- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- II-750-404/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00750-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2025-10-14 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) vyriausiosios specialistės V. B. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-4150-2025, D. G. nubaustas 295 Eur bauda, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 187 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apskundė šį 2025-10-14 ne teismo tvarka jo atžvilgiu priimtą nutarimą teismui, skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą taikyti ANK 40 straipsnį ir skirtą administracinę nuobaudą – 295 Eur baudą į pakeisti įspėjimą.
Prašymas grindžiamas šiais skundo argumentais: MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sustabdyta nuo 2024-01-02, o prašymas dėl veiklos sustabdymo pateiktas dar 2023 m. gruodžio mėn. Taip pat įmonė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, todėl faktiškai nebevykdė jokios veiklos ir negeneravo jokių pajamų. Dėl šių priežasčių nebuvo pagrindo tikėtis, kad reikės pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją. Bauda paskirta vien dėl techninės 1 dienos (2024-01-02) neatitikimo, nors realiai veikla jau buvo sustabdyta ir deklaracija pateikta savanoriškai. Administracinis nusižengimas buvo padarytas pirmą kartą per daugiau kaip 15 metų, todėl ankstesnė atsakomybė yra seniai išnykusi pagal ANK 40 straipsnį (administracinės nuobaudos galiojimas – 1 metai). Nusižengimas yra formalaus pobūdžio, be jokių mokesčių vengimo ar žalos valstybės biudžetui požymių. Deklaracija buvo pateikta, nors ir pavėluotai. Lengvinančios aplinkybės – nebuvo jokių tyčinių veiksmų ar apgaulės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė V. B. nurodė, kad su skundu nesutinka. Nesutikimo argumentai nurodyti šie: skundžiamas nutarimas priimtas Administracinių nusižengimų registre 2025-09-26 automatiškai suformuoto administracinio nusižengimo protokolo Nr. VMI-03-ANR_P-1395-2025 (toliau – AN protokolas) pagrindu. Nagrinėjant bylą buvo įvertinta 2025-09-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės I. Z. e. paštu Klaipėdos AVMI pateikta informacija, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024-01-02 nevykdo veiklos ir kad pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešimą (prašymą) atleisti nuo mokesčių deklaracijų teikimo laikotarpiu nuo 2025-01-01 iki 2025-12-31.
Dėl skundo argumento, kad nusižengimas yra formalaus pobūdžio, be mokesčių vengimo ar žalos biudžetui požymių, ir, kad deklaracija buvo pateikta nors ir pavėluotai, pažymėtina, jog ANK 187 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėčiai esant formaliai, reiškia, kad pagal šią teisės normą vien pavėluotas deklaracijų pateikimas ar nepateikimas užtraukia administracinę atsakomybę, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius. Dėl to faktas, jog deklaracijos šiuo metu yra pateiktos, neturi teisinės reikšmės.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl skundo argumento pakeisti paskirtą nuobaudą į įspėjimą, pažymėtina, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų bei nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis (ANK 22 str. 2 d. 1-2 d.); Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-1073/2019 ir 2AT-2-387/2024).
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
D. G. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 187 straipsnio 2 dalį, padarytą nusižengimą pripažįsta, tačiau nesutinka su paskirta nuobauda.
Iš duomenų pateiktoje administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK: 25286231136 matyti, jog yra pakankamai D. G. kaltę patvirtinančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. G. 2025-09-26 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.
Teismas negali sutikti su pareiškėjo skunde nurodytu motyvu, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas pirmą kartą per daugiau kaip 15 metų, todėl ankstesnė atsakomybė yra seniai išnykusi pagal ANK 40 straipsnį.
Pagal ANK 674 straipsnio 1 dalį nutarimas skirti įspėjimą įvykdomas jį paskelbiant ar įteikiant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Įspėjimas paskirtas 2024-08-22 Klaipėdos AVMI nutarimu Nr. VMI-03-ANR_N-3682-2025, šios nuobaudos galiojimas truko mažiausiai iki 2025-08-21. Šioje byloje nagrinėjamas nusižengimas yra trunkamasis, jo pradžia skaičiuojama nuo kitos dienos, kai pasibaigė įstatymų leidėjo numatytas terminas pateikti pelno mokesčio deklaraciją, nuo 2025-06-17. Todėl nuo nutarimo, kuriuo buvo paskirta ankstesnė nuobauda – įspėjimas, įsiteisėjimo ir nuobaudos įvykdymo nebuvo praėjęs metų laikotarpis, pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas kaip pakartotinis (ANK 40 str.).
Pareiškėjas D. G. skunde teigia, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sustabdyta, įmonė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro ir faktiškai nebevykdė jokios veiklos, negeneravo jokių pajamų, todėl nebuvo pagrindo tikėtis, kad reikės pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją, tačiau tai nešalina jo atsakomybės.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Todėl, nei įstatymų nežinojimas, nei sudėtingas teisinis reglamentavimas savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės atsakomybės (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-104-360/2022).
Subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d.). D. G. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. MB „(duomenys neskelbtini)“ metinė pelno mokesčio deklaraciją už 2024 m. pateikta 2025-09-26 (pavėlavus daugiau nei 3 mėn.). Mažosios bendrijos vadovas atsako už teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 str. 10 d. 7 p.).
D. G. pagal ANK 187 straipsnį baudžiamas ne primą kartą, teismo vertinimu, jis, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėjo pareigą ir galimybę sutvarkyti juridinius klausimus, susijusius su šioje bendrovėje užimamomis pareigomis ir iš to išplaukiančiomis pareigomis, tačiau to, akivaizdu, nepadarė.
Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo juridinio asmens vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298-701/2016; Nr. 3K-7-177-701/2017).
Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, pelno mokesčio deklaracijos turi būti teikiamos neatsižvelgiant į tai, ar per mokestinį laikotarpį mokesčių mokėtojas apskaičiavo ar neapskaičiavo (nevykdė veiklos, apskaičiavo mokestinius nuostolius ar pelno mokesčio nemoka pagal PMĮ nuostatas) pelno mokestį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsniu, mokesčių laikinai nevykdantys veiklos mokesčių mokėtojai centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Remiantis Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-09 įsakymu Nr. VA-135, 26 p., 28 p. ir 37 p. įtvirtintomis nuostatomis, mokesčių mokėtojai gali būti pripažinti veiklos nevykdančiais, jeigu nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais ir negauna pajamų (įskaitant pelno nesiekiančių vienetų gaunamą paramą), išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas. Šiuos kriterijus atitinkantys mokesčių mokėtojai gali elektroniniu būdu per Mano VMI pateikti pranešimą apie laikiną veiklos nevykdymą/prašymą laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo. Byloje nėra duomenų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų teikusi prašymą laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų pateikimo už mokestinį laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31.
Kritiškai vertinami skunde nurodyti pareiškėjo argumentai, kad nusižengimas yra formalaus pobūdžio, be jokių mokesčių vengimo ar žalos valstybės biudžetui požymių, deklaracija buvo pateikta, nors ir pavėluotai., kadangi ANK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl užtenka nustatyti, jog nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius.
ANK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; ir 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Kaip jau minėta, pareiškėjas anksčiau baustas už ANK 187 straipsnyje numatytą nusižengimą, pažeidėjai skirtas įspėjimas, tačiau tai jo nepaveikė taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.
Teismas sprendžia, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pareiškėjo asmenybę, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, baudos vidurkis paskirtas tinkamai. Skundo patenkinimui pagrindų nenustatyta.
Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar (ir) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo D. G. skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą 2025-10-14 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės V. B. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-4150-2025, kuriuo D. G. nubaustas 295 Eur bauda, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 187 straipsnio 2 dalyje.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų, nuo jos nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.