Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Atsiliepimas

2. Ieškovės ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Tauragės rajono savivaldybės administracija, atlikdama centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, 2024 m. vasario 16 d. paskelbė tarptautinės vertės pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu „Maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės rajono savivaldybės švietimo įstaigoms“, CVP IS Nr. 709081. Pirkimo objektas - mokinių maitinimo paslaugos (I dalis - Tauragės r. Žygaičių gimnazijai; II dalis – Tauragės Tarailių progimnazijai). Ieškovė, mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimų ir tuo pažeidė UAB „Sotega“, kaip dalyvio, teisėtus interesus, 2024 m. vasario 26 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją „Dėl viešojo pirkimo Nr. 709081 sąlygų neteisėtų nuostatų“.

2.2. Ginčo pirkimo I ir II dalių techninės specifikacijos IV skyriuje (atitinkamai: 18 - 23 punktai ir 11 – 16 punktai) nustatyti reikalavimai elektroninio atsiskaitymo ir apskaitos sistemai yra nepagrįsti ir pertekliniai, galimi pritaikyti konkrečiam tiekėjui, jį proteguojant, pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus, inter alia lygiateisiškumo bei nediskriminavimo. Ginčo pirkimo sąlygose nustatyta elektroninio atsiskaitymo bei apskaitos sistema ydinga, todėl atitinkamos pirkimo sąlygų nuostatos naikintinos ar bent jau koreguotinos tokiu būdu, kad atitiktų aktualų teisinį reglamentavimą, elementarios logikos dėsnius.

2.3. Dėl techninės specifikacijos 11 punkto nustatyto reikalavimo, jog tiekėjas suteiktas paslaugas turės fiksuoti perkančiosios organizacijos suteikta įranga reiškia, jog tokiu būdu perkančioji organizacija tiesiog dirbtinai riboja tiekėjo galimybę teikti paslaugą. Nebeaišku, ar tiekėjas atsiskaitymui negrynaisiais pinigais ir apskaitai privalės naudoti būtent perkančiosios organizacijos suteiktą įrangą (Techninės specifikacijos 11 punktas), ar vis tik konkretaus (perkančiosios organizacijos nurodyto) trečiojo asmens atitinkama įranga (Techninės specifikacijos 13 punktas). Techninės specifikacijos 14 punkte nurodyta, kad „Perkančiajai organizacijai perdavus tiekėjui įrangą, tiekėjas su trečiuoju asmeniu, atliekančiu perduotos įrangos aptarnavimą ir mokėjimų aptarnavimą turės sudaryti sutartis a) dėl aptarnavimo paslaugų apmokėjimo tiesiogiai trečiajam asmeniui ir b) dėl mokėjimų aptarnavimo paslaugų apmokėjimo tiesiogiai trečiajam asmeniui“). Tokios sąlygos reiškia sutarčių laisvės principo, verslo laisvės principo pažeidimą. Tokio pobūdžio ūkinės veiklos ribojimai neteisėti nuo pat jų iniciacijos (ab initio). Kiekvienas viešojo maitinimo paslaugų teikėjas turi savo paslaugų bei prekių tiekėjus, su kuriais per ilgametį bendradarbiavimą yra įgiję tarpusavio pasitikėjimą, dėl abipusiai naudingo bendradarbiavimo šalys abipusiai teikia atitinkamas nuolaidas, lengvatas, bonusus ir pan.

2.4. Kategorija „vertė už pinigus“ reiškia, jog perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, turi įsigyti tai, ko būtent joms reikia; kiekvienu konkrečiu pirkimu turi būti įgyvendinti perkančiosios organizacijos konkretūs poreikiai, dėl to perkančiajai organizacijai suteikta (ne absoliuti) diskrecija nuspręsti dėl pirkimo objekto bei jo savybių konkrečiu momentu, parengti techninę specifikaciją bei įsigyti pirkimo objektą, kuris atitiktų techninės specifikacijos reikalavimus. Pagal aktualų teisinį reglamentavimą „įmonei / organizacijai gali atsirasti prievolė savo veikloje naudoti kasos aparatą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), išaiškino: „Ūkio subjektams, kurie teikia viešojo maitinimo paslaugas bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo bei profesinio mokymo įstaigų patalpose, nuo 2017 m. lapkričio 1 d. yra privaloma naudoti kasos aparatus. Neprivaloma naudoti kasos aparatų tik švietimo teikėjams, vykdantiems Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7-11 straipsniuose nurodytą ugdymo veiklą, profesinio mokymo teikėjams, vykdantiems jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą veiklą“. Vadinasi, ugdymo įstaigoms, kurios pačios savarankiškai nevykdo vaikų / mokinių viešojo maitinimo, kasos aparatas (tame tarpe ir elektroninių atsiskaitymų fiksavimo bei apskaitos elektroninės sistemos), pagal galiojantį aktualų teisinį reglamentavimą visiškai nereikalingas, o ugdymo įstaigoms, kurios viešąjį mokinių maitinimą organizuoja savarankiškai, tokia įranga neprivaloma.

2.5. Daugelyje Lietuvos Respublikos ugdymo įstaigų valgyklų jau yra įdiegtos analogiškos atsiskaitymo negrynaisiais pinigais (mokinio pažymėjimais ir kitomis priemonėmis) elektroninės kasos sistemos tokios šiai dienai jau veikiančios elektroninio atsiskaitymo sistemos yra patogios bei naudingos ne tik ugdymo įstaigoms, ne tik ugdytiniams, bet ir pačiam ūkio subjektui, teikiančiam maitinimo paslaugas konkrečioje ugdymo įstaigoje: šios elektroninės atsiskaitymo sistemos yra visiškai suderintos / integruotos / susietos su maitinimo paslaugas teikiančios įmonės buhalterinės apskaitos elektroninėmis sistemomis / programomis. Kartu tokios sistemos teikia naudas ir ugdymo įstaigai bei mokiniams, šalina socialinę atskirtį (nemokamą maitinimą gaunantys vaikai atsiskaito tuo pačiu būdu, kaip ir vaikai, negaunantys socialinės paramos), palengvina paslaugų apskaitą ir pan. Ginčo pirkime maitinimo paslaugų teikėjai verčiami įsigyti dubliuojančias įrangą / paslaugas, kuriuos jie jau yra įsigiję anksčiau; yra verčiami padengti konkrečių galimai proteguojamų elektroninių paslaugų teikėjų (tiesiogiai nesusijusių su maitinimo paslaugomis) tiesioginius jų veiklos kaštus; įsigyti elektronines paslaugas ne rinkos sąlygomis, ne už rinkos kainą. Ugdymo įstaigos, įsigijusios joms veikloje visiškai nereikalingą elektroninę įrangą, tiesiog padėjo elektroninių sistemų pardavėjams bei elektroninių paslaugų teikėjams „įsisavinti“ biudžetų lėšas, panaudojant jas visiškai ugdymo įstaigoms veikloje nereikalingoms prekėms, elektroninėms kasoms; ugdymo įstaigos tarpininkauja elektroninių paslaugų teikėjams, be kita ko, ir UAB „Tavo mokykla“ – dienynui TAMO, priverčiant maitinimo paslaugų teikėjus sumokėti tokių elektroninių sistemų palaikymo, vystymo, pritaikymo, aptarnavimo sąnaudas bei elektroninių paslaugų teikėjų maržą; biudžetų bei Europos socialinių fondų lėšos naudojamos neracionaliai; tokiu būdu dirbtinai ribojama konkurencija tarp elektroninių paslaugų teikėjų. Atsiskaitymo negrynaisiais pinigais sistemą aptarnauti galės tik konkretus tokių paslaugų teikėjas. Elektroninių paslaugų teikėjas, žinodamas, jog ugdymo įstaigos „X“ valgykloje būtent jis yra įdiegęs elektroninę atsiskaitymo sistemą, supranta, jog maitinimo paslaugų teikėjas bus verčiamas rinktis būtent jo elektroninę atsiskaitymo sistemą (tokia sąlyga įtraukta net į maitinimo paslaugų viešojo pirkimo sąlygas), todėl turi visas galimybes piktnaudžiauti savo išskirtine padėtimi rinkoje, nustatyti nekonkurencingas ir net nekorektiškas sąlygas, Elektroninių paslaugų teikėjų veiklos kaštai dirbtinai užkraunami maitinimo paslaugų teikėjams.

2.6. Perkančioji organizacija ginčo pirkimo sąlygomis verčia tiekėją (viešojo pirkimo laimėjimo atveju) sudaryti sutartį su nenurodytu trečiuoju asmeniu – elektroninių paslaugų teikėju dėl elektroninių kasų įdiegimo, įsipareigojant šiam elektroninių paslaugų teikėjui mokėti finansines naudas (Techninės specifikacijos 13 – 16 punktai): i) suteikti trečiajam asmeniui galimybę neatlygintinai naudotis tiekėjo apyvartinėmis lėšomis (apskaitytomis per konkrečią kasą) laikotarpiui iki 30 dienų; ii) už vienos kasos (įrangos) aptarnavimą per mėnesį trečiajam asmeniui sumokėti 100 Eur be PVM mokestį (jei mokestis bus didesnis, „aptarnavimo mokesčio skirtumą viršijantį 100 Eur be PVM tiekėjui sumokės perkančioji organizacija“); iii) už vienos kasos mokėjimų aptarnavimo paslaugą per mėnesį sumokėti 3% nuo atliktų mokėjimų (nuo apyvartos per konkrečią kasą). „Mokėjimų aptarnavimo mokestį viršijantį 3% nuo atliktų mokėjimų tiekėjui sumokės perkančioji organizacija“. Tiekėjas, norintis dalyvauti ginčo pirkime, verčiamas su tokiomis sąlygomis sutikti. Tai atvira neįvardinto trečiojo asmens verslo protekcija, šiurkščiai pažeidžianti konkurenciją elektroninių paslaugų teikėjų tarpe perkančiajai organizacijai, siekiančiai užtikrinti viešąjį interesą, tuo eliminuojant socialinę atskirtį tarp vaikų, turėtų pakakti pirkimo dokumentuose nurodyti, jog maitinimo paslaugų teikėjas per nurodytą laiko tarpą nuo viešojo pirkimo sutarties pasirašymo, privalės valgyklose įdiegti elektronines kasas, užtikrinančias galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais (tame tarpe elektroniniais mokinio pažymėjimais).

2.7. Neteisėtas Techninės specifikacijos 12 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog „atsiskaitant elektroniniu mokinio pažymėjimu, tiekėjas turi sudaryti sąlygas mokinio tėvams / globėjams elektroniniame dienyne pildyti ir matyti virtualią sąskaitą, matyti įsigytą maistą, kiekius ir įkainius; virtualios sąskaitos paslauga teikiama be papildomų aptarnavimo mokesčių“. Užsakovo reikalavimas suteikti tėvams galimybę naudotis elektronine TAMO dienyno pinigine nepagrįstas ir net nelogiškas. TAMO dienynas (UAB „Tavo mokykla“) nė vienai „svetimai“ elektroninių paslaugų teikimo įmonei neteikia integracijos galimybių su TAMO dienynu. Potencialus ginčo pirkimo dalyvis, turintis pajėgumų tinkamai įvykdyti viešojo maitinimo sutartį, tačiau nesugebėjęs susiderėti su privačiu ūkio subjektu UAB „Tavo mokykla“, neturi prasmės dalyvauti ir varžytis ginčo pirkime, nes net ir laimėjimo atveju, neturės galimybės įgyvendinti reikalavimo, kad „atsiskaitant elektroniniu mokinio pažymėjimu, tiekėjas turi sudaryti sąlygas mokinio tėvams/globėjams elektroniniame dienyne pildyti ir matyti virtualią sąskaitą, matyti įsigytą maistą, kiekius ir įkainius“. Perkančioji organizacija neturi teisinio pagrindo suteikti neribotą diskreciją privačiam ūkio subjektui UAB „Tavo mokykla“ (elektroninio dienyno TAMO savininkui) nuspręsti, kurie maitinimo paslaugų teikėjai (atitinkantys kvalifikacijos ir kitus tiekėjams taikomus reikalavimus) galės dalyvauti viešajame ginčo pirkime. Proporcingumo principas viešuosiuose pirkimuose skirtas viešųjų pirkimų tikslui pasiekti ir garantuoti nediskriminavimo principo laikymąsi. Kai pirkimo sąlygose įtraukiamos papildomai teiktinos paslaugos, kurios nesusijusios su pirkimo objektu, pažeidžia VPĮ 35 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Perkančioji organizacija, įtraukdama reikalavimus, kurie išeina už pirkimo objekto ribų, riboja tiekėjo galimybes lygiavertėmis sąlygomis konkuruoti šiame pirkime, pažeidžia pagrindinius viešųjų pirkimų principus ir proteguoja privatų ūkio subjektą – elektroninių paslaugų teikėją bei TAMO dienyno savininką. Perkančioji organizacija proteguoja su maitinimo paslauga nesusijusių subjektų veiklą, visas šių subjektų pareigas bei išlaidas, susijusias su reikalaujama užtikrinti funkcija, nepagrįstai ir neteisėtai perkeldama maitinimo paslaugų viešojo pirkimo dalyviams (laimėtojui). Atsiskaitant elektroniniu mokinio pažymėjimu, bet kuris elektroninių paslaugų teikėjas, sukūręs savo „elektroninės piniginės sistemą“ turės galimybę sudaryti sąlygas mokinio tėvams / globėjams elektroninės piniginės sistemoje pildyti ir matyti virtualią sąskaitą, matyti įsigytą maistą, kiekius, įkainius ir kitą svarbią informaciją. Tai yra bus pilnai įgyvendinti visi perkančiosios organizacijos reikalavimai elektroninei paslaugai, dirbtinai neribojant konkurencijos ir maitinimo paslaugų tiekėjams per prievartą nebrukant TAMO dienyno bei su juo susijusių elektroninių paslaugų teikėjų siūlomų atlygintinių (nepavaldžių rinkos dėsniams) kitų elektroninių paslaugų.

2.8. Pirkimo dokumentų reikalavimai (Techninės specifikacijos 11 – 16 punktai) prieštarauja aktualiam teisiniam reglamentavimui. VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas, be kita ko, nustato: „Perkančioji organizacija turi siekti, kad: 1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai“; 17 straipsnio 3 dalimi nustatyta: „Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams“. Perkančiajai organizacijai neturi būti aktualu, kurio tiekėjo kompiuterizuotos kasos sistemą naudos maitinimo paslaugų teikėjas. Kokiomis priemonėmis maitinimo paslaugų teikėjai tai įgyvendins ne ugdymo įstaigų reikalas. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose neturi teisinio pagrindo nustatyti tokius reikalavimus, kuriuos galėtų įgyvendinti tik vienas tiekėjas ar tik tam tikra konkreti techninė ir / arba programinė įranga / sistema (nebent rinkoje būtų tokia objektyvi situacija, kai alternatyvų rinkoje tiesiog nėra, aptariamu atveju, rinkoje tokios išskirtinės deficito situacijos nėra). Konkretūs reikalavimai, jog maitinimo paslaugų teikėjas privalės naudoti konkrečią (nors ir nenurodant techninių specifikacijų) elektroninės kasos įrangą, kurią iš konkretaus tiekėjo yra įsigijusi ugdymo įstaiga; reikalavimas, jog atitinkami duomenys turės būti pateikiami tik TAMO elektroninio dienyno sistemoje, iš esmės yra pertekliniai, nesusiję su perkama vaikų maitinimo paslauga ir galimai pritaikyti vienam tiekėjui (arba labai ribotam jų ratui), dirbtinai ribojantys konkurenciją.

2.9. Pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymo formoje“ 2 ir 3 lentelių 6 stulpelyje nurodyta nelogiška formulė, pagal kurią pirkimo dalyviai privalo paskaičiuoti pasiūlymo įkainius (gamybinį įkainį). Tiekėjas / ieškovas pateikė elementarius paskaičiavimus, panaudodamas maksimalų leidžiamą gamybos išlaidų įkainį procentais (25 %), iš kurio matyti, jog formulės, pagal kurias dalyviai privalo pateikti savo pasiūlymus, surašytos ydingai. Kadangi Pirkimo sąlygose nustatyta, jog „Tiekėjas gali siūlyti teigiamas, lygias nuliui arba neigiamas patiekalų gamybos išlaidų įkainio reikšmes“, tiekėjas pateikia skaičiavimus ir su neigiama gamybos išlaidų įkainio reikšme (- 25 %). Nurodyta formulė: 9=6x8, o turėtų būti 9=6x8/100; nurodyta formulė: 10=5x6x8, o turėtų būti 10=5x6x8/100. Taigi, formulės, pagal kurias dalyviai privalo pateikti savo pasiūlymus, surašytos ydingai.

2.10. Perkančioji organizacija 2024- m. kovo 5 d. atsakydama į tiekėjo 2024 m. vasario 26 d. pretenziją, nurodė, jog pasiūlymo lentelės yra aiškios ir logiškos, formulės naudojamos teisingos, tai nesudaro kliūčių atsakingam ir pareigingam tiekėjui parengti pasiūlymą, o tiekėjo siūlomi pakeitimai neturėtų įtakos pasiūlymų vertinimui. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi aktualia teismų praktika bei teisiniu reglamentavimu, gavusi dalyvių pasiūlymus su akivaizdžiomis aritmetinėmis klaidomis, privalėtų kreiptis į dalyvius prašydama ištaisyti pasiūlymo kainų / įkainių skaičiavimuose įveltas akivaizdžias aritmetines klaidas. Galimai kažkuris atsakingas ir pareigingas tiekėjas skaičiavimus atliks teisingai ir jo pasiūlyme gamybinis įkainis bus net 100 (šimtą) kartų mažesnis, nors tiek jis, tiek „mažiau atsakingas bei pareigingas“ dalyvis bus nurodę tą patį gamybinio įkainio dydžio procentą. Tokios neaiškios ir dviprasmiškos sąlygos užprogramuoja tiekėjų ginčus tolesniame pirkimo procedūrų etape. Pirkimo sąlygos privalo būti aiškios ir nedviprasmiškos, tai VPĮ nuostata ir tokių charakteristikų pirkimo sąlygų parengimas – tai perkančiosios organizacijos pareiga (ne teisė). Pasiūlymo formoje aukščiau aprašytos gamybinio įkainio paskaičiavimo formulės nekorektiškos. Gamybinio įkainio paskaičiavimo formulės įkainių lentelės „9“ ir „10“ grafose privalo būti pakeistos iš 9=6x8, į 9=6x8/100; iš 10=5x6x8, į 10=5x6x8/100.

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti.

4. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Tauragės rajono Žygaičių gimnazija bei Tauragės Tarailių progimnazija (toliau – ir Ugdymo įstaigos) su paraiška kreipėsi į atsakovę dėl maitinimo paslaugos pirkimo. Minėtos Ugdymo įstaigos paraiškoje nurodė maitinimo paslaugos techninę užduotį. Atsakovė, atlikdama centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, 2024 m. vasario 16 d. paskelbė tarptautinės vertės pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu, kurio pirkimo objektas – mokinių maitinimo paslaugos (I pirkimo dalis – Maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės rajono Žygaičių gimnazijai; II pirkimo dalis – Maitinimo paslaugų pirkimas Tarailių progimnazijai).

4.2. Prie pirkimo CVP IS yra prisijungę 3 tiekėjai, iš kurių tik ieškovė 2024 m. vasario 26 d. teikė pretenziją dėl viešojo pirkimo Nr. 709081 sąlygų neteisėtų nuostatų. Atsakovė į ieškovės pretenzijoje pateiktas pastabas iš dalies atsižvelgė ir panaikino Specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ ir 2 priedo tęsinio 4.5 papunktį, pakeitė Specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymo forma“ 2 lentelę „Pasiūlymo kaina (maitinimo paslaugų, kurios nepriskiriamos nemokamam maitinimui)“, 3 lentelę „Pasiūlymo kaina (nemokamo maitinimo)“ ir Specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymo forma“ tęsinio 2 lentelę „Pasiūlymo kaina (maitinimo paslaugų, kurios nepriskiriamos nemokamam maitinimui)“ ir 3 lentelę „Pasiūlymo kaina (nemokamo maitinimo)“, taip pat atnaujino Specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priedą „Pasiūlymo forma“ ir Specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymo forma“ tęsinį, Specialiųjų pirkimo sąlygų 10 priedo „Sutarties projektas“ 10.1 ir 10.2 papunkčius.

4.3. Specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede ir 2 priedo tęsinyje „Techninė specifikacija“ aiškiai nurodyta, kad tiekėjas maitinimo paslaugas teikia vadovaudamasis 2022 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-235 „Dėl pritarimo Tauragės rajono savivaldybės administracijos dalyvavimui projekte „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“ ir įgaliojimų savivaldybės administracijos direktoriui suteikimo“. Ugdymo įstaigos, t. y. perkančiosios organizacijos (Tauragės rajono Žygaičių gimnazija ir Tauragės Tarailių progimnazija) yra įsipareigojusios įgyvendinti „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“ projekto (toliau – ir Projektas) rodiklius ir užtikrinti investicijų tęstinumo reikalavimų laikymąsi, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. lK-237 (su vėlesniais pakeitimas) patvirtintose Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatose.

4.4. Ugdymo įstaigos turi teisę pirkti tokias paslaugas, kokių joms reikia ir suteikti įrangą tiekėjui jo paslaugos teikimo laikotarpiu. Pirkimą laimėjęs tiekėjas, teikdamas maitinimo paslaugas su savo kasos įranga, taip pat mokėtų aptarnavimo mokesčius. Konkurencija neribojama, kiekvienas tiekėjas dalyvaudamas pirkime įsivertina savo kaštus ir galimybes ir nusprendžia ar dalyvauti viešajame pirkime ar ne, išplečiamos galimybes dalyvauti daugiau tiekėjų, kuriems nereikės papildomai investuoti į kasos įrangą užtikrinant Ugdymo įstaigoms reikalingas paslaugas. Ugdymo įstaigos neprivalo atsakyti už tiekėjų investicijas, nes tai, kad tiekėjas investavo į įrangą, dar nelemia, kad jis visada garantuotai ir teiks paslaugas toje pačioje ugdymo įstaigoje. Nepagrįstas ieškovės manymas dėl I ir II pirkimo dalių Techninės specifikacijos IV skyriuje (atitinkamai: 18 - 23 punktai ir 11 - 16 punktai) nustatytų reikalavimų elektroninio atsiskaitymo ir apskaitos sistemai. Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su Ugdymo įstaigų įsipareigojimais mokinių tėvams (globėjams) ir įsipareigojimais pagal aukščiau paminėtą vykdytą Projektą.

4.5. Taip pat nepagrįstas ieškovės argumentas dėl pirkimo Techninės specifikacijos 11 punkte nustatyto reikalavimo, nes ieškovė mano, kad tai, jog tiekėjas suteiktas paslaugas turės fiksuoti perkančiosios organizacijos suteikta įranga, riboja tiekėjo galimybę teikti paslaugą. Atsakovė kaip tik išplečia galimybes dalyvauti Pirkime daugiau tiekėjų, kurie neturi ir negali dėl gana neilgo viešojo pirkimo sutarties termino įsigyti techninės ir programinės įrangos, reikalingos paslaugų teikimui. Toks reikalavimas kaip tik išplečia ir sudaro didesnes galimybes Pirkime dalyvauti daugiau tiekėjų. Pirkimo Techninėje specifikacijoje aiškiai nurodyta, kad tiekėjas suteiktas paslaugas turės fiksuoti Ugdymo įstaigos, t. y. perkančiosios organizacijos suteikta programine ir technine įranga suteiktų maitinimo paslaugų apskaitai vykdyti. Trečiasis asmuo atlieka tik perduotos įrangos aptarnavimą, todėl ieškovės keliami interpretavimai dėl pirkimo Techninės specifikacijos 11 punkto yra taip pat nepagrįsti.

4.6. Viešasis pirkimas visada tam tikra prasme riboja tiekėjus, svarbiausia, kad tas ribojimas būtų pagrįstas ir atitinkantis racionalumo principą. Šiuo atveju ribojama dėl perduodamos atsiskaitymo įrangos ir tvarkos, nes Ugdymo įstaigos turi įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos finansuojamą projektą. Šiuo atveju ūkinės veiklos ribojimai yra galimi siekiant vykdyti Europos Sąjungos finansuojamo projekto tęstinumą.

4.7. Nepagrįsti ieškovės argumentai, neva pirkimo sąlygos gali absoliučiai riboti tiekėjo, iš kurio įsigis konkrečią prekę, paslaugą ar darbus, veikimo rinkos sąlygomis laisvę, riboti laisvą prekių, paslaugų bei darbo jėgos judėjimą. Pirkimo sąlygos neriboja laisvo prekių, paslaugų judėjimo, nes nėra reikalavimo dėl perduodamos įrangos naudojimo visoje tiekėjo veikloje, o tik toje veiklos dalyje, kuri susijusi su pirkimo objektu.

4.8. Prieštaringi ieškovės vertinimai dėl kasos aparatų, tame tarpe ir dėl elektroninių atsiskaitymo fiksavimo bei apskaitos elektroninės sistemos reikalingumo. Tai, kad neprivaloma, nereiškia, kad negalima, draudžiama ar nereikalinga jų naudoti siekiant veiklos efektyvumo. Ugdymo įstaigos siekia aukštesnių standartų ir įsipareigojimų laikymosi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė siekia įsigyti paslaugas patogias ne kitoms ugdymo įstaigoms, o konkrečioms Ugdymo įstaigoms ir jų ugdytiniams. Pirkimo objektas neturi atliepti tiekėjo poreikių. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja tvarką, kuri taikoma įsigyjant perkančiosios organizacijos poreikius ir reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą (VPĮ 2, 29 straipsniai ir kt.).

Atsiliepimas

5.1. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos narių bei kitų proceso dalyvių suvokimui paaiškiname, ką reiškią maitinimo paslaugų teikėjui įsipareigojimas elektroninių paslaugų teikėjui sumokėti ne tik aptarnavimo mokestį (kuris 2 – 2,5 karto didesnis, nei nusistovėjęs įkainis rinkoje už analogiškas paslaugas), bet ir 3 proc. nuo apyvartos (Techninės specifikacijos 15, 16 punktai arba 22 – 23 punktai). Pažymi, jog ginčo Pirkimo I dalies maksimali vertė 701 630,60 Eur su PVM; II dalies maksimali vertė 580 800,00 Eur su PVM. Vadinasi 3 procentai nuo apyvartos sudaro 38 472,92 Eur su PVM sumą (kaip minėta ieškinyje, šis procentas gali būti ir didesnis, jeigu jis viršys 3 proc., ribą, skirtumą atlygins perkančioji organizacija (Techninės specifikacijos 16 punktas arba 23 punktas).

5.2. Ieškovė ieškinio 50 punkte jau aptarė Techninės specifikacijos 15, 16 punktuose arba 22, 23 punktuose įtvirtintų nuostatų absurdiškumą, kai pagal Techninės specifikacijos 15 punkto (arba 22 punkto) nuostatą, - „aptarnavimo mokesčio skirtumą viršijantį 100 Eur be PVM tiekėjui sumokės perkančioji organizacija“, o pagal Techninės specifikacijos 16 punkto (arba 23 punkto) nuostatą, - „mokėjimų aptarnavimo mokestį viršijantį 3% nuo atliktų mokėjimų tiekėjui sumokės perkančioji organizacija“. Perkančioji organizacija, kuri maitinimo paslaugas perka jos pačios įsteigtų ugdymo įstaigų labui, įsipareigoja atlyginti lėšų skirtumą, nuo įvardintos viršutinės ribos, maitinimo paslaugų teikėjui, kuris tą perviršį jau bus sumokėjęs elektroninių paslaugų teikėjui, nors pati perkančioji organizacija net nebus šios sutarties (sudarytos tarp maitinimo paslaugų teikėjo ir elektroninių paslaugų teikėjo) šalimi.

5.3. Atsakovė neatsitiktinai tik pateikia nuorodą į paminėtus teisės aktus (nenurodo konkrečių problematikos vertinimui aktualių punktų, nuostatų), kurie aiškiai įrodytų, jog perkančioji organizacija ginčo pirkimo sąlygose privalėjo įtraukti šiame teisminiame ginče aptariamas nuostatas dėl atsiskaitymo negrynaisiais pinigais sistemos diegimo (Techninės specifikacijos IV skyrius). Atsakovė trūkstamas projekto įgyvendinimui būtinas lėšas nusprendė išreikalauti iš maitinimo paslaugų viešojo pirkimo laimėtojo. Projekto lėšos gali būti naudojamos tik 1) Atsiskaitymo negrynaisiais pinigais infrastruktūros diegimas ir (arba) atnaujinimas bendrojo ugdymo įstaigose; 2) Mokinių aprūpinimas elektroniniais mokinio pažymėjimais su mokėjimo funkcija (https://www.esf.lt/veiklos-sritys/atsiskaitymas-negrynaisiais-mokyklu-valgyklose/1034). Atitinkamų ginčo pirkimo sąlygų įtraukimas (Techninės specifikacijos IV skyrius akivaizdžiai liudija, kad perkančioji organizacija puikiai suvokia, jog Projekto įgyvendinimui reikalingos didžiulės papildomos lėšos (atkreipia dėmesį, jog projektinės lėšos įrangai bei mokinių pažymėjimams sudaro tik nežymią Projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų sumą). Tačiau vietoje to, kad ieškotų papildomų lėšų perkančioji organizacija visus papildomus kaštus „numetė“ maitinimo paslaugų pirkimo būsimam laimėtojui.

5.4. Atsakovė nurodo, jog „Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su Ugdymo įstaigų įsipareigojimais mokinių tėvams (globėjams) ir įsipareigojimais pagal aukščiau paminėtą vykdytą Projektą“. Atsakovės įsipareigojimų vaikų įstatyminiams atstovams vykdymas nėra ginčo pirkimo objektas ar dalykas; šių įsipareigojimų vykdymui nenumatytos biudžetų lėšos.

5.5. Atsakovė nurodo, kad „Viešasis pirkimas visada tam tikra prasme riboja tiekėjus, svarbiausia, kad tas ribojimas būtų pagrįstas ir atitinkantis racionalumo principą. Šiuo atveju ribojama dėl perduodamos atsiskaitymo įrangos ir tvarkos, nes Ugdymo įstaigos turi įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos finansuojamą projektą. Šiuo atveju ūkinės veiklos ribojimai yra galimi siekiant vykdyti Europos Sąjungos finansuojamo projekto tęstinumą“. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl įsipareigojimų pagal Europos sąjungos fondų finansuojamą projektą. Sutartis su konkrečiu elektroninių paslaugų teikėju yra tik ugdymo įstaigos įsipareigojimai konkrečiam ūkio subjektui, o ne įsipareigojimai pagal ES finansuojamą projektą. Pagal Projektą trūkstamo finansavimo klausimus kitos savivaldybės išsprendė kitokiu būdu, neiškreipiant konkurencijos ir rinkos principų.

5.6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad „Prieštaringi ieškovės vertinimai dėl kasos aparatų, tame tarpe ir dėl elektroninių atsiskaitymo fiksavimo bei apskaitos elektroninės sistemos reikalingumo. Tai, kad neprivaloma, nereiškia, kad negalima, draudžiama ar nereikalinga jų naudoti siekiant veiklos efektyvumo. Ugdymo įstaigos siekia aukštesnių standartų ir įsipareigojimų laikymosi“. Ieškovė sutinka, jog galima dalyviams pasiūlyti kaip alternatyvą (jeigu jie patys negeba užtikrinti) konkretaus tiekėjo elektroninio atsiskaitymo sistemas apibrėžtomis sąlygomis. Tačiau šis ribojimas neteisėtas ir negalimas kaip vienintelė leidžiama alternatyvą, užtikrinant atsiskaitymą negrynaisiais pinigais, el. mokinio pažymėjimais. Kaip neteisėtas reikalavimas atsiskaitymo sistemą integruoti su vieninteliu galimu (atsakovės pasirinktu) elektroniniu trečiojo asmens administruojamu dienynu (pvz., TAMO dienynu). Viešojoje erdvėje yra informacijos apie vartotojų (tame tarpe mokinių) asmens duomenų nutekinimą (https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2024/03/05/news/nutekinta-per-simtas-tukstanciu-dienyno-tamo-vartotoju-duomenu-30854737), naudojant TAMO elektroninį dienyną. Tiekėjas nenorėtų tokiam subjektui patikėti nei savo svarbių duomenų (pvz. finansinių duomenų), nei tiekėjui patikėtų valdyti kitų asmenų duomenų.

5.7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, kad „Ieškovė nurodo, kad Lietuvoje vykdomuose pirkimų konkursiniuose dokumentuose reikalavimas dėl elektroninių atsiskaitymo sistemų būdavo keliamas ir viešųjų pirkimų dalyviai (maitinimo paslaugų įmonės) investavo į tokias elektronines atsikaitymo sistemas (nors tai tiesiogiai ir nesusiję su maitinimo paslauga). Investavo, bet šio pirkimo atveju investuoti nenori ir skundžia, kad tai nesusiję su pirkimo objektu. Ieškovė prieštarauja pati sau, nes ankstesniuose pirkimuose reikalavimai buvo, ieškovės teigimu, susiję su pirkimu, o šiame pirkime - jie jau nėra susiję“. Ankstesniuose pirkimuose maitinimo paslaugų įmonės nebuvo verčiamos perimti konkrečių parametrų techninę ir programinę įrangą iš konkretaus vienintelio elektroninių paslaugų teikėjo, integruoti ją su vieninteliu „teisingu“ elektroniniu dienynu TAMO. Būdavo reikalaujama tiesiog užtikrinti atsiskaitymo elektroniniais mokinio pažymėjimais galimybę ir pan., neribojant pirkimo laimėtojo, šias paslaugas bei įrangą įsigyti iš konkretaus ūkio subjekto, ne rinkos sąlygomis. Ieškovė kaip alternatyvų ieškinio reikalavimą ir šiame teisminiame ginče nurodo, kad prieštarauja ne patiems techninės specifikacijos reikalavimams (užtikrinti galimybę atsiskaityti elektroniniais mokinio pažymėjimais ir kt.), ginčija perkančiosios organizacijos siekį riboti konkurenciją, proteguoti konkrečius rinkos dalyvius (elektroninių paslaugų teikėjus), viso to kaštus užkraunant maitinimo paslaugų teikėjui.

5.8. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė: „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė siekia įsigyti paslaugas patogias ne kitoms ugdymo įstaigoms, o konkrečioms Ugdymo įstaigoms ir jų ugdytiniams. Pirkimo objektas neturi atliepti tiekėjo poreikių. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja tvarką, kuri taikoma įsigyjant perkančiosios organizacijos poreikius ir reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą (VPĮ 2, 29 straipsniai ir kt.)“. Nurodymas techninę ir programinę įrangą įsigyti iš konkretaus elektroninių paslaugų teikėjo, nurodymas tik iš šio teikėjo įsigyti elektroninės sistemos priežiūros / vystymo / adaptavimo paslaugas, nurodymas įvykdyti integracijas su TAMO piniginės elektronine posisteme, visa tai vienareikšmiškai vertintina kaip dirbtinio konkurencijos ribojimo apraiškos. Jeigu perkančiajai organizacijai iš tikrųjų būtų noras įsigyti konkrečių ugdymo įstaigų ir jų ugdytinių poreikius atitinkančias paslaugas, maitinimo paslaugų pirkimo dokumentuose pakaktų nurodyti, kokius reikalavimus, kokias technines specifikacijas būtina užtikrinti (pvz. galimybė atsiskaityti elektroniniu mokinio pažymėjimu ir t t.). Perkančiajai organizacijai neturėtų rūpėti, kokiomis priemonėmis tiekėjas užtikrins šių reikalavimų įgyvendinimą, neturėtų būti intereso konkrečiam elektroninių paslaugų teikėjui atiduoti 3 proc. maitinimo paslaugų teikėjo apyvartinių lėšų ir t. t. (dažnu atveju tie 3 proc. apyvartos lėšų apytikriai atitiks maitinimo paslaugų teikėjo pelno maržos dydį). Tokie perkančiosios organizacijos interesai nekoreliuoja su VPĮ įtvirtintais viešųjų pirkimų principais (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

5.9. Atsakovė atsiliepime nurodo: „Ieškovė neturi pagrindo taip teigti, kad Ugdymo įstaigos įsigijo nereikalingą įrangą. Projekto esmė yra didinti vaikų finansinio raštingumo kompetencijas, virtualioje sąskaitoje tėvai turi galimybę matyti, ką vaikai valgo valgykloje (sistema susieta su TAMO)“. Ieškovė neprieštarauja, kad pirkimo sąlygose būtų reikalavimas, jog tėvai virtualioje sąskaitoje turėtų galimybę matyti, ką vaikai valgo valgykloje. Bet tokio tikslo realizavimui nėra būtinybės riboti konkurenciją pirkime ir nurodyti, jog tokios funkcijos realizavimas bus įmanomas tik per TAMO elektroninės piniginės sistemą. Tai neteisėtas konkurencijos ribojimas. Konkurencinio pranašumo dirbtinis šalinimas, tai toks pat dirbtinis konkurencijos ribojimas. Kita vertus, viešųjų pirkimų teisėje egzistuoja ne tik draudimas dirbtinai riboti konkurenciją, bet ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai, kurie teismų praktikoje vertinami kaip imperatyvios teisės normos. Savo veiksmais atsakovė akivaizdžiai proteguoja pasirinktus elektroninių paslaugų teikėjus ir tai nesuderinama su viešųjų pirkimų principais.

5.10. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo: „Ieškovė nepatvirtina savo teiginių, neįrodo, kad kreipėsi į konkrečius asmenis ir gavo iš jų nekorektiškas ir nekonkurencingas sąlygas“. Pažymi, jog pirkimo dokumentuose įtvirtinti dydžiai: 100 Eur be PVM aptarnavimo mokestis ir 3 proc. nuo apyvartos, tai jau su elementaria logika ir rinkos sąlygomis prasilenkiantys skaičiai. Atsakovė nurodo: „Ugdymo įstaigos yra suinteresuotos, kad tretieji asmenys veiktų sąžiningai rinkos sąlygomis ir siekia bendravimo ir bendradarbiavimo, tačiau ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje nepateikia jokios konkrečios informacijos, kas jai, ar kitiems tiekėjams trukdytų tinkamai teikti perkamas paslaugas“. Perkamos paslaugos, tai vaikų / mokinių maitinimo paslaugos ir jokios fakultatyvinės aplinkybės (elektroninių paslaugų aspektai ir kt.) negali trukdyti tiekėjui teikti maitinimo paslaugas (pats klausimas absurdiškas). Teisminis ginčas vyksta ne dėl pirkimo objekto ar dalyko, o dėl perkančiosios organizacijos reikalavimų, tiesiogiai nesusijusių nei su Pirkimo objektu, nei su jo dalyku.

5.11. Atsiliepime į ieškinį teigiama: „Visas išlaidas tiekėjai įsiskaičiuoja į pasiūlymo kainą, jos apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl Ieškovės teiginys, kad elektroninių sistemų tiekėjus turi palaikyti maitinimo sąskaita yra išgalvota“. Lietuvos Respublikos Socialinės paramos mokiniams įstatymo 7 straipsnio pagrindu, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatomas lėšų dydis maisto produktams (vienam mokiniui vienai dienai pietums, pusryčiams arba pavakariams, pagal mokinių amžiaus grupes). Taip pat savivaldybės teisės aktais (paprastai tarybos sprendimu arba administracijos direktoriaus įsakymu) nustatomas maksimalus procentas (skaičiuojamas nuo lėšų maisto produktams), maisto gaminimo išlaidoms. Kitos su maisto gaminimu nesusijusios išlaidos tiesiog nekompensuojamos. Atsakovė atsiliepime į ieškinį sutinka, jog lėšos elektroninių paslaugų teikėjui niekur nenumatytos. Ieškovė akcentuoja, jog ginčas kilo ne dėl to, kad reikalaujama užtikrinti elektroninių sistemų tam tikras galimybes, tam tikrą funkcionalumą, o dėl atsakovės reikalavimų įgyvendinimui matomos tik vienintelės galimybės - juos realizuoti per konkretų nurodytą ūkio subjektą, dirbtinai ribojant konkurenciją. Tiekėjas turi galimybę analogiškas funkcijas užtikrinti pasitelkdamas savo verslo partnerius, konkurencinga kaina.

5.12. Atsakovės argumentas, jog „Ugdymo įstaigos, rengdamos Pirkimo techninę specifikaciją žodžiu konsultavosi su Projekto koordinatoriumi ESFA dėl ieškovės ginčijamų pirkimo Techninės specifikacijos sąlygų ir jas įrašė į pirkimo Techninę specifikaciją po šių konsultacijų“, turbūt nėra esminis šio ginčo dalykas. Atsiliepime į ieškinį nurodyta: „Visiškai neaišku, ar ieškovė kreipėsi į UAB „Tavo mokykla“, ar siekė integracijos ir ar gavo UAB „Tavo mokykla“ neigiamą atsakymą ir jei gavo neigiamą, kokie galimi neigiamo atsakymo pagrindai. Tikėtina, kad ieškovė net nesikreipė dėl integracijos galimybių“. Ieškovė nesikreipė į UAB „Tavo mokykla“. Šios Pirkimo sąlygos apriori nustato išskirtines sąlygas TAMO dienyno administratoriui.

5.13. Dėl kainų lentelės nekorektiškų nuostatų, atsakovė nurodė: „Ieškovė pretenzijoje nesiūlė formulės, taip pat neįvardijo, kas šioje pirkimo dokumentų dalyje yra nelogiška, todėl jos teiginius atsakovei buvo sunku įvertinti“. [...] „Ieškovė kitame atsakovės vykdomame viešajame pirkime pagal analogiškas, jos teigimu, nelogiškas formules sugebėjo pateikti pasiūlymą ir neteikė jokių klausimų ar pretenzijų“. Tinkamas pirkimo sąlygas privalo parengti būtent perkančioji organizacija. Tiekėjas pretenzijoje atkreipė dėmesį į elementarius aritmetinių principų pažeidimus, būtų pakakę tiesiog pačiai komisijai atlikti butaforinius skaičiavimus su bet kokiais atsitiktinai pasirinktais skaičiais ir įsitikinti, kad lentelė nekorektiška, neįmanoma pateikti tinkamai paskaičiuoto pasiūlymo. Ir atitinkamai pakoreguoti lentelę. Reikalavimas, susijęs su nelogiška įkainių lentele, nėra esminis šio ieškinio reikalavimas.

6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad maitinimo paslaugų teikėjui įsipareigojimas elektroninių paslaugų teikėjui sumokėti ne tik aptarnavimo mokestį (kuris 2 - 2,5 karto didesnis, nei nusistovėjęs įkainis rinkoje už analogiškas paslaugas), bet ir 3 proc. nuo apyvartos (Techninės specifikacijos 15, 16 punktai arba 22 - 23 punktai), nes Ugdymo įstaigos turi teisę pirkti tokias paslaugas, kokių joms reikia ir suteikti įrangą tiekėjui jo paslaugos teikimo laikotarpiu. Pirkimą laimėjęs tiekėjas, teikdamas maitinimo paslaugas su savo kasos įranga, taip pat mokėtų aptarnavimo mokesčius. Konkurencija neribojama, kiekvienas tiekėjas dalyvaudamas pirkime įsivertina savo kaštus, galimybes ir nusprendžia ar dalyvauti viešajame pirkime ar ne. Išplečiamos galimybės dalyvauti daugiau tiekėjų, kuriems nereikės papildomai investuoti į kasos įrangą užtikrinant ieškovės argumentas, kad pati perkančioji organizacija net nebus šios sutarties (sudarytos tarp maitinimo paslaugų teikėjo ir elektroninių paslaugų teikėjo) šalimi, atsakovė yra nurodžiusi atsiliepime, kad Ugdymo įstaigos pateikė paraišką bei nurodė perkamos paslaugos užduotį, šiuo atveju maitinimo paslaugos techninę užduotį. Taigi, šiuo atveju sutartiniai santykiai atsiras tarp Ugdymo įstaigų su maitinimo paslaugų, bei elektroninių paslaugų teikėjais.

6.2. Dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-235 „Dėl pritarimo Tauragės rajono savivaldybės administracijos dalyvavimui projekte atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“. Nurodomu tarybos sprendimu įgaliotas Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius pasirašyti partnerio deklaraciją ir visus reikiamus dokumentus, susijusius su dalyvavimu projekte, kuriuos administracijos direktorius ir pasirašė. 2023 m. gegužės 8 d. pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis su Europos socialinio fondo agentūra. Kaip numatyta minėtos sutarties 2.2.2.3 papunktyje veiklos (kaip programinės įrangos: kasos kompiuterio, e. piniginės sistemos įsigijimo.ir kt.) kaip yra aptartos Tvarių viešųjų finansų programos priemonės 2 priedo 9 punkte (Finansų ministro įsakymas 2022 m. liepos 25 d Nr. lK-268 turi būti vykdomos nevėliau iki 2024 m. rugsėjo 30 d). Taip pat turi būti 5 metų projekto veiklos užtikrinimas.

6.3. Ieškovė išplečia savo reikalavimus ir dublike kelia naujus pretenzijoje nekeltus reikalavimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pretenzijoje nekėlė reikalavimų dėl pirkimo sąlygų koregavimo dalį reikalavimų šalinant, o dalį paliekant. Pretenzijoje reikalauta tik naikinti tam tikras Pirkimo dokumentų nuostatas. Lietuvos Aukščiausias teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys. Pažymi, kad šis ribojimas pirmiausia buvo nustatytas jurisprudencijoje ir tik tiekėjų atžvilgiu. Kasacinio teismo konstatuota, kad sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai. Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovės teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltais pretenzijoje, t. y. ieškovė savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti.

6.4. Dėl dublike 24 punkte nurodytų aplinkybių – dėl informacijos nutekinimo TAMO dienyne ieškovė remiasi informacija ir įvykiais, kurie nei pretenzijos pateikimo, nei nagrinėjimo metu dar nebuvo paviešinti (Pretenzija pateikta 2024 m. vasario 26 d.). Šis ieškovės pareiškimas patvirtina atsakovės nurodytą faktą, kad ieškovė pirkimo vykdymo metu nesikreipė dėl integracijos su TAMO ir net neketino to daryti. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ieškinyje, tiek dublike remiasi prielaidomis ir nuogąstavimais, ieškinys grįstas tik bendrais nuogąstavimais, o ne konkrečiais faktais.

6.5. Kaip ieškovė nurodo teisminis ginčas vyksta ne dėl pirkimo objekto ar dalyko, o dėl perkančiosios organizacijos reikalavimų, tiesiogiai nesusijusių nei su pirkimo objektu, nei su jo dalyku. Atsakovė dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad vykdydama centrinės perkančiosios organizacijos funkciją ir vykdydama pirkimo procedūras Ugdymo įstaigoms reikalingiems pirkimo objektams įsigyti, siekia maksimaliai užtikrinti perkančiųjų organizacijų interesus ir tiekėjų konkurenciją. Atsakovė atsakydama į dubliko 35 punkte keliamą klausimą dėl kitų su maisto gaminimu nesusijusių išlaidų nekompensavimo, pabrėžia, jog Pirkimo sąlygose nurodoma, kad su maistu nesusijusios išlaidos bus sumokėtos, remiantis sudarytomis sutartimis. Pirkimo sąlygose nenurodyta, kad šios išlaidos bus įskaičiuojamos į patiekalų gamybos išlaidų dydį ir kad bus sumokama pagal Socialinės paramos mokiniams įstatymo nuostatas.

6.6. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ nurodyta „Jeigu tiekėjo ir trečiojo asmens sudarytoje sutartyje Įrangos mėnesinis aptarnavimo paslaugų mokestis bus didesnis kaip l00 Eur be PVM per mėnesį, tai aptarnavimo mokesčio skirtumą viršijantį 100 Eur be PVM tiekėjui sumokės perkančioji organizacija. Jeigu tiekėjo ir trečiojo asmens sudarytoje sutartyje mėnesinis mokėjimų aptarnavimo paslaugų mokestis bus didesnis kaip 3% nuo atliktų mokėjimų, tai mokėjimų aptarnavimo mokestį viršijantį 3% nuo atliktų mokėjimų tiekėjui sumokės Perkančioji organizacija.“ Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ tęsinio 15 ir 16 punktuose pateikta analogiška informacija.

6.7. Dėl dubliko 40 punkte nurodytos informacijos, pažymi, kad šią informaciją nurodo ieškovė. Atsakovė, tik pažymi, kad toks ieškovės siūlymas neužtikrina Ugdymo įstaigų įsipareigojimų pagal Projektą ir įsipareigojimų savo ugdytinių tėvams (globėjams). Dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo pažymi, kad ieškovės alternatyvus reikalavimas nebuvo nurodytas ieškovės atsakovei teiktoje pretenzijoje. Taip pat atkreipia dėmesį, kad konkretus ieškovės nurodomas dienynas yra naudojamas Ugdymo įstaigų.

6.8. Atsakovė, atsakydama į dubliko 51 punkte išdėstytą nuomonę, laikosi pozicijos, kad šias pirkimo dokumentų nuostatas galėjo (ir vis dar gali) paaiškinti. Visi tiekėjai turi teisę kreiptis dėl pirkimo dokumentų paaiškinimų (ne tik teikti pretenzijas), o perkančioji organizacija turi pareigą atsakyti į tokius tiekėjų paklausimus. Viešojo pirkimo komisija atliko ne tik butaforinius, bet ir realius (dabartinę maitinimo praktiką atitinkančius) skaičiavimus ir gavo realius, logiką atitinkančius galimus maitinimo įkainius. Pakartotina, kad jei ieškovė būtų įvardijusi, kas jai neaišku, atsakovė tikrai būtų pateikusi pirkimo dokumentų paaiškinimus. Atsakovė atsiliepime aiškiai nurodė, kad skaičiuoja su pirkimo dokumentuose aiškiai nurodytu procentu naudodama ne butaforinius, o pačios ieškovės pateiktus skaičius, todėl skaičiavimai atliekami logiškai ir atitinka elementarias matematines žinias.