Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-414-407/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-01
Bylos Nr.: e2A-414-407/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00095-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jadvyga Mardosevič, Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Sotega“
Atsakovas: Tauragės rajono savivaldybės administracijai
Išvadą teikia: Viešųjų pirkimų tarnyba

Kategorijos

2.6.11.4.1Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas

Civilinė byla Nr. e2A-414-407/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00095-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sotega“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“ ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo (koregavimo); institucija, teikianti išvadą byloje, – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sotega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1. įpareigoti atsakovę Tauragės rajono savivaldybės administraciją panaikinti neteisėtas ginčo pirkimo CVP IS Nr. 709081 dokumentų nuostatas:

i. pirkimo I dalies pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninės specifikacijos“ (Maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės rajono Žygaičių gimnazijai) IV skyriaus „Suteiktų paslaugų apskaita ir mokėjimo ypatumai“ visus punktus (nuo 18 punkto – iki 23 punkto imtinai);

ii. pirkimo II dalies pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninės specifikacijos“ tęsinio (Maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės Tarailių progimnazijai) IV skyriaus. Suteiktų paslaugų apskaita ir mokėjimo ypatumai visus punktus (nuo 11 punkto – iki 16 punkto imtinai);

iii. įpareigoti perkančiąją organizaciją pašalinti akivaizdžias ir elementarias aritmetines klaidas pirkimo dokumentų – pasiūlymo formos įkainių lentelėse, koreguojant gamybinio įkainio paskaičiavimo formules įkainių lentelės „9“ ir „10“ grafose. Skaičiavimo formulės privalo būti pakeisto iš 9 = 6 8, į 9 = 6 8 / 100; iš 10 = 5 6 8, į 10 = 5 6 8 / 100, kadangi pagal šiuo metu pateiktą Pasiūlymo formą neįmanoma pateikti korektiško kainos/įkainių pasiūlymo.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Teismui vertinant, jog nėra pagrindo tenkinti anksčiau nurodytų ieškinio reikalavimų ( i) ir ii) papunkčiuose), prašė koreguoti pirkimo dokumentų nuostatas tokiu būdu, kad nebūtų pažeidžiami viešųjų pirkimų principai ir būtų pasiektas viešojo pirkimo tikslas – pirkimui skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, ir:

i. šalinti reikalavimą naudoti perkančiosios organizacijos ir (ar) konkrečių trečiųjų asmenų turimas elektronines kasas (įrangą),

ii. šalinti reikalavimą atsikaitymo ir apskaitos sistemą integruoti su konkretaus elektroninio dienyno (TAMO ar kito) sistema,

iii. šalinti reikalavimą sudaryti įrangos aptarnavimo ir mokėjimų aptarnavimo sutartį su konkrečiu trečiuoju asmeniu,

iv. šalinti reikalavimą mokėjimus negrynaisiais pinigais vykdyti per konkretaus trečiojo asmens prižiūrimas kasas, mokant jam mėnesinius ir kitus mokesčius;

1.3. Pirkimo sąlygose palikti tik perkančiosios organizacijos reikalaujamas apskaitos ir mokėjimų elektroninės sistemos funkcines specifikacijas, reikalaujant, kad tiekėjas savo priemonėmis (vadovaujantis verslo laisvės principu) užtikrintų visas perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose aptartas apskaitos ir mokėjimų elektroninės sistemos funkcines galimybes:

i. galimybę atsikaityti negrynaisiais pinigais (taip pat elektroniniu mokinio pažymėjimu);

ii. kad vaikų įstatyminiai atstovai turėtų galimybę elektroninėje sistemoje matyti atitinkamą informaciją: elektroninėje sistemoje pildyti ir matyti virtualią sąskaitą, matyti įsigytą maistą, kiekius ir įkainius (virtualios sąskaitos paslauga teikiama be papildomų aptarnavimo mokesčių, išskyrus virtualios sąskaitos vienkartinio papildymo mokestį, kuris negali viršyti 20 euro centų);

iii. kad už mokamą maitinimą būtų galima atsiskaityti bankinėmis kortelėmis (virtualios sąskaitos papildymas ir atsiskaitymas bankinėmis kortelėmis turi būti realizuotas su visais Lietuvoje veikiančiais bankais).

Šalies argumentai

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė 2024 vasario 16 d. paskelbė tarptautinės vertės pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu, kurio pirkimo objektas – mokinių maitinimo paslaugos (I pirkimo dalis – Maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės rajono Žygaičių gimnazijai; II pirkimo dalis – Maitinimo paslaugų pirkimas Tarailių progimnazijai).

5. Teismas taip pat nurodė, kad tarp Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ESFA) ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 8 d. buvo pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis. ESFA įgyvendina projektą „Atviros ekosistemos atsiskaitymas negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“, kurio tikslas „formuoti ir ugdyti praktinį būsimų mokesčių mokėtojų finansinį ir skaitmeninį raštingumą bei sąmoningumą, paskatinti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigose diegiant ir atnaujinant tam pritaikytą infrastruktūrą“.

6. Atsakovės ir ESFA jungtinės veiklos sutartimi nustatyta, kad „sutarties objektas <...> Bendrojo ugdymo įstaigų (pradinių, pagrindinių, progimnazijų, gimnazijų), kuriose įdiegta arba atnaujinta mokėjimo negrynaisiais pinigais infrastruktūra, skaičius <...> užtikrina investicijų tęstinumo reikalavimų laikymąsi, kaip tai numatyta Taisyklių nuostatose“. Pirkimo sąlygų I pirkimo dalies „Maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės rajono Žygaičių gimnazijai“ 2 priedo „Techninė specifikacija“ 18–23 punktuose ir II pirkimo dalies „Maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės Tarailių progimnazijai” 2 priedo „Techninė specifikacija“ 11–16 punktuose nustatytos šios sąlygos pirkimu įsigyjamoms maitinimo paslaugoms apskaityti.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju techninėje specifikacijoje perkančioji organizacija nurodė, jog tiekėjas, su kuriuo bus sudaryta pirkimo sutartis, turės naudoti perkančiosios organizacijos pateiktą programinę ir techninę įrangą maitinimo paslaugoms apskaityti; nurodyta, kas konkrečiai bus apskaitoma, kaip bus atsiskaitoma su maitinimo paslaugas teikiančiu tiekėju dėl jam perduotos programinės ir techninės įrangos aptarnavimo. Teismo vertinimu, pirkime dalyvaujantis pirkėjas, nagrinėjamu atveju ieškovė, turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su pirkimo sutarties vykdymo sąlygomis, įsivertino galimas patirti išlaidas dėl jam perduotos programinės ir techninės įrangos aptarnavimo mokesčių ir jas įtraukti į pasiūlymo kainą teikiant pasiūlymą pirkime. Nors ieškovė nurodė, jog jai neaišku, ar tiekėjas atsiskaitymui negrynaisiais pinigai ir apskaitai privalės naudoti būtent perkančiosios organizacijos suteiktą įrangą, ar konkretaus, perkančiosios organizacijos nurodyto trečiojo asmens atitinkama įranga, tačiau šioje situacijoje, ieškovei kilus neaiškumams, ieškovė nesikreipė dėl pirkimų sąlygų paaiškinimo į perkančiąją organizaciją, tam, kad gavus paaiškinimus, galėtų suformuluoti ir pateikti konkurencingą pasiūlymą.

8. Šiuo atveju atsakovė (perkančioji organizacija) teigia, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-235 „Dėl pritarimo Tauragės rajono savivaldybės administracijos dalyvavimui projekte atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“ įgaliojo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorių 2023 m. gegužės 8 d. pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį su ESFA. Projekto esmė yra didinti vaikų finansinio raštingumo kompetencijas, užtikrinti tėvams virtualioje sąskaitoje galimybę matyti, ką vaikai valgo valgykloje (sistema susieta su TAMO). Integracija su TAMO jau vykdoma kitose Tauragės rajone veikiančiose ugdymo įstaigose naudojant Projektu įsigytą įrangą. Atkreiptinas dėmesys, jog iš viešai prieinamos informacijos seka, jog TAMO – tai mokyklos valdymo sistema ir komunikacijos įrankis tarp mokytojų, tėvų ir mokinių, naudojant TAMO elektroninį dienyną mokyklos gali realiu laiku organizuoti ugdymo procesą, be to, ši sistema pritaikyta ir kitoms veikloms, joje integruoti: viešojo transporto elektroninis bilietas, bibliotekos skaitytojo bilietas, mokinio piniginė ir kt.

9. Nors ieškovė nurodo, jog nustatyti reikalavimai elektroninio atsiskaitymo ir apskaitos sistemai yra nepagrįsti ir pertekliniai, galimi pritaikyti konkrečiam tiekėjui, jį proteguojant, pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus, inter alia lygiateisiškumo bei nediskriminavimo, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su atsakove, jog pirkimo sąlygos, susijusios su suteiktų paslaugų apskaita, priešingai nei nurodo ieškovė, sudaro galimybę dalyvauti pirkimo procedūroje platesniam ratui suinteresuotų ūkio subjektų, kuriems nereikės papildomai investuoti į kasos įrangą užtikrinant ugdymo įstaigoms reikalingas paslaugas.

10. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad šiuo atveju ūkinės veiklos ribojimai yra galimi siekiant vykdyti Europos Sąjungos finansuojamo projekto tęstinumą atsakovės veiklos tikslas, siekis ir interesas yra užtikrinti skaidrią, visiems rinkos dalyviams prieinamą, lygiateisę pirkimo procedūrą, nes ugdymo įstaigos siekia aukštesnių standartų ir įsipareigojimų laikymosi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė siekia įsigyti paslaugas patogias konkrečioms ugdymo įstaigoms ir jų ugdytiniams. Pirkimo objektas, nagrinėjamu atveju, neturi atitikti tiekėjo poreikių bei lūkesčių.

Šalies argumentai

11. Ieškovė nurodė, jog reikalavimai, jog maitinimo paslaugų teikėjas privalės naudoti konkrečią (nors ir nenurodant techninių specifikacijų) elektroninės kasos įrangą, kurią iš konkretaus tiekėjo yra įsigijusi ugdymo įstaiga; reikalavimas, jog atitinkami duomenys turės būti pateikiami tik TAMO elektroninio dienyno sistemoje, iš esmės yra pertekliniai, nesusiję su perkama vaikų maitinimo paslauga ir galimai pritaikyti vienam tiekėjui (arba labai ribotam jų ratui), dirbtinai ribojantys konkurenciją, pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus. Teismo vertinimu, ieškovė, deklaruodama konkurencijos pažeidimą, jokių įrodymų dėl nesąžiningos konkurencijos nepateikė, aplinkybių, ribojančių konkurenciją nenurodė.

Žemesnės instancijos teismas

12. Ieškovė procesiniuose dokumentuose analizuoja ginčo pirkimo sąlygas ir teikia palyginimus su Pakruojo rajono savivaldybės vykdomu analogišku projektu. Akcentuotina, kad Pakruojo rajono savivaldybės vykdomas viešasis pirkimas nėra nagrinėjamos bylos objektas, todėl teismas šiuo klausimu nepasisakė.

13. Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad ieškovė neginčija pirkimo sąlygų ir reikalavimų, tiesiogiai susijusių su pirkimo objektu (maitinimo paslaugomis, kurias atsakovė įsigyja pirkimu), tačiau nesutinka su reikalavimais, nustatytais Techninėje specifikacijoje, dėl šių paslaugų apskaitos vykdymo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neginčija pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų maitinimo paslaugoms, kas ir yra šio pirkimo objektas, o Techninėje specifikacijoje nurodyti reikalavimai dėl maitinimo paslaugų apskaitos vykdymo yra susiję su ESFA vykdomu projektu, kuriame atsakovė dalyvauja, teismas nevertina sąlygų, susijusių su ESFA vykdomo projekto įgyvendinimo tvarka. Pažymėtina, jog Pirkimo sąlygos yra derintos su projekto vykdytoju, o atsakovė, nustatydama tokias pirkimo sąlygas, turi užtikrinti projekto tęstinumą.

14. Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad jog Pirkimo sąlygų IV skyriaus „Suteiktų paslaugų apskaita ir mokėjimo ypatumai“ nuostatomis įtvirtinant sąlygas dėl teikiamų paslaugų apskaitos ir atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu VPĮ reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl ieškovės reikalavimas dėl jų panaikinimo, kaip nepagrįstas, atmetamas.

15. Dėl pasiūlyme numatytos skaičiavimo formulės teismas pažymėjo, kad, ieškovės teigimu, pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymo formoje“ 2 ir 3 lentelių 6 stulpelyje nurodyta nelogiška formulė, pagal kurią pirkimo dalyviai privalo paskaičiuoti pasiūlymo įkainius (gamybinį įkainį). Ieškovės vertinimu „9“ ir „10“ stulpelių rezultatui paskaičiuoti nurodytos skaičiavimo formulės netinkamos, todėl koreguotinos. Nurodyta formulė: 9 = 6x8, o turėtų būti 9 = 6x8/100; nurodyta formulė: 10 = 5x6x8, o turėtų būti 10 = 5x6x8/100. Ieškovė mano, kad atsakovės pasiūlytoje formoje nurodyta formulė yra netinkama, o pagal šiuo metu pateiktą pasiūlymo formą neįmanoma pateikti korektiško kainos / įkainių pasiūlymo. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės argumentais nurodo, jog jei šios formulės skaičiavime naudojamas 8 stulpelyje nurodytas % (proc.), (kaip ir turėtų būti skaičiuojant), gaunamas tas pats rezultatas kaip ir nurodomas ieškovės (0,30 x 25 % = 0,075). Atitinkamai ir dėl 10 stulpelio formulės. Nurodė, kad ieškovė kitame atsakovės vykdomame viešajame pirkime pagal analogiškas, jos teigimu, nelogiškas formules sugebėjo pateikti pasiūlymą ir neteikė jokių klausimų ar pretenzijų.

16. Teismas, vertindamas ieškovės ieškinio argumentą, kad atsakovės pasiūlytoje formoje nurodyta formulė yra netinkama, padarė išvadą, kad tokie ieškovės argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Pirmiausiai pažymėtina, kad į perkančiąją organizaciją ieškovė nesikreipė dėl skaičiavimo formulės paaiškinimo, kurį perkančioji organizacija būtų pateikusi prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams ir paviešinusi prie pirkimo dokumentų. Taigi, ieškovė nepasinaudojo savo teise perkančiosios organizacijos prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų. Be to, pažymėtina, jog iš formulės ieškovė nepagrįstai eliminavo procentą, skaičiuojant su nurodytu formulėje procentu gauta sandaugos suma bus dalinama iš 100. Tai, kad turi būti dalinama iš 100, nurodo ir pati ieškovė. Sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, jog tai, kaip pasiūlymo formoje pateikta formulė (nurodant, kad atitinkamose eilutėse pateiktų dėmenų sandauga yra konvertuojama į procentus, nes šalia pateikiamas % ženklas), tiekėjai galėjo suprasti, kaip bus atliekamas skaičiavimas. Tiekėjai paklausimų dėl skaičiavimo formulės neteikė, o buvusiame ankstesniame pirkime buvo nurodyta analogiška formulė, ir tiekėjai (taip pat ir ieškovė) pateikė pasiūlymus.

17. Atsižvelgdamas į anksčiau minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pasiūlymo formoje aprašytos gamybinio įkainio paskaičiavimo formulės yra aiškios, suprantamos ir korektiškos, be kita ko, nekėlusios abejonių ar sunkumų ir pačiai ieškovei kitame pirkime sėkmingai pateikti pasiūlymą, todėl atmetamas ieškovės reikalavimas dėl aritmetinių klaidų pasiūlymo formos įkainių lentelėse numatytuose skaičiavimo formulėse pašalinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Ieškovė UAB „Sotega“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas, arba ieškinį tenkinti – įpareigoti atsakovą panaikinti neteisėtas ginčo Pirkimo dokumentų nuostatas: Pirkimo I dalies Pirkimo sąlygų 2 priedo Techninės specifikacijos( Maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės r. Žygaičių gimnazijai) IV skyriaus „Suteiktų paslaugų apskaita ir mokėjimo ypatumai“ visus punktus (nuo 18 punkto – iki 23 punkto imtinai), Pirkimo II dalies Pirkimo sąlygų 2 priedo Techninės specifikacijos tęsinio (Maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės Tarailių progimnazijai) IV skyriaus „Suteiktų paslaugų apskaita ir mokėjimo ypatumai“ visus punktus (nuo 11 punkto iki 16 punkto imtinai). Netenkinus reikalavimo panaikinti neteisėtas ginčo Pirkimo dokumentų nuostatas, įpareigoti atsakovę koreguoti pirkimo dokumentų nuostatas tokiu būdu, kad nebūtų pažeidžiami viešųjų pirkimų principai ir būtų pasiektas viešojo pirkimo tikslas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Civilinę bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismas iš esmės rėmėsi tik atsakovės išdėstytais argumentais ir juos nurašė net padarydamas logines klaidas. Teismas vertino sąlygas, susijusias su ESFA vykdomo projekto įgyvendinimo tvarka tiek, kiek tai reikalinga atsakovo pozicijai paremti, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, kurios vienareikšmiškai įrodo, jog techninės specifikacijos nuostatos (ginčijamos šioje byloje) negalėjo būti žodžiu derintos su ESFA, taip pat aiškiai parodo, jog ESFA ir atsakovas raštu kitaip buvo sutarę vykdyti projekto tęstinumą.

18.2. Iš esmės tiek teismas, tiek atsakovas pripažino, jog ginčo nuostatos dėl atsiskaitymo negrynaisiais pinigais užtikrinimas – tai ūkinės veiklos ribojimas; teismas nepaneigė ieškovės pozicijos.

18.3. Tarptautinio pirkimo atveju neteisėta reikalauti integracijų su nacionaliniu standartu (TAMO dienyno sistema), juo labiau, kad perkančioji organizacija visiškai atsiribojo nuo savo, kaip galimo tarpininko (mediatoriaus) vaidmens, vykdant tokias integracijas.

18.4. Ieškovė siekė, kad būtų pašalintos konkurencijos neužtikrinančios sąlygos, o, būtent, šalinant reikalavimą naudoti perkančiosios organizacijos ir (ar) konkrečių trečiųjų asmenų turimas elektronines kasas (įrangą), šalinant reikalavimą atsikaitymo ir apskaitos sistemą integruoti su konkretaus elektroninio dienyno (TAMO ar kito) sistema, šalinant reikalavimą sudaryti įrangos aptarnavimo ir mokėjimų aptarnavimo sutartį su konkrečiu trečiuoju asmeniu, šalinti reikalavimą mokėjimus negrynaisiais pinigais vykdyti per konkretaus trečiojo asmens prižiūrimas kasas, mokant jam mėnesinius ir kitus mokesčius; pirkimo sąlygose paliekant tik perkančiosios organizacijos reikalaujamas apskaitos ir mokėjimų elektroninės sistemos funkcines specifikacijas, reikalaujant, kad tiekėjas savo priemonėmis (vadovaujantis verslo laisvės principu) užtikrintų visas perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose aptartas apskaitos ir mokėjimų elektroninės sistemos funkcines galimybes.

18.5. Ieškovė ieškiniu reikalavo, kad perkančioji organizacija užtikrintų didesnę konkurenciją pirkime be jokių ūkinės veiklos ribojimų (nustatant absoliučiai visas reikalingas funkcines galimybes (siekiamybes) apskaitos e-sistemoms, tiesiog paliekant tiekėjo nuožiūrai, kokiomis techninėmis priemonėmis to bus pasiekta. Ieškiniu nebuvo ginčijamas nė vienas atsiskaitymų (apskaitos) elektroninės sistemos funkcinis reikalingumas (savybė), nustatytas techninėje specifikacijoje. Tačiau teismas atmetė ieškinį, pasirinko būtinybę riboti ūkinę veiklą, nes tai neva susiję su ESFA vykdomo projekto tęstinumo užtikrinimu.

18.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pasiūlymo formoje aprašytos gamybinio įkainio paskaičiavimo formulės yra aiškios, suprantamos ir korektiškos.

Atsiliepimas

19. Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į UAB „Sotega“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

19.1. Atsakovė palaiko visus savo argumentus ir motyvus, nurodytus byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, ir jų nekartoja.

19.2. Ribojimai dėl techninės ir programinės įrangos naudojimo nustatyti atsižvelgiant į vykdytą „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“ projektą. Ugdymo įstaigų pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai dėl programinės ir techninės įrangos naudojimo, buvo nustatyti ne dėl siekio išvengti administracinės naštos, iškreipti konkurenciją ar kitų priežasčių, o būtent dėl priimtų įsipareigojimų pagal kitas sutartis ir susitarimus (t. y. dėl įsipareigojimų pagal projektą).

19.3. Siekdama užtikrinti kuo didesnę konkurenciją, atsakovė papildomai nurodė tam tikras aplinkybes, kurioms esant prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su įsipareigojimais tretiesiems asmenims, t. y. ugdymo įstaigos papildomai nustatė reikalavimus apibrėždamos viršutines įsipareigojimų tretiesiems asmenims ribas nurodant, kad kompensuos sumas virš 100 Eur už perduodamos įrangos mėnesinį aptarnavimo paslaugų mokestį ir virš 3 procentų atliktų mokėjimų aptarnavimo mokestį. Toks reglamentavimas, atsakovės nuomone, apriboja galimą riziką tiekėjų atžvilgiu, užtikrina lygiateisiškumo principą ir turėtų būti vertinamas kaip atitinkantis kasacinio teismo praktiką.

19.4. Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad ieškovė neginčija pirkimo sąlygų ir reikalavimų, tiesiogiai susijusių su pirkimo objektu (maitinimo paslaugomis, kurias atsakovė įsigyja pirkimu), tačiau nesutinka su reikalavimais, nustatytais pirkimo techninėje specifikacijoje dėl šių paslaugų apskaitos vykdymo. Apeliantė neginčija pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų maitinimo paslaugoms, o tai ir yra šio pirkimo objektas. Pirkimo sąlygos yra derintos su ESFA, o atsakovė, nustatydama tokias pirkimo sąlygas, turi užtikrinti projekto tęstinumą.

19.5. Nustatyti reikalavimai elektroninio atsiskaitymo ir apskaitos sistemai yra pagrįsti ir nepažeidžiantys viešųjų pirkimų principų, inter alia lygiateisiškumo bei nediskriminavimo, pirkimo sąlygos, susijusios su suteiktų paslaugų apskaita, sudaro galimybę dalyvauti pirkimo procedūroje platesniam ratui suinteresuotų ūkio subjektų, kuriems nereikės papildomai investuoti į kasos įrangą užtikrinant ugdymo įstaigoms reikalingas paslaugas. Apeliantė nepagrįstai kelia reikalavimus keisti pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus pagal jos poreikius ir pritaikyti juos apeliantės jau naudojamoms sistemoms.

19.6. Pretenzijoje apeliantė nesiūlė konkrečios skaičiavimo formulės, taip pat neįvardijo, kas šioje pirkimo dokumentų dalyje, jos manymu, yra nelogiška. Skaičiavimo formulė yra logiška ir teisinga. Tai aiškiai matoma, jei pavyzdžiui, pirkimo dokumentų pasiūlymo formos įkainių lentelės 1 eilutės 8 stulpelyje būtų įrašyta 25 (Patiekalų gamybos išlaidų įkainis procentais), tuomet 9 stulpelyje turėtų būti įrašyta 0,075 (t. y. 0,3 x 25 proc.). Atitinkamai, pirkimo dokumentų pasiūlymo formos įkainių lentelės 1 eilutės 10 stulpelyje turėtų būti įrašyta 0,075 (t. y. 10=5x6x8 / 1 x 0,3 x 25 proc.). Apeliantės ieškinyje nurodomi tokie patys skaičiavimo rezultatai, todėl atsakovė nematė ir nemato pagrindo keisti nustatytas formules.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

2. Apeliacijos objektas yra Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo (koregavimo).

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

5. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Dalinė (ribota) apeliacija suprantama kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

Dėl ginčo esmės

6. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Tauragės rajono Žygaičių gimnazija bei Tauragės Tarailių progimnazija su paraiška kreipėsi į atsakovę Tauragės rajono savivaldybės administraciją dėl maitinimo paslaugų pirkimo. Atsakovė, atlikdama centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, 2024 m. vasario 16 d. paskelbė tarptautinės vertės pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu, kurio pirkimo objektas – mokinių maitinimo paslaugos (I pirkimo dalis – maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės r. Žygaičių gimnazijai; II pirkimo dalis – maitinimo paslaugų pirkimas Tarailių progimnazijai).

7. Ieškovė UAB „Sotega“ ieškiniu prašė panaikinti pirkimo I ir II dalies techninės specifikacijos sąlygas, susijusias su suteiktų paslaugų apskaita ir mokėjimo ypatumais, kaip neteisėtas; taip pat nesutiko su įkainių lentelėse 9 ir 10 grafose nurodyta apskaičiavimo formule. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad pirkimo techninės specifikacijos sąlygų IV skyriaus „Suteiktų paslaugų apskaita ir mokėjimo ypatumai“ nuostatos yra susijusios su tarp ESFA ir perkančiosios organizacijos pasirašyta sutartimi ir projekto vykdymu, todėl yra teisėtos ir pagrįstos. Taip pat nurodė, kad pirkimo sąlygos, nustatančios pasiūlymo formos įkainių lentelėse 9 ir 10 grafose nurodytą apskaičiavimo formulę, yra aiškios ir teisėtos. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visa apimtimi ir prašo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas trejomis argumentų grupėmis: pirma, kad byla yra išnagrinėta šališko teismo; antra, ginčijamomis pirkimo sąlygomis yra ribojama konkurencija; trečia, laikosi pozicijos, kad pasiūlymo įkainių formulės yra suformuluotos nekorektiškai. Toliau teisėjų kolegija pasisako šiais apeliacinio skundo aspektais.

Dėl bylą išnagrinėjusio teismo (ne)šališkumo

8. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia be kita ko tuo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi teismas motyvuojamojoje dalyje iš esmės perrašė atsakovės procesinių dokumentų turinį, netgi neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pozicija keitėsi. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

9. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65, 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

11. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).

12. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimas byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par. 45).

13. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121).

14. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 37 punktas).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo nešališkumu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas, nagrinėdamas civilines bylas, turi teisę remtis vienos iš šalių argumentais, su jais sutikti, tačiau tai savaime nereiškia teisėjo šališkumo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjama, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, atmeta.

Dėl konkurencijos (ne)užtikrinimo

16. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 32 punktas).

17. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad pirkimo sąlygos, nustatančios, jog apskaitos įrangą suteiks perkančioji organizacija, yra neteisėtos ir neužtikrina dalyvių konkurencijos. Taip pat nepritaria ieškovės reikalavimams, kad iš pirkimo sąlygų būtų pašalintos nuostatos, susijusios su apskaitos įrangos integravimu su TAMO ir kad pirkime dalyvaujantiems asmenims turi būti suteikta galimybė (teisė) naudoti savo apskaitos įrangą teikiant maitinimo paslaugas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino paslaugas, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai.

18. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp atsakovės ir ESFA yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis (3 t., b. l. 51), kuria yra vykdomas projektas „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“. Projekto metu yra remiamas atsiskaitymo negrynaisiais pinigais infrastruktūros diegimas ir (arba) atnaujinimas bendrojo ugdymo įstaigose, mokinių aprūpinimas elektroniniais mokinio pažymėjimais su mokėjimo funkcija. Įgyvendindama šį projektą atsakovė jau yra įsigijusi atsiskaitymo priemones (įrangą), kurios yra susietos su TAMO sistema, kad būtų įgyvendinti ir pasiekti projekto tikslai. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo dėstomiems argumentams, kad reikalavimai dėl programinės ir techninės įrangos naudojimo pirkimo dokumentuose nustatyti ne dėl siekio išvengti administracinės naštos, iškreipti konkurenciją ar kitų priežasčių, o būtent dėl priimtų įsipareigojimų pagal kitas sutartis ir susitarimus, t. y. dėl įsipareigojimų pagal vykdomą projektą.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė neteigia ir neįrodinėja, kad maitinimo paslaugų tiekimas ir apskaitos įranga negali būti perkamos atskirai, t. y. kad šie pirkimo objektai privalo būti sujungti į vieną. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad būtent atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius (žr., pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-161-415/2015 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo pirkimu yra perkamos būtent maitinimo paslaugos, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, būtent papildomos sąlygos, tokios kaip reikalavimas turėti (įgyti) specialias priemones (įrangą) lėšoms surinkti ir specifiniai reikalavimai apskaitos įrangai (integracija su TAMO), galėtų riboti tiekėjų, besiverčiančių maitinimo veikla, konkurenciją. Nagrinėjamu atveju yra priešingai – perkančioji organizacija, pirkdama tik maitinimo paslaugas, užtikrino maksimalų maitinimo rinkoje veikiančių tiekėjų dalyvavimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad aplinkybės, jog ieškovė yra savo rizika ir iniciatyva įgijusi tam tikrą lėšų apskaitymo įrangą, nesudaro pareigos perkančiajai organizacijai pritaikyti pirkimo sąlygas ieškovei ir (ar) nustatyti, kad maisto tiekėjas būtinai privalo turėti savo įrangą. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad neteisėta reikalauti, jog elektroninės apskaitos ir atsiskaitymo sistema būtų vykdoma vien tik perkančiosios organizacijos nustatytomis priemonėmis.

21. Pirkimo sąlygose, kurias ginčija ieškovė, nustatyta, kad:

i. „Perkančioji organizacija perduos tiekėjui programinę ir techninę įrangą suteiktų maitinimo paslaugų apskaitai vykdyti (toliau – Įranga). Tiekėjas suteiktas paslaugas turės fiksuoti Perkančiosios organizacijos suteikta Įranga. Perkančioji organizacija perduos tiekėjui programinę ir techninę įrangą suteiktų maitinimo paslaugų apskaitai vykdyti (toliau – Įranga). Tiekėjas suteiktas paslaugas turės fiksuoti Perkančiosios organizacijos suteikta Įranga. (I dalies pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninės specifikacijos“ (I dalies pirkimo „Maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės rajono Žygaičių gimnazijai“ sąlygų 2 priedo „Techninės specifikacijos“ IV skyriaus 18 punktas; iš esmės analogiškas II dalies pirkimo „Maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės Tarailių progimnazijai“ sąlygų 2 priedo „Techninės specifikacijos“ tęsinio IV skyriaus 11 punktas);

ii. „Šiomis priemonėmis bus apskaitomas a) nemokamas maitinimas, b) mokamas maitinimas, kai vaikai atsiskaito negrynaisiais pinigais, o Tauragės rajono savivaldybės administracijos išduotu elektroniniu mokinio pažymėjimu, kuris yra susietas su mokinio elektroniniu dienynu (TAMO). (atsiskaitant elektroniniu mokinio pažymėjimu, tiekėjas turi sudaryti sąlygas mokinio tėvams/globėjams elektroniniame dienyne pildyti ir matyti virtualią sąskaitą, matyti įsigytą maistą, kiekius ir įkainiu; virtualios sąskaitos paslauga teikiama be papildomų aptarnavimo mokesčių, išskyrus virtualios sąskaitos vienkartinio papildymo mokestį, kuris negali viršyti 20 euro centų); c) mokamas maitinimas atsiskaitant bankinėmis kortelėmis (virtualios sąskaitos papildymas ir atsiskaitymas bankinėmis kortelėmis turi būti realizuotas su visais Lietuvoje veikiančiais bankai)“ (I dalies pirkimo „Maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės rajono Žygaičių gimnazijai“ sąlygų 2 priedo „Techninės specifikacijos“ IV skyriaus 19 punktas; analogiškas II dalies pirkimo „Maitinimo paslaugų pirkimas Tauragės Tarailių progimnazijai“ sąlygų 2 priedo „Techninės specifikacijos“ tęsinio IV skyriaus 12 punktas).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad anksčiau išvardinti 18, 19 ir 11, 12 punktai yra skirti tiekėjų informavimui apie tai, kaip bus atsiskaitoma už perkamą (parduodamą) maitinimą ir privalomi visiems tiekėjams. Šios pirkimo sąlygos, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, yra suformuluotos ir patvirtintos atsižvelgiant į atsakovės prisiimtus įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį su ESFA; maitinimo paslaugos ir įrenginių, skirtų atsiskaityti už maitinimo paslaugas (ypač kai jiems keliami specifiniai reikalavimai) pirkimas atskirai yra pateisinamas ir šiuo atveju būtinas dėl atsakovės vykdomo projekto, šie pirkimo sutartyje nustatyti reikalavimai yra būtini kaip projekto tąsa, todėl yra teisiškai pagrįsti. Pirkimo sąlygos, kuriomis perkama tik maitinimo paslauga, nėra ribojančios, priešingai, yra išplečiamas maitinimo paslaugų tiekėjų ratas. Todėl ieškinio reikalavimas – panaikinti minėtas pirkimo sąlygų nuostatas – yra nepagrįstas.

23. Priešingai nei nurodo ieškovė, nėra aktualus jos, kaip viešųjų pirkimų dalyvio ir maitinimo paslaugas teikiančio subjekto, programinių įrangų suderinamumas su TAMO, kadangi tai nėra numatyta pirkimo sąlygose, t. y. pirkimo sąlygose nenurodyta, kad maisto tiekėjas privalo savo apskaitą ir (ar) įrangą suderinti su trečiaisiais asmenimis (TAMO sistema). Tai natūralu ir logiškai pagrįsta, kadangi maisto tiekėjas, remiantis šio pirkimo sąlygomis, neprivalo turėti atsiskaitymo įrangos, ją tiekėjui suteiks perkančioji organizacija. Iš anksčiau cituotų pirkimo sąlygų (18, 19 ir 11, 12 punktų) matyti, kad ši įranga tiekėjui jau bus suderinta su TAMO sistema ir turės būtinus funkcionalumus projektui įgyvendinti, o ginčo pirkime tiekėjas bus atsakingas tik už maisto paruošimą ir tiekimą. Ginčo pirkimo sąlygomis tiekėjas yra tik informuojamas apie atsiskaitymo ypatumus – kad tai bus daroma perkančiosios organizacijos suteikta įranga.

24. Kaip jau buvo minėta, ginčo pirkimu yra perkamos tik maitinimo paslaugos ir reikalavimai įrangai, skirtai atsiskaityti už maisto gaminius, bei jos sąsajoms su TAMO sistema nėra šio pirkimo objektas. Nors ieškovė apeliacinio skundo 30 punkte nurodo, kad perkančiosios organizacijos reikalavimas įvykdyti integracijas su TAMO dienyno sistema yra neteisėtas, tačiau konkrečiai neįvardija, koks pirkimo sąlygų punktas tokios integracijos reikalauja, t. y. kad tiekėjas, teikiantis maitinimo paslaugas, iš anksto turėtų įrangą, integruotą su TAMO dienyno sistema. Priešingai, remiantis ginčo viešojo pirkimo nuostatomis, tiekėjui programinę ir techninę įrangą maitinimo paslaugų apskaitai vykdyti perduos perkančioji organizacija (I dalies pirkimo sąlygų 11 punktas), maisto tiekėjui bus perduota įranga – kasos aparatas ir U-PAY (Elektroninės mokinio piniginės valdymo portalas) programinė įranga, kuri buvo įsigyta 2023 metais (techninės specifikacijos 3 priedas).

25. Kadangi tiekėjui yra perduodama programinė įranga, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti visapusišką paslaugos teikimą (t. y., kad apie maitinimą ir įkainius informacija būtų teikiama vaikų tėvams), turi teisę nustatyti ir papildomus reikalavimus, kaip šia įranga turi būti naudojamasi ir kokia informacija turi būti teikiama. Taigi reikalavimas, nurodytas ginčo I dalies pirkimo techninės specifikacijos 19 punkte ir II dalies pirkimo techninės specifikacijos 12 punkte, jog „atsiskaitant elektroniniu mokinio pažymėjimu, tiekėjas turi sudaryti sąlygas mokinio tėvams / globėjams elektroniniame dienyne pildyti ir matyti virtualią sąskaitą, matyti įsigytą maistą, kiekius ir įkainius; virtualios sąskaitos paslauga teikiama be papildomų aptarnavimo mokesčių, išskyrus virtualios sąskaitos vienkartinio papildymo mokestį, kuris negali viršyti 20 euro centų“ yra neatsiejamai susijęs su iš tiekėjo perkamų paslaugų pobūdžiu, taip pat yra išplaukiantis iš atsakovės vykdomo projekto pagal su ESFA sudarytą sutartį, todėl yra aiškus ir pagrįstas. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad ieškiniu nebuvo ginčijamas nė vienas atsiskaitymų (apskaitos) elektroninės sistemos funkcinis reikalingumas (savybė), nustatyta techninėje specifikacijoje.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad aptartomis pirkimo sąlygomis yra ribojama ūkinė veikla ir (ar) neužtikrinama konkurencija. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovė iš esmės siekia pirkime dalyvauti ir naudoti savo apskaitos įrangą bei siekia, jog įrangai nebūtų keliami jokie specifiniai suderinamumo reikalavimai (apeliacinio skundo 37 punktas). Tačiau šiuo atveju ieškovė neteigia ir neįrodinėja, kad ji apskirtai negalės dalyvauti pirkime, t. y. kad tam tikromis pirkimo sąlygomis yra dirbtinai ribojama konkurencija. Priešingai, kaip jau buvo minėta ne kartą, šiame pirkime sudaromos sąlygos dalyvauti ir tiekėjams, turintiems apskaitos įrangą, ir tiekėjams, kurie tokios įrangos neturi, todėl tiekėjų ratas yra potencialiai didesnis. Atitinkamai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo pirkimo sąlygas laikyti kaip ribojančias konkurenciją.

Dėl įkainių lentelėje nurodytų formulių

27. Ieškovės teigimu, pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymo forma“ 2 ir 3 lentelėje „Pasiūlymo kaina (maitinimo paslaugų, kurios nepriskiriamos nemokamam maitinimui)“ 6 stulpelyje nurodyta nelogiška formulė, pagal kurią pirkimo dalyviai privalo apskaičiuoti pasiūlymo įkainius (gamybinį įkainį). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš formulės ieškovė nepagrįstai eliminavo procentą, skaičiuojant su nurodytu formulėje procentu gauta sandaugos suma bus dalinama iš 100. Tai, kad turi būti dalinama iš 100, nurodo ir pati ieškovė. Teismas padarė išvadą, kad pasiūlymo formoje aprašytos gamybinio įkainio paskaičiavimo formulės yra aiškios, suprantamos ir korektiškos. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, tačiau argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė neteisingai – nenurodė, tik kelia klausimą „[k]ą reiškia teismo formuluotė: „skaičiuojant su nurodytu formulėje procentu?“ ir toliau dėsto argumentus, susijusius su teismo šališkumu ir atsakovės argumentų perrašymu.

28. Pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymo forma“ 2 lentelėje nurodyta:

29. Ieškovė nurodo, kad, remiantis šios lentelės duomenimis, taikant galimą maksimalų patiekalų gamybos išlaidų įkainį 8 grafoje (25, kaip nurodyta 7 grafoje), gamybos išlaidų įkainis yra apskaičiuojamas taip: 0,30 25 7,5, tačiau, ieškovės teigimu, atsakymas turėtų būti gaunamas 0,075, t. y. skaičius turi būti dalinamas iš 100, ir 9 grafoje turi būti nurodyta tokia formulė: 9 6 8 100. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškovės argumentais, kad gautas rezultatas 9 grafoje turėtų būti 0,075, ginčo dėl to nėra, tačiau teisėjų kolegija nepritaria ieškovės motyvams, kad pirkimo sąlygos yra neaiškios ir suformuluotos netinkamai. Priešingai, pati ieškovė neteisingai nurodo formulę ir jos apskaičiavimą, neatsižvelgia į lentelės reikšmines sritis ir išraišką, kuria turi būti išreikštas konkretus skaičius. 8 grafoje aiškiai nurodyta, kad įrašomas skaičius turi būti išreikštas procentais, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, gamybos išlaidų įkainis turi būti apskaičiuojamas taip: 0,30 25 proc. 0,30 0,25 (arba 0,30 25 100) 0,075. Taigi ieškovė, skaičiuodama 9 grafos reikšmę, neatsižvelgė į esminį faktorių, kad 8 grafoje patiekalų gamybos išlaidų įkainis turi būti išreikštas procentais ir, atitinkamai, netinkamai taikė ir aiškino pirkimo sąlygas.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialines bei proceso teisės normas ir pagrįstai ieškinį dėl perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo atmetė. Teisėjų kolegija nutaria, kad naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.

31. Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas). Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jadvyga MardosevičVilija MikuckienėVigintas Višinskis