Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-182-950/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-25
Bylos Nr.: e2S-182-950/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14052-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Ridikas
Skolininkas: uždarosios akcinės bendrovės „Darnus verslas“
Kreditorius: viešosios įstaigos Užstato

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės

Civilinė byla Nr. e2S-182-950/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14052-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.2 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Darnus verslas“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-7160-944/2024, pagal kreditorės viešosios įstaigos Užstato sistemos administratoriaus pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Darnus verslas“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Užstato sistemos administratorius (toliau – ir kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Darnus verslas“ (toliau – ir skolininkė arba apeliantė) 487 335,86 Eur skolą, 6 140,31 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Kreditorė, pareikštų reikalavimų užtikrinimui, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės nekilnojamąjį turtą, nesant nekilnojamojo turto ar jo esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir / arba turtines teises pareiškimo dėl teismo įsakymo sumai, nesant kilnojamojo turto ir / arba turtinių teisių, arba jų esant nepakankamai, areštuoti pingines lėšas pareiškimo dėl teismo įsakymo sumai, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad reikalavime nurodytas įsiskolinimas yra susidaręs nuo 2024 m. gegužės mėnesio ir nuolat didėja. Skolininkė turi rimtų finansinių sunkumų arba piktybiškai bando išvengti skolos grąžinimo, skolos suma yra didelė ir vis didėja, todėl kyla grėsmė, kad ji vengs įvykdyti ir būsimą teismo sprendimą dėl skolos priteisimo. Skolininkės nesąžiningumą įrodo tai, jog nors jai ir yra siunčiami raginimai dėl įsiskolinimo padengimo, ji skolos negrąžina, o tik dar labiau ją didina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, šio turto nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius neviršijant 493 476,17 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditore, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.

4. Teismas, nustatęs, kad šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia, skolininkė nereaguoja į įspėjimus padengti įsiskolinimą geruoju, vengia atsiskaityti, jos finansinės atskaitomybės duomenys rodo blogėjančią finansinę būklę, sprendė, jog esant nurodytoms aplinkybėms, tikėtina, kad egzistuoja grėsmė, jog teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Darnus verslas“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. Kreditorė nepateikė įrodymų apie skolininkės vengimą bendradarbiauti bei nesąžiningumą. Be to, kreditorės argumentai, kad ieškinio suma yra didelė, todėl skolininkė gali ir neatsiskaityti, ir tai, jog skolininkė turi finansinių sunkumų, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.2. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su kreditore ir spręsdamas apie didelę reikalavimų skolininkei sumą, kaip savaime preziumuojančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, padarė teismų praktikos neatitinkančią išvadą, nes Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje naujausioje praktikoje yra nurodoma, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo turi būti vertinama ne tik didelė reikalavimo suma, bet ir kitos aplinkybės – nesąžiningumas, sąmoningas siekis pabloginti turtinę padėtį. Tik esant duomenų, kad skolininkas atlieka / ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė reikalavimo suma, padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų.

5.3. Skolininkės finansinė padėtis gera ir stabili. Skolininkės turtinė padėtis yra pakankama tam, kad net ir kreditorės reikalavimų tenkinimo atveju skolininkė galėtų visiškai įvykdyti sprendimą nedelsiant. Tai patvirtina su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai. Skolininkė neturi jokių kitų bylų dėl skolų priteisimo ar neįvykdytų prievolių, neturi jokių išieškojimo procesų, yra veikiantis subjektas, generuojantis pajamas ir pelną, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra visiškai netikslingas, o priešingai – žalingas ir pažeidžiantis skolininkės teises.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė VšĮ Užstato sistemos administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė tokius nesutikimo su juo argumentus:

6.1. Skolininkės pateikti ir viešai prieinami duomenys apie jos turimą turtą akivaizdžiai patvirtina, kad skolininkės turto apimtis sparčiai mažėja, o įsiskolinimai didėja. Lyginant 2023 m. ir 2024 m. skolininkės finansinės atskaitomybės dokumentus, matyti, jog vos per 9 mėnesius (nuo 2023 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.) skolininkės turimas ilgalaikis turtas sumažėjo dvigubai – nuo 2 432 456 Eur iki 1 204 403,31 Eur. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi pritaikyti apribojimai būtini siekiant užtikrinti, kad skolininkės nuosavybėje išliktų būsimam teismo sprendimui įvykdyti reikalingas turtas.

6.2. Skolininkė po skundžiamos nutarties priėmimo kreditorei pateikė duomenis apie turimus kreditorius, kuriems jos įsiskolinimas siekia mažiausiai 3 073 423,31 Eur. Įvertinus tai, akivaizdu, kad skolininkės įsipareigojimai yra beveik 3 kartus didesni nei jos nurodoma turimo ilgalaikio turto vertė. Be to, skolininkės įsipareigojimai per laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. padidėjo daugiau kaip 600 000 Eur, o tai reiškia, jog skolininkė ne tik sparčiai mažina savo turtą, bet ir didina įsiskolinimus. Tai, anot kreditorės, savaime kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimumui.

6.3. Aplinkybė, kad egzistuoja ypač dideli skolininkės įsiskolinimai, viršijantys jos nurodyto turto vertę, skolininkė mažina savo turto apimtį ir siekia atgauti galimybę laisvai disponuoti netgi byloje areštuotu savo turtu, kelia didelę grėsmę, jog panaikinus byloje pritaikytą skolininkės turto areštą, šio turto bendrovėje greitu metu lygiai taip pat neliks ir jo nebebus galima panaudoti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymui.

6.4. Skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip papildomai neriboja skolininkės veiklos, nes antstoliui vykdant skundžiamą nutartį, ribojimai taikomi skolininkės žemės sklypui ir gamybiniams įrenginiams, tačiau ne disponavimui banko sąskaitomis ar kitur laikomomis piniginėmis lėšomis. Žemės sklypui ir gamybiniams įrenginiams taikomi areštai niekaip neriboja galimybės šiuo turtu naudotis. Be to, beveik visas skolininkės turtas, kuris nėra areštuotas pagal skundžiama nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra įkeistas kitų kreditorių naudai.

6.5. Skolininkės veiksmai, negrąžinant skolos kreditorei, negali būti paaiškinti niekaip kitaip, kaip tik siekiu išvengti prievolės vykdymo. Nors skolininkė atskirajame skunde teigia, jog jos finansinės būklė gera ir stabili, tačiau nenurodo priežasčių, kodėl neatsiskaito su kreditore, nors skolą pripažįsta (įsiskolinimas kreditorei yra įtrauktas į skolininkės vidinius dokumentus).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Kartu su atskiruoju skundu skolininkė pateikė šiuos naujus įrodymus: 2024 m. balandžio mėn. parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą su priedais; 2024 m. spalio 25 d. ilgalaikio turto apyvartos už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. duomenis; Vytauto Didžiojo kredito unijos 2024 m. spalio 25 d. pažymą apie UAB „Darnus verslas“ kredito likutį ir užtikrinimo priemones Nr. 1-1025/1. Nurodo, jog pateikti įrodymai pagrindžia gerą ir stabilią skolininkės finansinę būklę.

9. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė taip pat pateikė šiuos papildomus įrodymus: 2024 m. spalio 30 d. turto aprašą; 2024 m. lapkričio 13 d. hipotekų (įkeitimų) sąrašą iš Nekilnojamojo turto registro ir Sutarčių ir teisių suvaržymų registro; 2024 m. spalio 25 d. duomenis apie skolininkės turimas skolas; 2024 m. spalio 28 d. duomenis apie skolininkės turimas skolas.

10. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

11. Nagrinėjamu atveju kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas nepranešus skolininkei, todėl skolininkė neturėjo galimybės teikiamų įrodymų pateikti anksčiau. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei į tai, jog skolininkės teikiamų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi jie su atskiruoju skundu buvo išsiųsti kreditorei, o dalis kreditorės pateiktų įrodymų yra gauti iš registrų ir yra susiję su skundžiama nutartimi pritaikyto arešto registracija, kita dalis – gauti iš pačios skolininkės, todėl abiejų ginčo šalių pateikti papildomi įrodymai priimami ir vertinami visų bylos aplinkybių kontekste, kartu pažymint, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus vertins ir dėl jų pasisakys tik tiek, kiek tai bus reikalinga vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ginčo esmės

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštų pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimams (493 476,17 Eur sumoje) užtikrinti tenkino, t. y. taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, šio turto nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius, neviršijant 493 4676,17 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditore, taip pat nedraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Teismas sprendė, kad pareiškimas yra pagrįstas, nes buvo priimtas teismo įsakymas, kartu konstatavo, jog egzistuoja grėsmė priimto teismo įsakymo vykdymui, kuris gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes šalys neišsprendė ginčo geranoriškai, skolininkė nereagavo į kreditorės įspėjimus ir vengė atsiskaityti, skolininkės finansinės atskaitomybės duomenys rodė blogėjančią jos finansinę būklę.

15. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad kreditorė nebuvo pateikusi įrodymų apie skolininkės nesąžiningumą, kreditorės reikalavimo suma nelaikytina didele, o skolininkės turimi finansiniai sunkumai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtinai pagrįstų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl minėtos sąlygos nepasisako.

17. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

18. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos akcentuotina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad: 1) ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio sumos reikšmingumas, o jo elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą; 2) neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai; 3) jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jų įvykdymui neužtenka skolininko turto, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių jam netaikymas; įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019).

19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai sprendė, jog ši sąlyga egzistuoja, nes iš esmės rėmėsi tik prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėtais dokumentais: įspėjimais dėl piniginių prievolė nevykdymo, skolininkės finansine atskaitomybe už 2023 m. bei Nekilnojamojo turto išrašais apie skolininkės turimo nekilnojamojo turto objektus, kuriems yra įregistruota hipoteka.

20. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį – šiuo atveju kreditorei (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

21. Šiuo atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko, taip pat antstolių informacinės sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną teismuose bylų dėl skolų iš skolininkės priteisimo užvesta nebuvo, priverstinio išieškojimo veiksmai skolininkės atžvilgiu taip pat nebuvo atliekami. Iš skolininkės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m. laikotarpį matyti, jog skolininkė 2023 m. gavo 209 471 Eur pelno, skolininkės mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus sudarė 2 423 545 Eur, kai turimą turtą sudarė – 4 229 477 Eur, ir nors 2023 m. lyginant su ankstesniu laikotarpiu skolininkės įsipareigojimai buvo padidėję, tačiau atitinkamai didėjo ir skolininkės turimas tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis turtas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra suprantama, kokie duomenys rodė skolininkės blogėjančią finansinę būklę ar egzistuojančią grėsmę tuo metu priimto teismo įsakymo įvykdymui. Pažymėtina, kad su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo pateikta jokių duomenų, rodančių, kad skolininkė, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditore, bando nuslėpti ar perleisti savo turimą turtą, kad sumažintų kreditorės galimybes iš tokio turto išieškoti skolininkės skolą.

22. Vien tai, kad įmonė turi finansinių sunkumų, nereiškia, jog ji yra nemoki ir kad dėl to kyla grėsmė kreditorės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-725-587/2025 2025 m. vasario 7 d. skolininkei iškėlė restruktūrizavimo bylą (minėta nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 19 d.), ir tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė, turėdama finansinių sunkumų, vis dėlto siekia atkurti pelningą bendrovės veiklą, rasti kompromisinį sprendimą dėl turimų finansinių įsipareigojimų kreditoriams padengimo, nes būtent restruktūrizavimo proceso metu skolininkės kreditoriai turės galimybę atgauti savo piniginius reikalavimus per tam tikrą laikotarpį, išvengiant skolininkės nemokumo bei iš to kylančių teisinių padarinių. Pažymėtina ir tai, jog vertinant galimą skolininkės nesąžiningumą jos kreditorių atžvilgiu, įsiteisėjus nutarčiai, kuria skolininkei iškelta restruktūrizavimo byla, mažėja skolininkės nesąžiningo elgesio galimybės, nes skolininkė visą savo turtą nurodo restruktūrizavimo byloje, parengs metmenis apie tai, kaip ir kokiu būdu skolininkės turimas turtas bus realizuojamas, o turto realizavimo, jei tokie veiksmai bus atliekami, bei gautų įplaukų paskirstymas skolininkės kreditoriams bus prižiūrimas ne tik restruktūrizavimo administratoriaus, bet taip pat ir pačių kreditorių, taigi kartu ir kreditorės.

23. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus pakankamai įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad skolininkė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais bus siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo priimtą procesinį sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudarė pagrindo varžyti skolininkės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininkės lėšų ar kito turto, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su ieškovu pagal teismo priimtą procesinį sprendimą, sukaupimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje nebuvo pateikta skolininkės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jai nepalankaus teismo priimto procesinio sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų.

24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinį procesą reglamentuojančias normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartis naikintina, bei klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės viešosios įstaigos Užstato sistemos administratoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Ridikas