Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1515-864/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-03
Bylos Nr.: e2A-1515-864/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16548-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Beinoravičienė, Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė
Ieškovas: L. K.
Atsakovas: R. R.
Advokatai: Gediminas Gudeliauskas, Alina Volynec

Kategorijos

2.5.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1515-864/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16548-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.4; 3.3.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. (L. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1444-964/2025 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei R. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės R. R. (toliau – ir atsakovė) pagal 2021 m. vasario 3 d. preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) sumokėtą 35 000 Eur avansą, 24 900 Eur nuostolių atlyginimą, o jei pastarasis reikalavimas būtų netenkintas, Sutartyje nustatytą 5 000 Eur dydžio baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas (procesines palūkanas) nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo padidino ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iki 41 000 Eur ir prašė priteisti jam iš atsakovės 35 000 Eur sumokėtą avansą, 41 000 Eur nuostolių atlyginimą, o jei pastarasis reikalavimas būtų netenkintas, 5 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad :

1.1. Ieškovas su atsakove 2021 m. vasario 3 d. pasirašė Sutartį. Jos sudarymo metu atsakovė turėjo tik turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra, todėl Sutartimi pirkėjas (ieškovas) prisiėmė visą riziką dėl žemės sklypo gavimo. Sutartyje šalys buvo sutarusios, kad žemės sklypo kaina yra 35 000 Eur. Ją ieškovas sumokėjo banko pavedimu į pardavėjos (atsakovės) atsiskaitomąją sąskaitą banke. Šalys taip pat sutarė, kad ši kaina yra tinkama ir atitinka abiejų šalių lūkesčius. Ieškovas liko atsakingas už žemės sklypo pasirinkimą, gavimą, registravimą viešuose registruose, kilus ginčams – atstovavimą teismuose, taip pat padengiant visas teismų išlaidas, sklypo ribų matavimo ir ribų žymėjimo bei dokumentų tvarkymo išlaidas.

1.2. Ieškovas paaiškina, kad Sutartyje naudojama sąvoka „individualiai statybai“ yra įstatymo formuluotė. Atsakovė (B. R.) buvo įtrauktą į asmenų sąrašą, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu, kaip piliečių, pageidaujančių žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę. Nuosavybės atkūrimo procese trūksta laisvų žemės sklypų, todėl yra atkuriamos nuosavybės teisės ir į komercinės paskirties žemės sklypus, nepaisant to, kad pretendentai yra sąraše pageidaujančių žemės sklypų individualiai statybai. Tad esminė aplinkybė yra ne tai, į kokios paskirties žemės sklypą atkurtos nuosavybės teisės, o tai, kokiu būdu atsakovė įgijo nuosavybės teises į ginčo objektu esantį žemės sklypą.

1.3. Nekilnojamojo turto registro išrašas ir sutartis patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Šalys, pasirašydamos sutartį, sutarė išduoti įgaliojimą ieškovui bei perleisti jam visas pareigas rūpintis atkūrimo procesu, kad atsakovei kaip B. R. įpėdinei būtų natūra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurį atsakovė buvo įsipareigojusi parduoti ieškovui už sutartyje nustatytą 35 000 Eur kainą.

1.4. Sutarties pasirašymo metu turtas, kuris turėjo būti pagrindinės sutarties objektu, dar neegzistavo, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas taip pat nebuvo apibrėžtas aiškiu terminu. Todėl spręsdamos dėl preliminariosios sutarties termino, šalys prievolės sudaryti pagrindinę sutartį atsiradimą susiejo su įvykiu, kurio buvimas preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomas – nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimas natūra, t. y. šalys sudarė sandorį su atidedamąja sąlyga. Sutartyje buvo nustatyta, jog ji galios iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne mažiau nei tris metus. Taigi sutarties galiojimas apėmė visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą iki natūra bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, žemės sklypo registravimo atsakovės vardu ir žemės sklypo pardavimą ieškovui.

Atsiliepimas

1.5. Atsakovė atkūrimo procese atliko visus ieškovo nurodytus veiksmus, t. y. pasirinko ieškovo nurodytą žemės sklypą, gavo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimą dėl žemės sklypo ir šį sprendimą registravo VĮ „Registrų centras“ mirusiosios B. R. vardu, vėliau kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo papildymo ir, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, minėtą žemės sklypą registravo savo vardu. Šiuo metu atsakovės vardu yra registruotos nuosavybės teisės į 1200/1230 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

1.6. Pažymėjo, kad ieškovas sumokėjo atsakovei visą sutartą žemės sklypo kainą, kas paprastai būna daroma po pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Todėl akivaizdu, kad preliminarioje sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad kai žemės sklypas bus atkurtas ir įregistruotas atsakovės vardu, bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis ir žemės sklypas pereis ieškovo nuosavybėn, kuris visą žemės sklypo kainą iškart sumokėjo pasirašius sutartį.

Šalies argumentai

1.7. Ieškovo vardu 2024 m. birželio 17 d. atsakovei buvo pateiktas prašymas vykdyti Sutartį ir per 3 dienas nurodyti notaro biuro adresą, datą ir laiką dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo pasirašymo. Atsakovė nesutiko parduoti Žemės sklypo už Sutartyje sutartą kainą, ją siūlė dvigubinti, o vėliau siūlė atlikti sklypo vertinimą ir parduoti jį ieškovui už rinkos kainą, iš vertintojo nustatytos kainos atėmus ieškovo jau sumokėtą 35 000 Eurų sumą.

1.8. Ieškovo teigimu, atsakovei delsiant sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, delsiant paskirti tokio sandorio datą ir vietą bei siūlant/reikalaujant primokėti 35 000 Eur, ji tokį atsakovės elgesį vertino kaip nesąžiningą ir kaip vengimą vykdyti sutartį ir sudaryti notaro tvirtinamą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

1.9. Kadangi atsakovė nesutinka vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, iš jos priteistinos ieškovo sumokėtos piniginės lėšos bei nuostolių atlyginimas (skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu) ar bent jau bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

1.10. Nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos 2024 m. gegužės 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto vedėjos sprendimu. Žemės sklypas atsakovės vardu buvo registruotas 2024 m. birželio 14 d., todėl tik nuo 2024 m. birželio 14 d. atsirado pagrindinės sutarties objektas ir sąlyga (prievolė) sudaryti pagrindinę notaro tvirtinamą pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į šalių pasirašytos sutarties nuostatas bei faktines aplinkybes, ieškovo teigimu, jog nėra suėjęs vienerių metų terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti.

2. Atsakovė R. R. procesiniuose dokumentuose prašė ieškovo reikalavimą dėl padidintos nuostolių sumos, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, tenkinti reikalavimą dėl 35 000 Eur avanso iš jos priteisimo, bylinėjimosi išlaidas palikti kiekvienai iš šalių. Taip pat nurodė, kad sutiktų sumokėti 5 000 Eur, padengiant ieškovo išlaidas, jam veikiant nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo procese. Paaiškino, kad :

2.1. Sutarties šalys Sutartyje susitarė dėl žemės sklypo individualiai statybai, todėl sulygta kaina (35 000 Eur) buvo už sklypą individualiai statybai. Preliminarios sutarties 1.5 punkte minėta kaina nebuvo nurodyta kaip galutinė, 35 000 Eur už komercinės paskirties sklypą nėra sąžininga, proporcinga ir sklypo vertę atitinkanti suma. Preliminaria sutartimi buvo sutarta ne dėl bet kokios, o būtent dėl individualios statybos paskirties sklypo pardavimo. Preliminarią sutartį parengė ieškovas, todėl, kaip nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srities profesionalas, galėjo įrašyti į preliminarią sutartį sąlygą, kuri vėliau nekeltų abejonių. Jis pats numatė individualios paskirties sklypo pardavimą ir 35 000 Eur įvardijo kaip avansą už ketinamą įsigyti sklypą individualiai statybai, todėl nuostolių reikalauja nepagrįstai.

2.2. Ieškovui buvo siūloma parduoti Žemės sklypą, primokant dar 35 000 Eur, arba atlikti sklypo vertinimą ir papildomai sumokėti sumą, kuri bus nustatyta turto vertinime, atėmus jau sumokėtus 35 000 Eur, tačiau ieškovas atsisakė.

2.3. Atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį nėra nesąžiningas elgesys, todėl nėra pagrindo iš jos priteisti netesybas. Priešingai, nesąžiningas yra ieškovas, nes už 35 000 Eur nori įsigyti komercinės paskirties sklypą (duomenys neskelbtini), dėl kurio perleidimo atsakovė niekada nebuvo davusi sutikimo.

2.4. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad šalys nebuvo sutarusios dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl ji, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsniu, turėjo būti sudaryta per metus. Kadangi per metus sudaryta nebuvo, nes nebuvo jos objekto, todėl joje numatytas atsakovės įsipareigojimas parduoti žemės sklypą neteko galios. Atsižvelgiant į tai, atsakovei nekyla pareiga mokėti baudos, tačiau ji sutinka sumokėti 5 000 Eur ieškovo išlaidoms jam veikiant, kad nuosavybės teisės atsakovei būtų atkurtos, kompensuoti.

2.5. Paaiškinimo, kad po įgaliojimo ieškovui panaikinimo jokio tolesnio bendravimo ir bendradarbiavimo tarp šalių nebuvo. Priešingu atveju nebūtų logiška naikinti įgaliojimą.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo L. K. atstovas advokatas Gediminas Gudeliauskas ieškinį palaikė. Paaiškino, kad tuo metu, kai šalys tarėsi, daikto dar nebuvo, jis turėjo atsirasti nuosavybės teisių atkūrimo procese, realizavus atkūrimo teises. Ieškovas prisiėmė visą riziką dėl daikto atsiradimo. Atsakovė išdavė įgaliojimą, t. y. sutartis buvo vykdoma. Sąvoka „individualiai statybai“ panaudota dėl to, kad ji buvo vartojama pretendentų atkurti nuosavybę sąraše, į kurį buvo įtraukta atsakovė. Buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos sąrašas grąžintinų sklypų. Jame sklypų, kurių paskirtis būtų individualiai statybai, apskritai nėra. Atsakovė turėjo teisę pasirinkti sklypą ir tai padarė 2024 m. pavasarį. Ji nesakė, kad keis poziciją dėl sklypo pardavimo. Preliminarią sutartį rengė ieškovas, tačiau derino su atsakove. Kaina buvo parinkta, įvertinant riziką atkūrimo procese (nebuvo aišku, kur bus sklypas, į kurį bus atkurta nuosavybės teisė), plotą ir rinkos vertę (negalėjo pasakyti kaip rinkos vertę nustatė). Ieškovas – fizinis asmuo, todėl jam sklypo paskirtis nebuvo aktuali. Jam tiesiog reikėjo sklypo. Jis sutarties dalyką suprato plačiau, nesiorientuojant į paskirtį. Ieškovas užsiima nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, jau buvo sudaręs ne vieną panašų sandorį. Negalėjo pasakyti, kokios buvo ieškovo sąnaudos vykdant preliminarią sutartį. Atsakovė atšaukė įgaliojimą, nenurodžiusi priežasties. Jei būtų įgaliojimą turėjęs, sklypą būtų pasirinkęs ieškovas.

4. Teismo posėdžio metu atsakovė R. R. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad yra ekonomistė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu pensininkė. Ieškovas paskambino jai dėl žemės sklypo atkūrimo, siūlė padėti atkurti nuosavybės teises ir pasirinkti sklypą. Jis pažadėjo sumokėti avansą. Ieškovas parengė sutartį, atnešė, o ji perskaitė ir pasirašė. Ji buvo išdavusi įgaliojimą ieškovui tvarkyti dokumentus, bet sužinojusi, kad ieškovas domisi jos nekilnojamuoju turtu, jį panaikino. Pasirašant preliminarią sutartį, ginčo dėl sąlygų nebuvo išskyrus dėl baudos dydžio. Ieškovas norėjo, kad bauda būtų tokia pati kaip avansas. Iš ieškovo gautą sumą laikė avansu, nes neturint sklypo negalima kalbėti apie kainą (2021 m. dar nežinojo, į kokį sklypą bus atkurtos nuosavybės teisės, žinojo tik, kad individualiai ar kitai paskirčiai). Preliminarioje sutartyje ieškovas nurodė sklypo paskirtį - individualiai statybai, nes taip buvo nurodyta Žemėtvarkos įsakyme (individualiai statybai ar kitai paskirčiai). Situacijos su ieškovu, jei bus atkurtos nuosavybės teisės į kitokios, pvz., komercinės paskirties sklypą, neaptarė. Nelabai suprato preliminarios sutarties 1.10 punktą, bet ir nesigilino į jo turinį. Kai jau gavo sklypą, tada ėmė tartis su ieškovu dėl kainos, siūlė papildomai sumokėti tiek pat, kiek jau mokėjo. Mano, kad 35 000 Eur, t. y. tiek, kiek sumokėjo ieškovas, neatitiktų net ir sklypo individualiai statybai kainos. Sklypą pasirinko iš sąrašo. Sklypus pasiūlė Žemėtvarka. Gal ir L. (ieškovas) patarė, kurį sklypą pasirinkti. Nepasirinko sklypo individualiai paskirčiai, nes labiau patiko sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui pinigų negrąžino, nes visos sumos nebeturi. Tikėjosi sukaupti visą sumą ir ją sumokėti. Taip pat sutinka papildomai sumokėti ieškovui 5 000 Eur, kurių nesieja su bauda.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu atsakovės R. R. atstovė advokatė Alina Volynec su ieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad jau preliminarioje sutartyje šalys aptarė sklypo paskirtį. Pasikeitus situacijai, ieškovas galėjo parengti kitą sutartį. Sklypo paskirtis turi didelės įtakos jo kainai. Preliminarios sutarties 1.5 punkte nurodyta sklypo kaina (35 000 Eur), bet nenurodyta, kad ji galutinė. 2022 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė išdavė įgaliojimą, o 2023 m. lapkritį jį panaikino. Panaikinus įgaliojimą jokio bendravimo tarp šalių nebuvo. Atsakovė, atkūrus nuosavybės teises į kitos paskirties sklypą, turėjo teisę keisti kainą. Kol sklypo nebuvo, negalima buvo kalbėti ir apie galutinę kainą. Ieškovas jokių nuostolių, net ir 5 000 Eur, neįrodė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui L. K. iš atsakovės R. R. 35 000 Eur sumokėtą avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 627,90 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat nusprendė grąžinti ieškovui L. K. 125 Eur žyminį mokestį.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė R. R. yra mirusios B. R. įpėdinė (2004 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarės Onos Adomavičienės raštas Nr. 561 VĮ Registrų centrui). Minėtame notrų biure užvesta pavelėjimo byla (el. b. t. 1, psl. 14). 2021 m. vasario 3 d. šalys (ieškovė R. R., kaip mirusiosios B. R. turto paveldėtoja, ir atsakovas L. K.) sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Sutarties 1.1 punktą atsakovė perdavė visas pareigas ir riziką dėl sklypo individualiai statybai gavimo, t. y. pirkėjas (ieškovas) liko atsakingas už žemės sklypo pasirinkimą, gavimą, registravimą viešuose registruose, kilus ginčams – atstovavimo teismuose išlaidas, sklypo matavimų ir ribų žymėjimų atlikimą ir pardavimo dokumentų tvarkymą. Šios sutarties 1.5 punktu šalys susitarė dėl sklypo individualiai statybai kainos – 35 000 Eur, kurią pirkėjas (atsakovas) sumokėjo banko pavedimu į pardavėjo (atsakovės) atsiskaitomąją sąskaitą banke (el. b. t.1, psl. 10-13). Ginčo dėl to, kad atsakovė šiuos pinigus iš ieškovo gavo, nėra. Sutartyje nurodytiems veiksmams atlikti 2022 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė ieškovui išdavė įgaliojimą (el. b. t. 1, psl. 15-17), tačiau 2023 m. lapkričio 29 d. jį panaikino (el. b. t. 1, psl. 18). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 9 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2024 m. birželio 10 d. atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir nuo 2024 m. birželio 13 d. jos vardu registruota 1200/1230 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, psl. 19-20). Ieškovas 2024 m. birželio 17 d. pateikė atsakovei prašymą vykdyti 2021 m. vasario 3 d. preliminarią sutartį, prašydamas per 3 dienas nurodyti notaro biurą pagrindinei sutarčiai pagal Sutarties sąlygas pasirašyti (el. b. t. 1, psl. 21), bet 2024 m. birželio 21 d. atsakovė pasiūlė ieškovui papildomai sumokėti už sklypą (duomenys neskelbtini), 35 000 Eur sumą, ir tik tuomet sutiko pasirašyti pagrindinę sutartį (el. b. t. 1, psl. 23). Ieškovas dar pora kartų pakartojo reikalavimą parduoti sklypą arba grąžinti pinigus, o atsakovė laikėsi tos pačios pozicijos, t. y. nesutiko parduoti sklypo už 35 000 Eur, bet pažadėjo grąžinti pinigus (el. b. t. 1, psl. 24-31). Bylos nagrinėjimo metu pinigų atsakovė ieškovui nėra grąžinusi.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 1.10 punktu susitarė, kad Sutartis galios iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne mažiau nei tris metus. Taigi Sutarties galiojimą šalys susiejo su jų įsipareigojimų vykdymu ir apibrėžė minimaliu terminu (mažiausiai 3 m.). Teismas pripažino, kad minimalus sutarties galiojimo terminas – iki 2024 m. vasario 3 d. Teismas nurodė, kad kadangi preliminari sutartis negali būti neterminuota, o šalių įsipareigojimams įvykdyti Sutartyje terminas nebuvo numatytas, jis skaičiuotinas nuo pagrindo įsipareigojimų įvykdymui atsiradimo. O pagrindas šalių įsipareigojimams vykdyti, kaip matyti iš Sutarties turinio ir esmės, – nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimas.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vadinasi, nuo 2024 m. gegužės 10 d. prasidėjo 1 metų terminas, per kurį atsakovė turėjo įregistruoti jos nuosavybės teisę į žemės sklypą viešame registre bei abi šalys sudaryti pagrindinę sutartį. Terminas turėtų baigtis 2025 m. gegužės 10 d. Teismas pripažino, jog šiuo metu jis nėra pasibaigęs, tačiau atsakovė yra pareiškusi, kad pagrindinės sutarties dėl žemės sklypo pardavimo už 35 000 Eur ji nesudarys. Taigi ji atsisako sudaryti pagrindinę sutartį.

10. Vertindamas sąlygų nuostoliams dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį egzistavimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 2.1 punktu susitarė, kad jei pardavėjas (atsakovė) nutrauks, atsisakys (ar tyčia vengs) parduoti aukščiau nurodytą turtą už šioje sutartyje nurodytą kainą pagal Sutartyje numatytas sąlygas, jis turės per 10 darbo dienų nuo pirkėjo pareikalavimo grąžinti šios sutarties pagrindu gautą avansą ir sumokėti 5 000 Eur baudą bei atlyginti visus dėl tokio pardavėjo (atsakovės) elgesio patirtus pirkėjo (ieškovo) nuostolius ir negautas pajamas.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ne apskritai atsisako sudaryti žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, pirkimo – pardavimo sutartį, bet nesutinka jį parduoti už 35 000 Eur, teigdama, šalys nesitarė dėl 35 000 Eur kainos už komercinės paskirties sklypą, gauti pinigai tėra avansas, o galutinė kaina priklauso nuo sklypo rinkos vertės.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Sutarties 1.5 punktu šalys susitarė, kad šalių sutarta sklypo individualiai statybai pardavimo kaina – 35 000 Eur. Šalys susitarė, kad ši kaina yra tinkama ir atitinka abiejų šalių lūkesčius. Iš šios nuostatos teismas padarė išvadą, kad sutarta 35 000 Eur kaina yra galutinė. Be to, tai yra kaina, kaip ir nurodyta Sutarties 1.5 punkte, o ne dalinis mokėjimas. Nors Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pardavėjui nesudarant pagrindinės sutarties, jis turės grąžinti gautą avansą, minėta sąvoka (avansas) laikytina savo esme atitinkanti iš anksto gautus pinigus (išankstinį mokėjimą), tačiau nepaneigia 1.5 punkte aiškiai išreikštos šalių valios dėl galutinės 35 000 Eur kainos už sklypą individualiai statybai.

13. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar turi reikšmės sklypo paskirtis pagrindinės sutarties dėl jo pardavimo už 35 000 Eur sudarymui.

14. Iš Sutarties turinio teismas nustatė, kad jos sąlygose, apibūdinančiose būsimą daiktą, dėl kurio ketinama sudaryti pagrindinę sutartį, nurodyta – sklypas individualiai statybai. Sklypo paskirtis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta ir Sutarties sąlygoje dėl jo kainos – 1.5 punkte, kuriame numatyta, kad šalių sutarta sklypo individualiai statybai kaina – 35 000 Eur. Nors ieškovo atstovas tiek dublike, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad šie žodžiai (sklypo paskirtis „individualiai statybai“) yra įstatymo formuluotė, kadangi atsakovė buvo įtraukta į asmenų sąrašą, kuris buvo patvirtintas Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu kaip piliečių, pageidaujančių žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, tačiau ir šiame įsakyme, kaip cituojama Sutartyje, nurodyta ta pati paskirtis – individualiai statybai (piliečių, pageidaujančių žemės sklypų individualiai statybai). Jei ieškovas perrašinėjo žodžius iš aukščiau nurodyto įsakymo ir jame, kaip teigia, buvo minėta kita žemės sklypo paskirtis, galėjo tą patį nurodyti ir šalių sudaromoje Sutartyje, juo labiau, kad pats ją rengė. Be to, ieškovas jau yra patyręs nekilnojamojo turto pirkime – pardavime, sudaręs ne vieną panašų sandorį, todėl, jei ketino pirkti bet kokios paskirties žemės sklypą už 35 000 Eur sumą, tai ir turėjo nurodyti Sutartyje, taip aiškiai pranešdamas kitai Sutarties šaliai, kad 35 000 Eur kaina sutariama už bet kurios paskirties sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės.

15. Teismas vertino, kad ieškovo siekis už 35 000 Eur įgyti bet kurios paskirties sklypą, to neatskleidžiant Sutartyje (ypač, kai atsakovei renkantis sklypą konkretų pasiūlė pats ieškovas) laikytinas nesąžiningu. Kadangi pats ieškovas, rengdamas Sutartį, nurodė tik vieną paskirtį – individualiai statybai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė būtų laikoma kalta, jei atsisakytų sudaryti pagrindinę sutartį, kuria būtų parduotas sklypas individualiai statybai už 35 000 Eur. Kadangi atsakovei nuosavybės teisės buvo atkurtos į komercinės paskirties sklypą, ji turi teisę derėtis dėl sklypo kainos ir reikalauti jos didesnės arba atsisakyti sudaryti pagrindinę žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį už 35 000 Eur. Ji būtent tai ir pranešė ieškovui. Šie jos veiksmai neatitinka Sutarties 2.1 punkto, todėl jai nekyla pareiga mokėti ieškovui Sutartyje numatytos 5 000 Eur baudos bei atlyginti ieškovo patirtų nuostolių.

16. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesutinka už 35 000 Eur parduoti komercinės paskirties žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), paties Sutartimi aprašyto objekto nėra (neatsirado (nebuvo pasirinktas) žemės sklypas individualiai statybai), atsakovė turi grąžinti, tai, ką iš ieškovo yra gavusi. Todėl iš jos ieškovui priteistina jos gauta pagal preliminarią sutartį 35 000 Eur suma (ieškovė ir pati sutiko šią sumą grąžinti). Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis pasirenkant sklypą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje dalyvavo ir ieškovas bei patarė atsakovei dėl konkretaus sklypo pasirinkimo. Ieškovas nereiškia reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimo dėl to, kad buvo pasirinktas ne Sutartyje nurodytos paskirties žemės sklypas, todėl teismas plačiau dėl to nepasisakė.

17. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas neįrodė ir jo patirtų 41 000 Eur nuostolių, nes nėra duomenų, kiek kainuotų individualios statybos sklypas. Lyginti galima tik analogišką daiktą, vadinasi, ir žemės sklypo paskirtis turi būti tokia pati, kad būtų galima nustatyti skirtumą tarp to, kiek ieškovas sumokėjo, ir kiek rinkoje vertas jo negautas daiktas. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, nėra ir pagrindo pripažinti, kad ieškovo patirti nuostoliai sudaro jo nurodomą 41 000 Eur sumą, kurią jis paskaičiavo nustatęs komercinės paskirties žemės sklypo rinkos kainą.

18. Teismas nurodė, kad nors atsakovė sutiko sumokėti ieškovui ir 5 000 Eur kaip jo išlaidas veikiant, kad atsakovei būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę, tačiau toks reikalavimas (dėl nuostolių priteisimo kaip patirtų išlaidų) ieškinyje nebuvo pareikštas, todėl teismas neturi pagrindo šių pinigų priteisti. Kita vertus, tai neužkerta kelio atsakovei pačiai šią sumą sumokėti ieškovui.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė iki šiol negrąžino ieškovui 35 000 Eur (juos, neketindama sudaryti pagrindinės sutarties, nepagrįstai laiko pas save), iš jos priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (35 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas patyrė 1 490 Eur žyminio mokesčio išlaidų už ieškinį (dar 55 Eur sumokėti už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris atmestas). Visgi už ieškinį, kuriame reiškiamas 76 000 Eur turtinis reikalavimas, mokėtinas 1 365 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė 125 Eur žyminio mokesčio permoką ieškovui grąžinti. Kadangi ieškinys tenkintas 46 proc., ieškovui iš atsakovės priteisė 627,90 Eur žyminio mokesčio.

21. Teismas nustatė, kad šalys patyrė ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašė priteisti 6 534 Eur atstovavimo ir 423,50 Eur išlaidų už konsultaciją dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dalyje dėl nuostolių atlyginimo atmestas pilnai, o pastarosios išlaidos susijusios būtent su reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, teismas nusprendė išlaidų už konsultaciją dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nepriteisti.

22. Ieškovas pateikė duomenis, kad už ieškinio parengimą patyrė 4 114 Eur, o už dubliko parengimą ir atstovimą 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdyje – 2 420 Eur atstovavimo išlaidų. Iš viso 6 534 Eur. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atstovavimą šioje byloje patyrė 2 200 Eur atstovavimo išlaidų. Jos nuomone, šalys turėtų pasilikti prie kiekvienos iš jų patirtų atstovavimo išlaidų.

23. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad abi šalys rengė po du procesinius dokumentus ir buvo atstovaujamos viename teismo posėdyje (suteiktų paslaugų apimtis labai panaši), ieškinys tenkintas 46 proc., t. y. iš esmės tenkinta pusė ieškinio, todėl sutiko su atsakove, kad teisinga būtų atstovavimo išlaidų tarp šalių nedalinti, o palikti kiekvienai jų, šių išlaidų viena kitai nepriteisiant.

24. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 4,32 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Ieškovas L. K. (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą dalyje, kurioje atsisakyta tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės R. R. ieškovo L. K. naudai 41 000 Eur nuostolių atlyginimą. Šio reikalavimo netenkinus, prašo iš atsakovės R. R. ieškovo L. K. naudai priteisti Sutartyje nustatytą 5 000 Eur dydžio baudą; priteisti iš atsakovės R. R. ieškovo L. K. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas (procesines palūkanas) nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisti iš atsakovės R. R. ieškovo L. K. naudai visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

26. Apeliantas nesutikdamas su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 41 000 Eur nuostolių atlyginimą, mano, jog pirmosios instancijos teismas labai formaliai vertino tarp šalių susiklosčiusius santykius, netinkamai vertino nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Savo nuomonę grindžia argumentais:

26.1. Nurodo, jog atsakovė turėjusi teisę gauti iš valstybės vieną žemės sklypą, nes turėjo eilę po mirusios B. R., kuri turėjo teisę gauti iš valstybės individualiai statybai sklypą (iki 0,1200 ha), sutiko parduoti žemės sklypą, kurį ji turėjo gauti nuosavybės teisių atkūrimo procese už 35 000 Eur. Tačiau procesui užtrukus ilgai, bet pagaliau atkūrus nuosavybės teises ir įgijus Žemės sklypą, atsakovė pakeitė savo poziciją. Todėl atsakovė nesutikdama parduoti Žemės sklypą pagal Sutarties sąlygas privalo atlyginti ieškovo nuostolius. Todėl nagrinėjamoje byloje yra aktualūs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Nuosavybės teisių atkūrimas vyksta tokia tvarka: a) pateikiamas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo; b) sudaromi piliečių, kuriems bus atkurtos nuosavybės teisės sąrašai (el. b. t. 1, psl. 118-120, į bylą pateiktas sąrašo išrašas DOK-6309); c) Nacionalinės žemės tarnybos Komisija kviečia piliečius į Komisijos posėdžius pagal Nacionalinės žemės tarnybos sudarytą sąrašą eilės tvarka (el. b. t. 1, psl. 115-117, į bylą pateiktas sąrašo išrašas DOK-6309); d) Komisijos posėdžio metu pakviestas pilietis išsirenka žemės sklypą iš Nacionalinės žemės tarnybos parengto žemės sklypų sąrašo (į bylą pateiktas sąrašas DOK-5881); e) parengiami nuosavybės teisės dokumentai ir įregistruojama nuosavybės teisės Nekilnojamojo turo registre.

26.2. Šalių pasirašytoje Sutartyje buvo nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos įsakymuose naudojamos sąvokos apie žemės sklypą, nes pardavėja (ieškovė) buvo paveldėtoja po mirusios B. R., kuri turėjo teisę gauti iš valstybės individualiai statybai sklypą (iki 0,1200 ha) - pagal Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą Piliečių, pageidaujančių žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę. Tačiau šalių susitarimas buvo ne dėl konkrečios žemės sklypo paskirties, o dėl žemės sklypo pardavimo, kuris bus grąžintas atkuriant nuosavybės teises B. R. vardu ir paveldėtas atsakovės. Taigi šalys pasirašytoje Sutartyje naudojo sąvoką iš Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų, nes asmuo pretendavo gauti iš valstybės žemės sklypą ir tas sąrašas vadinosi kaip Nacionalinės žemės tarnybos nurodyta įsakyme – „DĖL PILIEČIŲ, PAGEIDAUJANČIŲ NAUJŲ ŽEMĖS SKLYPŲ INDIVIDUALIAI STATYBAI <...>“.

Šalies argumentai

26.3. Apelianto teigimu, pasirašyta Sutartis šioje byloje turėtų būti laikoma rizikos sutartimi, kadangi Sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma į kokį konkrečiai žemės sklypą bus atkurtos nuosavybės teisės, tačiau šalys iš anksto susitarė dėl būsimo turto pardavimo kainos (Sutarties 1.5 punktas – 35 000 Eur). Šalys taip pat sutarė, kad ši kaina yra tinkama ir atitinka abiejų šalių lūkesčius. Todėl visa turto kaina bankiniu pavedimu buvo sumokėta atsakovei, ji naudojosi gautomis lėšomis. Preliminariosios sutarties rizika pasireiškia tuo, kad pirkėjas rizikavo permokėti už būsimą žemės sklypą, pardavėjas rizikavo turtą parduoti per pigiai. Abiem šalims ši rizika Sutarties sudarymo metu tiko. Atsakovė gavusi visą turto kainą ir šią pinigų sumą naudojosi beveik 4 metus, pakeitė nuomonę bei nesąžiningai nutraukė pažengusius ikisutartinius santykius, nes, atkūrusi nuosavybės teises į žemės sklypą ir užsiregistravusi Žemės sklypą savo vardu, atsisakė sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį.

26.4. Įvertinus byloje pateiktą sąrašą (DOK-5881), iš kurio pilietis pakviestas į Nacionalinės žemės tarnybos Komisijos posėdį rinkosi žemės sklypą matyti, jog tokios paskirties kaip „individualiai statybai“, žemės sklypų nebuvo. Apeliantas pažymi, kad 2024 m. vasario mėn. vyko paskutinis nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste etapas. Vilniaus mieste nuosavybės teisės į žemės sklypus daugiau nebebus atkūrinėjamos. Todėl, jeigu laikytis teismo nurodytos versijos, kad šalys buvo susitarusios tik dėl individualios statybos paskirties žemės sklypo pardavimo, tai atsakovė niekada nebūtų galėjusi įvykdyti Sutarties, nes sąraše, iš kurio atsakovė galėjo rinktis žemės sklypus, nebuvo žemės sklypų individualiai statybai. Todėl akivaizdu, kad šalys buvo susitarusios dėl žemės sklypo, kuris turėjo būti atsakovės įgytas nuosavybės teisių atkūrimo procese, pardavimo, o ne tik dėl individualios statybos žemės sklypo pardavimo.

26.5. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė buvo sudarę Sutartį. Be to, atsakovė buvo gavusi visą sutartą žemės sklypo kainą – 35 000 Eur (Sutarties 1.5 punktas). Taigi, ieškovas sumokėjęs visą žemės sklypo kainą ir sudaręs Sutartį pagrįstai tikėjosi, kad bus sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau atsakovei užsiregistravus Žemės sklypą savo vardu, pradėjo vengti bendravimo ir galiausiai pakeitė savo poziciją dėl žemės sklypo pardavimo. Atsakovė iš pateiktų į bylą laiškų (atsakymų) pripažįsta susitarimą dėl žemės sklypo pardavimo, tačiau ji nesąžiningai ir vienašališkai siekia pakeisti parduodamo Žemės sklypo kainą. Atsakovė nevykdo ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų pagal Sutartį, ką patvirtina ir jos pateikti raštiški atsakymai elektroniniu paštu.

26.6. Apeliantas paaiškina, kad lyginamojoje sutarčių teisėje pripažįstami du pagrindiniai nuostolių apskaičiavimo metodai: objektyvus (abstraktus) ir subjektyvus (konkretus). Abu šie metodai yra įtvirtinti 1980 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių. Konkretus nuostolių apskaičiavimo metodas įtvirtintas šios konvencijos 75 straipsnyje, jame nustatyta, kad nuostoliai gali būti apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir kainos, už kurią prekės buvo parduotos ar nupirktos jau nutraukus sutartį. Šis metodas taikytinas tais atvejais, kai sutartis nutraukiama ir per protingą laiką sudaroma nauja pirkimo-pardavimo sutartis. Tuo tarpu abstraktus nuostolių apskaičiavimo metodas taikytinas tais atvejais, kai nukentėjusi sutarties šalis nebesudaro naujos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl nuostoliai apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo momentu buvusios einamosios kainos (Konvencijos 76 straipsnio 1 dalis).

26.7. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje Sutartyje buvo susitarta dėl platesnės civilinės atsakomybės taikymo pažeidus pareigą sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties 2.1 punkte buvo susitarta, kad pardavėjai (atsakovei) nutraukus, atsisakius (ar tyčia vengiant) parduoti Žemės sklypą, privalės per 10 darbo dienų nuo pareikalavimo grąžinti gautas lėšas, sumokėti 5 000 Eur baudą bei atlyginti visus dėl tokio pardavėjos elgesio patirtus pirkėjo (ieškovo) nuostolius bei negautas pajamas. Taigi Sutartyje atsakovė įsipareigojo atlyginti ir ieškovo negautas pajamas, jei atsisakys sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Šiuo atveju ieškovas, kaip nukentėjusi šalis, pagal Sutarties 2.1 punkto nuostatas turi teisę reikalauti nuostolių (įskaitant negautas pajamas), viršijusių sulygtą netesybų sumą ir be kita ko, skaičiuojamų taikant minėtą objektyvų (abstraktų) nuostolių apskaičiavimo metodą, t. y. kaip skirtumo tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu, atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Centro kubas-nekilnojamasis turtas, UAB atliko Žemės sklypo vertinimą ir pateikė konsultaciją dėl galimos rinkos kainos, kurioje nurodė, kad remiantis rinkos duomenų analize nustatyta konsultuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), galima rinkos kaina 2024 m. spalio 30 d. yra 78 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1200/1230 dalys Žemės sklypo arba 76 000 Eur viso sklypo vertės, todėl ieškovo patirti nuostoliai (negautos pajamos), atsakovei nesąžiningai atsisakius vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir perleisti ieškovo nuosavybėn Žemės sklypą yra 41 000 Eur (76 000 Eur (atsakovei priklausančios Žemės sklypo dalies rinkos vertė) – 35 000 Eur (Sutartyje nustatyta turto pardavimo kaina)) ir šiuos nuostolius ieškovui turi kompensuoti atsakovė.

27. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nepriteisė jo naudai 5 000 Eur. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas spendime nurodė, kad atsakovė sutinka sumokėti ieškovui 5 000 Eur kaip jo išlaidas veikiant, kad atsakovei būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemė, tačiau toks reikalavimas (dėl nuostolių priteisimo kaip patirtų išlaidų) ieškinyje nebuvo pareikštas, todėl teismas neturi pagrindo šių pinigų priteisti. Kita vertus, tai neužkerta kelio atsakovei pačiai šią sumą sumokėti ieškovui. Apelianto įsitikinimu, atsakovė pripažino savo prievolę mokėti 5 000 Eur ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovės jos pripažintą 5 000 Eur sumą. Nors atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose pateikė savo aplinkybių ir įvykių vertinimą bei kvalifikavimą dėl ko laikė, jog ji neturi mokėti baudos, tačiau taip pat nurodė, kad sutinka sumokėti ieškovui 5 000 Eur sumą, kurią ji laikė kaip ieškovo patirtomis išlaidomis.

28. Atkreipia dėmesį, jog pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti nuotolius, o tokio reikalavimo netenkinus, priteisti 5 000 Eur baudą, dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Sutartis yra neįvykdyta ir ją vykdyti atsisako atsakovė, nes ji įgijusi nuosavybės teises į Žemės sklypą pakeitė savo poziciją dėl sutartos kainos ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Apeliantas mano, kad reikalavimas dėl nuostolių buvo pareikštas, kaip ir reikalavimas dėl baudos, o atsakovei sutikus su prievole mokėti 5 000 Eur ieškovui, teismas nepagrįstai šios sumos nepriteisė. Todėl apeliacinės instancijos teismui netenkinus reikalavimo dėl nuostolių, kurie yra atsiradę kaip negautos pajamos, atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, priteisimo, tai turėtų būti priteista 5 000 Eur suma, kuriuos atsakovė pripažino kaip mokėtinus ieškovui.

Atsiliepimas

29. Atsakovė R. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog su ieškovo apeliacinio skundo motyvacija, skunde suformuluotais prašymais (reikalavimais jos atžvilgiu) kategoriškai nesutinka, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Savo poziciją grindžia motyvais:

29.1. Apeliantas skunde apgalvotai ir sąmoningai nutyli (o iš tiesų nuo pat teisminio proceso pradžios jis vykdo savo pasirinktos nesąžiningos pozicijos tęsinį) apie šiame ginče labai svarbų faktą - dėl kokios paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo buvo susitarta Sutartimi. Atsakovė pažymi, kad ji motyvuotai nuosekliai tiek savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike), tiek žodžiu pasisakydama teismo proceso metu, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad, nurodydamas į Sutarties 1.5 punkto turinį, apeliantas jį cituoja sau naudinga linkme - praleidžia esminius žodžius, jog šalys susitarė, kad žemės sklypo pardavimo kaina – 35,000,00 Eur, ir tai individualios statybos sklypas. Ieškovas sąmoningai nepasisako, kad Sutartyje žemės sklypo konkreti paskirtis, kuri šiame ginče turi esminės reikšmės, šalių aptarta ir suderinta kaip individualios statybos paskirtis. Apelianto pozicija patvirtina ir parodo jo akivaizdų nesąžiningumą šioje byloje, nes faktai byloja, kad nuosavybės teisės yra atkurtos ne į individualios statybos žemės sklypą, o į komercinės paskirties žemės sklypą, kuris nebuvo ir nėra Sutarties pirkimo-pardavimo objektas.

29.2. Pasisakydama dėl apelianto teiginių apie atsakovės jam išduoto įgaliojimo atšaukimo aplinkybes, atsakovė paaiškina, kad dėl šių aplinkybių nuodugniai nurodė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) bei žodžiu teismo posėdyje. Pažymi, jog po įgaliojimo panaikinimo tarp jos ir ieškovo tolimesnio bendradarbiavimo ir bendravimo nebuvo. Priešingu atveju būtų neprotingas jos sprendimas panaikinti ieškovui išduotą įgaliojimą. Atsakovė neneigia aplinkybės, kad dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje organizuojamuose susirinkimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirenkant žemės sklypą natūra, ten buvo ir apeliantas. Tačiau paaiškina, kad į susirinkimą pastarasis atvyko ne siekdamas padėti išimtinai atsakovei rūpimu klausimu, o todėl, kad tokių, taip vadinamų „Ieškovo globojamų asmenų“ išduotų įgaliojimų (tie asmenys - pretendentai, norintys atgauti kadaise iš jų (jų protėvių) neteisėtai nacionalizuotą nuosavybę), jis turėjo iš tiesų nemažai.

29.3. Atsakovė teigia, jog apeliantas skunde klaidinamai teigia, neva atsakovė delsė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ieškovas savo procesiniuose dokumentuose (žr., ieškinio 2 lapas, dalies „Faktinės aplinkybės“ 6-11 punktai, dubliko 2 lapas, dalies „Esminės faktinės aplinkybės“ 9-13 punktai) patvirtina, kad į kiekvieną jo pranešimą ir/ar el. laišką atsakovė atsakydavo motyvuotai ir laiku. Pažymi, kad ne gana to, atsakovė siūlė ieškovui net kelis kilusio ginčo taikius išsprendimo būdus, kuriuos visus ieškovas atmetė. O tai reiškia, kad ne ko kito, o būtent ieškovo pozicija patvirtina jo nesąžiningą elgesį.

29.4. Atsakovė nesutinka su apelianto teiginiu, kad jis buvo pareiškęs reikalavimą priteisi nuostolius, todėl 5 000 Eur, kuriuos sutiko atsakovė sumokėti, turi būti priteisti kaip jo patirti nuostoliai. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ieškinyje nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl nuostolių priteisimo kaip patirtų išlaidų, todėl teismas neturi pagrindo šių pinigų priteisti. Pažymi, kad sutikdama grąžinti ieškovui jo sumokėtus 35 000 Eur, nesutiko mokėti baudos, kadangi viso teisminio proceso metu nuosekliai laikėsi ir laikosi tos pačios pozicijos, kad nurodyta 5 000 Eur suma nelaikytina kaip atsakovei skirtina bauda, nes jokių sutartinių įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu atsakovė nepažeidė.

29.5. Atsakovė nurodo, kad 2025 m. kovo 4 d. atliko bankinį pavedimą - į ieškovo sąskaitą, esančią PAYSERA, UAB, pervedė (grąžino) ieškovui 35 000,00 Eur sumą, kurią buvo gavusi iš jo, taip pat sumokėjau jam 5 procentų dydžio metines palūkanas 875,00 Eurų už priteistą sumą (35 000 Eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 11 d.) iki 2025 m. kovo 4 d., be to, pervedė į jo sąskaitą priteistą 628,00 Eurų žyminio mokesčio sumą. Iš viso į ieškovo sąskaitą pervedė 36 503,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (liet. iš pareigos) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

31. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, t. y. apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

32. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo dalies, kurioje atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės R. R. ieškovo L. K. naudai 41 000 Eur nuostolių atlyginimą arba 5 000 Eur baudą, pagrįstumo ir teisėtumo ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

33. Kaip minėta, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės jo naudai netesybas pagal šalių 2021 m. vasario 3 d. sudarytą preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) dėl žemės sklypo, atgauto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, pirkimo-pardavimo. Apelianto teigimu, teismas nevertino Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso ir jį reglamentuojančių teisės aktų, todėl netinkamai išaiškino Sutarties nuostatas dėl objekto ir nepagrįstai nepripažino atsakovės kaltės dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Iš esmės nagrinėjamu atveju Sutarties šalys skirtingai supranta ir aiškina Sutarties nuostatą, apibūdinančią Sutarties objektą ir dėl to (ne)atsirandančias sąlygas sutartinei atsakomybei kilti, todėl teismui būtina nustatyti šalių valią, tikruosius ketinimus, sudarant Sutartį.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys sandorius sudaro laisva valia ir jais siekia sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.64 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir šalys šios aplinkybės neginčija, kad apeliantas kreipėsi į atsakovę, pasiūlydamas tarpininkauti atkuriant atsakovei, kaip B. R. įpėdinei, nuosavybės teises į už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, bei pats parengė preliminarios sutarties tekstą, kuria susitarė dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ateityje. Atsakovė, savo ruožtu, su Sutartimi susipažino ir ją pasirašė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisminis ginčas kilo dėl to, ar Sutarties šalys susitarė, kaip teigia atsakovė, dėl žemės sklypo individualiai statybai, ar, kaip teigia apeliantas, dėl žemės sklypo, į kurį bus atkurta nuosavybės teisė, neakcentuojant jo paskirties.

36. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šioje normoje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiškinimo principas, pagal kurį pirmenybė teiktina ne lingvistinei sutarties teksto reikšmei, o šalių tikriesiems ketinimams nustatyti. Nustatant tikruosius šalių ketinimus atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Papildomai pažymėtina, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 79 punktas; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022 32 punktas).

39. Iš byloje esančios Sutarties nustatyta, kad Sutarties 1.1 punktu šalys susitarė, kad „Pardavėjas perduoda visas pareigas ir riziką dėl sklypo individualiai statybai gavimo – t. y. Pirkėjas lieka atsakingas už žemės sklypo pasirinkimą, gavimą, registravimą viešuose registruose, kilus ginčams – atstovavimo teismuose išlaidas, sklypo matavimų ir ribų žymėjimų atlikimą, paveldėjimo ir pardavimo dokumentų tvarkymą.“. Sutarties 1.5 punkte, aptardamos sklypo kainą, taip pat nurodė, kad „Šalių sutarta Sklypo individualiai statybai pardavimo kaina – 35 000,00 Eurų“. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priešingai nei teigia apeliantas, šalys susitarė dėl sklypo individualiai statybai pirkimo-pardavimo ateityje. Šią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad apeliantas, kaip teismo posėdyje nurodė jo atstovas, yra verslininkas, užsiima nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, sudaręs ne vieną panašų sandorį, todėl žinojo ar turėjo žinoti, kad sklypo individualiai statybai vertė gerokai skiriasi nuo komercinės paskirties sklypo vertės. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties 1.3 punkte šalys numatė, kad „Pirkėjas neturi teisės reikšti Pardavėjams pretenzijų dėl to, kad jis išsirinko mažesnės vertės sklypą nei nurodyta šioje sutartyje, ar ne tokių savybių sklypą.“ Aptartų aplinkybių kontekste, matyti jog ieškovas buvo patyrusi šalis tokio tipo sandoriuose, todėl ir ginčo Sutartį sudarė žinodamas ir suvokdamas jos rizikas ir/ar neigiamas teisines pasekmes.

40. Šiame kontekste atmestinas apelianto skundo motyvas, kad teismas nepagrįstai nevertino Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso ir jį reglamentuojančių teisės aktų, todėl suklydo, nustatydamas faktines aplinkybes. Priešingai, kaip nustatyta, pats apeliantas rengė Sutartį, pats apeliantas dalyvavo ne viename teisių į nuosavybę atkūrimo procese kaip tarpininkas, todėl aplinkybė, kad jis į Sutarties tekstą, jo teigimu, įrašė tik ketinamo įsigyti nekilnojamojo daikto apibūdinančią formuluotę iš pretendentų atkurti nuosavybę sąrašo, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė sutiko sudaryti Sutartį būtent tokiomis sąlygomis. Kaip nustatyta iš atsakovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, Sutarties šalys kitokio pardavimo objekto, nei nurodyta Sutartyje, neaptarinėjo. Minėtą Sutartį šalys sudarė laisva valia, atitinkamai viena kitos atžvilgiu prisiėmė Sutartyje apibrėžtas teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.64 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atkūrusi nuosavybės teises ne į sklypą individualiai statybai, o į komercinės paskirties sklypą ir sužinojusi komercinės paskirties sklypo vertę, neatsisakė jo parduoti, tačiau inicijavo Sutarties sąlygos – sklypo kainos – keitimą. Tačiau ieškovas atsakovės siūlomoms Sutarties keitimo sąlygoms nepritarė. Nustatytų aplinkybių visuma, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovas sąmoningai, Sutartimi susitaręs su atsakove dėl Sklypo individualiai statybai pardavimo kainos (35 000,00 Eur), tikėjosi už ją įsigyti komercinės paskirties sklypą, tuo pačiu prisiimdamas šio sandorio sudarymo riziką.

41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytomis aplinkybėmis pagrįsta pripažinti, kad ieškovo siekis už 35 000 Eur įgyti bet kurios paskirties sklypą, to neatskleidžiant Sutartyje (ypač, kai atsakovei renkantis sklypą konkretų pasiūlė pats ieškovas), laikytinas nesąžiningu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovės atžvilgiu Sutartyje numatytų netesybų, nesant jos kaltės dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, ir atmetė ieškinį reikalavimų dalyje dėl 41 000 Eur nuostolių atlyginimo ar 5 000 Eur baudos priteisimo.

42. Kadangi atsakovei nekyla sutartinė atsakomybė dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, nėra pagrindo priteisi nuostolius ar baudą, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas nuostolių dydžio apskaičiavimas.

43. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors atsakovė sutiko sumokėti ieškovui 5 000 Eur kaip jo išlaidas tarpininkaujant atkuriant nuosavybės teises, tačiau toks reikalavimas (dėl nuostolių priteisimo kaip patirtų išlaidų) ieškinyje nebuvo pareikštas, todėl teismas neturi pagrindo šių pinigų priteisti. Apelianto įsitikinimu, jis buvo pareiškęs reikalavimą priteisti nuostolius, atsakovė pripažino savo prievolę mokėti 5 000 Eur ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovės jos pripažintą 5 000 Eur sumą.

44. Pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

45. Išsamiai susipažinusi su ieškovo procesiniais dokumentais teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas nei pradiniu, nei patikslintu ieškiniu nereiškė reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus veikiant ieškovės vardu pagal įgaliojimą ir tarpininkaujant jai nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese. Taip pat neįrodinėjo jų dydžio bei, kad reikalavimas priteisti 41 000 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą apima ir reikalavimą priteisti patirtas minėtas išlaidas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė 5 000 Eur išlaidų, kadangi reikalavimas priteisti patirtas minėtas išlaidas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasi minėtu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo motyvų taip pat nepasisako.

46. Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir vertino tikruosius Sutarties šalių ketinimus, preliminarios sutarties sudarymo aplinkybes bei kitas svarbias aplinkybes, išanalizavo Sutarties turinį, šalių paaiškinimus ir kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, turinčius esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas sprendime minėtus įrodymus aptarė ir motyvuotai dėl jų pasisakė, dėl to skundžiamo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

47. Į pagrindinius ir esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

48. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį skundžiamoje dalyje, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai vertino šalių sudarytos Sutarties nuostatas, Sutarties sudarymo aplinkybes, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 1 400 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitu.

50. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos), 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

51. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,5. Atsiliepimas parengtas 2025 m. kovo mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2024 m. III ketvirtį buvo 2 237,9 Eur, todėl maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 3 356,85 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, atsakovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos jos naudai iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

ieškovo L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Renata BeinoravičienėRamunė MikonienėAsta Pikelienė