- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-2495-779/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02579-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 3.2.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ADB “Gjensidige” ieškinį atsakovui D. K. dėl išmokėtos 13 567,83 Eur draudimo išmokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ADB „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. K. (toliau - atsakovas) dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, kuriuo prašė: 1) priteisti ieškovei iš atsakovo 13 567,83 Eur sumą; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro: 305 Eur žyminis mokestis ir 895,40 Eur už ieškinio parengimą.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir draudėjo D. G. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2023 m. birželio 9 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas motociklas „Kawasaki“, v/n (duomenys neskelbtini) ir sutrikdyta motociklo vairuotojo (atsakovo) D. K. sveikata. Remiantis pirmine eismo įvykio informacija, šio eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. K., kuris mokino savo dukrą (G. K.) vairuoti minėtą automobilį. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir iš viso išmokėjo 13 567,83 Eur žalos atlyginimo. Žala buvo atlyginta išmokant šias draudimo išmokas: - 6500 Eur draudimo išmoka neturtinė žala nukentėjusiajam D. K.; - 1923 Eur draudimo išmoka už eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę; - 5144,83 Eur draudimo išmoka už suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimą. Vėliau paaiškėjo, jog eismo įvykio kaltininku pripažintas motociklo vairuotojas (atsakovas) D. K., kuris viršijo leistiną greitį. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo nepagrįstai išmokėta 13 567,83 Eur draudimo išmoka, todėl atsakovui kyla pareiga grąžinti šią 13 567,83 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, kadangi draudimo įmoką grąžino be ginčo. Paaiškino, kad ieškovė jam nereiškė jokių pretenzijų dėl draudimo išmokos grąžinimo, niekada to neprašė, todėl apie tai, kad ieškovė prašo grąžinti draudimo išmoką, sužinojo tik gavęs ieškinį iš teismo, kai ieškovė pakeitė atsakovą byloje. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimo teisė grąžinti išmoką atsirado, kai ikiteisminio tyrimo byloje buvo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo dėl eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovas D. K., o ne pradinis atsakovas. Taip pat nurodė, kad ginčo dėl draudimo išmokos grąžinimo tarp atsakovo ir ieškovės nebuvo, todėl prašė procesinių palūkanų ir ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį.
Šalies argumentai
4. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė grąžinti dalį žyminio mokesčio (75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis) ir priteisti ieškovei iš atsakovo 895,40 Eur už ieškinio parengimą (CPK 94 straipsnis).
5. Nurodė, kad atsakovui aplinkybė apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą buvo žinoma priėmus 2024 m. balandžio 11 d. nutarimą, todėl jis turėjo žinoti ir suprasti, kad yra atsakingas dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių, ir kad nepagrįstai gavo draudimo išmokas iš ieškovės. Atsakovas neatlygino žalos, nesiėmė jokių veiksmų dėl draudimo išmokų grąžinimo, dėl ko ieškovei teko kreiptis į teismą su ieškiniu ir patirti papildomas išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarė: priimti ieškovės pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio dėl išmokėtos draudiminės išmokos priteisimo atsakovui D. K. ir civilinę bylą nutraukti; grąžinti ieškovei dalį, t. y. 228,75 Eur žyminio mokesčio; netenkinti ieškovės prašymo dėl 895,40 Eur išlaidų už ieškinio parengimą priteisimo iš atsakovo ir šių išlaidų ieškovei nepriteisti.
7. Nustatė, kad ieškovė atsisakė ieškinio dėl išmokėtos draudiminės išmokos priteisimo iš atsakovo, kadangi atsakovas grąžino visą jam išmokėtą draudiminę išmoką.
8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, bylą nutraukė.
9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovės veiksmus pareiškiant ieškinį pripažinti nesąžiningais ar neteisėtais, tačiau sprendė, kad ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą buvo sąlygotos pačios ieškovės inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovei atsisakius ieškinio.
10. Nustatė, kad pati ieškovė 2024 m. birželio 12 d. pateikė ieškinį kitam atsakovui, kuris vėliau pakeistas atsakovu D. K., nors tuo metu ieškovei jau turėjo būti žinoma aplinkybė, kad eismo įvykio kaltininkas yra motociklą Kawasaki vairavęs D. K., kadangi dar 2024 m. balandžio 11 d. prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
11. Byloje ieškovė nepateikė duomenų, kad prieš kreipdamasi į teismą, ragino atsakovą geranoriškai grąžinti ieškovei jam išmokėtą draudiminę išmoką ir atsakovas nereagavo į ieškovės raginimus bei išmokos ieškovei negrąžino. Ieškovė, būdama atsakinga už žalos administravimą, turėjo pareigą domėtis eismo įvykio tyrimo eiga ir tik gavusi galutinį sprendimą dėl eismo įvykio kaltininko, spręsti klausimą dėl žalos jai atlyginimo. Tuo tarpu atsakovas, tik gavęs procesinius dokumentus iš teismo, nedelsdamas pervedė ieškovei prašomą iš jo priteisti draudiminę išmoką. Teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys rodo, jog jis nevengė atsakomybės, tačiau nesant pačios ieškovės prašymo dėl išmokos grąžinimo, atsakovas neturėjo galimybės jos grąžinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. (toliau – skundžiama nutartis) nutarties dalį dėl nepriteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo D. K. 895,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovė aplinkybę, kad eismo įvykio kaltininkas yra atsakovas D. K., sužinojo tik kai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Anksčiau ši aplinkybė ieškovei nebuvo žinoma, todėl ir nebuvo raginimų geranoriškai grąžinti ieškovei jam išmokėtas draudimo išmokas. Nors ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl išmokų grąžinimo, tačiau atsakovas pats turėjo informuoti draudiką, kadangi apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą (pasikeitusį savo statusą) jam buvo žinoma priėmus 2024 m. balandžio 11 d. nutarimą.
12.2. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai be pagrindo nurodė, kad ieškovė, būdama atsakinga už žalos administravimą, turėjo pareigą domėtis eismo įvykio tyrimo eiga, ir kad prieš pareiškiant ieškinį, jau turėjo būti žinoma aplinkybė, jog eismo įvykio kaltininkas – D. K.
12.3. Atsakovas turėjo elgtis sąžiningai bei žinodamas ir suprasdamas, kad yra atsakingas dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių, ir kad nepagrįstai gavo draudimo išmokas iš ieškovės, turėjo pats, be raginimų kreiptis į ieškovę ir grąžinti nepagrįstai gautas draudimo išmokas.
12.4. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realios, t. y. bylinėjimosi išlaidos patirtos už ieškinio parengimą. Tokiems veiksmams būtinos laiko sąnaudos. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka civilinės bylos sudėtingumą ir reikalaujamų žinių lygį.
12.5.Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo veiksmus, gavus draudimo išmoką, jo elgesį sužinojus apie procesinio statuso pasikeitimą iš nukentusiojo į kaltininko, todėl teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nepriteisė ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
13. Atsakovas D. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Sutiktina su teismo išvada, jog ieškovė, administruodama žalą dėl eismo įvykio, nesidomėjo tyrimo eiga, nelaukė tyrimo pabaigos ir išmokėjo draudimo išmokas. Ieškovė nepateikė duomenų, jog ji nebuvo informuota, negavo nutarimo, ar pavėluotai informuota apie 2024 m. balandžio 11 d. prokuroro nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pradinio atsakovo atžvilgiu, taip pat prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu ieškovė nepasitikslino informacijos dėl galutinio sprendimo ikiteisminio tyrimo byloje.
13.2. Atskirajame skunde ieškovė savo nerūpestingumą ir netinkamą procesinį elgesį bando perkelti atsakovui, nurodydama, jog atsakovas nesąžiningas, nes po 2024 m. balandžio 11 d. nutarimo nesiėmė veiksmų savarankiškai grąžinti gautą draudimo išmoką. Teigia, kad jis pagrįstai laukė, kada su juo susisieks ieškovė ir nurodys, kaip ir kur turi grąžinti gautą išmoką, todėl ieškovės kaltinimai atsakovo nesąžiningu elgesiu nepagrįsti.
Šalies argumentai
13.3. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovas nepagrįstai gavo draudimo išmokas, tačiau su šiuo teiginiu nesutiko, nes draudimo išmokų išmokėjimo metu atsakovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Taigi draudimo išmoka išmokėta turint teisėtą pagrindą, nors vėliau (priėmus 2024 m., balandžio 11d. nutarimą) toks pagrindas išnyko.
13.4. Ieškovė, būdama stipresnė šalis, t. y. verslininkas, juridinis asmuo, kuris veikia tiek civiliniame, tiek žalos administravimo procesuose pasitelkdamas profesionalių teisininkų pagalba, savo padarytas klaidas nori perkelti fiziniam asmeniui, silpnesnei šaliai, elgiasi nesąžiningai ir negarbingai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė civilinę bylą, ieškovei atsisakius ieškinio, ieškovės prašymo dėl išlaidų už ieškinio parengimą priteisimo iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Remiantis CPK 293 straipsnio 4 punktu, teismas nutraukia civilinę bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas). Be to, vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020). Taigi, byloje atsisakius ieškinio, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintinas šalių procesinis elgesys visos bylos nagrinėjimo metu, priežastys, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, atsisakyta ieškinio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo (CPK 140 straipsnio 1 dalis, CPK 293 straipsnio 4 punktas) ir netenkino ieškovės prašymo dėl 895,40 Eur išlaidų už ieškinio parengimą priteisimo iš atsakovo.
20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2024 m. birželio 12 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl žalos regreso tvarka priteisimo iš atsakovo D. G. Tarp ieškovės ir draudėjo D. G. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (automobilis „VW Passat“ v/n (duomenys neskelbtini)). 2023 m. birželio 9 d. įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo apgadintas motociklas ir sutrikdyta motociklo vairuotojo (atsakovo) D. K. sveikata. Remiantis pirmine eismo įvykio informacija, šio eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas automobilio („VW Passat“ v/n (duomenys neskelbtini)) vairuotojas G. K., kuris mokino savo dukrą (G. K.) vairuoti automobilį, tačiau automobilis registruotas D. G. vardu. Įvykį pripažinusi draudiminiu, ieškovė D. K. išmokėjo 13 567,83 Eur žalos atlyginimo. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2024 m. balandžio 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas G. K. atžvilgiu buvo nutrauktas ir konstatuota, kad D. K. viršytas leistinas greitis buvo pagrindė sąlyga eismo įvykiui kilti. 2024 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė patikslino ieškinį, nurodydama atsakovu D. K. 2024 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė dar kartą tikslino ieškinį.
21. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas ieškovės prašymo dėl 895,40 Eur išlaidų už ieškinio parengimą priteisimo iš atsakovo, konstatavo, jog: 1) ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą buvo sąlygotos pačios ieškovės inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovei atsisakius ieškinio; 2) pati ieškovė 2024 m. birželio 12 d. pateikė ieškinį kitam atsakovui, kuris vėliau pakeistas atsakovu D. K., nors tuo metu ieškovei jau turėjo būti žinoma aplinkybė, kad eismo įvykio kaltininkas yra motociklą Kawasaki vairavęs D. K., kadangi dar 2024 m. balandžio 11 d. prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą; 3) ieškovė nepateikė duomenų, kad prieš kreipdamasi į teismą, ragino atsakovą geranoriškai grąžinti ieškovei jam išmokėtą draudiminę išmoką ir atsakovas nereagavo į ieškovės raginimus bei išmokos ieškovei negrąžino, nors į pirminį atsakovą ieškovė kreipėsi su pretenzija dėl žalos atlyginimo; 4) ieškovė, būdama atsakinga už žalos administravimą, turėjo pareigą domėtis eismo įvykio tyrimo eiga ir tik gavusi galutinį sprendimą dėl eismo įvykio kaltininko, spręsti klausimą dėl žalos jai atlyginimo.
22. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, jog aplinkybę, kad eismo įvykio kaltininkas yra atsakovas D. K., sužinojo tik kai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Anksčiau ši aplinkybė ieškovei nebuvo žinoma, todėl ir nebuvo raginimų geranoriškai grąžinti ieškovei jam išmokėtas draudimo išmokas. Teigė, kad atsakovas pats turėjo informuoti draudiką apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog apeliantei teikiant ieškinį, jai turėjo būti žinomos aplinkybės, kad eismo įvykio kaltininkas yra motociklą vairavęs D. K., kadangi dar 2024 m. balandžio 11 d. prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad ieškovė pirminį ieškinį teismui teikė 2024 m. birželio 12 d., t. y. jau po priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Akivaizdu, kad ieškinio pateikimo dienai apeliantė nesidomėjo tyrimo eiga dėl eismo įvykio.
24. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad buvo pakankamai įrodymų išmokėti D. K. draudimo išmokas, o apie jo pasikeitusį statusą sužinojo tik pasikreipus į teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovė (apeliantė), nesidomėjusi vykstančiomis procedūromis, ikiteisminio tyrimu dėl eismo įvykio, pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau kelis kartus tikslino. Pažymėtina, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis teismų praktika, sprendžia, jog būtent ieškovės neveikimas lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškovė nesidomėjo eismo įvykio tyrimo eiga bei kreipimosi į teismą metu tinkamai nepasinaudojo jai prieinama informacija.
26. Apeliantė teigia, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realios, t. y. bylinėjimosi išlaidos patirtos už ieškinio parengimą. Jeigu atsakovas būtų sąžiningai ir laiku informavęs ieškovę, pats pasikreipęs dėl išmokų grąžinimo, tuomet ieškovei nebūtų kilęs pagrindas kreiptis į teismą dėl civilinės bylos inicijavimo.
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
28. Pažymėtina, kad, visų pirma, ieškovė inicijavo civilinę bylą, nurodydama kitą asmenį atsakovu, o tik vėliau, patikslinusi ieškinį, kaip atsakovą nurodė D. K. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei ieškovė būtų domėjusi eismo įvykio tyrimo eiga, būtų išvengusi patirtų bylinėjimosi išlaidų ar net civilinės bylos inicijavimo. Be to, atsakovas D. K., tik gavęs ieškinį, sumokėjo visą sumą, jos neginčydamas. Taigi, darytina išvada, kad atsakovo veiksmai neįrodo jo nesąžiningumo, o priešingai, parodo, kad atsakovas nevengė grąžinti jam per klaidą išmokėtos sumos. Apeliantės argumentai, jog atsakovas turėjo pareigą informuoti ieškovę apie ikiteisminio tyrimo eigą, atsakovų pasikeitimą, yra nepagrįsti jokiais teisės normų ir /ar protingumo reikalavimais.
29. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys, laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
30. Nagrinėjamu atveju ne atsakovo, o pačios ieškovės elgesys nulėmė ieškinio pareiškimą, taigi šiuo atveju atsakovui netenka pareiga atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31. Įvertinus ausčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė netenkinti ieškovės prašymo dėl 895,40 Eur išlaidų už ieškinio parengimą priteisimo iš atsakovo ir šių išlaidų ieškovei nepriteisė.
32. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarties turinį, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą buvo sąlygotos pačios ieškovės inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovei atsisakius ieškinio, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, todėl atmesdamas ieškovės prašymą dėl 895,40 Eur išlaidų už ieškinio parengimą priteisimo iš atsakovo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.