- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-242-775/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Edita Šliumpienė, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- R. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Simonos Dementavičienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui D. V. dėl kelio servitutų nustatymo ir atsakovo D. V. priešieškinį ieškovui R. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. K., D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Neto logistika“, uždaroji akcinė bendrovė „Romversa“, uždaroji akcinė bendrovė „Isma“ ir mažoji bendrija „Uostata“, dėl nuosavybės teisės į vidaus kelius pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. M. (toliau – ieškovas) prašė nustatyti atsakovo D. V. (toliau – atsakovas) nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) neterminuotus ir neatlygintinus kelio servitutus, suteikiančius teisę eiti, važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakarų valda“ 2023 m. gegužės 18 d. parengtus servituto planus, t. y.:
1.1. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 1323 kv. m. ploto kelio servitutą, kuris tarnauja ieškovui nuosavybės teise priklausančiam vidaus keliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kai vidaus kelias yra įrengtas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,7684 ha) dalyje;
1.2. žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nustatyti 231 kv. m. ploto kelio servitutą, kuris tarnauja ieškovui nuosavybės teise priklausančiam vidaus keliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kai vidaus kelias yra įrengtas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,7500 ha) dalyje;
1.3. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 217 kv. m. ploto kelio servitutą, kuris tarnauja ieškovui nuosavybės teise priklausančiam vidaus keliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kai vidaus kelias yra įrengtas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,7200 ha) dalyje;
1.4. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 189 kv. m. ploto kelio servitutą, kuris tarnauja ieškovui nuosavybės teise priklausančiam vidaus keliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kai vidaus kelias yra įrengtas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,6500 ha) dalyje ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2020 m. sausio 27 d. patvirtino sutikimą (toliau – sutikimas), jog sutinka kad pagal projektą „Laikino privažiavimo kelio nuo magistralinio kelio A13 Klaipėda – Liepoja bei vidaus kelio iki (duomenys neskelbtini) sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, statybos projektas“ (toliau – projektas) būtų statomas vidaus kelias ir nustatomas servitutas. Atsakovas sutiko, kad ieškovas būtų šio objekto statytojas ir jo vardu būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, o servitutas minėtuose sklypuose bus įteisintas įrengus vidaus kelią. Ieškovas 2024 m. liepos 31 d. raštu informavo atsakovą, kad vidaus kelias pagal projektą įrengtas, todėl turi būti vykdomas abipusis šalių įsipareigojimas dėl kelio servituto įteisinimo. Atsakovas taip pat informuotas, kad kelio servitutai būtų nustatomi ne tik jo žemės sklypams, kaip tarnaujantiems daiktams, bet ir visam ieškovui nuosavybės teise priklausančiam vidaus keliui, kurį sudaro 8 kelio atkarpos, kai nustatyti kelio servitutai, tarnaus atsakovui nuosavybės teise priklausantiems 4 išvardintiems žemės sklypams, ir/ar jame esančių/būsimų statinių esamiems/būsimiems savininkams. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 22 d. neprieštaravo dėl kelio servituto nustatymo tik pilnai įrengus ir įteisinus kelią, nurodė, kad iki šios dienos vidaus kelias nėra įrengtas, t. y. neatlikti saugaus eismo organizavimo darbai (kelio ženklų ar dangos ženklinimas), nesutvarkyta aplinka, kelio užbaigimas neįregistruotas viešame registre. Tačiau minėtame sutikime nėra nurodyta, kad vidaus kelio statybos darbų užbaigimas turi būti įregistruotas viešame registre, taip pat nėra nurodyta, koks turi būti statybos baigtumo procentas. Pagal sutikime išreikštą atsakovo valią, servituto nustatymui yra reikšmingas tik kelio įrengimo faktas. Vidaus kelias įrengtas, todėl nėra kliūčių įregistruoti kelio servitutą. Ieškovas prašė nustatyti neterminuotus ir neatlygintinus kelio servitutus ne tik atsakovo žemės sklypams, kaip tarnaujantiems daiktams, bet ir siūlė ne ginčo tvarka nustatyti servitutus visam vidaus keliui, kurį sudaro 8 kelio atkarpos, kai nustatyti kelio servitutai, tarnaus atsakovui nuosavybės teise priklausantiems 4 aukščiau išvardintiems žemės sklypams kaip viešpataujantiems, ir/ar jame esančių/būsimų statinių esamiems/būsimiems savininkams, todėl nurodė, kad šiuo atveju kompensacinis mechanizmas už servitutų nustatymą netaikytinas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog jis davė ieškovui sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą įrengti laikiną privažiavimą ir vidaus kelius, einančius per atsakovui priklausančius žemės sklypus. Kelio įrengimo darbus atliko mažoji bendrija (toliau – MB) „Uostata“. Ieškovas per savo vadovaujamą bendrovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Romversa“ vykdė pirkimus iš MB „Uostata“, o darbai buvo apmokami kiekvieno žemės sklypo savininko. Atsakovas su UAB „Romversa“ 2020 m. lapkričio 1 d. pasirašė statybos rangos sutartį (toliau – rangos sutartis,) pagal kurią atsakovo naudai buvo įrenginėjamas vidaus kelias jam priklausančiuose žemės sklypuose. Tuo pačiu metu ieškovas įrenginėjo vidaus kelią tiek sau, tiek kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose. Atsakovas taip pat sudarė jungtinės veikos sutartį su UAB „Neto logistika“, kuri apmokėjo visas ieškovo pateiktas sąskaitas UAB „Romversa“ vardu už atliktus kelio įrengimo darbus. Vidaus kelias, einantis per atsakovui priklausančius žemės sklypus, priklauso ne ieškovui. Tik dalis kelio darbų, t. y. asfaltavimas, atlikti ne atsakovo jėgomis. Pagal ieškovo pateiktus Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenis vidaus kelio baigtumo procentas – 50 %, tačiau ieškovo kelio įrengimo darbų įregistravimas 50 % jo vardu nereiškia, jog likusi kelio dalis išmintinai priklausys tik vienam ieškovui. Registruojant 100 % vidaus kelio baigtumą, bus nurodyti visi kelio savininkai. Kelio baigtumo procentas – 50 %, įregistruotas todėl, kad neįvykdyti projekte numatyti kelio įrengimo darbų reikalavimai, t. y. neįrengti kelio ženklai ar dangos ženklinimas, nesutvarkyta aplinka, nėra statybos darbų užbaigimo deklaracijos ir kt. Atsakovo sutikime nurodyta, kad servitutas jam priklausančiuose žemės sklypuose bus įteistinas įrengus vidaus kelią, kadangi vidaus kelias neįrengtas, statybos darbai atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose buvo atlikti ne ieškovo lėšomis, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti servituto nustatymo. Apibendrinant atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja nustatyti servitutus, kadangi vidaus kelias jam nepriklauso nuosavybės teise, vidaus kelias atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose buvo įrenginėjamas ne už ieškovo lėšas, todėl visi vidaus kelio statytojai turi teisę registruoti nuosavybės teises į tą vidaus kelią, kuris buvo įrengtas už atitinkamo statytojo lėšas. Šiuo atveju ieškovas turi pareigą vidaus kelią, esantį atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, perduoti atsakovui. Į savo žemės sklypus ir/ar jame esančius, būsiančius statinius ieškovas gali patekti kitu keliu.
Šalies argumentai
4. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nuosavybės teises į vidaus kelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Nurodė, kad atsakovas asmenine nuosavybės teise turi keturis žemės sklypus – unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant išvystyti turimus žemės sklypus bei gauti atitinkamą naudą, jis davė sutikimą ieškovui gauti statybą leidžiantį dokumentą. Leidimas statyti naują statinį – vidaus kelią – atsakovui ir kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose ieškovui išduotas 2020 m. spalio 19 d. Pagal leidimą, 2020 m. vasario 24 d. infrastruktūros plėtojimo sutartį, sudarytą tarp savivaldybės ir ieškovo, A. Š. paruoštą statybos projektą buvo vykdomi vidaus kelio statybos darbai tiek atsakovo, tiek kituose žemės sklypuose. Kelio įrengimo darbus atliko rangovas MB „Uostata“. Ieškovas per savo vadovaujamą bendrovę UAB „Romversa“ vykdė pirkimus iš MB „Uostata“, o darbai buvo apmokami kiekvieno žemės sklypo savininko. Kaip minėta, atsakovas su UAB „Romversa“ pasirašė statybos rangos sutartį. Visos ieškovo pateiktos sąskaitos apmokėtos UAB „Neto Logistika“, su kuria atsakovas yra sudaręs jungtinės veiklos sutartį. Tokiu būdu vidaus keliai, einantys per atsakovui priklausančius žemės sklypus, buvo įrengti atsakovo lėšomis, todėl vidaus keliai priklauso atsakovui, o ne ieškovui.
6. Ieškovas nesutiko su priešieškinio reikalavimais. Nurodė, jog projekto rengimo ir derinimo stadijose atsakovas 2020 m. sausio 27 d. sutikimu patvirtino, kad, būdamas keturių žemės sklypų savininku, jis sutinka, jog pagal projektą būtų statomas vidaus kelias ir nustatomas servitutas. Atsakovas sutiko, kad ieškovas būtų šio objekto statytojas ir jo vardu būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, o servitutas išvardintuose sklypuose bus įteisintas įrengus vidaus kelią. Vidaus kelias nutiestas per aštuonis atskirus, bet tiesiogiai besiribojančius žemės sklypus. 2020 m. lapkričio 1 d. sudaryta rangos sutartis, kurios pagrindu UAB „Romversa“ atliko kelio statybos darbus. Kadangi vidaus kelias nutiestas per aštuonis žemės sklypus, turinčius atskirus unikalius numerius, vidaus kelią registruojant viešame registre kiekvienai kelio atkarpai (ruožui) buvo suteiktas atskiras unikalus numeris, tačiau vidaus kelias ((duomenys neskelbtini)) realiai yra vienas inžinerinis statinys. Vidaus kelias pradėtas projektuoti ir tiesti iš dalies kooperuojant žemės sklypų savininkų lėšas ir buvo įrengtas 50 procentų baigtumu su žvyruota danga. Tolimesnis įrengimas buvo sustabdytas dėl atsakovo piktybiškų veiksmų sistemingai perkasant ir gadinant kelio pagrindus bei galiausiai užtveriant be kokį pravažiavimą traktoriumi. Šiai dienai vidaus kelias yra galutinai įrengtas UAB „Romversa“ lėšomis, kuri veikia kartu su ieškovu sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Atsakovas prie šių vidaus kelio darbų apmokėjimo nėra prisidėjęs. Kiti žemės sklypų savininkai atliko tik dalinį finansinį įnašą. Atsakovas turi teisę neterminuotai bei neatlygintinai naudotis ieškovui priklausančiu vidaus keliu. Vidaus kelias yra visiškai įrengtas pagal privalomus projektinius sprendinius. Atsakovas nėra vidaus kelio statytojas ir tik iš dalies prisidėjo prie kelio statybos daliniu finansavimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad per atsakovo žemės sklypus einančios vidaus kelio atkarpos (ruožai) yra atskiri daiktai, kuriuos pastatė atsakovas. UAB „Romversa“ įsipareigojo už atsakovo investiciją atlikti vidaus kelio įrengimo darbus, o ne pastatyti atsakovui jo žemės sklypuose atskirus statinius – keturis vidaus kelius. Šalys nei 2020 m. sausio 27 d. sutikimu, nei 2020 m. lapkričio 1 d. rangos sutartimi nebuvo susitarę dėl nuosavybės teisių į inžinerinį statinį sukūrimo ar turimų (įgytų) nuosavybės teisių perleidimo. Be to, atsakovas nenurodo konkrečios išlaidų sumos, kurią jis patyrė vidaus kelio įrengimui ir neįrodinėja, kokia suma buvo skirta vidaus keliui įrengti. Atsakovo pateiktose 2021 m. vasario 15 d. ir 2021 m. gegužės 18 d. sąskaitose nurodyta, jog mokoma už smėlį, skaldą, ekskavatoriaus nuomą, transportavimo paslaugas, geotekstilę, drenažinius vamzdžius ir t. t., tačiau jokių duomenų, kad mokoma būtent tik už atsakovo žemės sklypuose įrenginėjamus atskirus keturis kelius atsakovas nepateikė. 2021 m. gegužės 18 d. sąskaitoje nurodyta, jog mokoma už metalo konstrukcijas, kai ši paskirtis aiškiai nėra susijusi su vidaus kelio įrengimu. Atsakovas nepateikė UAB „Romversa“ išrašytos sąskaitos Nr. 21045, kuri yra įtraukta į 2021 m. gegužės 18 d. bankinio mokėjimo paskirtį. Ši sąskaita išrašyta už kabelius, kas taip pat nėra susiję su vidaus kelio įrengimu. Atsakovas pateikė 2021 m. lapkričio 5 d. bankinį mokėjimą už sąskaitą Nr. 21/003, kuri išrašyta už komunikacijų įrengimą ir nėra susijusi su vidaus kelio įrengimu. Be to, šią sąskaitą atsakovas teikė kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7234-637/2024, prašydamas priteisti nuostolius iš UAB „Romversa“, t. y. įtraukdamas šia sąskaita sumokėtą sumą į ieškiniu reikalaujamos priteisti žalos visumą. Ieškovas pateikė teismui visus esamus finansinius dokumentus, jog po atsakovo paskutinio 2021 m. gegužės 18 d. mokėjimo, UAB „Romversa“ per 2022–2024 metus kelio pagrindų ir bortų įrengimui, asfaltavimui, kadastriniams matavimams, kelio dangos ženklinimui ir ženklams, patyrė visą eilę kaštų, prie kurių apmokėjimo atsakovas visiškai neprisidėjo. Ieškovas su UAB „Romversa“ patyrė 155 518,76 Eur išlaidų. Atsakovas hipotetiškai galėtų pretenduoti įgyti nuosavybės teises į keturias kelio atkarpas (ruožus), tik įvykdžius būtinąsias nuosavybės teisės pripažinimui sąlygas, t. y. atlyginti ieškovo partnerei UAB „Romversa“ patirtus vidaus kelio įrengimo kaštus, kurie sudaro 50 procentų visų išlaidų bei besąlygiškai įvykdyti įsipareigojimą dėl kelio servitutų nustatymo.
7. Tretieji asmenys V. K. ir D. K. ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tretieji asmenys, kaip žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai, 2020 m. sausio 27 d. išdavė ieškovui rašytinį sutikimą, kuriuo sutiko, kad ieškovas būtų vidaus kelio statytojas ir jo vardu būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nurodė, kad servitutas sklype bus įteisintas įrengus vidaus kelią. Jiems nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytas kelio servitutas (532 kv. m. dalyje), kuris tarnauja ieškovui nuosavybės teise priklausančiam vidaus keliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kai vidaus kelias yra įrengtas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje. Jie ir ieškovas sudarė žodinį susitarimą, kad ieškovo partnerė UAB „Romversa“ atliks kelio statybos rangos darbus. Atsakovo reikalavimai dėl nuosavybės pripažinimo negali būti tenkinami, nes atsakovas nėra vidaus kelio statytojas. Vidaus kelias įrengtas UAB „Romversa“ lėšomis, tretieji asmenys, UAB „Neto Logistika“ bei UAB „Isma“ tik iš dalies prisidėjo prie vidaus kelio statybos daliniu kelio pagrindų įrengimo finansavimu. Šalys nesitarė dėl nuosavybės teisių į inžinerinį statinį sukūrimą ar turimų (įgytų) nuosavybės teisių perleidimą, į nuosavybę nepretenduoja ir šiuo metu, nes kelio servitutų turinys, nustatytas pagal 2023 m. gruodžio 11 d. sudarytą notarinę servituto sutartį Nr. 13377, visa apimtimi tenkina trečiųjų asmenų teisėtą interesą naudotis vidaus keliu pagal jo tikslinę paskirtį.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo UAB „Neto Logistika“ nurodė, jog pagal jungtinės veikos sutartį su atsakovu ji apmokėjo visas ieškovo pateiktas sąskaitas, išrašytas UAB „Romversa“ vardu už atliktus nuovažos ir vidaus kelio, esančio atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, įrengimo darbus. Už nuovažos įrengimą – 4 629,94 Eur, už vidaus kelio įrengimą – 60 500 Eur, iš viso 65 129,94 Eur. Tokiu būdu už vidaus kelio atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose įrengimą sumokėta trečiojo asmens lėšomis pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir UAB „Neto Logistika“.
9. Trečiasis asmuo UAB „Romversa“ ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, jog ji su ieškovu sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalyvavo vidaus kelio įrengime. Projektu bei žemės sklypų savininkų sutikimais numatyta, jog servitutai žemės sklypuose bus įteisinti įrengus vidaus kelią. Šiai dienai vidaus kelias yra galutinai įrengtas pagal projektu privalomai nustatytus projektinius sprendinius. Teismui pateikta UAB „Romversa“ buhalterinė pažyma patvirtina, kad viso vidaus kelio įrengimui per 2020–2021 m. laikotarpį patirtos išlaidos sudaro 180 417,82 Eur, prie kurių kompensavimo iš dalies prisidėjo kiti žemės sklypų savininkai, t. y. atsakovas (per partnerį UAB „Neto Logistika“), UAB „Isma“, D. ir V. K.. UAB „Romversa“ 2021 m. vasario 15 d. išrašė UAB „Neto Logistika“ sąskaitą – 30 250 Eur sumai, kurioje detalizuota paskirtis už smėlį, skaldą, ekskavatoriaus nuomą, transportavimo paslaugas, geotekstilę, drenažinius vamzdžius ir kt., bei 2021 m. gegužės 18 d. sąskaitą – 12 100 Eur sumai, kurioje detalizuota paskirtis už smėlį. Jokių kitų mokėjimų už vidaus kelio įrengimą pagal rangos sutartį UAB „Romversa“ iš UAB „Neto Logistika“ nėra gavusi. Prie UAB „Romversa“ 180 417,82 Eur dydžio išlaidų, patirtų vidaus kelio pagrindų su žvyruota danga įrengimui, atsakovo partneris UAB „Neto Logistika“ prisidėjo 42 250 Eur suma. Ieškovas pateikė teismui visus UAB „Romversa“ turimus finansinius dokumentus, kurie patvirtina, kad po atsakovo paskutinio 2021 m. gegužės 18 d. mokėjimo per 2022–2024 metus vidaus kelio įrengimui UAB „Romversa“ patyrė dar 155 518,76 Eur išlaidų, kurių žemės sklypų savininkai nekompensavo. Iš viso, vidaus kelio įrengimui UAB „Romversa“ patyrė 335 936,58 Eur išlaidų, prie šių vidaus kelio įrengimo kaštų atsakovas nėra prisidėjęs, jokių sąskaitų nei atsakovui nei jo partneriui UAB „Neto logistika“ UAB „Romversa“ nėra pateikusi apmokėti. Atsakovas be jokio teisinio bei faktinio pagrindo siekia nesąžiningai praturtėti ieškovo ir UAB „Romversa“ sąskaita, reikalaudamas nuosavybės pripažinimo į daiktą, prie kurio sukūrimo nėra tinkamai finansiškai prisidėjęs. Be to, UAB „Romversa“ rangos sutartimi įsipareigojo už atsakovo investiciją atlikti statybas – vidaus kelio įrengimo darbus, o ne pastatyti atsakovui jo žemės sklypuose atskirus statinius, t. y. keturis vidaus kelius. Atsakovas nėra vidaus kelio statytojas, nei sutikimo, nei rangos sutarties susitarimo objektu nebuvo nuosavybės teisių į inžinerinį statinį sukūrimas ar turimų (įgytų) nuosavybės teisių perleidimas.
10. Trečiasis asmuo UAB „Isma“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas neteisingai ir nepagrįstai save laiko vieninteliu vidaus kelio savininku, nes vidaus kelio statybą finansavo ir kiti suinteresuoti asmenys. Vidaus kelias įrengtas ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir yra suskaidytas į atskirus turtinius vienetus, kurio kiekviena dalis yra atskirame žemės sklype, per kurį nutiestas kelias. Po atsakovo sutikimo UAB „Neto Logistika“ ir UAB „Isma“ tapo vidaus kelio statybos finansuotojomis. Atsakovas su UAB „Romversa“ sudarė kelio statybos rangos sutartį, su UAB „Neto Logistika“ – jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu UAB „Neto Logistika“ ieškovo vadovaujamai UAB „Romversa“ sumokėjo už kelio statybos darbus. UAB „Isma“ pagal su UAB „Romversa“ 2021 m. gegužės 26 d. sudarytą Kelio tiesimo rangos sutartį Nr. 01/21 UAB „Romversa“ sumokėjo 48 400 Eur, tačiau UAB „Romversa“ iki šiol nėra perdavusi jai darbų rezultato, sutarties šalys nėra pasirašiusios darbų rezultato priėmimo akto. Kol vidaus kelio statyba teisės aktų nustatyta tvarka nėra užbaigta, vadovaujantis atsakovo duotu sutikimu nėra pagrindo spręsti, kad servitutas jau turėtų būti nustatomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė atsakovo nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams neterminuotus ir neatlygintinus kelio servitutus, suteikiančius teisę eiti, važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis pagal UAB „Vakarų valda“ 2023 m. gegužės 18 d. parengtus servituto planus. Priteisė iš atsakovo ieškovui 5 610 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Romversa“ – 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovo priteisė 56,69 Eur pašto išlaidų.
12. Teismas nustatė, jog nėra ginčo tarp šalių dėl būtinumo /reikalingumo /poreikio nustatyti nagrinėjamu atveju servitutą ginčo vietoje, šalys su tuo sutinka ir to siekia. Tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl kelio įrengimo, kaip būtinosios susitarimo sąlygos servituto nustatymui, bei šio kelio statybą finansavusių asmenų panaudotų lėšų jiems kompensavimo, arba, atsakovo nuosavybės teisės į vidaus kelią įteisinimo.
13. Šalys 2020 m. sausio 27 d. sutikimu sutarė, kad pagal projektą pastačius kelią bus nustatomas servitutas, o servitutas šiuose sklypuose bus įteisintas tik įrengus vidaus kelią.
14. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog šalys ginčo kelio statymo metu būtų susitarusios dėl ginčo kelio statybą finansavusių asmenų panaudotų lėšų jiems kompensavimo arba atsakovo nuosavybės teisės į ginčo kelią ar/ir ginčo kelio dalį įteisinimo, tokių aplinkybių šalys nenurodė bei jų neįrodinėjo, su tuo susijusių reikalavimų bylos nagrinėjimo metu neteikė, todėl teismas padarė išvadą, jog šalys nebuvo susitarusios dėl ginčo kelio statybą finansavusių asmenų panaudotų lėšų jiems kompensavimo arba atsakovo nuosavybės teisės į ginčo kelią ar/ir ginčo kelio dalį įteisinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).
15. Teismas nustatė, kad ginčo kelias – naujas daiktas buvo sukurtas statybos būdu. Nuosavybės teisė atsiranda/gali atsirasti nuo daikto sukūrimo, statybos užbaigimo. Ieškovas, įrodinėdamas ginčo kelio įrengimą, kaip būtinąją sąlygą servituto nustatymui, pateikė „pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ iš kurios, teismas nustatė, kad ieškovui, kaip statytojui išduoto 2020 m. spalio 19 d. leidimo statyti naują statinį pagrindu statyti keliai žemės sklypuose unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
16. NTR duomenų bazės 2025 m. rugsėjo 11 d. išrašas patvirtina, jog ieškovui nuosavybės teise registruoti keliai – vidaus keliai: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – 2023 m. gegužės 7 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00-230507-01805 pagrindu.
17. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat pateikė duomenis apie jo parengtą bei pateiktą registracijai VĮ Registrų centras 2025 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą kelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)); nurodyta – nauja statyba.
18. Aptarti duomenys nėra ginčijami, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta. Taip pat neginčijami ir šių pažymų, deklaracijų pagrindai – nustatyta tvarka atlikti kadastriniai matavimai, duomenys bei išvados.
19. Atsakovas reiškė priešinius reikalavimus ieškovui dėl nuosavybės teisės pripažinimo į vidaus kelius, tačiau ieškovo daiktinių teisių į ginčo kelius neginčijo. Bylos nagrinėjimo metu teismui siūlant atsakovui tikslinti savo priešieškinio reikalavimus, atsakovo atstovas nurodė, jog tai daryti atsakovui nėra būtina, tikslinti priešieškinio reikalavimų nustatytu terminu nepageidavo.
20. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnis). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nesant byloje kitų jas paneigiančių duomenų bei įrodymų, teismas padarė išvadą, kad ieškovo nustatyta tvarka pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą ginčo kelių yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ginčo keliai yra įrengti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
21. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys V. K. ir D. K., UAB „Isma“ pasirašė sutikimus, kad pagal laikino privažiavimo kelio statybos projektą būtų statomas vidaus kelias ir nustatytas servitutas. Sutiko, kad ieškovas būtų šio objekto statytojas ir jo vardu būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nurodė, jog servitutas nurodytose sklypuose bus įteisintas įrengus vidaus kelią. Teismo vertinimu, žemės sklypų savininkai 2020 m. sutikimais iš esmės sudarė sandorį dėl vidaus kelio įrengimo (CK 1.63 straipsnis).
22. Tarp šalių ginčo dėl sudarytų susitarimų dėl servitutų nustatymo įrengus ginčo kelią, iš esmės nekyla. Todėl 2020 m. žemės sklypų savininkų sutikimai įpareigoja sandorio šalis laikytis juose numatytų įsipareigojimų – ieškovui nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę įrengti vidaus kelią, o atsakovui leisti/netrukdyti/sudaryti sąlygas ieškovui kaip vidaus kelio statytojui įrengti vidaus kelią. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog ginčo keliai yra įrengti, nagrinėjamu atveju būtina vadovautis minėtu 2020 m. paties atsakovo pasirašytu susitarimu dėl servituto nustatymo, kurio atsakovas/kiti asmenys nustatyta tvarka neginčija (CPK 178 straipsnis).
23. Teismas pažymėjo, kad nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesutiko su ieškovo reiškiamais siūlymais dėl servitutų, tačiau savo siūlymų bei reikalavimų dėl kompensacijų neteikė, todėl teismas vadovavosi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis.
24. Teismas kritiškai vertino, atsakovo pateiktą 2023 m. rugpjūčio 17 d. antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kadangi šiuo protokolu fiksuota situacija buvo aktuali 2023 m. rugpjūčio 16 dienai, t. y. prieš 2 metus. Nagrinėjamu atveju, šalys įrodinėja faktines aplinkybes aktualias nagrinėjamu laikotarpiu, esant galiojančiam 2020 m. sausio 27 d. šalių susitarimui dėl servituto nustatymo įrengus ginčo kelią.
Motyvuojamoji dalis
25. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, teismas sprendė, jog ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškinį tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
26. Vertindamas atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumą teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia jo išlaidas vidaus kelio statybai, šie įrodymai nėra ginčijami, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikta. Byloje nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pagal patvirtintą projektą buvo įrenginėjami laikinasis kelias bei vidaus kelias, kurie pagal savo turinį ir paskirtį buvo skirtingi keliai.
27. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimą dėl nuosavybės teisų pripažinimo, su priešieškiniu pateikė MB „Uostata“ 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 23 d. sudarytas lokalines sąmatas, pagal kurias 2020 m. balandžio 6 d. buvo išrašytos sąskaitos faktūros UOS Nr. 20/014 ir Nr. 20/015. Teismas iš šiose sąskaitose ranka padarytų įrašų nustatė, kad mokėtinos sumos yra dalinamos trims asmenims, t. y. ieškovui, Mariui UAB „Lindestus“ vadovui ir atsakovui. Tuo metu, kaip ir nurodyta atsakovo pateiktose el. laiškuose, buvo įrenginėjamas laikinas privažiavimo kelias, tuo tarpu rangos sutartis tarp šalių dėl vidaus kelio įrengimo buvo pasirašyta vėliau, t. y. 2020 m. lapkričio 1 d., todėl pagal MB „Uostata“ 2020 m. balandžio 6 d. pateiktas sąskaitas faktūras išdalintos ir pagal UAB „Romversa“ sąskaitas faktūras, t. y. 2020 m. kovo 16 d. ROM Nr. 20098 bei 2020 m. balandžio 6 d. ROM Nr. 20119 ir Nr. 20121 atsakovo sumokėtos sumos, teismo vertinimu, nėra susijusios su vidaus kelio įrengimu.
28. Atsakovo pateikta 2021 m. spalio 10 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Neto Logistika“ investicinei (savo sąskaita) veiklai ir (ar) teritorijų plėtrai įrengti komunikacijas (lietaus ir vandens nuotekos, vandens pajungimas) ir kitą infrastruktūrą (kelias ir kitos jo dalys), teismo vertinimu, buvo sudaryta siekiant didesnės finansinės grąžos nuomojant, naudojant arba parduodant nekilnojamąjį turtą – žemę su visa infrastruktūra atsakovo sklypuose.
29. Iš atsakovo pateiktų įrodymų dėl jo atliktų mokėjimų nėra galimybės nustatyti, jog atsakovo nurodytos lėšos buvo mokamos už vidaus kelio įrengimą/statybą. Nurodytų aplinkybių nepaneigė ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. U.. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog šie keliai pastatyti atsakovo lėšomis ir atsakovo priešieškinio reikalavimų netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
30. Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas neprisidėjo prie vidaus kelio statybos savo lėšomis. Faktą, jog atsakovas savo lėšomis prisidėjo prie ginčo kelio statybos, patvirtina tai, kad vidaus kelio statybos buvo finansuotos ieškovo ir kitų žemės sklypų savininkų lėšomis. Šią aplinkybę ieškovas patvirtino savo atsiliepime į priešieškinį bei duodamas parodymus teismui. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas civilinės bylos Nr. e2-201-1048/2024 posėdžio garso įrašas, kuriuo ieškovas teismui patvirtino, kad už vidaus kelio įrengimą mokėjo visi atitinkamų sklypų savininkai. Nurodytas garso įrašas teismo visiškai nebuvo tiriamas. Įrašo įrodomosios reikšmės teismas nevertino, neanalizavo ir net nepasisakė, kodėl nesivadovauja šiuo įrodymu. Įraše užfiksuoti duomenys, jog ieškovas sutinka perleisti nuosavybės teises į vidaus kelius atsakovui. Tokiu būdu atsakovas, teikdamas priešieškinį, turėjo pagrįsta lūkestį, kad ieškovas nekeis savo pozicijos ir taikiu būdu perleis nuosavybės teisę į vidaus kelius.
30.2. Rangos sutartis tarp apelianto ir UAB „Romversa“ dėl vidaus kelio įrengimo įrodo, kad šalys turėjo sutartinius santykius dėl vidaus kelio įrengimo. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį taip pat patvirtina faktą, kad pagal minėtą sutartį buvo tiesiamas kelias atsakovo užsakymu ir mokėjimais. Trečiasis asmuo UAB „Neto Logistika“ patvirtino, kad atlikti bankiniai mokėjimai UAB „Romversa“ 60 500 Eur sumai buvo skirti būtent už vidaus kelio įrengimą.
30.3. Siekdamas išvystyti atsakovui priklausančius žemės sklypus, apeliantas su UAB „Neto logistika“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios 1.2 punktą UAB „Neto Logistika“ įnašas į jungtinę veiklą – susisiekimo infrastruktūros įrengimas atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose. Tokiu būdu ieškovo vadovaujama UAB „Romversa“ už kelio įrengimo darbus pateikdavo sąskaitas pagal rangos sutartį tiesiogiai UAB „Neto Logistika“, o pastaroji apmokėjo visas UAB „Romversa“ pateiktas sąskaitas. Teismas nurodė, kad nėra įrodymų, jog apeliantas apmokėjo už vidaus kelio darbus. Tačiau sudaryta rangos sutartis, atlikti bankiniai mokėjimai, UAB „Romversa“ pateiktos sąskaitos, ieškovo žodinis paaiškinimas ir pripažinimas, kad už vidaus kelio darbus šalys mokėjo pagal jungtinės veiklos sutartį, besąlygiškai įrodo, kad UAB „Neto Logistika“ atlikta 60 500 Eur suma yra būtent už vidaus kelio įrengimą.
Žemesnės instancijos teismas
30.4. Aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu savo naudai interpretuoja sąskaitose nurodytą paskirtį (neva sąskaita už žvyrą ir pan., o ne už vidaus kelio įrengimą), negali būti laikoma pagrįsta ieškovo pozicija. Ieškovas tuo metu apeliantui aiškino, kad sąskaitose nurodytos tik statybinės medžiagos, nes pati UAB „Romversa“ neturėjo sąskaitų už kelio įrengimą.
30.5. Tretieji asmenys UAB „Isma“, V. K. bei D. K. patvirtino, kad vidaus kelias buvo įrenginėjamas už kiekvieno žemės sklypo savininko lėšas (UAB „Isma“ mokėjo tiesiogiai, V. ir D. K. per savo valdomą bendrovę). Šie asmenys pateikė rašytinius įrodymus (UAB „Romversa“ sąskaitas, mokėjimus), iš kurių matyti, kad vidaus kelias buvo įrenginėjamas už žemės sklypų savininkų lėšas, o ne už ieškovo lėšas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos akivaizdžius faktus, ignoravo faktą, kad žemės sklypų savininkai vykdė mokėjimus už statybas.
Žemesnės instancijos teismas
30.6. Teismas neįvertino liudytojo A. U. parodymų, juos iš esmės ignoravo ir tinkamai nepasisakė. Liudytojas A. U. paliudijo, kad jo vadovaujama bendrovė MB „Uostata“, faktiškai įrenginėjo vidaus kelią, o už atliktus darbus ieškovas neatsiskaitė. Liudytojas nurodė, kad būtent jis asmeniškai ginčo objekte vykdė statybos darbus – su ekskavatoriumi kasė žemę, klojo geotekstilę, įrengė šalčiui atsparų pagrindą, tankino žvirgždą ir pan. A. U. paliudijo, kad ieškovas bei jo vadovaujama UAB „Romversa“ už atliktus darbus neatsiskaitė, o kiti rangovai vidaus kelio neįrenginėjo. Tokiu būdu, UAB „Romversa“ surinko lėšas iš žemės sklypų savininkų, MB „Uostata“ už faktiškai atliktus darbus neapmokėjo bei nepagrįstai praturtėjo kitų asmenų sąskaita.
30.7. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas – vidaus kelias – buvo pagamintas statybos būdu. Spręsdamas ginčą, teismas laikė, kad ieškovas yra teisėtas šio objekto savininkas. Tokie teismo motyvai visiškai nepagrįsti. Ieškovas yra pripažinęs, jog asmeniškai savo lėšomis jis visiškai neprisidėjo prie vidaus kelio įrengimo, t. y. vidaus kelio įrengimo darbus organizavo UAB „Romversa“, faktiškai rangos darbus atliko MB „Uostata“, kuriai nebuvo sumokėtos lėšos už statybą, UAB „Romversa“ lėšas sumokėjo žemės sklypų savininkai. Tokiu būdu ieškovas visiškai finansiškai neprisidėjo prie naujo daikto sukūrimo, todėl jis negali būti naujai sukurto daikto savininkas.
Žemesnės instancijos teismas
30.8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas viešame registre yra įregistruotas vidaus kelio savininku, todėl jis yra tikrasis naujai sukurto daikto savininkas. Tačiau ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011). Todėl asmuo, statybos būdu sukūręs nekilnojamojo turto objektą – pastatą ar kitokį statinį, kartu gali įgyti ir nuosavybės teisę į šį turtą, o įstatyme nuosavybės teisės atsiradimas yra siejamas su daikto sukūrimu, o ne su šios aplinkybės išviešinimu.
30.9. Ieškovas finansiškai visiškai neprisidėjęs prie vidaus kelio statybos, negali būti laikomas tinkamu naujai sukurto daikto savininku. Vidaus kelio neįregistravus 100 procentų baigtumu (vidaus kelio registracija tik 50 procentų baigtumu), negali būti tenkinamas ieškinys ir nustatomas neatlygintinis servitutas ieškovo naudai apeliantui priklausančiuose žemės sklypuose. Priešingu atveju susiklosto situacija, jog ieškovas už svetimas lėšas, svetimoje žemėje sau pasistatė naują kelią bei disponuoja pagal savo pageidavimą.
Žemesnės instancijos teismas
31. Ieškovas R. M. atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tarp šalių ginčo dėl sudarytų susitarimų dėl servitutų nustatymo įrengus ginčo vidaus kelią, iš esmės nekyla. Teisėtai sudarytas ir galiojantis šalių susitarimas, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius.
31.2. 2020 m. žemės sklypų savininkų sutikimai įpareigoja sandorio šalis laikytis juose numatytų įsipareigojimų – ieškovui nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę įrengti vidaus kelią, o apeliantui leisti/netrukdyti/sudaryti sąlygas ieškovui kaip vidaus kelio statytojui įrengti vidaus kelią. Kadangi ginčo keliai yra įrengti, todėl nagrinėjamu atveju būtina vadovautis minėtu 2020 m. paties apelianto pasirašytu susitarimu dėl servituto nustatymo, kurio apeliantas/kiti asmenys nustatyta tvarka neginčija.
31.3. Apeliantas 2020 m. pasirašė sutikimą, kad vidaus kelias būtų įrengtas jo žemės sklypuose, todėl ieškovas turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog servitutai įrengus vidaus kelią bus įteisinti. Dabartinis reiškiamas apelianto prieštaravimas vertintinas kaip itin prieštaringas elgesys, pažeidžiantis venire contra factum proprium (negalima prieštarauti savo ankstesniam elgesiui) principą, kas patvirtinama apelianto 2024 m. rugpjūčio 22 d. raštu, nes apeliantas aiškiai prieštarauja savo ankstesniam elgesiui, kuriuo paneigiami ieškovo teisėti lūkesčiai ir teisinio apibrėžtumo principas.
31.4. Ieškovas, veikdamas kartu su jungtinės veiklos partneriu, trečiuoju asmeniu UAB „Romversa“, organizavo projektavimą ir investavo lėšas į vidaus kelio įrengimą, todėl servituto nenustatymas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių ribojimą ieškovui. Tuo tarpu servituto nustatymas tik minimaliai riboja apelianto teises, nes kelias faktiškai įrengtas, o žemės sklypų naudojimas nesikeičia, priešingai, sukuriama reikalinga infrastruktūra ir tai atitinka proporcingumo principo tikslus.
31.5. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai kelias yra vienintelis racionalus privažiavimo būdas prie žemės sklypų, servitutas yra būtinas, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas servituto nustatymui. Ieškovas pažymėjo, kad apeliantas jau anksčiau trukdė (šios aplinkybės konstatuotos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-658-440/2024) vidaus kelio statybai (užtvėrė kelią, atliko kasimo darbus ir pan.), todėl servituto nustatymas teismo sprendimu užtikrintų teisinį stabilumą ir leistų išvengti naujų konfliktų bei nuolatinių teisminių procesų ateityje.
31.6. Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei vidaus keliui, kurį sudaro 8 kelio atkarpos 2023 m. gruodžio 12 d. jau įregistruoti kelio servitutai pagal 2023 m. gruodžio 11 d. sudarytą servituto sutartį Nr. 13377. Pagal šią servituto sutartį tretiesiems asmenims D. K. ir V. K. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas (532 kv. m. dalyje), kuris tarnauja ieškovui nuosavybės teise priklausančiam vidaus keliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kai vidaus kelias yra įrengtas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje. Teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai ieškovo pateikto statybos projekto ir planų (brėžinių) pagrindu apelianto žemės sklypams nustatė neterminuotus ir neatlygintinus kelio servitutus pagal pateiktus pasiūlymus – servituto planus.
Žemesnės instancijos teismas
31.7. Teismas pagrįstai nustatė neterminuotus ir neatlygintinus servitutus, kadangi vidaus kelias galutinai įrengtas ieškovo lėšomis ir apeliantas sutiko dėl kelio įrengimo. Vidaus kelias yra vienintelis privažiavimas prie paties apelianto žemės sklypų, papildomų nuostolių ar nepatogumų apeliantui nesukelia. Kompensacijos mokėjimas už servitutų nustatymą būtų nepagrįstas ir neatitiktų proporcingumo principo. Be to, ieškovas siūlymu apeliantui dėl servitutų nustatymo yra išreiškęs geranorišką valią apelianto žemės sklypų atžvilgiu kaip viešpataujantiems daiktams servitutus nustatyti neterminuotai ir neatlygintinai visam vidaus keliui kaip tarnaujančiam daiktui, ir tokia teisinė forma visiškai atitinka kelių paskirtį bei Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Nors apeliantas nesutiko su šiais siūlymais, tačiau savo siūlymų bei reikalavimų dėl kompensacijų neteikė, todėl yra pagrindas vadovautis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis.
31.8. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus bei nepagrįstai konstatavo jo neprisidėjimą prie vidaus kelio įrengimo, netinkamai vertino sudarytą rangos sutartį bei trečiojo asmens UAB „Neto Logistika“ atliktus mokėjimus. Teismas pagrįstai pripažino, jog vidaus kelias yra vienas inžinerinis statinys, nors ir susideda iš aštuonių atskirų ruožų, pastatytas pagal vieną statybą leidžiantį dokumentą. Jungtinės veiklos partneriai ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Romversa“ faktiškai įvykdė ir finansavo kelio įrengimą iki visiško užbaigimo, apeliantas nėra šio kelio statytojas, todėl negali būti jo savininku. Apelianto teiginiai, kad per jo sklypus einančios kelio atkarpos sudaro atskirus statinius, prieštarauja statybos techniniam reglamentui STR 1.01.03:2017 ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punktui, pagal kuriuos kelių ruožai, funkciškai sudarantys vientisą statinį, laikomi vienu objektu.
31.9. Po projekto parengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo, apeliantas sutiko iš dalies finansiškai prisidėti prie laikino privažiavimo kelio ir vidaus kelio statybos, todėl šalys 2020 m. lapkričio 1 d. sudarė rangos sutartį. Vidaus kelias buvo pradėtas projektuoti ir tiesti iš dalies kooperuojant visų žemės sklypų savininkų lėšas ir kaip pasekmė buvo įrengtas 50 procentų baigtumo su žvyruota danga, kas atitiko susitarimą ir visų sklypų savininkų lūkesčius. Šiuo metu vidaus kelias yra galutinai įrengtas trečiojo asmens UAB „Romversa“ lėšomis, kuri veikia kartu su ieškovu sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, atlikus kelio dangos asfaltavimą pagal numatytus projektinius sprendinius. Apeliantas prie vidaus kelio asfaltavimo darbų apmokėjimo nėra prisidėjęs, tokio susitarimo – nei žodinio, nei rašytinio šalys nebuvo sudariusios. Pats apeliantas statybos darbų nevykdė, įrengimo proceso nekontroliavo ir nebuvo įvardytas statytoju ar užsakovu pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
31.10. Teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentą, kad jis įgijo nuosavybės teisę į kelio dalį, nes finansavo dalį darbų. Byloje nustatyta, kad apeliantas apmokėjo tik už dalį kelio pagrindų paruošimo darbų dar 2020–2021 m., kai kelias dar nebuvo baigtas. Po šių mokėjimų visus likusius darbus atliko ir finansavo UAB „Romversa“ bei ieškovas, visos išlaidos sudarė 155 518,76 Eur, prie kurių apeliantas neprisidėjo. Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog vien finansinis prisidėjimas nesukuria nuosavybės teisės į daiktą – toks asmuo įgyja tik regresinį reikalavimą (CK 6.237 straipsnis), o ne daiktinę teisę. Juolab, kad iš apelianto pateiktų įrodymų dėl jo atliktų mokėjimų nėra galimybės nustatyti, jog jo nurodytos lėšos buvo mokamos būtent už jo sklypuose nutiestus vidaus kelius.
31.11. Teismas įvertino ir tai, jog ieškovui nuosavybės teise registruoti keliai – vidaus keliai 2023 m. gegužės 7 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu. Be to, ieškovas parengė bei pateikė registracijai VĮ Registrų centras 2025 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją apie kelių statybos užbaigimą, nurodant – nauja statyba. Nurodyti duomenys bei įrodymai nustatyta tvarka nėra apelianto nuginčyti. Pagal 2020 m. lapkričio 1 d. rangos sutartį trečiasis asmuo UAB „Romversa“ įsipareigojo už apelianto investiciją atlikti statybas – vieno (vientiso) inžinerinio statinio – vidaus kelio įrengimo darbus, o nepastatyti apelianto naudai ir nuosavybėn jo žemės sklypuose atskirus turtinius vienetus (statinius) – keturis vidaus kelius.
31.12. Ieškovas pažymėjo, kad apelianto elgesys, susijęs su infrastruktūros vystymu teritorijoje, kurią aptarnauti ir buvo suprojektuotas vidaus kelias (duomenys neskelbtini), pasireiškia tendencingu piktavališkumu ir sudarytų susitarimų bei sutarčių pažeidimu/neigimu. Ieškovas pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismas (civilinė byla Nr. e2-7234-637/2024) ieškovės UAB „Neto Logistika“ pareikštą ieškinį atsakovei UAB „Romversa“ dėl rangos darbų sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo nusprendė atmesti. Teismas nustatė, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. UAB ,,Neto Logistika“ ir UAB ,,Romversa“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1, kuria rangovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti statybos darbus (inžinerinių komunikacijų įrengimą) žemės sklypuose, minėta sutartis yra įvykdyta ir pasibaigusi. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl apelianto argumentai dėl sudarytos rangos darbų sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo atmesti pagrįstai.
31.13. Pagal trečiojo asmens UAB „Romversa“ išrašytas sąskaitas trečiajam asmeniui UAB „Neto Logistika“ nustatyta, kad buvo apmokoma už statybines medžiagas. Sąskaitose faktūrose nėra nurodyta, kad yra mokoma už rangos darbus – vidaus kelio įrengimą, juo labiau nėra paminėta ir sudaryta rangos sutartis. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų ar šalių paaiškinimų, jog ginčo šalys susitarė, kad atsakovas moka tik už jo žemės sklypuose įrenginėjamus atskirus – keturis kelius. Pagal trečiojo asmens UAB „Romversa“ užsakymą 2020 m. spalio mėn. buvo sudaryta vidaus kelio įrengimo kaštų sąmata, viso lokalinėje sąmatoje pagal darbo ir išlaidų aprašymus kelio įrengimui apskaičiuota 234 250,39 Eur išlaidų. UAB „Romversa“ 2025 m. kovo 12 d. buhalterinėje pažymoje detalizuotas darbų bei išlaidų konkretus aprašymas, nurodytos atliktų darbų bei teiktų paslaugų kainos, kelio įrengimo kaštai iš viso 180 417,82 Eur. Nei lokalinė sąmata, nei buhalterinė pažyma bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamos, įrodymų, paneigiančių juose nurodytus duomenis, nepateikta. Apeliantas pateikė tik sąskaitas už smėlį, skaldą, ekskavatoriaus nuomą ir kt., t. y. duomenis, kad už vidaus kelio pagrindų įrengimą jis sumokėjo 43 350 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Romversa“ su UAB „Isma“ sudarė 2021 m. gegužės 26 d. Kelio tiesimo rangos sutartį, sutarties objekto kaina 48 400 Eur. Rangovo atstovas vykdant sutartį skirtas statybos darbų vadovas ieškovas, vidaus kelio įrengimo darbai buvo vykdomi ūkio būdu.
31.14. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad techninio projekto I tomo, 130 psl. yra nurodytas vidaus kelio ilgis – 0,573 km (laikino privažiavimo kelio ilgis 0,137 km). Iš projekto matyti, jog per atsakovo 4 žemės sklypus suprojektuota ir faktiškai nutiesta viso 0,307 km ilgio vidaus kelio atkarpa (I tomas, 139 psl.), t. y. per likusius kitų savininkų keturis žemės sklypus nutiesta likusi 0,266 km ilgio kelio dalis. Trečiasis asmuo UAB „Isma“ 2020 m. kovo 4 d. pasirašė du sutikimus, kad pagal laikino privažiavimo kelio nuo magistralinio kelio bei vidaus kelio iki (duomenys neskelbtini) sklypo, statybos projektą vidaus kelias būtų statomas iki jai priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. Ieškovas, kaip statytojas, įsipareigojo leisti naudotis vidaus keliu be jokio papildomo mokesčio, prie jo prisijungti, o kelio servitutą nustatyti įteisinus įrengtą vidaus kelią. UAB „Isma“ žemės sklypą galima pasiekti tik pravažiavus visą kelią nuo jo pradžios – laikinos nuovažos, esančios valstybinėje žemėje, kai kelio dalis nutiesta per kitą UAB „Isma“ žemės sklypą yra tik 0,030 km ilgio. Eliminavus šią 0,030 km ilgio dalį, vidaus kelias kaip vientisas statinys praranda savo prasmę, nes nė vienas iš savininkų nepasieks savo žemės sklypų. Vidaus kelias iš esmės yra akligatvis, kuris baigiasi ties UAB „Isma“ žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), riba. Apelianto sklypai yra vidaus kelio viduryje, t. y. iki savo sklypų jis gali privažiuoti tik per valstybinėje žemėje esančią nuovažą (laikiną kelią) bei UAB „Isma“ sklype esančią trumpą 0,030 km ilgio vidaus kelio atkarpą. Darytina išvada, jog visų žemės sklypų savininkų prisidėjimo prie vidaus kelio įrengimo esmė – naudojimasis visu vidaus keliu kaip vieningu inžineriniu statiniu – susisiekimo komunikacija, be jokio mokesčio.
31.15. Iš UAB „Romversa“ pateiktų duomenų neginčijamai nustatyta, kad vidaus kelio pagrindų su žvyruota danga įrengimui buvo išleista 180 417,82 Eur. UAB „Isma“ sumokėjo 48 400 Eur, D. K. (per partnerį UAB „Hansa Trailer“ – 4 000 Eur), apeliantas (per partnerį UAB „Neto Logistika“) – 42 350, ieškovui (per partnerį UAB „Romversa“) atitekusi dalis – 47 000 Eur. Taigi, vidaus kelio projektavimo ir pagrindų su žvyro danga įrengimo kaštai iš esmės tarp visų žemės sklypų savininkų buvo išdalinti praktiškai lygiomis dalimis. Jeigu apeliantas nuo pat pradžių pretenduotų į kelio atkarpų (ruožų) nuosavybę – jam tektų apmokėti apytiksliai 60 procentų vidaus kelio įrengimo kaštų, t. y. apie 110 000 Eur. Apeliantas neteisėtai ir nesąžiningai, siekdamas nepagrįstai praturtėti, nori įgyti nuosavybės teisę į objektą (jo dalį), kurį pastatė ir didžiąja dalimi iki galutinio užbaigtumo (įrengimo) finansavo ieškovas bei trečiasis asmuo UAB „Romversa“.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
33. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
34. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys atsakovo žemės sklypuose nustatyti servitutus vidaus kelio naudojimui ir atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į vidaus kelią, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
35. Apeliantas nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas neprisidėjo savo lėšomis prie vidaus kelio statybos, todėl mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jo priešieškinį pripažinti jam nuosavybės teisę į vidaus kelią. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), neįvertino visų byloje esančių įrodymų.
36. Teisėjų kolegija pažymi, jog formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 106 punktas).
37. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 107 punktas).
38. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktas).
39. Byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 27 d. atsakovas raštu sutiko, jog pagal parengtą projektą būtų statomas vidaus kelias, nustatomas servitutas, o ieškovas būtų statytojas ir jo vardu būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Žemės sklypų savininkai iš dalies finansiniais mokėjimais 2020–2021 m. prisidėjo prie kelio pagrindų su žvyruota danga įrengimo (180 417,82 Eur), tačiau vidaus kelias baigtas visiškai įrengti 2022–2024 m. UAB „Romversa“ lėšomis, jai veikiant pagal su ieškovu sudarytą jungtinės veiklos sutartį, atlikus asfalto dangos įrengimą pagal projektinius sprendinius. Šiuo metu vidaus kelias įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu, remiantis statybos užbaigimo dokumentais, kurių atsakovas teismine tvarka neginčijo.
40. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. 2020 m. sausio 27 d. atsakovas ieškovui davė rašytinį sutikimą, kuriuo sutiko, jog pagal parengtą projektą būtų statomas vidaus kelias ir nustatomas servitutas. Jame nurodyta, kad atsakovas sutinka, jog ieškovas būtų šio objekto statytojas ir jo vardu būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, o servitutas šiuose sklypuose bus įteisintas įrengus vidaus kelią. Įvertinus šio sutikimo turinį, darytina teisiškai pagrįsta išvada, kad jame aiškiai išreikšta atsakovo valia dėl statytojo asmens. Rašytiniame sutikime atsakovas nedviprasmiškai patvirtino, kad sutinka, jog vidaus kelio statytoju būtų ieškovas R. M., taip pat kad statybą leidžiantis dokumentas būtų išduotas būtent jo vardu. Pagal statybos teisinį reglamentavimą statytoju laikomas asmuo, kuris organizuoja statybą, savo vardu gauna statybą leidžiantį dokumentą ir prisiima su statyba susijusias teises bei pareigas. Todėl atsakovo sutikimas dėl statybos leidimo išdavimo ieškovo vardu reiškia, kad jis pripažino ir patvirtino ieškovo, kaip statytojo, teisinį statusą. Asmuo, kuris savo lėšomis ir savo vardu stato statinį, laikomas šio statinio savininku, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Rašytiniame sutikime nėra jokių nuostatų, kurios leistų manyti, jog atsakovas ketino įgyti nuosavybės teises į vidaus kelią ar kad kelias būtų statomas kaip atsakovo nuosavybė. Priešingai, sutikimas patvirtina, kad statyba vykdoma ieškovo vardu, todėl logiška ir teisiškai pagrįsta išvada, kad kelio savininku tapo ieškovas.
41. Pažymėtina, kad atsakovas rašytiniame sutikime taip pat aiškiai sutiko, jog jo žemės sklypuose būtų nustatytas servitutas, kai bus įrengtas vidaus kelias. Pagal civilinio kodekso nuostatas servitutas yra daiktinė teisė, nustatoma vieno asmens (tarnaujančio daikto savininko) sklype kito asmens naudai (CK 4.111 – 4.112 str.) Tai reiškia, kad servitutas negali būti nustatomas „savam“ objektui – jis nustatomas kito asmens naudai. Taigi pats atsakovo sutikimas dėl servituto įteisinimo suponuoja, kad kelias laikomas ne atsakovo nuosavybe, o ieškovo, kurio naudojimui užtikrinti ir reikalingas servitutas atsakovo žemės sklypuose. Sutikime nurodyta, kad servitutas bus įteisintas įrengus vidaus kelią. Tai patvirtina, jog atsakovas sutiko ne abstrakčiai, o konkrečiai – su tuo, kad ieškovo įrengtas kelias taps pagrindu servitutui nustatyti. Toks susitarimas rodo atsakovo išankstinį pritarimą, jog ieškovas turės teisę naudotis atsakovo sklypais pagal servituto turinį, t. y. užtikrinti pastatyto kelio funkcionavimą ir naudojimą.
42. Ieškovas, gavęs aiškų ir rašytinį atsakovo sutikimą dėl statybos, statytojo asmens ir servituto nustatymo, turėjo teisėtą lūkestį, kad atsakovas pripažįsta tiek ieškovo teisę statyti ir valdyti vidaus kelią, tiek pareigą leisti savo sklypuose nustatyti servitutą. Vėlesnis tokio sutikimo neigimas ar aiškinimas priešingai jo akivaizdžiam turiniui prieštarautų sąžiningumo principui ir civilinių santykių stabilumui.
43. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas prie vidaus kelio statybos, kaip ir kiti žemės sklypų savininkai, piniginiais mokėjimais iš dalies prisidėjo, tačiau vadovaujantis 2020 m. sausio 27 d. rašytinio sutikimo, kuris šiai dienai yra galiojantis ir nenuginčytas, turiniu, taip pat ta aplinkybe, kad ieškovas sutinka, jog atsakovo naudai būtų nustatyti servitutai visam vidaus keliui, kurį sudaro 8 kelio atkarpos, ir nustatyti kelio servitutai, tarnaus atsakovui nuosavybės teise priklausantiems 4 aukščiau išvardintiems žemės sklypams kaip viešpataujantiems, ir/ar jame esančių/būsimų statinių esamiems/būsimiems savininkams, darytina išvada, jog šalys atsakovui išduodant 2020 m. rašytinį sutikimą, susitarė, kad vidaus kelias bus ieškovo nuosavybė, o atsakovas, kaip ir kiti žemės sklypų savininkai, galės naudotis visu vidaus keliu kaip vieningu inžineriniu statiniu – susisiekimo komunikacija, be jokio mokesčio ir galės prie jo prisijungti, siekiant įrengti įvažiavimus į kiekvieno savininko atskirą žemės sklypą. Šią aplinkybę faktiškai patvirtina ir jau su kitų žemės sklypų savininkais V. K. ir D. K. ieškovo sudaryta Servituto sutartis. Taigi, ieškovo ir atsakovo, kaip ir kitų žemės sklypų savininkų, susitarimo esmė buvo įgyti teisę naudotis įrengtu keliu nustatant servitutus, o ne sukurti bendrą dalinę nuosavybę.
44. Nors atsakovas teigia sumokėjęs už vidaus kelio įrengimą, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020–2021 m. atsakovas apmokėjo tik dalį bendro kelio pagrindų paruošimo darbų, kai kelias dar nebuvo baigtas. Po šių mokėjimų visus likusius darbus – bordiūrų ir asfalto dangos įrengimą, ženklinimą, geodezinius matavimus ir kt. – atliko ir finansavo UAB „Romversa“ bei jos vadovas ieškovas. Bendros šių darbų išlaidos sudarė 155 518,76 Eur, prie kurių atsakovas neprisidėjo. Todėl, įvertinus atsakovo ieškovui duoto rašytinio sutikimo turinį, taip pat tai, kad atsakovas nevykdė statybos darbų, nekontroliavo vidaus kelio įrengimo proceso ir nebuvo įvardytas statytoju, darytina išvada, jog vien dalinis atsakovo finansinis prisidėjimas nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti jam nuosavybės teisę į vidaus kelią.
45. Apelianto argumentas, jog ieškovas procesiniuose dokumentuose neva pripažino atsakovo nuosavybės teisę į vidaus kelią, yra teisiškai klaidingas ir grindžiamas netinkamu CPK 182 ir 187 straipsnių aiškinimu. Pagal CPK 182 straipsnį teismui privalomi yra tik tie faktai, kurie yra aiškiai, konkrečiai ir nedviprasmiškai pripažinti, t. y. kai iš šalies pareiškimo nekyla jokių abejonių dėl pripažįstamo fakto apimties ir teisinės reikšmės. Ieškovo nurodymas, kad atsakovas „prisidėjo daliniu finansiniu įnašu“, nėra pripažintas faktas apie nuosavybės teisės atsiradimą, o tik aplinkybė apie tam tikrų išlaidų kompensavimą ar prisidėjimą prie infrastruktūros kūrimo, kas civiliniuose santykiuose savaime nesukuria daiktinių teisių. Taigi, ieškovo paaiškinimai neatitinka CPK 182 straipsnyje įtvirtinto faktų pripažinimo reikalavimų, o CPK 187 straipsnis apskritai netaikytinas, nes ieškovas niekada nepripažino nei atsakovo nuosavybės teisės, nei jos dalies.
46. Apelianto teiginiai, grindžiami civilinės bylos Nr. e2-201-1048/2024 posėdžio garso įrašu, taip pat yra teisiškai nepagrįsti. Garso įraše užfiksuoti ieškovo pasisakymai („galiu perleisti“, „duokit kur pasirašyti“) negali būti laikomi valios pareiškimu, sukeliančiu teisines pasekmes. Žodiniai pasisakymai teismo posėdyje nesukuria nuosavybės teisės, neįpareigoja perleisti jos ateityje ir negali paneigti byloje esančių rašytinių įrodymų (2020 m. sausio 27 d. rašytinio sutikimo, statybą leidžiančio dokumento, statinio registracijos ieškovo vardu). Todėl apelianto nurodomas teisėtas lūkestis nesukuria jam jokių teisių, kadangi jis grindžiamas tik subjektyviu apelianto tikėjimu galimais ieškovo ateities veiksmais, tačiau tai nėra privaloma ieškovui. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo garso įrašo pateikimo į bylą faktą, tačiau šis įrodymas nepaneigia rašytinių įrodymų visumos, patvirtinančios ieškovo, kaip vienintelio statytojo ir savininko, statusą. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
47. Apelianto teiginiai, kad trečiųjų asmenų – UAB „Isma“, V. ir D. K. – paaiškinimai bei pateikti dokumentai patvirtina, jog vidaus kelias buvo įrengiamas ne ieškovo, o žemės sklypų savininkų lėšomis, ir kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, yra nepagrįsti ir neatitinka bylos duomenų. Visų pirma, pats aplinkybės konstatavimas, jog atskiri žemės sklypų savininkai atliko tam tikrus mokėjimus, savaime nepaneigia ieškovo, kaip statytojo ir statinio savininko, teisinio statuso. Kaip jau konstatuota, statytojo statusas ir nuosavybės teisė į statinį civilinėje ir statybos teisėje siejami ne su pavienių mokėjimų atlikimu, bet taip pat ir su statybos organizavimu, statybą leidžiančio dokumento gavimu savo vardu, statybos proceso valdymu ir statinio įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nė vienas iš trečiųjų asmenų nebuvo įvardytas statytoju, neturėjo statybą leidžiančio dokumento ir neįgijo jokio teisinio statuso, leidžiančio pretenduoti į nuosavybės teisę į ginčo vidaus kelią. Pažymėtina, jog tretieji asmenys – vieno iš kaimyninių žemės sklypų savininkai V. ir D. K. byloje pateiktame atsiliepime į ieškinį pažymėjo, jog atsakovo reikalavimai dėl nuosavybės pripažinimo negali būti tenkinami, nes atsakovas nėra vidaus kelio statytojas. Vidaus kelias įrengtas UAB „Romversa“ lėšomis, tretieji asmenys UAB „Neto Logistika“ bei UAB „Isma“ tik iš dalies prisidėjo prie vidaus kelio statybos daliniu kelio pagrindų įrengimo finansavimu. Šalys nesitarė dėl nuosavybės teisių į inžinerinį statinį sukūrimą ar turimų (įgytų) nuosavybės teisių perleidimą, į nuosavybę nepretenduoja ir šiuo metu, nes jų sklype jau nustatytas kelio servitutas, kuris visa apimtimi tenkina trečiųjų asmenų teisėtą interesą naudotis vidaus keliu pagal jo tikslinę paskirtį.
48. Antra, trečiųjų asmenų pateikti dokumentai ir paaiškinimai patvirtina tik dalinį finansinį prisidėjimą prie vidaus kelio pagrindų įrengimo, kuris, kaip jau buvo išsamiai pagrįsta, nesukuria nei bendrosios dalinės nuosavybės, nei pareigos pripažinti tokią nuosavybę. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šalys nuo pat pradžių pasirinko servitutų nustatymo, o ne bendros nuosavybės sukūrimo modelį, ką patvirtina tiek 2020 m. sausio 27 d. rašytinis sutikimas, tiek su kitais sklypų savininkais faktiškai sudarytos servituto sutartys.
49. Trečia, apelianto teiginys, kad teismas „ignoravo“ šiuos įrodymus, yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus. Vien tai, kad teismas nesuteikė trečiųjų asmenų paaiškinimams tokios reikšmės, kokios tikėjosi apeliantas, nereiškia įrodymų nevertinimo ar CPK 185 straipsnio pažeidimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pateikti duomenys nepaneigia rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtas esmines statybos išlaidas ir jo, kaip vienintelio statytojo, statusą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad trečiųjų asmenų paaiškinimai ir pateikti dokumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nes jie patvirtina atsakovo tik dalinį finansinį prisidėjimą prie kelio pagrindų įrengimo, tačiau nesukuria teisinio pagrindo pripažinti jam nuosavybės teisę į vidaus kelią. Nagrinėjamu atveju infrastruktūros objektų finansavimas yra susijęs su naudojimosi teise (servitutu), o ne su nuosavybės teisės įgijimu, ypač kai egzistuoja aiškus rašytinis atsakovo sutikimas dėl statytojo asmens ir būsimo servituto nustatymo. Todėl apelianto argumentai šioje dalyje atmestini kaip teisiškai nereikšmingi ginčo sprendimui.
50. Atsakovo teiginiai, grindžiami rangos sutartimi su UAB „Romversa“, jungtinės veiklos sutartimi su UAB „Neto Logistika“ bei pastarosios atliktais mokėjimais, taip pat nepagrindžia išvados, kad atsakovas apmokėjo ginčo vidaus kelio statybos darbus ar įgijo nuosavybės teisę į šį statinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog MB „Uostata“ 2020 m. vasario 3 d. ir kovo 23 d. lokalinės sąmatos bei pagal jas 2020 m. balandžio 6 d. išrašytos sąskaitos faktūros UOS Nr. 20/014 ir Nr. 20/015, taip pat UAB „Romversa“ 2020 m. kovo 16 d. ir balandžio 6 d. sąskaitos faktūros, buvo išrašytos laikinojo privažiavimo kelio įrengimo laikotarpiu, t. y. iki rangos sutarties dėl vidaus kelio įrengimo sudarymo, todėl atsakovo pagal šias sąskaitas atlikti mokėjimai nėra susiję su ginčo vidaus kelio įrengimu.
51. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad jungtinės veiklos sutartis su UAB „Neto Logistika“ patvirtina tik atsakovo ir šios bendrovės tarpusavio investicinius santykius jo sklypuose, tačiau neįrodo, jog pagal ją atlikti mokėjimai buvo skirti būtent ginčo vidaus kelio, o ne kitos infrastruktūros įrengimui. Tuo tarpu ieškovas pateikė nenuginčytus įrodymus, patvirtinančius jo patirtas vidaus kelio statybos išlaidas. Atsakovui neįvykdžius įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis), o teismui įvertinus įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), atsakovo priešieškinis buvo atmestas pagrįstai.
52. Pažymėtina, kad liudytojo A. U. parodymai, nurodantys, jog jo vadovaujama MB „Uostata“ faktiškai įrenginėjo vidaus kelią, kad pats Airidas atliko statybos darbus ir kad ieškovas bei jo vadovaujama UAB „Romversa“ už juos neatsiskaitė, neturi tiesioginės reikšmės atsakovo reikalavimui pripažinti nuosavybės teisę į vidaus kelią. Šie parodymai apima finansinius atsiskaitymo santykius tarp rangovo ir užsakovo, t. y. klausimus, kas ir kiek turėjo sumokėti už atliktus darbus. Tačiau nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – vidaus kelią – nustatoma pagal kitus teisinius kriterijus (pavyzdžiui, nuosavybės įgijimo pagrindą, įregistruotus dokumentus) ir nėra tiesiogiai priklausoma nuo to, kas faktiškai atliko darbus ir ar už juos buvo sumokėta. Todėl pirmosios instancijos teismo neįvertinti arba nepakankamai įvertinti liudytojo parodymai apie rangovo atliktus darbus ir atsiskaitymo santykius negali būti laikomi argumentu atsakovo nuosavybės teisės pripažinimui ar neigimui. Jie tiesiogiai nesusiję su ginčo objektu – vidaus kelio nuosavybe.
53. Kita vertus, įvertinus ieškovo į bylą pateiktus įrodymus (DOK-21794), liudytojo A. U. parodymai šioje byloje turėtų būti vertinami itin kritiškai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 189 straipsnio 1 dalį liudytoju gali būti apklausiamas asmuo, kuriam yra žinomos bylos aplinkybės, tačiau teismas, vertindamas liudytojo parodymus, privalo atsižvelgti į jo santykį su bylos šalimis, galimą suinteresuotumą bylos baigtimi bei kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos parodymų objektyvumui ir patikimumui. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens suinteresuotumas bylos rezultatu ar asmeniniai konfliktai su viena iš šalių savaime nepanaikina galimybės jį apklausti liudytoju, tačiau tokios aplinkybės lemia pareigą teismui jo parodymus vertinti ypač atsargiai ir kritiškai, juos tikrinant kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad liudytoją A. U. ir ieškovą sieja ilgalaikiai konfliktiški teisiniai ir faktiniai santykiai. A. U. buvo atleistas iš ieškovo vadovaujamos įmonės už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, po ko, kaip nurodo ieškovas, ėmėsi neteisėtų veiksmų prieš įmonės turtą, dėl kurių buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Be to, A. U. yra dalyvavęs keliose civilinėse ir administracinėse bylose, tiesiogiai susijusiose su šios bylos ginčo objektu, kuriose jo interesai buvo priešingi ieškovo interesams. Minėtose bylose buvo sprendžiami klausimai tiek dėl įmonės valdymo, tiek dėl vidaus kelio naudojimo, o A. U. veiksmai buvo pripažinti pažeidusiais ieškovo teises, ieškovą pripažįstant nukentėjusiuoju ar konstatuojant žalą sukėlusias aplinkybes. Taip pat reikšminga tai, kad A. U. yra susijęs su juridiniais asmenimis, kurie vykdė veiklą atsakovo naudai ir kurių veiksmai buvo vertinami kituose teismo procesuose, nustatant faktines aplinkybes, nepalankias A. U. ir jo vadovaujamų įmonių interesams. Tokia faktinė padėtis leidžia pagrįstai manyti, jog A. U. gali būti netiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi ir turėti subjektyvų požiūrį į nagrinėjamas aplinkybes. Dėl šių priežasčių egzistuoja reali tikimybė, kad A. U. parodymai gali būti nulemti asmeninių interesų, ankstesnių konfliktų bei siekio pateisinti savo ar su juo susijusių asmenų veiksmus. Todėl jo parodymai negali būti laikomi savaime patikimais ar lemiamais ir turi būti vertinami tik visumos su kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais kontekste, taikant sustiprintą kritinio vertinimo standartą.
54. Apeliantas akcentuoja, kad nuosavybės teisė į vidaus kelią gali atsirasti tik tam asmeniui, kuris faktiškai ir finansiškai sukūrė naują daiktą. Nurodo, jog R. M. pats neprisidėjo prie kelio statybos lėšomis, darbus organizavo UAB „Romversa“, juos atliko MB „Uostata“, o apmokėjo žemės sklypų savininkai. Apelianto nuomone, vien tai, kad kelias registruotas R. M. vardu, nesukuria nuosavybės teisės, nes registracija nėra nuosavybės įgijimo pagrindas. Todėl R. M. negali būti laikomas teisėtu vidaus kelio savininku, o jo naudai negali būti nustatytas neatlygintinis servitutas atsakovui priklausančiuose sklypuose.
55. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu. Apeliantas klaidingai tapatina nuosavybės teisės atsiradimą su faktiniu statybos darbų atlikimu ar pavienių mokėjimų atlikimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnį nuosavybės teisė atsiranda įstatyme numatytais pagrindais, tarp jų – sukūrus naują daiktą. Tačiau „daikto sukūrimas“ civilinės teisės prasme reiškia ne tik fizinį darbų atlikimą, bet ir statybos organizavimą, finansavimo užtikrinimą, statytojo funkcijų vykdymą bei statinio sukūrimą savo vardu ir rizika. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad rangovas, atliekantis statybos darbus, netampa statinio savininku, o nuosavybės teisė atsiranda tam asmeniui, kuris veikia kaip statytojas, nebent šalys aiškiai susitartų kitaip. Nagrinėjamu atveju tokių susitarimų, leidžiančių konstatuoti, jog nuosavybės teisė turėjo atsirasti atsakovui ar kitiems asmenims, byloje nėra.
56. Apelianto teiginys, kad R. M. neprisidėjo lėšomis, paneigiamas byloje esančiais ir nenuginčytais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad esminę ir didžiąją dalį vidaus kelio statybos išlaidų patyrė ieškovas ir su juo jungtinės veiklos pagrindu veikusi UAB „Romversa“, o atsakovo ir kitų asmenų mokėjimai buvo daliniai, atlikti ankstesniame – laikinojo privažiavimo ar nebaigtos infrastruktūros – etape. Vien dalinis finansinis prisidėjimas pagal civilinės teisės normas nesukuria nuosavybės teisės, jeigu šalys nėra susitarusios dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad šalys pasirinko servitutų, o ne bendros nuosavybės modelį.
57. Apelianto argumentas, jog tai, kad darbus organizavo UAB „Romversa“, o faktiškai juos atliko MB „Uostata“, eliminuoja ieškovo nuosavybės teisę, yra nepagrįstas. Praktikoje įprasta ir teisėta, kad statytojas statybos darbus organizuoja per rangovus ar kitus ūkio subjektus. Tai savaime nepaneigia statytojo statuso ir nesukuria rangovui ar tretiesiems asmenims nuosavybės teisės į statinį. Priešingai, rangos santykių esmė ir yra ta, kad rangovas sukuria rezultatą užsakovo naudai, o nuosavybės teisė į šį rezultatą priklauso užsakovui (statytojui), jeigu sutartimi nenustatyta kitaip. Byloje nėra jokių duomenų, kad MB „Uostata“ ar kiti asmenys būtų buvę laikomi statytoju ar turėję teisę į ginčo statinį.
58. Taip pat pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registracija iš tiesų nėra savarankiškas nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, tačiau ji yra teisinę reikšmę turintis faktas, patvirtinantis nuosavybės teisės atsiradimą teisėtu pagrindu. Šiuo atveju registracija buvo atlikta ieškovo vardu statybą leidžiančio dokumento, pažymos apie statybą be esminių nukrypimų ir deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Atsakovas šių dokumentų teisėtumo teismine tvarka neginčijo, todėl jie laikytini galiojančiais ir patvirtinančiais ieškovo, kaip statytojo ir savininko, statusą.
59. Apelianto išvada, jog dėl to negali būti nustatytas neatlygintinis servitutas ieškovo naudai atsakovui priklausančiuose sklypuose, taip pat nepagrįsta. Servituto nustatymas šiuo atveju kyla iš galiojančio 2020 m. sausio 27 d. rašytinio atsakovo sutikimo, kuriame jis sutiko su tuo, kad vidaus kelias bus statomas ieškovo vardu ir kad įrengus kelią jo sklypuose bus nustatytas servitutas. Toks sutikimas sukuria ieškovui teisėtą lūkestį ir teisinį pagrindą reikalauti servituto nustatymo, o atsakovo vėlesni bandymai paneigti šias sutikimo sąlygas prieštarauja sąžiningumo ir teisinių santykių stabilumo principams.
60. Apibendrinant, apelianto argumentai, kad nuosavybės teisė į vidaus kelią turėjo atsirasti ne ieškovui, o kitiems asmenims, grindžiami neteisingu materialiosios teisės normų aiškinimu, selektyviu faktinių aplinkybių vertinimu ir ignoruoja esminius bylos dokumentus – rašytinį atsakovo sutikimą, statybą leidžiantį dokumentą bei statinio įregistravimą ieškovo vardu. Todėl šie argumentai yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
Dėl procesinės bylos baigties
61. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo išvados, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus, 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
62. Apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir teisingai taikė materialios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliantas nagrinėjamoje byloje nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
63. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
64. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, ieškovas įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateiktais rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 2 000 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. V. ieškovui R. M. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.