Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo MB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovės J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurios teisena pradėta gavus VMI pareiškimą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. balandžio 2 d. gautas VMI pareiškimas (toliau – ir Pareiškimas), kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą MB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovei J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jai administracinę nuobaudą. Pareiškime nurodyta, kad J. U., būdama Bendrijos vadove nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d., žinodama apie mokestinę prievolę (11433,44 Eur), laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 14 d., vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir pažeidė kreditorės VMI teises. Šiais savo veiksmais J. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. padarė VMI teisių pažeidimą, pasireiškusį kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės bei tvarkos pažeidimu.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiama J. U. teismo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino, parodė, kad bandė gelbėti Bendriją, tačiau nesigavo, nes karantinas palaužė. Tėvas padėjo jai savo santaupomis, kad galėtų tęsti veiklą ir įvykdyti mokestinius įsipareigojimus. Nežinojo, kad turėjo skirstyti VMI iš atlyginimo, šito tikrai nežinojo, tačiau tai padarė nepiktybiškai. Norėtų padengti mokėjimus. Atsakydama į teisėjo klausimus, nurodė, jog ji vykdė paskutinę prievolę VMI. Po to jai atsiuntė laišką, kad nutraukė sutartį dėl įsipareigojimų nevykdymo. Padarė įmoką, bet tą įmoką paskirstė į jos asmeninę VMI, ji tiesiog ten nesijungė ir nematė. Mano, kad VMI turėjo matyti, kad įmoka buvo daryta. Nežino, kodėl jie paskirstė tą įmoką į jos asmeninę VMI. Ten yra ne priemoka, o taršos mokestis, kurio buhalterija jai neskaičiavo. Šiuo metu veiklos įmonė nevykdo, nori sumokėti VMI iš savo lėšų. Vaiko priežiūros atostogose yra nuo praėjusių metų liepos mėnesio, nes vaikas gimė balandžio mėn. Bus vaiko priežiūros atostogose iki 2 (dviejų) metų. Yra pateikusi prašymą VMI išskaidyti įmokos mokėjimą, tačiau dar negavo atsakymo. Prašo sumažinti baudos dydį, nes šiuo metu nedirba, mokės iš savo lėšų. Nesijaučia, jog yra labai nusikaltusi. Prašo teismo skirti kuo mažesnę baudą.

3. VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateiktą pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo palaiko.

4. VMI Pareiškime nurodė, kad yra Bendrijos, kurios vadovė J. U., kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. balandžio 1 d. duomenimis, Bendrijos mokestinė nepriemoka yra 11433,44 Eur, kurią sudarė 72,33 Eur mokestis už aplinkos teršimą (nepriemoka susidarė už 2022 m. ir 2023 m.), 2407,20 Eur gyventojų pajamų mokestis (nepriemoka susidarė už 2021 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn., 2022 m. gruodžio mėn., 2023 m. sausio, vasario, kovo mėn., 2024 m. sausio, vasario mėn.), 723,67 Eur nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka už 2022 m. ir 2023 m., 7387,48 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka už 2021 m. rugsėjo mėn., 2023 m. kovo, gegužės, birželio, spalio, gruodžio mėn., 2024 m. sausio ir vasario mėn., pagal privalomų deklaruoti mokesčių deklaracijas.

4.1. Pareiškime paminėta, jog VMI buvo sudariusi dvi mokestines paskolos sutartis: 2021 m. lapkričio 19 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-56146 dėl 28771,23 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir 2023 m. birželio 6 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-39863 dėl 7182,52 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau Bendrija nevykdė minėtų sutarčių sąlygų, t. y. nemokėjo įmokų pagal nustatytus grafikus, todėl VMI atitinkamai 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-2142 ir 2024 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-22280 minėtas mokestines paskolos sutartis nutraukė (Pareiškimo priedai Nr. 5 ir 6). Pareiškime nurodyta, kad Bendrija, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.

4.2. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2024 m. vasario 10 d. išsiuntė paklausimą kredito įstaigoms apie Bendrijos sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. kovo 1 d. iki atsakymo teikimo dienos. UAB „Paysera LT“ su 2025 m. vasario 14 d. raštu Nr. 1213/2025 pateikė Bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 14 d. VMI, įvertinusi UAB „Paysera LT“ pateiktos sąskaitos išrašą, nustatė, jog Bendrija, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, dalis mokėjimo pavyzdžių išdėstyti Pareiškime: 2023 m. gegužės 18 d. 394,15 Eur, 2023 m. gegužės 19 d. 15500 Eur, 2023 m. gegužės 23 d. 489,15 Eur, 2023 m. gegužės 23 d. 1762,12 Eur, 2023 m. gegužės 23 d. 145,20 Eur, 2023 m. birželio 5 d. 506 Eur, 2023 m. rugpjūčio 29 d. 5000 Eur. Pareiškime teigiama, kad nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrijos vadovė J. U. prioritetą teikė kitiems Bendrijos kreditoriams, o ne VMI. Dėl tokių Bendrijos vadovės veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

4.3. Bendrijos vadovė J. U., žinodama apie mokestinę prievolę, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kurioje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Patikrinus pinigų judėjimą, nustatyta, kad J. U. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

4.4. Atsižvelgdami į tai, kad finansinės operacijos buvo vykdomos per UAB „Paysera LT“ Bendrijos vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą, VMI mano, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. vasario 14 d. (GNA-11699), kai VMI gavo UAB „Paysera LT“ informaciją apie piniginių lėšų judėjimą MB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomojoje sąskaitoje (Pareiškimo priedas Nr. 3). Prašo už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą paskirti J. U. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą.

4.5. VMI prie Pareiškimo pridėti dokumentai: mokesčių apskaitos informacinės sistemos (klientai – vadovas) išrašo kopija (I t., b. l. 7); mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. balandžio 1 d. balanso išrašas (I t., b. l. 8-9); UAB „Paysera LT“ 2025 m. vasario 14 d. lydraščio išrašas (GNA-11699) (I t., b. l. 10) ir Bendrijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, XLS formatu (I t., b. l. 38-200; II t., b. l. 1-2).; mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų išrašai (I t. b. l. 11-20); mokestinės paskolos sutarčių kopijos (I t., b. l. 21-28); VMI 2023 m. sausio 10 d. ir 2024 m. balandžio 7 d. sprendimų nutraukti mokestines paskolos sutarčių kopijos (I t., b. l. 29-30); VMI elektroninio portalo VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities „Mano VMI“ išrašas (J. U.) (I t., b. l. 31-33); VMI viršininko 2025 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-119 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ išrašas (I t., b. l. 34-36).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju CK). Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

6. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21-24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019 ir kt.).

8. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrijoje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ji reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

9. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena J. U. atžvilgiu pradėta pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji, būdama MB (duomenys neskelbtini) vadove, žinodama apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Bendrijos kreditorės VMI teises.

10. Teismo posėdžio metu J. U. pripažino kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, parodė, kad bandė gelbėti Bendriją, tačiau nesigavo, nes karantinas palaužė. Tėvas padėjo jai savo santaupomis, kad galėtų tęsti veiklą ir įvykdyti mokestinius įsipareigojimus. Nežinojo, kad turėjo skirstyti VMI iš atlyginimo, šito tikrai nežinojo, tačiau tai padarė nepiktybiškai. Norėtų padengti mokėjimus. Atsakydama į teisėjo klausimus, nurodė, jog ji vykdė paskutinę prievolę VMI. Po to jai atsiuntė laišką, kad nutraukė sutartį dėl įsipareigojimo nevykdymo. Padarė įmoką, bet tą įmoką paskirstė į jos asmeninę VMI, ji tiesiog ten nesijungė ir nematė. Mano, kad VMI turėjo matyti, kad įmoka buvo daryta. Nežino, kodėl jie paskirstė tą įmoką į jos asmeninę VMI. Ten yra ne priemoka, o taršos mokestis, kurio buhalterija jai neskaičiavo. Šiuo metu veiklos įmonė nevykdo, nori sumokėti VMI iš savo lėšų.

11. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. balandžio 1 d. duomenimis, Bendrijos mokestinė nepriemoka yra 11433,44 Eur, kurią sudarė 72,33 Eur mokestis už aplinkos teršimą (nepriemoka susidarė už 2022 m. ir 2023 m.), 2407,20 Eur gyventojų pajamų mokestis (nepriemoka susidarė už 2021 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn., 2022 m. gruodžio mėn., 2023 m. sausio, vasario, kovo mėn., 2024 m. sausio, vasario mėn.), 723,67 Eur nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka už 2022 m. ir 2023 m., 7387,48 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka už 2021 m. rugsėjo mėn., 2023 m. kovo, gegužės, birželio, spalio, gruodžio mėn., 2024 m. sausio ir vasario mėn., pagal privalomų deklaruoti mokesčių deklaracijas.

12. Byloje esantys UAB „Paysera LT“ Bendrijos atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 14 d. Bendrija vykdė įvairius atsikaitymus su kitais kreditoriais, nors tuo metu Bendrija turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (I t., b. l. 38-200; II t., b. l. 1-2). Dalis mokėjimo pavyzdžių išdėstyti Pareiškime: 2023 m. gegužės 18 d. 394,15 Eur, 2023 m. gegužės 19 d. 15500 Eur, 2023 m. gegužės 23 d. 489,15 Eur, 2023 m. gegužės 23 d. 1762,12 Eur, 2023 m. gegužės 23 d. 145,20 Eur, 2023 m. birželio 5 d. 506 Eur, 2023 m. rugpjūčio 29 d. 5000 Eur.

13. Tai, kad Bendrijos vadovė žinojo apie savo finansinius įsipareigojimus ir finansinius sunkumus, patvirtina VMI ir Bendrijos sudarytos mokestinės paskolos sutartys (I t. b. l. 11-28). Bylos duomenimis, VMI buvo sudariusi dvi mokestines paskolos sutartis: 2021 m. lapkričio 19 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-56146 dėl 28771,23 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir 2023 m. birželio 6 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-39863 dėl 7182,52 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau Bendrija nevykdė minėtų sutarčių sąlygų, t. y. nemokėjo įmokų pagal nustatytus grafikus, todėl VMI 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-2142 ir 2024 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-22280 minėtas mokestines paskolos sutartis nutraukė (Pareiškimo priedai Nr. 5 ir 6).

14. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad J. U., būdama MB (duomenys neskelbtini) vadove, žinodama apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., teikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, t. y. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir tokiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI teises. Tokie jos veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. U. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina administracinė nuobauda.

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo

15. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Darydamas administracinį nusižengimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

16. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

17. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

18. VMI siūlo J. U. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą. J. U. prašo teismo sumažinti baudos dydį ir paskirti kuo mažesnę baudą, nes šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose.

19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

20. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-2011, 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013, 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinės aplinkybės siejamos su veikos mažareikšmiškumu ar nedideliu jos pavojingumu, išskirtinai teigiamu pažeidėjo asmenybės charakterizavimu, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimu ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Nesant išskirtinių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

21. Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta veika nėra įtraukta į mažai pavojingų veikų sąrašą, nustatytą ANK 12 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, kaltininkės vadovautos Bendrijos atliktų piniginių operacijų kiekį ir laikotarpį, pvz., 2023 m. gegužės 19 d. atliktas 15500 Eur dydžio mokėjimo nurodymas, esant 7186,13 Eur dydžio mokestinei nepriemokai, 2023 m. rugpjūčio 29 d. atliktas 5000 Eur dydžio mokėjimo nurodymas, esant 7991,52 Eur dydžio mokestinei nepriemokai ir kt. (I t., b. l. 4), negalima teigti, kad MB (duomenys neskelbtini) vadovės J. U. padarytas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis ar mažai pavojingas.

22. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, nustatyta, kad per pastaruosius penkerius metus J. U. daugiau kaip 10 kartų bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių, dokumentų ir registro duomenų bei mokesčių mokėtojų tvarkos pažeidimus, dalis paskirtų baudų nesumokėta iki šiol. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad J. U., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, asmenybė yra išskirtinai teigiama.

23. J. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu Bendrija veiklos nevykdo, ji yra vaiko priežiūros atostogose nuo praėjusių metų liepos mėnesio, nes vaikas gimė balandžio mėn. Bus vaiko priežiūros atostogose iki 2 (dviejų) metų. Prašo sumažinti baudos dydį ir skirti kuo mažesnę baudą, nes šiuo metu nedirba. J. U. nepateikė teismui įrodymų, kad jos materialinė padėtis yra labai bloga. Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad J. U. drausta nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d., draudėja – Bendrija, asmens, auginančio vaiką iki trejų metų, draudimo laikotarpis nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2027 m. balandžio 22 d., suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo išmokos per mėnesį yra 2044,70 Eur. Teismo vertinimu, vien tai, kad kaltininkės materialinė padėtis šiuo metu galimai nėra labai gera, nereiškia, jog ji gali padaryti administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais ir išvengti realios atsakomybės už VMI teisių pažeidimą, kadangi tokiais veiksmais yra pažeidžiami ir valstybės teisėti interesai. Kaip jau minėta, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tai, kad administracinė nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, teismų praktikoje taip pat nėra laikoma išskirtine aplinkybe, sudarančią pagrindą jos neskirti ar ją švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019, 2AT-39-1073/2019).

24. Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų apie padarytos veikos mažareikšmiškumą, nedidelį pavojingumą, išskirtinai teigiamą kaltininkės asmenybę, kelias jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ar kitas išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, todėl šiuo atveju nėra faktinio ir norminio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

25. Nagrinėjamu atveju J. U. pripažįsta kaltę dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo Pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, nuoširdžiai gailisi. Tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, J. U. skirtina minimali 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. U. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti J. U., kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-22-1197/2025. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.