Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

4. Ieškovas pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo padidino ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iki 41 000 Eur ir prašė priteisti jam iš atsakovės 35000 Eur sumokėtą avansą, 41000 Eur nuostolių atlyginimą, o jei pastarasis reikalavimas būtų netenkintas, 5000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5. Dublike ieškovas šiuos reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad sutartyje naudojama sąvoka „individualiai statybai“ yra įstatymo formuluotė. Atsakovė (B. R.) buvo įtrauktą į asmenų sąrašą, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu, kaip piliečių, pageidaujančių žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki (duomenys neskelbtini) priskirtoje teritorijoje turėtą žemę. Nuosavybės atkūrimo procese trūksta laisvų žemės sklypų, todėl yra atkuriamos nuosavybės teisės ir į komercinės paskirties žemės sklypus, nepaisant to, kad pretendentai yra sąraše pageidaujančių žemės sklypų individualiai statybai. Tad esminė aplinkybė yra ne tai, į kokios paskirties žemės sklypą atkurtos nuosavybės teisės, o tai, kokiu būdu atsakovė įgijo nuosavybės teises į ginčo objektu esantį žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registro išrašas ir sutartis patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Šalys, pasirašydamos sutartį, sutarė išduoti įgaliojimą ieškovui bei perleisti jam visas pareigas rūpintis atkūrimo procesu, kad atsakovei kaip B. R. įpėdinei būtų natūra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurį atsakovė buvo įsipareigojusi parduoti ieškovui už sutartyje nustatytą 35 000 Eur kainą. Atsakovei delsiant sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, delsiant paskirti tokio sandorio datą ir vietą bei siūlant/reikalaujant primokėti 35 000 Eur, ieškovas tokį atsakovės elgesį vertino kaip nesąžiningą ir kaip vengimą vykdyti sutartį ir sudaryti notaro tvirtinamą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad ieškovas sumokėjo atsakovei visą sutartą žemės sklypo kainą, kas paprastai būna daroma po pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Todėl akivaizdu, kad preliminarioje sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad kai žemės sklypas bus atkurtas ir įregistruotas atsakovės vardu, bus sudaryta pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis ir žemės sklypas pereis ieškovo nuosavybėn, kuris visą žemės sklypo kainą iškart sumokėjo pasirašius sutartį. Sutarties pasirašymo metu turtas, kuris turėjo būti pagrindinės sutarties objektu, dar neegzistavo, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas taip pat nebuvo apibrėžtas aiškiu terminu. Todėl spręsdamos dėl preliminariosios sutarties termino, šalys prievolės sudaryti pagrindinę sutartį atsiradimą susiejo su įvykiu, kurio buvimas preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomas – nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimas natūra, t. y. šalys sudarė sandorį su atidedamąja sąlyga. Sutartyje buvo nustatyta, jog sutartis galios iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne mažiau nei tris metus. Taigi, sutarties galiojimas apėmė visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą iki natūra bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, žemės sklypo registravimo atsakovės vardu ir žemės sklypo pardavimą ieškovui. Nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto vedėjos sprendimu. Žemės sklypas atsakovės vardu buvo registruotas (duomenys neskelbtini), todėl tik nuo (duomenys neskelbtini) atsirado pagrindinės sutarties objektas ir sąlyga (prievolė) sudaryti pagrindinę notaro tvirtinamą pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į šalių pasirašytos sutarties nuostatas bei faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nėra suėjęs vienerių metų terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti.

6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame prašė ieškovo reikalavimą dėl padidintos nuostolių sumos, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, tenkinti reikalavimą dėl 35 000 Eur avanso iš jos priteisimo, bylinėjimosi išlaidas palikti kiekvienai iš šalių. Papildomai paaiškinimo, kad po įgaliojimo ieškovui panaikinimo jokio tolesnio bendravimo ir bendradarbiavimo tarp šalių nebuvo. Priešingu atveju nebūtų logiška naikinti įgaliojimą. Preliminaria sutartimi buvo sutarta ne dėl bet kokios, o būtent dėl individualios statybos paskirties sklypo pardavimo. Preliminarią sutartį parengė ieškovas, todėl, kaip nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srities profesionalas, galėjo įrašyti į preliminarią sutartį sąlygą, kuri vėliau nekeltų abejonių. Jis pats numatė individualios paskirties sklypo pardavimą ir 35 000 Eur įvardijo kaip avansą už ketinamą įsigyti skylą individualiai statybai, todėl nuostolių reikalauja nepagrįstai. Preliminari sutartis buvo sudaryta be konkretaus termino, todėl pasibaigė suėjus metų terminui nuo jos sudarymo.

7. Teismo posėdžio metu ieškovo L. K. atstovas advokatas G. G. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad tuo metu, kai šalys tarėsi, daikto dar nebuvo, jis turėjo atsirasti nuosavybės teisių atkūrimo procese, realizavus atkūrimo teises. Ieškovas prisiėmė visą riziką dėl daikto atsiradimo. Atsakovė išdavė įgaliojimą, t.y. sutartis buvo vykdoma. Sąvoka „individualiai statybai“ panaudota dėl to, kad ji buvo vartojama pretendentų atkurti nuosavybę sąraše, į kurį buvo įtraukta atsakovė. Buvo pateiktas NŽT sąrašas grąžintinų sklypų. Jame sklypų, kurių paskirtis būtų individualiai statybai, apskritai nėra. Atsakovė turėjo teisę pasirinkti sklypą ir tai padarė (duomenys neskelbtini). Ji nesakė, kad keis poziciją dėl sklypo pardavimo. Preliminarią sutartį rengė ieškovas, tačiau derino su atsakove. Kaina buvo parinkta atsižvelgiant į riziką atkūrimo procese (nebuvo aišku, kur bus sklypas į kurį bus atkurta nuosavybės teisė), plotą ir rinkos vertę (negalėjo pasakyti kaip rinkos vertę nustatė). Ieškovas – fizinis asmuo, todėl jam sklypo paskirtis nebuvo aktuali. Jam tiesiog reikėjo sklypo. Jis sutarties dalyką suprato plačiau, nesiorientuojant į paskirtį. Ieškovas užsiima nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, jau buvo sudaręs ne vieną panašų sandorį. Negalėjo pasakyti, kokios buvo ieškovo sąnaudos vykdant preliminarią sutartį. Atsakovas atšaukė įgaliojimą, nenurodžiusi priežasties. Jei būtų įgaliojimą turėjęs, sklypą būtų pasirinkęs ieškovas.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė R. R. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad yra ekonomistė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu pensininkė. Ieškovas paskambino jai dėl žemės sklypo atkūrimo, siūlė padėti atkurti nuosavybės teises ir pasirinkti sklypą. Jis pažadėjo sumokėti avansą. Ieškovas parengė sutartį, atnešė, o ji perskaitė ir pasirašė. Ji buvo išdavusi įgaliojimą ieškovui tvarkyti dokumentus, bet sužinojusi, kad ieškovas domisi jos nekilnojamuoju turtu, jį panaikino. Pasirašant preliminarią sutartį, ginčo dėl sąlygų nebuvo išskyrus dėl baudos dydžio. Ieškovas norėjo, kad bauda būtų tokia pati kaip avansas. Iš ieškovo gautą sumą laikė avansu, nes neturint sklypo negalima kalbėti apie kainą ((duomenys neskelbtini) dar nežinojo, į kokį sklypą bus atkurtos nuosavybės teisės, žinojo tik, kad individualiai ar kitai paskirčiai). Preliminarioje sutartyje ieškovas nurodė sklypo paskirtį - individualiai statybai, nes taip buvo nurodyta Žemėtvarkos įsakyme (individualiai statybai ar kitai paskirčiai). Situacijos su ieškovu, jei bus atkurtos nuosavybės teisės į kitokios, pvz., komercinės paskirties sklypą, neaptarė. Nelabai suprato preliminarios sutarties 1.10 p., bet ir nesigilino į jo turinį. Kai jau gavo sklypą, tada ėmė tartis su ieškovu dėl kainos, siūlė papildomai sumokėti tiek pat, kiek jau mokėjo. Mano, kad 35 000 Eur, t.y. tiek, kiek sumokėjo ieškovas, neatitiktų net ir sklypo individualiai statybai kainos. Sklypą pasirinko iš sąrašo. Sklypus pasiūlė Žemėtvarka. Gal ir (duomenys neskelbtini) (ieškovas) patarė, kurį sklypą pasirinkti. Nepasirinko sklypo individualiai paskirčiai, nes labiau patiko sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui pinigų negrąžino, nes visos sumos nebeturi. Tikėjosi sukaupti visą sumą ir ją sumokėti. Taip pat sutinka papildomai sumokėti ieškovui 5 000 Eur, kurių nesieja su bauda.

10. Iš (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) biuro notarės O. A. rašto (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centrui nustatyta, kad atsakovė R. R. yra mirusios B. R. įpėdinė. Minėtame notrų biure užvesta pavelėjimo byla (el.b.t.1, l. 14) (duomenys neskelbtini) šalys (ieškovė R. R., kaip mirusiosios B. R. turto paveldėtoja, ir atsakovas L. K.) sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šios sutarties 1.1. p. atsakovė perdavė visas pareigas ir riziką dėl sklypo individualiai statybai gavimo, t.y. pirkėjas (ieškovas) liko atsakingas už žemės sklypo pasirinkimą, gavimą, registravimą viešuose registruose, kilus ginčams – atstovavimo teismuose išlaidas, sklypo matavimų ir ribų žymėjimų atlikimą ir pardavimo dokumentų tvarkymą. Šios sutarties 1.5. p. punktu šalys susitarė dėl sklypo individualiai statybai kainos – 35 000 Eur, kurią pirkėjas (atsakovas) sumokėjo banko pavedimu į pardavėjo (atsakovės) atsiskaitomąją sąskaitą banke (el.b.t.1, l. 10-13). Ginčo dėl to, kad atsakovė šiuos pinigus iš ieškovo gavo, nėra. Sutartyje nurodytiems veiksmams atlikti (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovui išdavė įgaliojimą (el.b.t.1, l. 15-17), tačiau (duomenys neskelbtini) jį panaikino (el.b.t.1, l. 18). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir nuo (duomenys neskelbtini) jos vardu registruota (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.t. 1, l. 19-20). (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė atsakovei prašymą vykdyti (duomenys neskelbtini) preliminarią sutartį, prašydamas per 3 dienas nurodyti notaro biurą pagrindinei sutarčiai pagal (duomenys neskelbtini) preliminarios sutarties sąlygas pasirašyti (el.b.t.1, l. 21), bet (duomenys neskelbtini) atsakovė pasiūlė ieškovui papildomai sumokėti už sklypą (duomenys neskelbtini), 35 000 Eur sumą, ir tik tuomet sutiko pasirašyti pagrindinę sutartį (el.b.t.1, l. 23). Ieškovas dar pora kartų pakartojo reikalavimą parduoti sklypą arba grąžinti pinigus, o atsakovė laikėsi tos pačios pozicijos, t.y. nesutiko parduoti sklypo už 35 000 Eur, bet pažadėjo grąžinti pinigus (el.b.t. 1, l. 24-31). Bylos nagrinėjimo metu pinigų atsakovė ieškovui nėra grąžinusi.

11. Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę - sutartį (Civilinio kodekso 6.165 straipsnis). Vienas esminių preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 3 dalis). Pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, nustatomas suderinus šalių valią, vadovaujantis sutarties laisvės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; kt.). CK 6.165 straipsnio 3 dalis nustato, kad preliminariojoje sutartyje šalims nenurodžius termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, ji turi būti sudaryta per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo.

12. Nagrinėjamu atveju šalys preliminarios sutarties 1.10 p. susitarė, kad ši sutartis galios iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne mažiau nei tris metus. Taigi sutarties galiojimą šalys susiejo su jų įsipareigojimų vykdymu ir apibrėžė minimaliu terminu (mažiausiai 3 m.). Taigi minimalus sutarties galiojimo terminas – iki (duomenys neskelbtini). Kadangi preliminari sutartis negali būti neterminuota, o šalių įsipareigojimams įvykdyti sutartyje terminas nebuvo numatytas, jis skaičiuotinas nuo pagrindo įsipareigojimų įvykdymui atsiradimo. O pagrindas šalių įsipareigojimams vykdyti, kaip matyti iš preliminarios sutarties turinio ir esmės, – nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimas.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vadinasi, nuo (duomenys neskelbtini) prasidėjo 1 metų terminas, per kurį atsakovė turėjo įregistruoti jos nuosavybės teisę į žemės sklypą viešame registre bei abi šalys sudaryti pagrindinę sutartį. Terminas turėtų baigtis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis nėra pasibaigęs, tačiau atsakovė yra pareiškusi, kad pagrindinės sutarties dėl žemės sklypo pardavimo už 35 000 Eur ji nesudarys. Taigi ji atsisako sudaryti pagrindinę sutartį.

14. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

15. Nagrinėjamu atveju šalys preliminarios sutarties 2.1. p. susitarė, kad jei pardavėjas (atsakovė) nutrauks, atsisakys (ar tyčia vengs) parduoti aukščiau nurodytą turtą už šioje sutartyje nurodytą kainą pagal šioje sutartyje numatytas sąlygas, jis turės per 10 darbo dienų nuo pirkėjo pareikalavimo grąžinti šios sutarties pagrindu gautą avansą ir sumokėti 5 000 Eur baudą bei atlyginti visus dėl tokio pardavėjo (atsakovės) elgesio patirtus pirkėjo (ieškovo) nuostolius ir negautas pajamas.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė ne apskritai atsisako sudaryti žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, pirkimo – pardavimo sutartį, bet nesutinka jį parduoti už 35 000 Eur, teigdama, šalys nesitarė dėl 35 000 Eur kainos už komercinės paskirties sklypą, gauti pinigai tėra avansas, o galutinė kaina priklauso nuo sklypo rinkos vertės.

18. Preliminarios sutarties 1.5. p. šalys susitarė, kad šalių sutarta sklypo individualiai statybai pardavimo kaina – 35 000 Eur. Šalys susitarė, kad ši kaina yra tinkama ir atitinka abiejų šalių lūkesčius. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad sutarta 35 000 Eur kaina yra galutinė. Be to, tai yra kaina, kaip ir nurodyta preliminarios sutarties 1.5. p., o ne dalinis mokėjimas. Nors sutarties 2.1. p. nurodyta, kad pardavėjui nesudarant pagrindinės sutarties, jis turės grąžinti gautą avansą, minėta sąvoka (avansas) laikytina savo esme atitinkanti iš anksto gautus pinigus (išankstinį mokėjimą), tačiau nepaneigia 1.5. p. aiškiai išreikštos šalių valios dėl galutinės 35 000 Eur kainos už sklypą individualiai statybai.

20. Iš sutarties turinio matyti, kad jos sąlygose, apibūdinančiose būsimą daiktą, dėl kurio ketinama sudaryti pagrindinę sutartį, nurodyta – sklypas individualiai statybai. Sklypo paskirtis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta ir preliminarios sutarties sąlygoje dėl jo kainos – 1.5. p., kuriame numatyta, kad šalių sutarta sklypo individualiai statybai kaina – 35 000 Eur. Nors ieškovo atstovas tiek dublike, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad šie žodžiai (sklypo paskirtis „individualiai statybai“) yra įstatymo formuluotė, kadangi atsakovė buvo įtraukta į asmenų sąrašą, kuris buvo patvirtintas NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu kaip piliečių, pageidaujančių žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki (duomenys neskelbtini) priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, tačiau ir šiame įsakyme, kaip cituojama preliminarioje sutartyje, nurodyta ta pati paskirtis – individualiai statybai (piliečių, pageidaujančių žemės sklypų individualiai statybai). Jei ieškovas perrašinėjo žodžius iš aukščiau nurodyto įsakymo ir jame, kaip teigia, buvo minėta kita žemės sklypo paskirtis, galėjo tą patį nurodyti ir šalių sudaromoje sutartyje, juo labiau kad pats ją rengė. Be to, ieškovas jau yra patyręs nekilnojamojo turto pirkime – pardavime, sudaręs ne vieną panašų sandorį, todėl, jei ketino pirkti bet kokios paskirties žemės sklypą už 35 000 Eur sumą, tai ir turėjo nurodyti sutartyje, taip aiškiai pranešdamas kitai sutarties šaliai, kad 35 000 Eur kaina sutariama už bet kurios paskirties sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės.

21. Ieškovo siekis už 35 000 Eur įgyti bet kurios paskirties sklypą, to neatskleidžiant preliminarioje sutartyje (ypač, kai atsakovei renkantis sklypą konkretų pasiūlė pats ieškovas) laikytinas nesąžiningu. Kadangi pats ieškovas, rengdamas preliminarią sutartį, nurodė tik vieną paskirtį – individualiai statybai, darytina išvada, kad atsakovė būtų laikoma kalta, jei atsisakytų sudaryti pagrindinę sutartį, kuria būtų parduotas sklypas individualiai statybai už 35 000 Eur. Kadangi atsakovei nuosavybės teisės buvo atkurtos į komercinės paskirties sklypą, ji turi teisę derėtis dėl sklypo kainos ir reikalauti jos didesnės arba atsisakyti sudaryti pagrindinę žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį už 35 000 Eur. Ji būtent tai ir pranešė ieškovui. Šie jos veiksmai neatitinka preliminarios sutarties 2.1. p., todėl jai nekyla pareiga mokėti ieškovui preliminarioje sutartyje numatytos 5 000 Eur baudos bei atlyginti jo patirtų nuostolių.

22. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesutinka už 35 000 Eur parduoti komercinės paskirties žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), paties preliminaria sutartimi aprašyto objekto nėra (neatsirado (nebuvo pasirinktas) žemės sklypas individualiai statybai), atsakovė turi grąžinti, tai, ką iš ieškovo yra gavusi. Todėl iš jos ieškovui priteistina jos gauta pagal preliminarią sutartį 35 000 Eur suma (ieškovė ir pati sutiko šią sumą grąžinti). Teismas pažymi, kad bylos duomenimis pasirenkant sklypą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje dalyvavo ir ieškovas bei patarė atsakovei dėl konkretaus sklypo pasirinkimo. Ieškovas nereiškia reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimo dėl to, kad buvo pasirinktas ne prieliminarioje sutartyje nurodytos paskirties žemės sklypas, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-223/2011; Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė iki šiol negrąžino ieškovui 35 000 Eur (juos, neketindama sudaryti pagrindinės sutarties, nepagrįstai laiko pas save), iš jos priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (35 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.