- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- e2S-438-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07881-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- L. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei L. B. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų G. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – atsakovas) 300 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šią sumą pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą. Paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal atsakovo nurodytas sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečių vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos bei iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos – 2022 m. gegužės 31 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Minėta nutartis atsakovo buvo apskųsta atskiruoju skundu. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1211-324/2022, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
2. Atsakovas 2022 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinti nepilnamečiams vaikams priteistą laikiną išlaikymą iki 100 Eur kiekvienam vaikui, mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Savo prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. teismo nutarties dėl laikinojo išlaikymo vaikams priėmimo iš esmės pasikeitė, t. y. pablogėjo atsakovo turtinė padėtis ir jo galimybės kiekvienam vaikui teikti 200 Eur laikiną išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamas pajamas sudaro tik jam mokama 205,80 Eur netekto darbingumo pašalpa, kitas jo pajamų šaltinis yra pažįstamų asmenų nedidelės trumpalaikės paskolos, skirtos padėti jo dviejų vaikų laikinai priteistam po 200 Eur išlaikymui sumokėti. Atsakovas neišgali mokėti išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams daugiau kaip po 100 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas neturi galimybių išnuomoti turimo prekybos pastato, kadangi patalpoms reikia remonto, o lėšų tam atsakovas neturi. Atsakovo (duomenys neskelbtini) taip pat nebėra įmanomas ne vien tik dėl išnykusios paklausos, bet ir dėl to, kad atsakovui ieškovės mama uždraudė tam verslui naudoti jos patalpas. Kitur tokios veiklos vykdyti atsakovas neturi net teorinių galimybių ir jos niekada nevykdė. Dėl savo laikino nedarbingumo, atsakovas niekur nedirba, gydosi, laukia antrosios pėdos operacijos, kadangi pirmoji atlikta operacija buvo nesėkminga. Be to, atsakovo įsitikinimu, ieškovės turtinė padėtis yra daugiau negu gera, jos verslas klesti, ieškovės pajamos auga, tą rodo ieškovės naujo būsto ir automobilio įsigijimas.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsakovo prašymą pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones prašė atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas nutarties dėl laikino išlaikymo dydžio neskundė, o duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis nuo 2022 m. birželio mėnesio būtų reikšmingai pasikeitusi, t. y. pablogėjusi, atsakovas nepateikė. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo prašyme nurodytas aplinkybes dėl ribotų galimybių jam gauti kitų pajamų, kad jis būtų bandęs savo turimą nekilnojamąjį turtą išnuomoti ar parduoti, todėl negalima įvertinti jo tikrųjų ir realiai įdėtų pastangų gauti papildomų pajamų. Atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis ir negalėjimas gauti pajamų priklauso išimtinai nuo kitų asmenų, o ne nuo jo paties, tačiau, ieškovės vertinimu, jis pats piktybiškai neieško jokių būdų gauti papildomų pajamų ir dirbti, kad galėtų prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Iš atsakovo pateikto 2022 m. lapkričio 18 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, jog atsakovas negali ilgai stovėti ir dirbti stovimo darbo, tačiau jam nėra jokių apribojimų dirbti sėdimo darbo. Ieškovės vertinimu, kadangi atsakovas turi traktorių ir traktorininko pažymėjimą, jis turi visas priemones ir galimybes juo dirbti, ką yra daręs anksčiau, kai šalys dar gyveno kartu. Atsakovas taipogi turi autobusiuką ir keleivinį automobilį, todėl gali teikti pervežimo, krovinių gabenimo, žmonių pavėžėjimo paslaugas ir tokiu būdu gauti papildomų pajamų arba pagerinti savo tariamai prastą turtinę padėtį, realizuodamas dalį transporto priemonių. Be to, atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl jo turtinė padėtis, priešingi nei teigia atsakovas, nėra tokia prasta. Ieškovė mano, jog atsakovas turi realias galimybes vaikams teikti priteistą laikiną išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui, o savo prašymu jis siekia tenkinti išimtinai savo asmeninius, o ne vaikų interesus, siekdamas didesnę vaikų išlaikymo dalies naštą perkelti ieškovei, kuri ir taip prie vaikų poreikių tenkinimo prisideda didesne dalimi. Be to, civilinės bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, todėl tikėtina, jog šioje byloje vaikams priteistas laikinas išlaikymas jiems bus teikiamas dar bent metus ar net dvejus. Sumažinus laikiną išlaikymą nuo 200 Eur iki 100 Eur vienam vaikui per šį laikotarpį susidarys didelis įsiskolinimas, o atsakovo tendencingi veiksmai slėpti savo tikrąją turtinę padėtį, selektyviai pateikti duomenis apie galimybes gauti pajamų, gali turėti neigiamos įtakos galutinio teismo sprendimo vykdymui. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ieškovė mano, jog atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą ir laikino išlaikymo dydį sumažinant nuo 200 Eur iki 100 Eur, iš esmės pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, todėl prašymą prašė atmesti.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurioje nurodė, kad priteisto vaikams laikino išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarautų tiek vaikų interesams, tiek vaiko teises įtvirtinantiems ir ginamiems tarptautiniams ir nacionaliniams teisės aktams bei teismų praktikai. Atsakovo nurodytas pagrindas – gaunama nedarbingumo pašalpa, negali būti priežastis sumažinti priteisto išlaikymo dydį, kadangi taip pat turi būti vertinama atsakovo turtinė padėtis bei kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Šiuo atveju atsakovo prašoma priteisti vaikų išlaikymui suma po 100 Eur kiekvienam vaikui netenkintų net minimaliausių vaikų poreikių, o visa našta ne tik auklėti, rūpintis vaikais, bet ir juos išlaikyti, tektų ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nutarė netenkinti. Teismas nurodė, kad laikino išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Vaiko laikinas išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.
6. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuriuo paprastai gali būti tenkinti tik minimalūs, būtinieji žmogaus poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
7. Teismas nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
8. Remdamasis nurodyta teismų praktika teismas vertino, kad prašymo nagrinėjimo metu orientaciniu dydžiu laikytina 730 Eur minimalioji mėnesinė alga, kuri atskaičius mokesčius sudaro 518 Eur. Pusę šios minimalios algos sudarytų 259 Eur. Taigi, šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytas laikinas išlaikymo dydis vienam vaikui, kurį turi teikti atsakovas, net nesiekia pusės minimalios mėnesinės algos. Teismas sprendė, kad atsakovo prašoma priteisti suma – po 100 Eur kiekvienam vaikui visiškai neatitinka nei teismų formuojamos praktikos, nei šalies ekonominės situacijos ir nėra pakankama tenkinti net būtiniausius vaikų poreikius.
9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo turtinė padėtis nėra bloga ir yra pakankama teikti savo nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, turi nekilnojamojo turto, iš kurio (išnuomojus ar pardavus) gali gauti pajamas, be to, kaip nurodė atsakovas kol kas jam tėra nustatytas tik laikinas nedarbingumas, kas suponuoja išvadą, jog atsakovo darbingumo mastas gali pasikeisti. Be to, įstatyme įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
10. Teismas vertino, kad iš atsakovo pateikto 2022 m. lapkričio 18 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, jog atsakovas negali ilgai stovėti ir dirbti stovimo darbo, tačiau jam nėra jokių apribojimų dirbti kitokio darbo, o įrodymų, kad ėmėsi kokių nors priemonių susirasti jo sveikatos būklei tinkantį darbą, atsakovas teismui nepateikė. Atsakovui nurodant, kad jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, teismas sprendė, jog atsakovas maksimaliai neišnaudojo visų galimybių gauti papildomų pajamų savo paties ir nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti.
11. Pripažinęs, kad atsakovas neįrodė, jog jo nepilnamečių vaikų poreikiai yra sumažėję po to, kai 2022 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta nepilnamečių vaikų išlaikymo suma po 200 Eur kas mėnesį, taip pat, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra pasunkėjusi ir jis negali teikti nustatyto išlaikymo, teismas nutarė atsakovo prašymą atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį, patenkinti atsakovo prašymą ir pakeisti 2022 m. birželio 1 d. nutartyje nustatytą priteisiamo laikinojo išlaikymo šalių vaikams po 200 Eur dydį ir nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiams vaikams laikinąjį išlaikymą po 100 Eur kiekvienam, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas iš esmės nusprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra nesvarbi, svarbesni yra šalių vaikų interesai. Atsakovo teigimu, jis gauna tik 205 Eur nedarbingumo pašalpą, tačiau teismas visiškai nepasisakė apie ieškovės turtinės padėties ir jos nevertino, nors ieškovė valdo (šalių bendro gyvenimo metu įsigytą) viešbutį su restoranu, keliais kitais savarankiškais maitinimo ir apgyvendinimo taškais Lazdijuose, yra verslininkė, prieš mėnesį pirko butą Kaune. Be to, po skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu atsakovas sužinojo, kad ieškovė ką tik nusipirko ir visiškai naują BMW 620 Gran Turismo automobilį (kaina salone prasideda nuo 62 800 Eur). Priešingai nei nustatė teismas, atsakovas neįrodinėjo nei vaikų poreikių dydžio, nei jų sumažėjimo fakto. Dėl to nutartyje teismas vertino tai, ko nėra ir nebuvo.
12.2. Atsakovas turi nedarbingumą, todėl nėra aišku kaip jis gali ieškotis ir dirbti darbą, kai jo nedarbingumas dėl ligos tęsiamas jau 9 mėnesiai. Atsakovo vertinimu, teismo motyvai nėra susiję su realiomis aplinkybėmis. Teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus duomenis apie svarbias bylai aplinkybes apie atsakovo gebėjimą dirbti ir uždirbti pajamų. Tai rodo, kad teismas nepagrįstai neįžvelgė atsakovo laikinojo nedarbingumo įtakos jo laikinam, bet šiuo metu užsitęsusiam negalėjimui apskritai dirbti jokio darbo, kadangi jam 2022 m. pavasarį buvo operuota plokščiapėdystė, jo dešinės kojos pėda nėra sugijusi, todėl atsakovo teigimu, jam reikės laužti kaulą ir operuoti iš naujo, šios operacijos atsakovas laukia eilėje. Atsakovui yra skausmingas bet koks stovėjimas ir vaikščiojimas, šiuo metu atsakovui yra paskirta antroji stacionari reabilitacija, kitus medicininius ir savo turtinės padėties dokumentus atsakovas teismui jau pateikęs.
12.3. Teismas teisingai nurodė, kad dėl atsakovo ligos, kol kas jam tėra nustatytas tik laikinas nedarbingumas, kas suponuoja išvadą, jog atsakovo darbingumo mastas gali pasikeisti. Tačiau ginčas šiuo atveju kyla dėl šalių vaikų naudai ne nuolatinai, bet dėl laikinai priteisto išlaikymo dydžio bei jo pakeitimo/sumažinimo. Jei atsakovas dėl objektyvių aplinkybių laikinai negali dirbti, atsakovo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taip pat proporcingai pakeičiamos.
12.4. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog jis nemokėjo ar vengė mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas teismo prašo leisti jam mokėti po 100 Eur išlaikymą abiems vaikams kas mėnesį, todėl teismo motyvai, kad atsakovo prašoma priteisti suma – po 100 Eur kiekvienam vaikui visiškai neatitinka nei teismų formuojamos praktikos, nei šalies ekonominės situacijos ir nėra pakankama tenkinti net būtiniausius vaikų poreikius nėra pagrįsti. Kadangi šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl atsakovo galėjimo teikti didesnio nei 100 Eur per mėnesį išlaikymą vienam vaikui, o ne atsakovo galėjimas tenkinti būtiniausius vaikų poreikius, kokie jie bebūtų. Be to, visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė nevykdo teismų praktikoje nustatytos pareigos atskleisti savo pačios pajamų ir santaupų duomenis. Kadangi ieškovei pateikus nurodytus duomenis, atsakovo vertinimu, paaiškėtų, kad ieškovės realios galimybės teikti vaikams išlaikymą yra daugiau nei pakankamos. Tuo tarpu atsakovo banko sąskaitos išrašais įrodyta, kad atsakovas nuolat skolinasi po 400 Eur per mėnesį priteisto išlaikymui mokėjimui reikalingas lėšas, kurias turės atiduoti kreditoriams, nors ieškovė turi ženkliai didesnes galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi.
12.5. Atsakovas neskundė 2022 m. birželio 1 d. nutarties, vis dar tikėdamasis savo finansinės ir sveikatos padėties pagerėjimo, nenorėdamas apsunkinti ir ieškovės, ir savo vaikų, kuriuos myli ir nori su jais bendrauti. Atsakovo vertinimu, teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartyje nėra nurodyta jokių pagrįstų motyvų bei jokių patikimai nustatytų bylos faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, neišsiaiškinus ieškovės turtinės padėties ir jos pajamų lygio, atmesti atsakovo prašymą. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
12.6. Atsakovas pažymėjo, kad jo nedarbingumas byloje yra įrodytas. Be to, darbo jis ieško, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir nors dirbti negali, būtų laimingas, jei rastų tokį darbą, kurio metu nejaustų kojos skausmo ir galėtų skausmo netrukdomas sėdėti, stovėti ir vaikščioti. Tokio darbo pobūdžio nenurodė ir teismas (apsiribota tik teiginiu „... jam nėra jokių apribojimų dirbti kitokio darbo“). Koks yra tas kitoks darbas, teismas nepaaiškino, nes tokio darbo tiesiog nėra. Teismas nustatė neįmanomą atsakovo pareigą susirasti darbą jo nedarbingumo laikotarpiu.
12.7. Taip pat teismas, pasak atsakovo, padarė nepagrįstą prielaidą, kad atsakovas „gali“ išnuomoti turimą nekilnojamąjį turtą. Kadangi savo gyvenamajame name, kuris lygiomis dalimis priklauso šalims, atsakovas gyvena pats, dėl to išnuomoti namo nėra nei teisinių, nei faktinių galimybių. Šalia gyvenamojo namo yra sklypai, kurie yra gyvenamosios paskirties, nėra atitverti ir sudaro vieną bendrą kiemą, kuris naudojamas viso gyvenamojo namo gyventojų poreikiams ir nėra daugiau niekam tinkami. Be to, nurodytas turtas, kaip ir kitas atsakovo turtas (duomenys neskelbtini), yra ginčo objektu, kurį atsakovas prašo padalinti kitoje tarp šalių nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pati apgadino atsakovui (duomenys neskelbtini) priklausantį pastatą – kioską su sklypu, kurio dėl ieškovės padarytų apgadinimų išnuomoti atsakovas taip pat neturi galimybių.
12.8. Be to, teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartyje, kuria bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, nurodė, kad atsakovas turi teisę reikalauti laikinai priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi šią atsakovo teisę paneigė, atmesdamas jo reikalavimą, nurodydamas, kad atsakovas neįrodė, jog jo nepilnamečių vaikų poreikiai yra sumažėję, po to, kai 2022 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta nepilnamečių vaikų išlaikymo suma po 200 Eur kas mėnesį.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovė pažymėjo, kad pagal atsakovo prašymą buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tai yra jų masto sumažinimo, o visapusiškas šalių turtinės padėties atskleidimas, nustatant vaikų išlaikymo dydį, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas. Būtent išimtinai tokia teismų praktika atsakovas remiasi savo atskirajame skunde, kas tik patvirtina jo reikalavimų nepagrįstumą. Nepilnamečiui vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
13.2. Ieškovė pažymėjo, kad 2022 m. birželio 1 d. nutarties, kuria iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atitikimas ekonomiškumo ir proporcingumo principams byloje jau buvo įvertintas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1211-324/2022.
13.3. Prašydamas sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nuo 200 Eur kiekvienam iki 100 Eur vienam, atsakovas turėjo pagrįsti tokį savo prašymą teismui, tačiau atsakovas jokių naujų aplinkybių nenurodė.
13.4. Atskirajame skunde atsakovas skiria daug dėmesio ieškovės turtinei padėčiai, kuri pasak atsakovo yra visiškai neaiški ir neatskleista. Su tokia atsakovo pozicija ieškovė nesutinka, kadangi ieškovė teismui yra pateikusi duomenis apie savo turtinę padėtį, tai yra pažymas apie nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones, kuriomis disponavo ieškinio pateikimo metu. Duomenis apie ieškovės gaunamas pajamas iš darbovietės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kredito sutartis, todėl šie atsakovo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Taipogi atsakovas klaidina teismą teigdamas neva ieškovė įsigijo naują transporto priemonę. Atskirsdama į tokius klaidinančius atsakovo teiginius ieškovė teikia savo transporto priemonės 2022 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir registracijos liudijimą. Kaip matyti ieškovė pirko transporto priemonę už 14 400 Eur ir transporto priemonė nebuvo pirkta nauja iš automobilių salono. Be kita ko, transporto priemonė yra reikalinga ieškovės darbui, kadangi ji yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorė, o ši įmonė užsiima maitinimo ir apgyvendimo paslaugomis Lazdijuose, kai pati ieškovė su vaikais gyvena Kaune, kur vaikai lanko ugdymo įstaigas.
Atsiliepimas
13.5. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo sveikatos būklę, kas ieškovės vertinimu reiškia, jog atsakovas tiesiog nėra patenkintas, kad teismas nevertino jo pateiktų dokumentų taip, kaip juos vertina pats atsakovas. Ieškovė pažymėjo, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų pakanka prašomam laikinųjų apsaugos priemonių masto mažinimui.
13.6. Atsakovas nurodo, jog neturi jokių galimybių dirbti ir gauti pajamų dėl savo sveikatos būklės ir savo laikiną nedarbingumą vertina taip, kad galimai vėliau jam bus nustatytas neterminuotas nedarbingumas, nevertindamas, kad jo darbingumas gali pilnai atsistatyti. Tokia atsakovo pozicija, ieškovės vertinimu, aiškiai parodo jo požiūrį ir kokią atsakomybę jis jaučia vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus. Atsakovas nurodo, jog priešingai nei teismas pasisakė skundžiamoje nutartyje, jis dėjo ir deda visas pastangas gauti pajamų, tačiau dirbti neturi galimybių dėl savo sveikatos būklės. Pasak atsakovo šią aplinkybę patvirtina pateikti duomenys apie tai, jog jis yra registruotas darbo biržoje. Ieškovė pažymėjo, kad įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė yra tai, jog darbo paieškos reikalauja aktyvių, o ne pasyvių veiksmų, o kaip matyti iš atsakovo pateikto dokumento darbo biržoje jis yra registruotas jau nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. Būtent iš šių duomenų matyti, jog atsakovas iki gaunant laikiną nedarbingumą po 2022 m. gegužės 20 d. atliktos pėdos operacijos bedarbis buvo beveik du metus. Tokie duomenys tik patvirtina, kad atsakovas tiek iki operacijos, tiek po jos faktiškai be registracijos darbo biržoje nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įsidarbinti ir gauti darbo užmokestį. Be to, kaip pažymėjo teismas, atsakovas negali dirbti stovimo darbo, tačiau jam niekas netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbo, kurio suradimas nėra nei ieškovės, nei teismo pareiga, nors atsakovas savo skunde ir piktinasi, kad teismas nenurodė kokį darbą atsakovas dirbti galėtų. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas 2021 m. dirbo pagal verslo liudijimą – užsiėmė sulčių spaudimu ir šia veikla vertėsi iki ieškovei priimant sprendimą gyventi skyriumi, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas pagal savo sveiktos būklę gali dirbti.
13.7. Atsakovas nurodo, jog negali parduoti žemės sklypo, kadangi jis ribojasi su kitu žemės sklypu ir yra atskirai neaptvertas. Ieškovės vertinimu, tokios aplinkybės netrukdo parduoti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tas pats pasakytina apie jo valdomas tris transporto priemones. Atsakovas skunde teigia, kad jis pagal savo sveikatos būklę negali vairuoti, todėl nesuprantama, kodėl jis nerealizuoja šio lengvai parduodamo turto, kad gautų papildomų pajamų.
13.8. Nors atsakovas nurodo, kad dėjo pastangas išnuomoti jam priklausantį prekybos kioską (duomenys neskelbtini), byloje teikdamas fotonuotrauką su nuomos skelbimu ant kiosko durų, tačiau ieškovė tokius atsakovo veiksmus vertina kaip imitaciją, skirtą parodyti, jog jis tariamai deda pastangas gauti pajamų. Atsakovas teismui nepateikė jokių skelbimų vietos dienraščiuose ar interneto portaluose, ką realiai daro bet koks suinteresuotas asmuo, siekiantis išnuomoti turtą. Socialiai atsakingas asmuo dėtų visas pastangas išnuomoti jam priklausantį prekybos kioską tam, jog gautų pajamų išlaikyti savo vaikus ir save, tačiau atsakovas visuose savo procesiniuose dokumentuose pateikia tik eilę pasiteisinimų, vietoj įrodymų, kurie patvirtintų jo kryptingus ir nuolatinius aktyvius veiksmus siekiant gauti pajamų. Nors atsakovo manymu jis kiosko negali išnuomoti dėl to, jog prieš tai buvęs nuomininkas (duomenys neskelbtini), kurios vadovė yra ieškovė, išsikraustydamas iš kiosko, išmontavo baldus, santechniką, ieškovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) išsikėlė pačiam atsakovui nutraukus nuomos sutartį, todėl išsikeldama iš patalpų ieškovė pasiėmė visus daiktus, kuriuos buvo sumontavusi ir nusipirkusi iš savo lėšų. Tuo tarpu atsakovas turi tik paties darytas fotonuotraukas ir eilinį kartą savo negebėjimą aktyviais veiksmais išnuomoti prekybos kioską bando nukreipti nurodydamas, jog kaltas yra kažkas kitas.
13.9. Ieškovei yra žinoma, jog nors atsakovui priklauso tik ½ dalis gyvenamojo namo, tačiau ieškovės teigimu, į kitą pusę namo, kuri priklauso ieškovei, jis be ieškovės sutikimo yra įleidęs gyventi kitą asmenį – A. O., kuris atsakovui moka nuomą. Šios aplinkybės paaiškėjo po to, kai 2022 m. gruodžio mėnesį nepilnamečiai šalių vaikai buvo susitikę su tėvu. Taigi atsakovas nurodydamas, jog negali nuomoti gyvenamojo namo, nes jis nėra vienintelis savininkas, tiesiog slepia iš neteisėtos nuomos gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam atsakovas nuomoja pusę namo sutampa su tuo pačiu asmeniu, kuris tariamai skolina atsakovui pinigus, jog jis galėtų vaikams mokėti išlaikymą ir A. O. pervedamos tariamos paskolos yra periodinės, kasmėnesinės, todėl ieškovės manymu, tokiai paskolos sutarčiai yra taikomas rašytinės formos reikalavimas. Tačiau tariamų paskolos sutarčių atsakovas nepateikė ir paskolinius santykius įrodinėja savo banko sąskaitos išrašu.
Šalies argumentai
13.10. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog teismas atmesdamas jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, paneigė jo teisę reikšti reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių sustabdytoje byloje, kaip tai buvo nurodyta 2022 m. gruodžio 6 d. teismo nutartyje, kuria buvo sustabdyta civilinė byla. Tokie skundo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir teismas šį prašymą išnagrinėjo. Tokiu būdu atsakovas pasinaudojo savo procesine teise reikšti tokį prašymą, o vien dėl to, jog jis nebuvo patenkintas ir atsakovas negavo jo norėto rezultato, nereiškia, kad tokia jo teisė buvo paneigta. Procesinės teisės egzistavimas nesuponuoja, jog jos įgyvendinimu bus sukurtas ja besinaudojančio asmens norimas teisinis rezultatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dėl nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo ir jį sumažinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai.
18. Atsakovas su atskiruoju skundu teismui pateikė medicininių dokumentų išrašus iš savo e.sveikatos portalo, nuotrauką, duomenis iš Užimtumo tarnybos bei du garso įrašus. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir automobilio registracijos liudijimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys, teikdamos procesinius dokumentus, nesuformulavo prašymų dėl pastarųjų įrodymų priėmimo, tad vien ši aplinkybė būtų pakankamas pagrindas įrodymus atsisakyti priimti. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas su 2022 m. gruodžio 1 d. prašymu (DOK-147929) byloje jau buvo pateikęs dalį medicininių dokumentų išrašų iš e.sveikatos portalo už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d., kuriuos pirmosios instancijos teismas jau vertino, priimdamas skundžiamą nutartį. Atsakovo su atskiruoju skundu pateikti papildomi medicininių dokumentų išrašai iš e.sveikatos portalo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. iš esmės neįrodo naujų aplinkybių, o tik papildomai patvirtina bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytas aplinkybes. Atsakovas taip pat pateikė foto nuotrauką bei du garso įrašus pavadintus „(duomenys neskelbtini) patalpų perdavimas“, kurie objektyviai nepagrindžia ginčo klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti išimtį bei priimti atsakovo su atskiruoju skundu pateiktus nurodytus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
19. Atsakovo prašymą išreikalauti atitinkamus duomenis apie ieškovės turtinę padėtį apeliacinės instancijos teismas atmetė 2023 m. sausio 20 d. rezoliucija.
20. Atsakovas su atskiruoju skundu taip pat pateikė: 2022 m. gruodžio 30 d. duomenis iš Užimtumo tarnybos, kurie patvirtina, kad atsakovas Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d., jo numatomas apsilankymas tarnyboje 2023 m. sausio 17 d. ir 2022 m. gruodžio 30 d., e.sveikatos portalo duomenis apie atsakovo 2022 m. gruodžio 22 d. ambulatorinį apsilankymą, kuris patvirtina jo tęsiamą gydymą bei nedarbingumą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki 2023 m. sausio 19 d. Ieškovė su atsiliepimu pateikė 2022 m. spalio 14 d. transporto priemonės automobilio BMW GT pirkimo–pardavimo sutartį ir registracijos liudijimą. Atsižvelgiant į tai, kad šie šalių teikiami rašytiniai patvirtina atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas juos priima (CPK 178 straipsnis).
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas.
22. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis be kita ko, išsprendžiamas ir klausimas dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo, neturi res judicata (teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos/panaikintos pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėms. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visais aukščiau nurodytais teismų praktikoje suformuotais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai, tuo pačiu mutatis mutandis, gali būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, dydžio pakeitimo.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo būtų pasikeitusi atsakovo materialinė padėtis.
24. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas išlaikymą, tik preliminariai vertina paramos būtinumą, vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju atsakovas nutartį, kuria teismas priteisė laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Eur, skundė įstatymo nustatyta tvarka, tačiau argumentuodamas ne sunkia savo turtine padėtimi, bet netinkamai nustatytais vaikų poreikiais, kas reiškia, jog tuo metu jis sutiko, kad teismas jo galimybes teikti laikiną išlaikymą įvertino tinkamai (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.
25. Kaip jau minėta, teikiant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, svarbu nurodyti aplinkybes, kurios pasikeitė ir kurios turi reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, šiuo konkrečiu atveju laikinojo išlaikymo dydžio sumažinimo, klausimą. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino jo tikrosios finansinės padėties, nes dėl užsitęsusio laikino nedarbingumo jis negali dirbti ir vaikams mokėti po 200 Eur išlaikymą. Jo nuomone, teismas visiškai nepasisakė ir nevertino ieškovės turtinės padėties, nes verslą valdanti ieškovė turi realias galimybes vaikams teikti daugiau negu pakankamo dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.
26. Atsakovo nurodomos sveikatos problemos prasidėjo 2022 m. gegužės 20 d., laikinas nedarbingumas atsakovui buvo tęsiamas iki 2023 m. sausio mėnesio, tačiau atsakovo laikinas nedarbingumas negali būti priežastimi, atleidžiančia atsakovą nuo pareigos prisidėti prie vaikų išlaikymo. Nustatant atsakovo turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Atsakovas Užimtumo tarnyboje yra registruotas nuo 2019 m., todėl sutiktina su ieškove, kad net ir neturėdamas sveikatos problemų, atsakovas nebuvo linkęs aktyviai ieškoti darbo ir siekti gauti pajamų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, turi nekilnojamojo turto, iš kurio (išnuomavus ar pardavus) gali gauti pajamas, be to, atsakovui kol kas yra nustatytas tik laikinas nedarbingumas, kas suponuoja išvadą, jog atsakovo darbingumo mastas gali pasikeisti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi galimybes dėdamas didesnes pastangas, teikti nepilnamečiams vaikams jų minimalius poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą. Atsakovas, nors ir nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kurie objektyviai paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
27. Savo argumentams pagrįsti atsakovas rėmėsi teismų praktika, kurioje, nurodomas privalomas visapusiškas šalių turtinės padėties atskleidimas, nustatant vaikų išlaikymo dydį atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, tačiau ne taikant laikinąsias apsaugos priemones, o nagrinėjant bylą iš esmės.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas su prašymu teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės nepateikė jokių duomenų, kad jo finansinė padėtis po nutarties, kuria buvo priteistas laikinas išlaikymas, būtų esmingai pasikeitusi (CPK 12, 178 straipsniai).
29. Be to, pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priteisiant vaikams išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaikų poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikino išlaikymo klausimą, kol negalima nustatyti nei tikrųjų vaikų poreikių, nei realios tėvų turtinės padėties, svarbu atsižvelgti į minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą, kuris ginčijamos nutarties priėmimo metu buvo 730 Eur (atskaičius mokesčius 518 Eur), o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur, atskaičius mokesčius, 633 Eur (t .y. po 316,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų), ir kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šis orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (toliau – MMA). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo šiuo metu yra priteistas vien minimalius vaikų poreikius galintis patenkinti išlaikymo dydis, žymiai mažesnis už rekomenduojamą orientacinį ½ dalį MMA atitinkantį dydį. Dar didesnis laikino išlaikymo dydžio sumažinimas – iki atsakovo nurodomos 100 Eur sumos kiekvienam vaikui, reikštų nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą ir pačių minimaliausių poreikių patenkinimo neužtikrinimą, o taip pat ir ieškovės, kaip vaikų motinos, kuriai tenka kasdienio rūpinimosi vaikais, jų priežiūros, auklėjimo ir pan. našta, teisių pažeidimą, neproporcingos finansinės naštos jai uždėjimą.
30. Atsakovas nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis leidžia vaikams teikti daugiau negu pakankamo dydžio išlaikymą, tačiau, kaip jau minėta, visas faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu bus atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji jų turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kt. Be to, vertinant tai, kad vaikų minimaliems poreikiams patenkinti kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 316,50 Eur (MMA, atskaičius mokesčius yra 633 Eur), tai ieškovei ir tenka didesnė vaikų išlaikymo našta.
31. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamą nutartį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.