Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus A. U., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U., būdamas UAB „M.“ įgaliotu asmeniu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini) dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Pažeidimas nustatytas 2015-01-27 apie 12.50 val. atlikus operatyvų patikrinimą statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais A. U. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Teismo posėdyje A. U. savo kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi ir paaiškino, kad patikrinimas buvo 12:50 val., o pranešimas kažkodėl buvo 13:50 val., dėl valandos skirtumo nežino kodėl taip įvyko, dokumentai ir sutartys buvo tinkamai apiforminti, kaip aiškino buhalterė, jai dėl kažkokių priežasčių nepavykdavo prisijungti prie Sodros tinklapio. Atsakydamas į teisėjos klausimus nurodė, kad su buhaltere, kuri pavėlavo pranešti, aiškinosi, bet ji vyresnio amžiaus, negali atsakyti į šį klausimą kodėl taip įvyko, jis yra vadovas trijų įmonių, vadovu dirbu nuo 1994 metų, VDI jį tikrina, paskutiniai pažeidimai buvo, irgi dėl skundo 2004 ar 2006 metais.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Vilius Žlioba prašė skirti administracinę nuobaudą teismo nuožiūra, neprieštarautų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui.

A. U. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje be jo paties prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais įrodymais: nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l. 3-4), kuriame konstatuota, kad 2015-01-27 apie 12:50 val. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai V. Ž. ir K. B. atliko operatyvų patikrinimą statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur dirbo dešimt UAB „M." ir du UAB „A. p." darbuotojai. Patikrinus informaciją per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau -„Sodra") Vilniaus skyriaus duomenų bazę, dviejų UAB „M." darbuotojų (V. K. ir V. B.) darbiniai santykiai įmonėje nebuvo tinkamai įforminti, todėl minėti asmenys buvo paprašyti užpildyti VDI patvirtintos formos paaiškinimus. V. B. paaiškinime nurodė, kad 2015-01-27 d. 8.00 val. atvyko į statybos objektą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Dėl darbo šnekėjo su direktoriumi A. (pavardės nenurodė). Su juo sutarė, kad jį priims į darbą. Su direktoriumi buvo aptartos darbo sąlygos bei darbo užmokestis, tai yra dirbs nuo 8.00 iki 17.00 val., pietūs - viena valanda. Darbo užmokestis bus priklausomai nuo atliktų darbų kiekio. Nurodė, kad darbo sutarties dar nepasirašė, vadovas žadėjo šiandien atvežti į statybos objektą. V. K. paaiškinime nurodė, kad UAB „M." statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirba antra diena betonuotojo pareigose. Apie darbą bendrovėje pranešė Darbo birža. 2015-01-26 V. K. ryte pasirašė darbo sutartį UAB „M." ofise (duomenys neskelbtini), Vilnius, pilnam etatui, mokant minimalų darbo užmokestį. Apie minėtų darbuotojų įdarbinimą UAB „M." per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 13.55 val. ir 14.20 val. į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus teritorinį skyrių pranešta pasirašytu kvalifikuotu elektroniniu paštu 2015-01-27 d., tai yra po darbo inspektorių patikrinimo. Telefonu gauto anoniminio pranešimo registracijos kortelėje nurodyta, kad 2015-01-13 11.45 val. gautas anoniminis pranešimas, kad UAB „M.“ dirbama nelegaliai. Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu rasti du darbuotojai, apie kuriuos nebuvo informuota Sodra. 2015-01-27 su V. B. sudaryta darbo sutartis Nr. 32, su V. K. sudaryta darbo sutartis Nr. 33.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. įtvirtinantis darbo sutarties sąvoką, nustato esminius darbo sutarties požymius, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai ir darbdavio įsipareigojimas suteikti sutartyje nustatytą darbą, mokėti aptartą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.). A. U. pripažino, kad buvo nesklandumai prisijungiant prie Sodos, todėl laiku nespėta visų tinkamai apiforminti. V. B. ir V. K. dirbo be darbo sutarties, darbo sutartis turėjo būti pasirašyta po pietų. Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, jog V. B. ir V. K. 2015-01-27 įmonėje atliko tam tikrus darbus, todėl darbdavys, nesant sudarytos darbo sutarties neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Motyvuojamoji dalis

Taip pat pažymėtina, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatytas pažeidimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, iš kurių viena – kai darbas dirbamas nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2012 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1232 redakcija) 25.1. punktu, <...> Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. U. padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, t.y. leido V. B. ir V. K. nelegaliai dirbti (tinkamai nesudarius darbo sutarties ir nustatytu laiku nepranešus apie asmens įdarbinimą VSDFV) Tokiais veiksmais (neveikimu) A. U. padarė administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Individualizuodamas skiriamas nuobaudas, teismas taip pat nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismas nustatė A. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino ir gailisi, nenustatė sunkinančių aplinkybių. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia, kad teismas neturi duomenų apie A. U. taikytas administracines nuobaudas, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti A. U., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, skiriant mažesnę baudą nei ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje nustatyta minimali bauda. Teismui pateikti duomenys leidžia teigti, kad A. U. nesistengė piktybiškai nuslėpti V. B. ir V. K. priėmimo dirbti fakto, tačiau neužtikrino, jog būtų laiku pasirašyta darbo sutartis ir apie jų įdarbinimą laiku ir tinkamai būtų pranešta VSDFV.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) str.1d., ir skirti jam 250 EUR (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso – 500 EUR (penkių šimtų eurų) baudą.

Bauda per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6401.

Nustatytais terminais nesumokėjus paskirtos baudos dalių arba nepristačius protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) baudos mokėjimų kvitų, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.