanti buto dalis antstolės V. M. buvo pardavinėjama iš varžytinių. Pirmumo teisę įsigyti šį turtą turėjo T. U. kaip bendrasavininkas. Ieškovui priklausanti buto dalis buvo pardavinėjama už 16 900 Eur sumą, tačiau nei ieškovas, nei jo tėvas tokių piniginių lėšų neturėjo. Antstolei V. M. 16 900 Eur sumą T. U. vardu pervedė būtent atsakovė, kuri turėjo tokio dydžio pinigines lėšas, dėl ko paskolino ieškovui reikalingas lėšas, kad turtas būtų išsaugotas U. šeimoje. Taigi, teikiami įrodymai patvirtina, jog ieškovo paveldėta 3/8 dalis buto (duomenys neskelbtini), seniai nebepriklauso. Atsakovė prašys teismo priteisti jos naudai iš ieškovo 15 000 Eur kompensaciją, nes tokia suma atsakovė vertina savo investicijas į gyvenamojo namo pagerinimą. Atsakovė nėra kalta dėl santuokos iširimo, dėl ko ieškovas neturi teisės reikalauti uždrausti atsakovei pasilikti savo santuokinę pavardę „U.“.
Atsiliepimas
9. Ieškovas A. U. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (DOK- 26373), kuriame prašė atmesti priešieškinį visiškai, kadangi jis nepagrįstas ir pateiktas piktnaudžiaujant teise ir procesu, o tenkinti ieškovo ieškinį pilna apimtimi, netenkinti atsakovės prašymo skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti; palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę „Š.“, o ieškovui prigimtinę „U.“; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Nesutiko su jokia neturtine žala, nes nemato savo veiksmuose kaltės dėl santuokos iširimo, atvirkščiai, ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis remiasi ieškinyje įrodinėjant kito asmens kaltę. Nepageidauja jokio susitaikymo proceso ir siekia šį civilinį procesą dėl santuokos nutraukimo pabaigti kuo greičiau. Kartu ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovė deda visas pastangas vilkinti procesą ir tokiu būdu piktnaudžiauja procesu. Atsakovė siekia savavališkai gyventi kuo ilgiau ieškovo tėvui T. U. priklausančiame gyvenamajame name ir daro įvairius procesinius veiksmus tyčia vilkinti procesus, kurių yra ne vienas. Atsakovė sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą įrodinėja menamais susitarimais ir buityje atliekamų darbų aprašymu. Atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės nesutampa su priešieškinio reikalavimu. Priešieškinyje nėra nurodoma ir net neužsimenama apie jokį atsakovės įdėtą turtinį ar neturtinį indėlį sukūrus šį nekilnojamojo turto objektą, t.y. nenurodoma jokia aplinkybė, kuri leistų teigti jog atsakovė įdėjo minimalių pastangų pastatyti individualų namą savo darbu ar piniginėmis lėšomis.Aplinkybė, kad atsakovė atsikraustė gyventi į jau pastatytą gyvenamąjį namą patvirtina ne subjektyvūs, o objektyvūs įrodymai, pavyzdžiui, 2018-05-17 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-753-275/2018, kurioje buvo nagrinėta santuokos sudarytos tarp G. U. ir A. U. nutraukimas. Apie šią Vilniaus apygardos teisme nagrinėtą bylą atsakovei yra žinoma, nes buvo apklausta kaip liudytoja. Aptariamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodoma: G. U. ir A. U. į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) įsikraustė 2002-2003 metais. Taigi atsakovė jokia forma negalėjo prisidėti prie gyvenamojo namo sukūrimo. Jokios jungtinės veiklos sutarties nėra ir nebuvo sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, nes tai prieštarauja ne tik byloje esantiems faktams, bet pačios atsakovės teiginiams. Atsakovė nuosavybės teisę kildina iš kosmetinio remonto, aplinkos tvarkymo, pelėsio buvimo name ir panašiomis aplinkybės, kas jokia forma neįrodo nuosavybės teisės. Priešieškinio reikalavimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisės įgyto turto yra melagingas ir manipuliatyvus, nes nuosavybės teisė nėra įrodinėjama, iš esmės siekiama kompensacijos už neva įdėtas pinigines lėšas į gyvenamąjį namą.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-150630), kuriame nurodė, kad pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles 2023 m. rugsėjo 25 d. I. U. įsiskolinimo valstybės biudžetui neturi. A. U. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 36086,27 Eur. Iš jų: 3338,00 Eur baudą už administracinius teisės pažeidimus; 14561,31 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, 4136,00 Eur šio mokesčio baudą ir 11884,00 Eur šio mokesčio delspinigių ir 2166,96 Eur įsiskolinimas valstybės biudžetui pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius raštus. VMI prie FM duomenimis, vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade užvestos 23 vykdomosios bylos A. U. atžvilgiu, kuriomis antstoliai vykdo išieškojimą kreditorių naudai. VMI prie FM susipažino su 2023 m. rugsėjo 14 d. patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir jam neprieštarauja. VMI prie FM sutinka, kad A. U. turimi įsiskolinimai valstybei, yra jo asmeninės skolos valstybei, todėl visų pirma turi būti tenkinama iš A. U. asmeninio turto bei iš bendro sutuoktinių turto dalies, prieš tai atitinkamai padalijus sutuoktinių turtą.
11. Ieškovas A. U. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (DOK- 163423), kuriame palaikė atsiliepime į pradinį priešieškinį išdėstytus argumentus ir prašymus. Papildomai nurodė, kad atsakovė priešieškinio dalyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės pateikia daug nesusistemintos ir neaiškios kilmės nuotraukų, kuriose yra fiksuotas tekstas lietuvių ir nelietuvių kalba. Atsakovės argumentacija apie neva kito asmens bendravimą su ieškovu, santykių palaikymą, sutuoktinių paveikslo galimą sugadinimą ar net apsilankymą gyvenamojoje vietoje paliekant tam tikrus daiktus yra paremti išskirtinai subjektyviu vertinimu, ieškovui apie tai nėra žinoma, todėl nėra pateikiami argumentai į aplinkybes kurių neįmanoma patikrinti teisėtais būdais. Jokios pateiktos nuotraukos neįrodo ir negali patvirtinti atsakovės teiginių. Apie kito asmens įdarbinimą, ar teisminius procesus atsakovas nuomonės pateikti negali, nes tai nieko bendro neturi dėl šioje byloje sprendžiamo santuokos nutraukimo teisinio pagrindo. Atsakovė dėsto nesusijusius faktus ir tai laiko ieškovo kaltės įrodymu, tačiau nėra pateikiama aiškių ir susistemintų argumentų susijusios jo, kaip sutuoktinio kalte ir jų kaltų veiksmų įvardinimu. Priešieškinyje neturtinė žala įrodinėjama atsakovės mokamomis piniginėmis lėšomis teisinėms išlaidos įmonės vardu, stipendijos nemokėjimu, neįvardinta suma sumokėta juristams, sumažėjimu bendravimo galimybių, A. U. vaikų motinos išpuoliais, baigiamomis studijomis. Ieškovo nuomone pateikiami argumentai susiję su aukščiau nurodytomis priežastimis neturi nieko bendro su ieškovo kalte, jeigu tokia ir būtų nustatyta. Ieškovas nesutinka, kad turi atsakyti ir sumokėti pinigus atsakovei dėl jos darbo, studijų ar teisininkams išleistų piniginių lėšų, tai neturi jokio ryšio su šia nagrinėjama civiline byla. Ieškovas nesutinka su jokiu terminu dėl susitaikymo, nes sutuoktiniai gyvena daugiau nei metus atskirai, neveda bendro ūkio ir neturi ryšių. Atsakovės pozicija dėl sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto yra nenuosekli ir kintanti. Patikslintame priešieškinyje nurodoma, kad <...> remiantis aukščiau išdėstytu, atsakovė prašys teismo priteisti jos naudai iš ieškovo A. U. 15 000 Eur dydžio kompensaciją, nes tokia suma atsakovė vertina savo investicijas į gyvenamojo namo pagerinimą <...>. Priešieškinyje deklaratyviai nurodoma, kad neva atsakovė investavo savo turtą ir pinigines lėšas, tačiau nėra pateikiama jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokį ieškovės teiginį. Kodėl yra būtent tokia – 15 000 Eur suma, įvardinama kaip kompensacija, nėra aišku, nėra pateikiama susisteminta lentelė, kurioje būtų aišku kokios lėšos ir kodėl buvo išleistos. Kokį ryšį prašoma pinigų suma turi su pateiktais priedais apskritai neaišku, nes tai tėra išleistų pinigų (neaišku kam) informacija.
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VMI prie FM pateikė atsiliepimą į priešieškinį (DOK-15391), kuriame nurodė, kad pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles 2024 m. sausio 29 d. duomenimis, I. U. įsiskolinimo valstybės biudžetui neturi. A. U. įsiskolinimas sudaro 34836,02 Eur, iš jų: 3338,00 Eur suma už administracinius teisės pažeidimus, 13297,86 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, 4136,00 Eur šio mokesčio bauda ir 11897,20 Eur šio mokesčio delspinigių bei 2166,96 Eur įsiskolinimas biudžetui pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius raštus. VMI prie FM duomenimis, vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade užvestos 23 vykdomosios bylos A. U. atžvilgiu, kuriomis antstoliai vykdo išieškojimą kreditorių naudai. Sutinka, jog A. U. turimas įsiskolinimas valstybei, yra jo asmeninė skola valstybei, todėl visų pirma turi būti tenkinama iš A. U. asmeninio turto bei iš bendro sutuoktinių turto dalies, prieš tai atitinkamai padalijus sutuoktinių turtą.
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora Sergel“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK- 160377), kuriame nurodė, kad ieškinio tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti UAB „GelvoraSergel“ atstovui nedalyvaujant.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
14. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jos atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Ieškovo atstovės teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, nesutiko dėl ieškovo kaltės, bet jei teismas manys, kad yra ir ieškovo kaltės, tai sutinka dėl abipusės kaltės. Dėl gyvenamojo namo pagerinimų nėra pridėta dokumentų dėl 15000 Eur sumos, todėl nesutinka su dalimi dėl turto pagerinimo. Dėl kompensacijos už paskolą - į bylą nepateikta jokia sutartis, susijusi su paskola A. U.. Dėl neturtinės žalos nesutinka su tokiu dydžiu. Nesutinka, kad atsakovei būtų palikta U. pavardė. Prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Prašo neturtinę žalą priteisti pagal teismų praktikoje nurodytus kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdyje atsakovė palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti.
16. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VMI prie FM atstovas teismo posėdyje prašė pripažinti A. U. įsiskolinimą asmenine skola.
17. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Gelvora Sergel“ atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką informuotas tinkamai, neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti UAB „GelvoraSergel“ atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
18. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. U. ir atsakovė I. U. (duomenys neskelbtini) Vilniaus (Naujosios Vilnios) Šv. Kazimiero bažnyčioje sudarė santuoką, apskaitytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje Nr. 1587.
Dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės
19. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek ir atsakovė prašo nustatyti, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovas reikalavimą grindžia savo paaiškinimais, teigdamas, jog atsakovės kaltė pasireiškė pažeidimu sutuoktinio pareigų, susijusių su lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei turtinės paramos teikimu. Kita vertus, pripažino, kad atšalus tarpusavio santykiams, pradėjo vesti savarankišką gyvenimą. Tuo tarpu atsakovė savo kaltės nepripažįsta, tvirtindama, kad santuoka iširo dėl ieškovo artimų santykių užmezgimo su O. D.. Atsakovė teigia, jog ši moteris buvo įdarbinta įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kurioje statybos vadovu dirbo ieškovas. Būdama minėtos bendrovės vadove, pastebėjo iš banko sąskaitos atliekamus mokėjimo pavedimus O. D., o vėliau, tikrindama bendrovės dokumentus, rado tris darbo sutartis, kuriomis fiktyviai jai buvo keliamas darbo užmokestis. Atsakovės nurodomos aplinkybės apie O. D. įdarbinimą bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paremtos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (e. bylos 4t., b.l. 69-80). Be to, remiantis Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-10-24 sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams A. U. ir O. D. dėl darbo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis iš dalies patenkino (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Artimus ieškovo santykius su šia moterimi patvirtina į bylą pateiktas 2023 m. kovo mėnesio susirašinėjimas elektroniniais laiškais, SMS žinučių turinys (e. bylos 5t., b. l. 34 - 138). Pažymėtina, kad ieškovas 2025 m. sausio 25 d. Sutartimi dėl santuokos apskaitos ir įrašo panaikinimo pasekmių, savo kaltę dėl santuokos iširimo pripažino (e. bylos 5 t., b. l. 154-157).
21. Nesant priešingų įrodymų bei įvertinęs atsakovės paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog būtent ieškovas nebuvo lojalus atsakovei ir savo šeimai, tiek šeimoje, tiek už jos ribų neveikė kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, buvo atsakovei neištikimas, 2023 m. vasario mėnesį paliko šeimą. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Šio straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės. Teismas daro išvadą, kad buvo pažeistos CK 3.27 straipsnyje numatytos sutuoktinio, t. y. ieškovo pareigos ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, yra pagrindas ieškovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis yra neištikimas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys negyvena šeimyninio santuokinio gyvenimo, todėl darytina išvada, jog nėra galimybių santuoką išsaugoti ir terminas susitaikyti nenustatytinas. Esant šioms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.62 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
22. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ieškovo reikalavimas po santuokos įrašo panaikinimo atsakovei uždrausti palikti jos santuokoje turėtą pavardę „U.“ laikytinas nepagrįstu. Atsakovei pageidaujant po santuokos įrašo panaikinimo pasilikti savo santuokinę pavardę „U.“ , toks priešieškinio reikalavimas tenkintinas (CK 3.69 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
23. Remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl tokios žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑113/2011).
24. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.
25. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje, taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 86 straipsnis).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovė patirtą neturtinę žalą vertina 5000 Eur dydžio suma. Dvasiniais išgyvenimais, patirtais dėl ieškovo elgesio atsakovė laiko jo žeminantį, niekinantį požiūrį į atsakovę, viešą savo santykių su kita moterimi deklaravimą šeimai artimiems žmonėms bei įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, bendravimo galimybių sumažėjimą, neigiamų išgyvenimų, susijusių su gėdos, paniekinimo jausmais patyrimu. Be to, nurodo, jog studijuoja LSMU paskutiniame bakalauro studijų kurse, kur turėjo tuo metu atlikti praktiką, rinkti duomenis bei parengti diplominį darbą iki 2024-01-15, o nespėjusi to atlikti mokslus metams turėjo atidėti. Dėl patiriamo streso atsakovė teigia turėjusi kreiptis į medikus, naudoti raminamuosius vaistus. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai : SMS žinutės, nedarbingumo pažymėjimai, LSMU pažyma apie akademinių atostogų suteikimą, studijų tvarkaraštis, nuotraukos (e. bylos 4 t., b. l. 44-47, 49-63, 166; 5 t., b. l. 147). Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo abejoti, jog dėl nurodytų ieškovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimo (nepagarbos ieškovei, kaip sutuoktinei nelojalumo šeimai, sutuoktinio neištikimybės) atsakovė patyrė neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, buvo sugriauti jos lūkesčiai turėti darnią šeimą. Teismo vertinimu byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pačios atsakovės nuoseklūs paaiškinimai nagrinėjamu atveju pakankamai pagrindžia jos patirtus neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus ir neturtinės žalos faktą, šią žalą, kaip kaltas dėl santuokos iširimo asmuo, privalo atlyginti atsakovas. Teismas, įvertinęs šeimyninio gyvenimo trukusį laikotarpį bei laikotarpį, kurio metu atsakovė patyrė neigiamus emocinius bei dvasinius išgyvenimus dėl sutuoktinio nelojalumo šeimai, ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, atsakovės reikalavimą tenkina iš dalies, priteisdamas iš ieškovo atsakovės naudai 2500 Eur neturtinės žalos. Likusi reikalavimo dalis atmestina, kaip neįrodyta.
Dėl tarpusavio išlaikymo
27. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečių vaikų
28. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
29. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).
30. Bylos duomenimis šalių sudaryta 2020m. gegužės 20 d. Ikivedybine sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 42-o notaro biuro, nustatytas visiškas turto atskirumo režimas, numatantis, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu turtas yra įgytas ir registruotas (e. bylos 2t., 32-34). Atsižvelgiant į tai, visas šiuo metu ieškovo ir atsakovo vardu registruotas turtas nutraukiant santuoką, nėra dalintinas.
Dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo
31. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
32. Tais atvejais, kai nėra pagrindo pripažinti vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
33. Nagrinėjamu atveju atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 15 000 Eur piniginę kompensaciją už jo turto pagerinimą. Nurodo, jog savo asmeninėmis lėšomis bei darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išsaugojimo. Remiantis bylos medžiaga bei šalių paaiškinimais, nurodytas gyvenamasis namas nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas, bet buvo pastatytas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame ieškovo tėvui T. U.. Atsakovės teigimu, namas buvo apleistas, neprižiūrėtas, du sezonus nebuvo šildomas, jam buvo reikalingas kosmetinis remontas. Tuo tikslu gyvenamajame name buvo perdažytos sienos, pakeista dalis buitinės technikos, sutvarkyta kiemo teritorija. Pasak atsakovės, ji namą remontavo, išlaikė, prižiūrėjo, juo disponavo, kaip savo, nes esą tarp šalių buvo susitarimas šį turtą įregistruoti, kaip jungtinės veiklos rezultatą. Savo investuotų piniginių lėšų į gyvenamąjį namą dydį atsakovė grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (e. bylos 4 t. b. l. 103- 136). Iš į bylą pateiktų atsakovei priklausančių banko sąskaitų išrašų matyti, jog per 2017 metus atsakovė iš parduotuvės Kesko senukai pirko prekių už 403 Eur, iš parduotuvės Moki veži pirko prekių už 115,38 Eur; per 2018 metus iš parduotuvės Moki veži pirko prekių už 842,29 Eur, o iš parduotuvės „Ermitažas“ – už 30,97 Eur; per 2019 metus iš parduotuvės Moki veži pirko prekių už 721,50 Eur, per 2020 metus iš parduotuvės Depo Vilnius pirko prekių už 296,73; už 2020 metus iš parduotuvės Kesko senukai atsakovė pirko prekių viso už 436,07 Eur; per 2021 metus iš parduotuvės Depo Vilnius atsakovė pirko prekių už 282,78 Eur, o per 2022 metus iš šios parduotuvės įsigijo prekių už 42,66 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad banko išrašai nepatvirtina, kokie konkrečiai pirkiniai buvo įsigyti, ar jie kaip nors susiję su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) namo pagerinimu. Be to, atsakovės teigimu, šalys tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje, kuri veikia statybų sektoriuje. Nurodo, jog didžioji dalis gyvenamojo namo remonto darbų buvo atlikti būtent per šią įmonę, nes ji galėjo statybines medžiagas įsigyti didmeninėmis kainomis, o darbus atlikdavo bendrovės darbuotojai. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad iš atsakovės banko sąskaitos apmokėtos prekės iš parduotuvių Depo Vilnius, Ermitažas, Kesko senukai ar Moki veži buvo panaudotos aptariamo gyvenamojo namo pagerinimui. Atsakovės nurodomų aplinkybių nepatvirtina ir į bylą pateikti atsakovės banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad per 2015 metus atsakovė iš savo banko sąskaitos, esančios Swedbank, AB išsigrynino 1210 Eur, per 2014 – 2015 metus į atsakovės banko sąskaitą jos motina S. Š. pervedė 3300 Eur. Nėra teisinio pagrindo manyti, kad šios piniginės sumos buvo panaudotos būtent gyvenamojo namo pagerinimui, kaip ir nėra pagrindo pripažinti, kad turtas buvo esminiai pagerintas. Apibendrinant konstatuotina, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina nei gyvenamojo namo pagerinimo atsakovės asmeninėmis piniginėmis lėšomis dydžio, nei fakto (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Mokėjimo pavedimai paslaugas teikiančioms įmonėms šeimai gyvenant kartu bei naudojantis tomis paslaugomis, aptariamo priešieškinio reikalavimo taip pat nepagrindžia (CPK 178 straipsnis).
34. Vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendžia, kad priešieškinio reikalavimas dėl 15 000 Eur piniginės kompensacijos už ieškovo turto pagerinimą netenkintinas, todėl atmestinas, kaip neįrodytas.
Dėl reikalavimo priteisti kompensaciją už paskolą
35. Remiantis bylos duomenimis 2019 m. lapkričio 28d. ieškovas po savo motinos I. L. mirties paveldėjo ¾ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unik Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 4t., b. l. 85). Likusios šio nekilnojamojo turto dalys priklausė ieškovo tėvui T. U.. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog paveldėtas ieškovo turtas antstolės V. M. buvo areštuotas – apribota ieškovo turtinė teisė disponuoti paveldėtu turtu (e. bylos 4 t., b. l. 83). Iš to seka, jog tuo metu ieškovas turėjo neįvykdytų asmeninių kreditorinių reikalavimų. Siekdamas, kad jam priklausantis turtas nebūtų išvaržytas svetimiems asmenims, 2020 m. rugsėjo 1 d. Pranešimu ieškovas pasiūlė jo dalį įsigyti savo tėvui T. U. (e. bylos 4t. b. l. 84). Antstolė V. M. priėmė patvarkymą pasiūlytam pirkėjui T. U. nustatytu terminu įmokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 16 900 Eur (e. bylos 4t., b. l. 91). Nurodytą sumą už ieškovui priklausančią paveldėto turto dalį už T. U. sumokėjo atsakovė I. U. (e. bylos 4 t., b. l. 82). Įtrauktas trečiuoju asmeniu šioje byloje T. U. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes galima pagrįstai teigti, jog atsakovės pervestomis antstolei piniginėmis lėšomis buvo padengtos ieškovo skolos pagal ieškovo asmeninių kreditorių reikalavimus vykdomosiose bylose, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad jis asmeniškai tų pinigų negavo, o naudos gavėju buvo jo tėvas T. U.. Taip pat svarbu pažymėti, kad panašiu metu, t. y. 2020 m. lapkričio 11d. ieškovo tėvas T. U. pas notarą sudarė Oficialųjį testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises paliko I. U. (e. bylos 4t., b. l. 226-228). Apibendrinant darytina išvada, kad tiesioginis naudos gavėjas buvo ieškovas, juolab tas nekilnojamasis turtas atiteko ieškovo nuosavybėn (e. bylos 1t., b. l. 5).
36. CK 3.98 straipsnis nustato, sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikių gerinimui. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad atsakovės antstolei įmokėtos piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovo asmeninėms prievolėms vykdyti, o ne šeimos poreikiams patenkinti. Be kita ko, Ikivedybine sutartimi šalys taip pat buvo sutarusios, kad už visas prievoles, susidariusias iki santuokos sudarymo, taip pat asmenines prievoles, atsiradusias santuokos metu, kiekvienas iš sutuoktinių atsako savo asmeniniu turtu. (e. bylos 1 t., b. l. 7 ).
37. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinimu, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai pakanka įrodymų byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002m. balandžio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3569/2002).
38. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, jų visumą, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ikivedybinėje sutartyje šalių įtvirtintą turto bei gaunamų pajamų atskirumo principą, atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 16 900 Eur kompensacijos priteisimo laiko įrodytu, todėl tenkina pilnai.
Dėl kreditorinių reikalavimų padalijimo
39. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.110 straipsnio 1 dalis 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kt. prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
40. Iš Antstolių informacinės sistemos AIS duomenų matyti, kad A. U. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0178/23/01014, išieškoma suma 850 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 483-54490, vykdomoji byla Nr. 0178/22/01297, išieškoma suma 1500 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 483-77962), vykdomoji byla Nr. 0178/22/00545, išieškoma suma 70 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 483-31013, vykdomoji byla Nr. 0178/22/00010, išieškoma suma 448,34 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. e2-3085-1090/2021, vykdomoji byla Nr. 0178/21/00636, išieškoma suma 10941,99 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 467-10754, vykdomoji byla Nr. 0062/20/01412, išieškoma suma 988 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 483-106784, vykdomoji byla Nr. 0008/20/02023, išieškoma suma 674.52 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. e2-301-819/2020, vykdomoji byla Nr. 0062/19/01497, išieškoma suma 9728,38 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 467-138259, vykdomoji byla Nr. 0171/19/03149, išieškoma suma 144.81Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. ANT-115-424, vykdomoji byla Nr. 0128/19/00224, išieškoma suma 1021,26 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. 2-358-930/2017, vykdomoji byla Nr. 0015/18/01342, išieškoma suma 4062,02Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. 2-358-930/2017, vykdomoji byla Nr. 0018/18/01473, išieškoma suma 616,07 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. 1-1463-929/2018, vykdomoji byla Nr. 0171/16/03581, išieškoma suma 150 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. 2VP-7760-566/2016, vykdomoji byla Nr. 0040/15/02179, išieškoma suma 100 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. 2-27413-912, vykdomoji byla Nr. 0035/15/00700, išieškoma suma 387,89 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. A2.1.-2872-655/2015, vykdomoji byla Nr. 0179/09/00695, išieškoma suma 165, 82 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. A2.1-788-816/2008, vykdomoji byla Nr. 0178/08/00771, išieškoma suma 18.55 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. 12/2008/I/VIL-50), išieškotojos G. Ž. naudai (vykdomoji byla Nr. 0015/18/00908, išieškoma suma 1324.27Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. 2-358-930/2017), išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0179/23/17908, išieškoma suma 11822,85 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. e2-1800-141-2017), išieškotojos R. K. naudai (vykdomoji byla Nr. 0179/17/01236, išieškoma suma 537.39 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. L2-26341-608/2017), išieškotojo UAB „GelvoraSergel“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0178/09/00948, išieškotina suma – 6756,49 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. L2-681-807/09, vykdomoji byla Nr. 0011/08/00987, išieškotina suma – 991,2Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. L2-431-807/2008), išieškotojo UAB "PUM plius" naudai (vykdomoji byla Nr. 0015/18/01589, išieškoma suma 1385,35 Eur, pagrindas – vykdomasis dokumentas Nr. 2-20998-872/2017).
41. Teismas sprendžia, kad pagal prievolių pobūdį po santuokos nutraukimo nurodytos prievolės pripažintinos ieškovo A. U. asmeninėmis prievolėmis. Atsakovė kreditorių neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
43. Ieškovo A. U. bylinėjimosi išlaidas sudaro 107 Eur žyminio mokesčio (75 Eur (CBP-13054) + 32 Eur (DOK-144986).
44. Atsakovė I. U. prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 100 Eur žyminis mokestis (DOK-10405), 66,89 Eur vertimo išlaidos bei 2910 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, tame tarpe 650,98 Eur teisinės pagalbos išlaidos pagal 2023 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą (išlaidos, patirtos rengiant siūlymą nutraukti santuoką bendru sutikimu dar iki ieškinio pareiškimo) (e. bylos 5t., b. l. 138-140 e. bylos 6 t., b. l. 3-7).
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovei teisines paslaugas teikė advokatų kontora Advocatera, kuri atsakovę I. U. ar jos vadovaujamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo ir/ar teikė konsultacijas ir kitose civilinėse bylose. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina aplinkybes, kad už teisines paslaugas pagal atitinkamas PVM sąskaitas faktūras buvo atsiskaityta, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nebuvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių būtų matyti, paslaugų apimtis ir jų sąsajumas su šia nagrinėjama byla. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad atsakovė patikimų įrodymų apie visas prašomas priteisti išlaidas teisinei pagalbai apmokėti nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu pagrįstomis laikytinos tik dalis bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100 Eur žyminis mokestis, 66,89 Eur vertimo išlaidos bei 650 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, viso 816,89 Eur.
46. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies – 50 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas 0 proc. + reikalavimas dėl pavardės keitimo 0 proc. + reikalavimas dėl turto priteisimo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl kreditorinių reikalavimų paskirstymo patenkintas 100 proc. / 4 = 50 proc.).
47. Atsakovė priešieškinys taip pat buvo patenkintas iš dalies – 70 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės – 100 proc., reikalavimas dėl pavardės po santuokos nutraukimo – 100 proc., reikalavimas už kompensacijos priteisimą dėl turto pagerinimo - 0 proc., reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą – 100 proc., už reikalavimą priteisti neturtinę žalą – 50 proc. / 5 = 70 proc.
48. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį ieškovui iš atsakovės priteistina 53 Eur, o iš ieškovo atsakovės naudai 571 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 518 Eur bylinėjimosi išlaidų.
49. 2024 m. sausio 25 d. teismo nutartimi atsakovei dalis mokėtino žyminio mokesčio buvo atidėta. Pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis teismas paskirsto atidėtą mokėti žyminį mokestį: už patikslintą priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 1067 Eur, atsakovė yra sumokėjusi 100 Eur žyminio mokesčio, nesumokėta šio mokesčio dalis yra 967 Eur. Patenkinus priešieškinį 70 proc., iš ieškovo valstybei priteistina 676,90 Eur suma, o iš atsakovės 290,10 Eur suma (676,90 Eur – (967 Eur x 70 proc.). Teismo pašto išlaidos byloje sudaro 22,50 Eur, kurios paskirstomos abiems šalims po lygiai iš kiekvienos šalies valstybės naudai priteisiant po 11,25 Eur. Tokiu būdu iš ieškovo A. U. valstybės naudai priteistina viso 688,15 Eur , o iš atsakovės I. U. – 301,35 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tekinti iš dalies.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. 1587, Vilniaus (Naujosios Vilnios) Šv. Kazimiero bažnyčios (duomenys neskelbtini) ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl ieškovo A. U. kaltės.
Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovui palikti jo turėtą pavardę „U.“ o I. U. palikti jos santuokoje turėtą pavardę „U.“.
Priteisti iš ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atsakovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 16 900 Eur (šešiolika tūkstančių devynis šimtus eurų) kompensacijos atsakovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nustatyti, kad vykdomi skolų išieškojimai kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. Ž., UAB „Intrum Lietuva“, R. K., UAB „GelvoraSergel“, UAB „PUM plius“ naudai po santuokos nutraukimo lieka asmeniniais ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimais.
Likusią ieškinio bei priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 518 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 688,15 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus, 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui
Priteisti iš atsakovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 301,35 Eur (tris šimtus vieną eurą 35 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.