Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-06-14 · Civilinė byla Nr. e2VP-4836-1157/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-14
Bylos Nr.
e2VP-4836-1157/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00703-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Suinteresuotas asmuo
A. L., D. K.
Advokatai
Gitana Gudaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-4836-1157/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00703-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.2.3.1; 3.2.7.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Marioliai Paškelevič,vertėjaujant Erikai Vencevičienei,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. L. (skolininkė), jos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei, suinteresuotam asmeniui D. K. (D. K.) (išieškotojas),

nedalyvaujant pareiškėjui antstoliui Robertui Vasiliauskui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: A. L. (skolininkė), D. K. (išieškotojas), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas antstolis Robertas Vasiliauskas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 ir 7 dalių pagrindu spręsti klausimą dėl atsakomybės suinteresuotam asmeniui A. L. (skolininkė) už vykdomojo dokumento nevykdymą taikymo, suinteresuotas asmuo D. K. (išieškotojas), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, jog antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje vykdoma Vilniaus miesto apylinkes teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-930/2022 dėl išieškotojo D. K. bendravimo su vaikais E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos. Pagal nurodytą nutartį išieškotojas, 2022 – 2023 metų vaikų žiemos atostogų metu bendrauja su nepilnametėmis dukterimis E. K. ir M. K., paimdamas jas iš gyvenamosios vietos 2022 m. gruodžio 31 d., 10 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą 2023 m. sausio 7 d., 21.30 val., nekeičiant kitų 2014 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2090-653/2014 nustatytų ieškovo bendravimo su dukromis atostogų metu sąlygų. Vykdomojoje byloje išieškotojas 2022 m. gruodžio 31 d. informavo, kad skolininkė nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su dukromis, kuriame numatytos tėvo atostogos su dukromis, t. y. 2022 m. gruodžio 31 d. 10.00 val. išieškotojas atvyko pasiimti dukrų atostogoms, bet vaikų pasiimti negalėjo, kadangi dukros neatėjo. Skolininkė neperdavė dukrų bendravimui atostogoms nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. sausio 7 d.

3. 2023 m. sausio 12 d. vykdomojoje byloje surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas ir klausimas dėl atsakomybės, numatytos CPK 771 straipsnio 6 ir 7 dalyse, taikymo skolininkės atžvilgiu perduotas spręsti teismui.

4. Antstolis pažymi, kad įpareigojimas sudaryti sąlygas išieškotojui bendrauti su dukromis pagal nustatytą grafiką taikomas būtent skolininkei ir jai vykdymo procese tenka pareiga įrodyti, kad teismo sprendimas yra vykdomas tinkamai. Antstolis sprendimu, įpareigojančiu skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą surašė ir jį perdavė teismui, remdamasis išieškotojo pateiktais paaiškinimais ir informacija, kad A. L. vaikų, kaip numatyta vykdomajame dokumente, 2022 m. gruodžio 31 d., 10 val. išieškotojui neperdavė.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo D. K. (išieškotojas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė sutinkantis su antstolio pareiškimu ir prašė jį tenkinti byloje pateiktų įrodymų pagrindu.

6. Išieškotojas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatė laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurias D. K. žiemos atostogų metu bendrauja su nepilnametėmis dukromis jas paimdamas iš gyvenamosios vietos 2022 m. gruodžio 31 d. 10 val., grąžindamas į gyvenamąją vietą 2023 m. sausio 7 d. 21.30 val. Sprendimą nurodyta vykdyti skubiai.

7. Pasak išieškotojo, jis buvo suplanavęs atostogas su vaikais Norvegijoje, kur jis pats dirba ir gyvena su kita dukra G. D. K.. 2023 m. vasario 6 d. buvo numatytas dukros G. D. kitas vizitas pas gydytoją, o atostogos šiai dukrai buvo iki 2023 m. sausio 2 d., todėl jis negalėjo jos palikti be priežiūros. Apie šį ketinimą A. L. pranešė 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d., bilietus pateikė 2022 m. lapkričio 30 d., susitarė su kaimynu, kad jis prižiūrės G. nuo gruodžio 30 d. iki 31 d., kol išieškotojas važiuos į Lietuvą pas dukras M. ir E..

8. Išieškotojo teigimu, jis į Lietuvą atvyko 2022 m. gruodžio 30 d. 21.30 val., 2022 m. gruodžio 30 d. 18.19 val. A. L. atsiuntė jam elektroninį laišką, kad E. nevažiuoja atostogų, o M. nori susitikti, bet kadangi neseniai sirgo, negalėjo vykti į Norvegiją. Tačiau išieškotojas atkreipė dėmesį, jog 2022 m. gruodžio 20 d. skolininkė telefonu socialinei darbuotojui pasakė, kad M. jau pasveiko, o išieškotojas pasiūlė M. prieš kelionę 2022 m. gruodžio 31 d. parodyti gydytojui. Tačiau 21.58 val. skolininkė parašė, kad jos dukros vykti atsisako.

9. Išieškotojas atkreipia dėmesį, kad 2022 m. lapkričio 29 d. Tarnyba nustatė, kad vaikai norėtų atostogauti Norvegijoje. Išieškotojas paaiškino, jog 2022 m. gruodžio 31 d. 9.57 val. su taksi atvažiavo į skolininkės namus ((duomenys neskelbtini)), paskambino durų skambučiu, bet jam durys nebuvo atidarytos. Parašė žinutę skolininkei, bet atsakymo negavo. Tuomet vyresnioji dukra G. paskambino M.. M. pasakė, kad dar miega, bet buvo pasiruošusi išeiti ir išieškotoją apkabinti, pasiimti dovanų. Tačiau M. neišėjo. G. dar kartą bandė paskambinti M. ir E., tačiau ragelio vaikai nekėlė. Tuomet išieškotojas iškvietė policiją. Atvyko policija. Išieškotojas parodė teismo sprendimą. Policija užfiksavo jo pareiškimą.

10. Pasak išieškotojo, jis su M. ir E. bendravo 2022 m. gruodžio 22 d. ir 23 d. per Skype ir Facebook ir vaikai buvo pozityvūs. Po 2022 m. gruodžio 23 d. E. ir M. telefonai buvo nepasiekiami jo skambučiams, o visi išieškotojo prašymai mamai padėti susisiekti su dukromis buvo ignoruojami. Pasak išieškotojo, mama ir G. taip pat nebendrauja pagal nustatytą teismo sprendimą, nepaisant visų jo bandymų užmegzti šį ryšį.

11. Taip pat išieškotojas paaiškino, kad 2019 m. A. L. taip pat rašė, kad 2019 m. vasarą dukros taip pat atsisakė vykti atostogų su tėvu, tačiau M. K. vasaros atostogas praleido pas jį Norvegijoje (nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 24 d.), po to visos dukros išvyko su tėvu į Estiją (2019 m. rugpjūčio 24-31 d.). Taip pat skolininkė rašė, kad mergaitės atostogų metu nori leisti laiką namuose, susitikti su draugėmis, keliavimas į Norvegiją joms kelia įtampą ir stresą, tačiau po 2019-ųjų jie buvo daug kartų Norvegijoje ir dukros visada buvo laimingos.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo A. L. (skolininkė) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė antstolio prašymo netenkinti ir sankcijos jos atžvilgiu netaikyti. Skolininkė paaiškino, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties matyti, kad ji dėjo pastangas bendradarbiauti ir geranoriškai susitarti su D. K. dėl jo bendravimo su dukromis per žiemos atostogas, tačiau dukros, tėvui atvykus jų pasiimti, kategoriškai atsisakė vykti su juo į Norvegiją atostogų. Skolininkė pažymėjo, kad tokia situacija yra ne vienkartinė. Pasak skolininkės, Tarnybos užfiksuota, kad dukros jau ne pirmą kartą atsisako su tėvu vykti atostogų. 2019 m. vasarą dukros taip pat atsisakė vykti atostogų su tėvu. 2022 metais tėvas vaikų nebuvo atvykęs pasiimti nei savaitei po Joninių, nei rugpjūčio 1 d., nei rudens atostogoms (visos jos numatytos teismo sprendime). Dukros atitinkamai reaguoja į tokį tėvo elgesį. Mergaitės atostogų metu nori leisti laiką namuose, susitikti su draugėmis, keliavimas į Norvegiją joms kelia įtampą ir stresą. Tačiau tėvas dukrų norų nesistengia išgirsti. Pažymėjo, kad jau antrus metus tarp suinteresuotų asmenų vyksta teisminis ginčas dėl vyriausiosios dukters G. D. gyvenamosios vietos pakeitimo, tėvas dukrą atskyrė nuo motinos ir seserų, išsivežė į Norvegiją. Konfliktinė situacija ir nuolatiniai D. K. skundai, dėl ko mergaitėms tenka nuolat lankytis vaikų teisių apsaugos įstaigose, vargina dukras skatina atsitraukimą nuo šios situacijos ir nenorą bendrauti su tėvu. A. L. teigia neatlikusi jokių tyčinių veiksmų, kuriais trukdytų ar ribotų tėvo ir dukterų bendravimą. Ji buvo pasirengusi perduoti vaikus tėvui, tačiau mergaitės yra jau pakankamai brandžios ir sugeba aiškiai išreikšti savo nuomonę. Nors teismo nutartimi buvo nustatyta tėvo bendravimo su dukromis žiemos atostogų metu tvarka, tačiau, vykdant teismo procesinius sprendimus, būtina atsižvelgti ne tik į besąlygišką ir formalų jų laikymąsi, bet ir į vaiko interesus bei gerovę, į tam tikras išimtines aplinkybes. Tėvas, siekdamas abipusio ir nuoširdaus bendravimo su dukromis, neturi savo interesų priešpastatyti vaiko interesams, nes jis reikalauja bendravimo su jomis, kai tas bendravimas dėl tam tikrų aplinkybių yra komplikuotas. Pačios dukros atsisakė su juo vykti į Norvegiją, tuo tarpu jokių aplinkybių, kad skolininkė būtų neleidusi tėvui bendrauti su dukterimis, nenustatyta. Vykdant teismo sprendimą, atsižvelgiama ir į vaiko nuomonę, jei vaikas gali ją pareikšti. Šiuo atveju skolininkė jokiais veiksmai neribojo tėvo teisės bendrauti ir vykti atostogų su dukromis, tačiau net ir paragintos dukros atsisakė vykti su tėvu. Toks dukrų atsisakymas vykti su tėvu yra sąlygotas ne motinos aktyvių veiksmų, nukreiptų ribojant mergaičių bendravimą su tėvu, bet dėl kitų priežasčių, tarp kurių ir užsitęsusi konfliktinė tarpusavio situacija, kuri yra žalinga psichologinei vaikų gerovei. Įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatyta aiški ir nedviprasmiška tėvo ir dukrų bendravimo tvarka žiemos atostogų metu, tačiau šioje situacijoje yra problematiška vykdyti teismo nutartį, nes pačios mergaitės atsisako vykti su tėčiu. Ši situacija yra žinoma ir Tarnybos specialistams, tačiau nebuvo imtasi priemonių susidariusiai situacijai išspręsti.

13. Taip pat skolininkė nurodo, jog antstolio akte nurodoma, kad 2023 m. sausio 4 d. A. L. buvo siųstas raginimas įvykdyti sprendimą, tačiau nesuprantama, kaip ji turėjo tuo metu įvykdyti sprendimą, kai D. K. buvo išvykęs į Norvegiją ir jo net nebuvo Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia turi būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), šiuo atveju A. L. teismo nutartimi nebuvo nustatyta atlikti jokius aktyvius veiksmus, pavyzdžiui, pristatyti dukras D. K. ar pan. Tokie veiksmai, t. y. atvykti pasiimti dukras buvo nustatyti D. K.. Antstoliui atsiuntus raginimą vykdyti sprendimą, išieškotojas dukrų nebuvo atvykęs pasiimti, todėl net teoriškai skolininkė neturėjo jokios galimybės tuo metu vykdyti teismo nutartį.

14. Taip pat skolininkė atkreipia dėmesį, kad antstolis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą surašė ir ji perdavė teismui remdamasis išieškotojo pateiktais paaiškinimai ir informacija, taigi realiai objektyvios aplinkybės nebuvo tirto ir vertintos.

15. Skolininkės vertinimu, tais atvejais, kai tėvai sąmoningai piktnaudžiauja savo teisėmis, atsakomybę taikyti būtina, tačiau šiuo atveju A. L. jokiais veiksmais ar neveikimu tyčia neribojo ir netrukdė D. K. bendravimo su dukromis, netrukdė vykdyti teismo nutartį. A. L. elgesyje nėra jokių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes.

16. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į visą Tarnybos turimą informaciją apie šeimą, šiuo konkrečiu atveju, galimai teismo sprendimo nesilaiko ir kooperavimosi pareigos nevykdo abu tėvai, todėl bausti tik motiną galimai nebūtų proporcinga.

17. Tarnyba informavo, kad tėvai iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukti į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, bet Tarnybai yra žinomi dėl tarpusavio nesutarimų ir konfliktinių santykių, sprendžiant klausimus dėl dukterų. Konfliktiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio ir besitęsiantys gan ilgai, šiuo metu G. D. su tėvu gyvena Norvegijoje, todėl šiai dienai pagrindiniai nesutarimai tarp skolininkės ir išieškotojo kyla dėl tėvo ir E., M. bendravimo.

18. Tarnyba pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio 31 d. Skyriuje buvo gautas išieškotojo pranešimas, kuriame nurodoma, jog skolininkė neleidžia susitikti su dukterimis, nors pagal nustatytą bendravimo tvarką mergaitės turėtų laiką praleisti su tėvu. Po šio pranešimo Skyriuje buvo gauti dar 5 pranešimai, kuriuose pateikiama informacija dėl negalėjimo bendrauti su dukterimis. Visų pranešimų nagrinėjimas apjungtas į vieną, tačiau išvados pateikimo metu dėl didelės dokumentų apimties nėra iki galo atliktas mergaičių situacijos vertinimas.

19. Tarnyba pažymėjo, kad su nepilnametėmis E. ir M. bendrauta 2023 m. vasario 9 d. Skyriuje, atstovams pagal įstatymą nedalyvaujant. Abi bendravo noriai, buvo geros nuotaikos, M. pasakodama dažnai žvilgčiodavo į sesę E.. E. nurodė, kad vieną kartą ji sakė tėčiui, kad nenori su juo susitikti, bet jis vis tiek atvažiavo, tikriausiai dėl M.. E. papasakojo, kad jai labiau patinka su mama Lietuvoje, namuose, Lietuvoje pasilikti su tėčiu kad ir kelias dienas nenori, santykyje su tėčiu keisti nieko nenori. E. susirašinėja su tėčiu po mokyklos, pasiskambina. Sako, kad jai taip ir užtenka. Mano, kad užtektų susitikti kartą per kelis mėnesius. E. žino, kad rytoj tėtis turi atskristi, ji susitiks su juo vienai dienai. M. sako, kad po susitikimo su tėčiu liks su nakvyne pas jį, bet žino, kad tėtis nori jas į Klaipėdą išsivežti, o ji ten nelabai norinti. Apie tai su tėčiu nei ji, nei sesuo nekalbėjo. Nurodo, kad pasikeisti santykyje niekas negali, tam jog norėtų su tėčiu būti daugiau, joms tiek užtenka. M. pasakoja, kad kai Skype kalbasi su tėčiu, kalba be vaizdo, bet tėtis visada būna su vaizdu. E. bendrauja Messenger, ir su vaizdu, ir be vaizdo, įvairiai. E. sako, kad tėtis rašo kas dieną, mano, jog jis nori palaikyti ryšį. M. tėtį užblokavo telefone, kad tėtis jai negalėtų paskambinti. Užblokavo, nes buvo įvykis, kai tėtis buvo atvažiavęs, o ji nenorėjo su juo vykti. Sako, kad ji supyko ant tėčio. M. žino ir gali įvardinti dienas, kada jos ir tėčio bendravimo laikas, kada jai suplanuotos rusų kalbos pamokos, sako, jei laikas pasikeičia, mama apie tai pasako. E. nurodo, kad tėtis nieko apie mamą neklausia, E. nieko ir pati nepasakoja. M. sako, kad tėtis pokalbiuose Skype kartais kaltina mamą, kad mama kažkur šalia stovi ir klauso jų pokalbio, vaikas sako, kad tai ją erzina, kartais ji pakelia balsą aiškindama tėčiui, kad mama niekada neklauso, kaip jie kalbasi. Nurodo, kad mama po pokalbio su tėčiu nei vienos iš jų neklausia, apie ką jos kalbėjusios su tėčiu, kartais mergaitės pačios jai papasakoja kažką apie tėvą, mama išklauso, bet nekomentuoja. E. nurodo, kad tėtis kartais pykdo ją, jei per dažnai ir per daug rašo jai trumpąsias žinutes ir skambinėja, mergaitė kartais ir neatsiliepia ir neatrašo, įvardina jam, kad būna užsiėmusi. E. įvardino, kad viso savaitgalio su tėčiu praleisti nenori, nes vieną dieną iš savaitgalio yra susitarusi, kad susitiks su drauge ir kažką su ja veiks. E. sako, kad būna, kad kalbėdama su tėčiu susipyksta, jei jis pasako kažką, kas ją įžeidžia. Įvardinti negali, nes būna labai retai. Abi nurodo, kad su motina nesipyksta, nebent diskutuoja jei M. nenori daryti namų darbų. Sako, kad su tėvais labai piktai nesiginčija, nesipyksta, labiau susipyksta tarpusavyje kaip seserys. Abi patikina, kad motinos sutuoktinis R. yra draugiškas, nesikiša į jų reikalus, santykiai geri, įvardina jį kaip ramiausią žmogų šeimoje. Sako, kad apie teismą namuose visiškai nesišneka, bet E. pažymi, kad galbūt vasaros ir žiemos atostogų metu norėtų išskristi pas tėtį, o šiaip susitikti norėtų kartą ar du į mėnesį ir neprieštarautų su nakvyne, bet rytoj nakvoti nenori, nes nori susitikti su drauge. M. išskristi pas tėtį į Norvegiją norėtų kartą per du ar tris mėnesius, o Lietuvoje nori, kad būtų kaip anksčiau – du savaitgalius per mėnesį, nes tada galėtų ir su D. pasimatyti. Šiuo metu su seserimi D. bendrauja per programėlę „Messenger“, viena kitai paskambina. E. įvardina, kad sausio mėnesį norėjo specialistams pasakyti, kad nenori pas tėtį važiuoti, apie tai sakė ir tėčiui. E. galiausiai įvardina, kad jei tėtis imtų rašyti kartą per dvi savaites – būtų baisu.

20. Tarnybos vertinimu, iš mergaičių nuomonių galima daryti išvadą, jog būtent jos prisitaiko prie esamos situacijos, aiškiai įvardija, kas patinka, ko tikisi ir kas nuvilia santykyje su tėvais. Tarnybos vertinimu, pirmiausia tėvams reikia suvokti, jog mergaitės keičiasi, šiuo metu nepilnametėms paauglystės etapas, atsiranda kiti interesai ir reikia atrasti naują santykį su dukterimis, suprasti, jog mergaitės auga, keičiasi ir gebėti pereiti prie kitokio bendravimo, kuriame būtų mažiau kategoriškumo, kontroliavimo, o daugiau konstruktyvumo, rūpestingumo ir supratingumo mergaičių atžvilgiu.

21. Tarnyba informavo, kad šeimai nuo 2021 metų taikomas atvejo vadybos procesas, kuris koordinuojamas BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centre. Paskutinis atvejo vadybos posėdis vyko 2022 m. rugpjūčio 12 d.

22. Dėl pareikšti reikalavimo, Tarnyba, remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodo, jog bendravimo su vaiku tvarkos užtikrinimas neturėtų būti skatinamas baudinėmis sankcijomis, tačiau tokiais atvejais, kai nėra kitų svertų užtikrinti teisės normos laikymosi ar teismo sprendimo (įpareigojimo) vykdymo, lieka būdas užtikrinti sprendimo vykdymą vadovaujantis CPK įtvirtinta teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo tvarka. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą.

23. Papildomai Tarnyba informavo, kad Skyrius 2023 m. balandžio 21 d. atliko E. K. ir M. K. situacijų vertinimus, vaiko teisių pažeidimų nenustatė.

24. Pareiškėjas antstolis Robertas Vasiliauskas teismo posėdyje nedalyvavo.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. K. (išieškotojas) nurodė, jog su buvusia sutuoktine turi 3 dukras. 2021 m. pavasarį vyriausioji dukra išreiškė norą gyventi su juo dėl ankstesnėje gyvenamojoje vietoje patirto streso. Kitos dukros liko pas skolininkę. Išieškotojo teigimu, skolininkė jau 2 metus neišleidžia dukrų į Norvegiją, neperduoda jų dokumentų. Atkreipė dėmesį, jog 2022 m. lapkričio 29 d. Tarnybos specialistai apklausė vaikus, vaikai išreiškė norą praleisti atostogas su tėvu. Pagal galiojusią tvarką, jis turėjo prieš 7 dienas įspėti motiną, kad ketina išvežti vaikus į Norvegiją, tačiau nagrinėjamoje situacijoje jis 2022 m. lapkričio 30 d. parašė skolininkei laišką, kad leistų išvežti dukras. Atsakymo negavo. 2022 m. gruodžio 15 d. parašė dar kartą, išsiuntė bilietus, tačiau vėl negavo atsakymo. 2022 m. gruodžio 17 d. parašė laišką atvejo vadybininkui, kad negali susisiekti su dukromis. Pasak išieškotojo, paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 15 d. bendraujant su M., ji labai kosėjo, nėjo į mokyklą savaitę, bet skolininkė jos nevedė pas gydytojus. Taip pat Tarnybos prašė paklausti skolininkės, ar negali išleisti mergaičių atostogoms. 2022 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą, 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas iš dalies, buvo leista pasiimti vaikus 2022 m. gruodžio 31 d. ir grąžinti 2023 m. sausio 7 d., pasiimant iš gyvenamosios vietos bei grąžinant į gyvenamąją vietą.

26. Išieškotojo teigimu, jis susitarė su kaimynu, kad šis pažiūrėtų G., kol jis pasiims kitas dukras, kadangi G. dar tęsėsi mokslai.

27. Skolininkės elektroninį laišką, kad dukros nevyks su juo, perskaitė tik jau atvykęs į Lietuvą, nors iki tol bendraudamos su tėvu jos teigė, kad nori susitikti. 2022 m. gruodžio 31 d. atvykus prie namų, paskambino į duris, niekas neatidarė, skolininkės telefonas buvo išjungtas. Parašė keletą pranešimų, tačiau ji neatsakė. Tuo metu vyresnioji dukra paskambino M., kuri pasakė, kad dar miega. Mergaitės neišėjo, vėliau telefono niekas nebekėlė nei jam, nei vyresniajai dukrai. Tuomet iškvietė policiją, kuri užfiksavo vaikų neperdavimą.

28. Iš Lietuvos išvyko 2022 m. gruodžio 31 d. 16.20 val., tačiau buvo pasirengęs bet kada atvykti dėl dukrų.

29. Išieškotojas paaiškino, kad nors motina teigia, kad dukros su juo bendrauti nenori, tačiau jam pačios dukros teigia norinčios bendrauti. Šiuo metu derina vasaros atostogas, bet dukterų noras vėl keičiasi, kad jos nori atostogauti Lietuvoje. Pasak išieškotojo, 2021 metais Norvegijoje dukros praleido labai daug laiko – skolininkė buvo leidusi net kelis mėnesius dukroms gyventi ten. Tačiau vėliau dėl jam nežinomų priežasčių mergaičių nuomonė pasikeitė. Pasak išieškotojo, incidentų Norvegijoje nepasitaikė – keliavo, bendravo, lankė muziejus, atvažiavo močiutė iš Rusijos, pusseserė, draugės iš Lietuvos. Iki 2022 m. gruodžio 30 d. dukros norėjo su juo praleisti laiką, po to staiga persigalvojo. Mano, kad tai nulemta motinos įtakos.

30. Dėl 2022 m. lapkričio 28 d. vaiko nuomonės išieškotojas paaiškino, kad lapkričio mėnesį E. nenorėjo skristi į Norvegiją, nes per trumpos atostogos, tačiau kovo 18 d. mama ją buvo 2 dienoms išsivežusi į Angliją.

31. Išieškotojas atkreipia dėmesį, kad vyresniajai dukrai prireikė gydymo dėl motinos žiauraus elgesio, be to, yra išvados, kad motina galimai darė psichologinį spaudimą, vaikai netgi galimai patyrė smurtą. Skolininkei yra skirtos kelios baudos už sprendimų nevykdymą, be to, tuose sprendimuose nurodoma, kad A. L. galimai daro įtaką vaikams. Kitoje byloje yra nutarta apklausti dukras per psichologą, nes vaikų nuomonė priklauso nuo motinos. Išieškotojo nuomone, motina jam keršija dėl vyresniosios dukters noro gyventi su juo. Atkreipia dėmesį, kad pas skolininkę į namus norėjo atvykti socialinė darbuotoja, tačiau nepavyko.

32. Taip pat paaiškino, jog ankstesniais metais yra buvę situacijų, kai skolininkė neperdavė dukrų dokumentų, todėl teko su vyresniąja dukterimi 8 mėnesius pasilikti Lietuvoje, kol teismas nepriėmė nutarties dėl dokumentų perdavimo.

33. Pasak išieškotojo, tokia pati situacija buvo 2019 metų rugpjūtį, kai skolininkės sutuoktinis trenkė M. į pilvą, po ko motina vaikų nenorėjo perduoti atostogoms.

34. Taip pat išieškotojas paaiškino, kad iki 2022 m. gruodžio 31 d. su dukromis buvo susitikęs birželį. Bandė susitikti per rudens atostogas, bet mama nepatvirtino, kad išleis. Atkreipia dėmesį, kad kitoje byloje priešieškiniu motina siekia bendravimo tvarkos sumažinimo.

Atsiliepimas

35. Suinteresuotas asmuo A. L. (skolininkė) teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog su išieškotoju bylinėjasi jau 10 metų, yra pavargusi. Pabrėžė 2 aspektus, t. y. vaikai ir jų tarpusavio santykiai bei pačių vaikų valia.

36. Pasak skolininkės, 2021 metų pavasarį (besibaigiant pandemijai) įvyko incidentas, vyresnioji dukra išėjo gyventi pas tėvą. 2022 metų pavasarį (skolininkė neturėjo galimybės matytis su dukra) pamatė dukrą baisios būklės (anoreksija), po ko išieškotojas dukrą skubiai išsivežė į Norvegiją. Mažesniosios dukros buvo sukrėstos.

37. Taip pat, pasak skolininkės, dukra E. manė, kad turi artimą santykį su vyresniąja dukra, jos turėjo intymų pokalbį tarpusavyje, tačiau tėvas tą pokalbį perdavė Tarnybai.

38. Skolininkės teigimu, mergaitės nesupranta, kodėl jos negali matytis su G. D..

39. Pasak skolininkės, tėvas dukrų nelankė 7 mėnesius (iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Mergaitėms kilo daug klausimų, pyktis tėvui. Skolininkės nuomone, tai buvo normali mergaičių reakcija. Pasak skolininkės, E. aiškiai deklaravo tėvui, kad jokių atostogų su juo nevažiuos. M. dar abejojo, nes tikėjosi pamatyti G. D., tačiau supratusi, kad jos pamatyti Lietuvoje negalės, nusiminė, be to, labai pergyveno, kad sesuo tokia liesa. M. suprato, kur tėtis melavo, nuslėpė sesers situaciją. Ji pergyveno, kad mamai bus blogai, jei ji nevažiuos, bet skolininkė leido jai laisvai rinktis.

40. Skolininkė paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 30 d. turėjo sunkų pokalbį su dukterimis. Tą dieną jau buvo aišku, kad E. tikrai nesusitiks su tėvu, o vėliau atsisakė ir M..

41. Skolininkės nuomone, tėvo reakcijos neadekvačios (kviečia policiją ir pan.), traumuojančios vaikus. 2023 m. sausį turbūt buvo pirmas kartas, kuomet ji pati vaikus nuvedė apklausai į Tarnybą. Tuomet mergaitės buvo apklaustos ne tik dėl įvykio, bet ir bendrai apie situaciją, santykius. Skolininkės teigimu, psichologinio smurto nebuvo, nėra įrodyta. Atkreipė dėmesį, kad per metus tėvas pas dukras atvyko 3 kartus, be to, dukras slegia nežinomybė dėl sesers.

42. Skolininkės teigimu, ji visuomet skatina, netrukdo, niekad apie tėvą blogai nekalba, nenuteikinėja. Tuo tarpu tėvas savo bendravimo teise naudojosi aktyviai tik iki incidento, po kurio jo bendravimas nutrūko. Dėl to mergaitės pačios pasidarė išvadas. Pasak skolininkės, ji geranoriškai nukrypdavo nuo tvarkos, atsakinėja į visus tėvo laiškus, komunikuoja. Dėl dukters atsisakymo važiuoti informavo iškart po sužinojimo. Papildomai paaiškino, kad telefone išieškotoją yra užblokavusi, žinučių neatrašinėja, bendrauja tik elektroniniais laiškais, kadangi negali pakęsti jo psichologinio smurto. Be to, tėvas pats tiesiogiai bendrauja su dukromis.

43. Skolininkė paaiškino, kad nuo 2021 m. liepos turėjo atvejo vadybininką, buvo socialinių tarnybų priežiūroje. Atvejo vadybininkas nepastebėjo kažkokio psichologinio smurto iš jos pusės. Mergaitės turėjo psichologinę pagalbą, lankėsi pas psichologą ir poliklinikoje, be to, pati skolininkė baigė pozityvios tėvystės kursus. Skolininkės teigimu, psichologai yra akcentavę, kad svarbu girdėti vaiko nuomonę. Tarnybos specialistams vaikai paneigė, kad motina kalbėtų apie tėvą blogai.

44. Pasak skolininkės, po 2022 m. gruodžio 31 d. Tarnyboje buvo gauti 7 tėvo skundai dėl netinkamo motinos elgesio.

45. Taip pat skolininkė paaiškino, kad namų skambutis yra pajungtas kartu su apšvietimu. Nakčiai jį atjungia, kad neįsijunginėtų šviesa, nes dukrai trukdo miegoti.

46. Apie teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei buvo žinoma, jos nenustebino, kadangi taip ir buvo sutarę su tėvu. Taip pat nurodė, jog yra bausta 4 kartus iš 140 išieškotojo skundų, 1 kartą – už tai, kad dukra neprisijungė prie rusų kalbos pamokos.

47. Skolininkės atstovė papildė, jog antstolio 2023 m. sausio 4 d. akto įvykdyti skolininkė objektyviai negalėjo, kadangi tuo metu tėvo nebuvo Lietuvoje. Nėra įrodyta, kad skolininkė įvykdė kažkokius neteisėtus veiksmus. Aplinkybė, kad tėvas 2022 m. gruodžio 31 d. atvyko su dovanomis, rodo, kad tėvas žinojo, jog dukros su juo nevyks. Skolininkė nėra atsakinga dėl kitų nuo jos nepriklausančių priežasčių. Santykiai tarp šalių ypatingai konfliktiški, situacija labai sudėtinga, viena dukra negrįžta į Lietuvą. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos išvadoje nurodyta, kad mama nepažeidė vaikų interesų, be to, G. D., gyvendama su motina Lietuvoje, tokių problemų neturėjo.

48. Atkreipė dėmesį, kad mergaitėms yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų, jos jau geba reikšti savo nuomonę. Tėvas remiasi jų nuomone tada, kai jam ji tinka, tačiau laiko manipuliavimu, kai nepatinka. Tarnybos medžiagoje užfiksuota, kad mergaitės 2022 m. rugpjūtį, lapkritį atsisakė vykti su tėvu. Išieškotojas nutyli, kad su mergaitėmis neaptarinėjo vykimo būtent į Norvegiją klausimo. Tuo tarpu išieškotojo teiginius dėl motinos kerštavimo paneigia 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties turinys. Be to, Tarnyba nesutiko su bauda, nurodė, kad abi šalys pažeidinėja nutartį. 2022 m. gruodžio 31 d. įvyko eilinis išieškotojo spektaklis, prieštaraujantis vaikų interesams. Mergaitės nuolat apklausiamos Tarnyboje, teisme. Tėvo sukeliamos situacijos gąsdina vaikus, vaikai bėga nuo jo. Norvegija dukroms asocijuojasi su siaubu, nes ten „įkalinta“ vyriausioji dukra. Atstovės teigimu, skolininkė padarė viską, kas įmanoma, siekdama užtikrinti maksimalų tėvo bendravimą su vaikais. Dėl tėvo reto bendravimo nutolęs dukrų ryšys nulėmė jų nenorą vykti į Norvegiją.

49. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

50. CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, vykdymas pasižymi tam tikra specifika, kurią lemią tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami tikslai. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.

51. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

52. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1502-930/2022, ieškovo D. K. prašymą tenkino iš dalies ir nustatė kad atsakovas D. K. 2022 – 2023 m. vaikų žiemos atostogų metu bendrauja su nepilnametėmis dukterimis E. K. ir M. K., paimdamas jas iš gyvenamosios vietos 2022 m. gruodžio 31 d., 10 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą 2023 m. sausio 7 d., 21.30 val., nekeičiant kitų 2014 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2090-653/2014 nustatytų ieškovo bendravimo su dukromis atostogų metu sąlygų.

53. Taip pat iš suinteresuoto asmens (išieškotojo) D. K. pateiktų dokumentų, paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog išieškotojas nutartyje nurodytą dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 31 d., apie 10.00 val. atvyko prie skolininkės namų pasiimti dukterų bendravimui atostogoms, tačiau su dukromis pasimatyti nepavyko, jų išsivežti atostogoms negalėjo. Išieškotojas paaiškino, kad skambutis neveikė, su skolininke susisiekti taip pat nepavyko, dukros neišėjo netgi pasimatyti su tėvu.

54. Teismo posėdžių metu skolininkė siekė įrodyti, jog dukrų ir tėvo bendravimas neįvyko dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių: 1) skolininkė neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad sutrukdytų tėvui pasimatyti su dukromis; 2) dukros pačios nenorėjo vykti su tėvu atostogauti į Norvegiją, o tą nulėmė paties tėvo ankstesnis elgesys (neatvykimas ilgą laiką pasimatyti su jomis); 3) dukros yra pakankamai brandžios, kad galėtų išreikšti savo nuomonę.

55. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, su skolininkės išdėstyta pozicija nesutinka.

56. Visų pirma, skolininkė savo kaltės nebuvimą akcentuoja aktyvių veiksmų neatlikimu, netrukdymu tėvui susitikti su dukterimis.

57. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

58. Nagrinėjamu atveju skolininkė teigia neatlikusi aktyvių veiksmų, kurie kliudytų tėvui bendrauti su dukromis pagal 2022 m. gruodžio 29 d. teismo nutartį. Kita vertus, iš byloje išieškotojo pateiktų įrodymų, pačios skolininkės ir išieškotojo paaiškinimų matyti, jog nutartyje numatytu laiku, 2022 m. gruodžio 31 d., 10 val. išieškotojui atvykus prie skolininkės namų, neveikė skambutis, skolininkės telefone išieškotojas užblokuotas, t. y. tėvas negalėjo jokiais būdais susisiekti su skolininke dėl dukrų pasiėmimo. Nors skolininkė nurodė, kad skambutį išjungia nakčiai, kad netrukdytų dukrai naktį miegoti, nes jis pajungtas kartu su apšvietimu, pažymėtina, kad išieškotojas atvyko 2023 m. gruodžio 31 d. ryte, kai jau buvo šviesu. Tuo tarpu jokių aktyvių skolininkės veiksmų, siekiant įgyvendinti nutartyje nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nebuvo atlikta, t. y. nei įjungtas skambutis, jei atsakoma į išieškotojo žinutes, nei dukros suruoštos bent susitikimui su tėvu (M. apskritai tuo metu dar miegojo, nekalbant apie daiktų nesuruošimą atostogoms). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame nurodomos aplinkybės, kad „pranešėjas atvyko pasiimti savo dviejų dukrų, tačiau motina A. L. atsisako jas išleisti, neleidžia pasimatyti“. Taip pat nurodoma, jog smurto nebuvo, buvo žodinis konfliktas tarp vyro ir žmonos (t. 3, b. l. 48).

59. Taip pat skolininkė, grįsdama savo atsakomybės dėl bendravimo tvarkos nevykdymo nebuvimą, nurodė, jog pačios dukros atsisakė susitikti su tėvu. Pasak skolininkės dukros nenorėjo su tėvu vykti į Norvegiją. Be to, skolininkė nurodo, jog dukros jau pakankamai brandžios, kad galėtų išreikšti savo nuomonę.

60. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – nuspręsti bendrauti ar atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Šios nutarties priėmimo metu šalių dukroms yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų (ginčui aktualiu metu joms buvo atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų). Teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikai (ypatingai (duomenys neskelbtini) metų) dar nelaikytini pakankamai brandžiais, kad galėtų priimti savarankiškus sprendimus, susijusius su bendravimu ar nebendravimu su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina).

61. Taip pat pabrėžtina, kad dukrų nuomonė apie atostogavimą ar neatostogavimą, susitikimą ar nesusitikimą su tėvu visų pirma nėra kategoriška (mieliau atostogautų Lietuvoje, geriau tėtis atskristų, tačiau nenurodoma kategoriškai, kad į Norvegiją vykti atsisako ir pan.), be to, ta nuomonė yra kintanti (pvz., 2022 m. lapkričio 28 d. E. nurodė, kad jei tėtis atskristų į Lietuvą, ji su juo susitiktų, pabendrautų (t. 3, b. l. 25); M. nurodė, kad lapkričio mėnesį ji gal ir būtų skridusi į Norvegiją, tačiau taip ir nesuprato, ar tėvai tarpusavyje dėl šios keliones susitarė. Be to, jos žiniomis, mama ne visada skaito tėčio laiškus. Taip pat mergaitė nurodė, kad geriau tėtis būtų atskridęs į Lietuvą ir pabūtų kelias dienas, tada jie galėtų praleisti kartu laiką (t. 3, b. l. 38); 2022 m. gruodžio 22 d. susirašinėdama su tėvu E. nurodo mylinti [tėvą] (t. 1, b. l. 112); taip pat susirašinėdama su tėvu, E. nurodo ne tik mylinti tėvą, bet ir negalinti su juo kalbėti, nes mama yra namuose (t. 4, b. l. 84); tuo tarpu 2023 m. vasario 9 d. E. nurodė, kad Lietuvoje pasilikti su tėčiu kad ir kelias dienas nenori <...>. E. susirašinėja su tėčiu po mokyklos, pasiskambina, jai taip ir užtenka. <...> viso savaitgalio su tėčiu praleisti nenori, nes vieną dieną iš savaitgalio yra susitarusi, kad susitiks su drauge ir kažką su ja veiks. Taip pat nurodo, jog galbūt vasaros ir žiemos atostogų metu norėtų išskristi pas tėtį, o šiaip susitikti norėtų kartą ar du į mėnesį ir neprieštarautų su nakvyne. Taip pat nurodė, kad sausio mėnesį norėjo specialistams pasakyti, kad nenori pas tėtį važiuoti, apie tai sakė ir tėčiui. Jei tėtis imtų rašyti kartą per dvi savaites, būtų baisu (t. 5, b. l. 126-127); M. 2023 m. vasario 9 d. nurodė, kad nenorėtų būti su tėčiu daugiau, joms tiek užtenka. M. tėtį užblokavo telefone, kad tėtis jai negalėtų paskambinti, kol ji pati tėtį atblokuos, užblokavo gal prieš mėnesį, ar prieš mėnesį su puse. Užblokavo, nes buvo įvykis, kai tėtis buvo atvažiavęs, o ji nenorėjo su juo vykti. M. išskristi pas tėtį į Norvegiją norėtų kartą per du ar tris mėnesius, o Lietuvoje nori kad būtų kaip anksčiau – du savaitgalius per mėnesį (t. 5, b. l. 153-154) ir pan.).

62. Aptarti dukterų paaiškinimai rodo, kad dukros jos nėra kategoriškai nusistatę prieš bendravimą, susitikimus su tėvu ir netgi prieš vykimą atostogoms į Norvegiją (nors teismo posėdžio metu skolininkė teigė, jog dukros nenori vykti būtent į Norvegiją dėl joms kylančių neigiamų prisiminimų). Taip pat tai leidžia manyti, kad dukterų nuomonė galimai kinta priklausomai nuo tuo metu susiklosčiusių aplinkybių (pvz., noras susitikti su drauge), tačiau akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikų poziciją tokiais atvejais galima pakeisti įdedant aktyvias pastangas (pvz., kartu gyvenančiam tėvui (motinai) pasiūlant susitikimą su drauge perkelti į savaitgalį, kai nesuplanuotas susitikimas su tėvu). Tuo tarpu 2022 m. gruodžio 31 d. dukros netgi neišėjo į lauką, kad galėtų pasimatyti su tėvu.

63. Šios bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo abiejų tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

64. Taip pat teikdama paaiškinimus, skolininkė nurodė, jog dukros su tėvu bendrauti nenorėjo dėl jo paties veiksmų, t. y. ilgo nesimatymo laikotarpio, vyresniosios dukters išvykimo gyventi į Norvegiją.

65. Teismo vertinimu, šios skolininkės nurodytos aplinkybės visų pirma nėra reikšmingos, sprendžiant būtent dėl skolininkės atsakomybės už teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymą (šioje byloje nėra sprendžiamas išieškotojo atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą klausimas). Kita vertus, dukros, nei bendraudamos su tėvu, nei su Tarnybos specialistais, niekada neužsiminė apie tai, kad pyktų ant tėvo būtent už ilgą nesimatymo laikotarpį. Tačiau dukros yra paminėję, kad už kai kuriuos dalykus ant tėvo supyksta, pvz., kai šis nurodo, kad mama klausosi, nors jos nėra šalia, arba kad tėtis atvyksta, kai mergaitė būna nurodžiusi, kad to nenori ir pan., kas rodo, kad mergaitės pakankamai atvirai Tarnybos darbuotojams išsako aplinkybes, kurios kelia jų nepasitenkinimą.

66. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismui nekyla abejonių, jog 2022 m. gruodžio 31 d. – 2023 m. sausio 7 d. skolininkė nevykdė 2022 m. gruodžio 29 d. teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, nesant tam objektyvių, nuo skolininkės valios nepriklausančių priežasčių. Vien ta aplinkybė, kad išieškotojas 2022 m. gruodžio 31 d. išskrido iš Lietuvos ir po tos datos Lietuvoje nebuvo, nešalina skolininkės atsakomybės už teismo procesinio sprendimo nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia klausimą dėl baudos skolininkei skyrimo.

Dėl skirtinos baudos dydžio

67. Jeigu yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo nustatytos formos aktą ir teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys). Už Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui A. L. baudą už nutarties nevykdymą.

68. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis). Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 44 punktas).

69. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia į apriboto bendravimo trukmę (tėvui buvo apribotas bendravimas su dukterimis žiemos atostogų laikotarpiu), į tai, kad atostogų laikotarpis yra pasibaigęs ir jo sugrąžinti galimybės nėra, taip pat atsižvelgtina į tai, kad skolininkė jau buvo bausta už teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymą.

70. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įstatyme įtvirtintą už vieną dieną skirtinos baudos dydį, vertina, jog vien įspėjimo paskyrimas šiuo atveju neatgrasys skolininkės nuo teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymo, todėl skiria skolininkei vienkartinę 150 Eur dydžio baudą valstybės naudai (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) A. L. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72. Pagal CPK 593 straipsnį teisme nagrinėjami pareiškimai <...> dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kiti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių taikymo skolininkui nevykdant teismo sprendimo. Antstolio prašymas šioje byloje buvo pareikštas CPK LVII skyriaus, kuris reglamentuoja vykdymo procesą CPK 771 straipsnyje numatyta tvarka. Kadangi nei minėtas straipsnis, nei kitos CPK LVII skyriaus nuostatos atskirai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ar paskirstymo tokio pobūdžio bylose taikytinas CPK XLI skyrius dėl vykdymo proceso bendrųjų nuostatų, kurio CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, jog nagrinėjant pareiškimus <...> baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1294-340/2020).

73. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdymo procese teismui pateikė pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, todėl taikytina CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostata, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos, nes suinteresuoto asmens A. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos patenka į CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalies reglamentavimą.

74. Kita vertus, šia teismo nutartimi skolininkei skirta bauda. Taigi, darytina išvada, kad antstolis į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo kreipėsi pagrįstai. Todėl, netgi remiantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuojančiomis nuostatomis, nebūtų pagrindo priteisti išlaidų skolininko, nevykdžiusio teismo sprendimo, naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1502-930/2022 dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą, priteisiant ją valstybei.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 288601650) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 6800. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė