Klaipėdos apygardos teismo nutarimas, AN2-104-360/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-05-13
Bylos Nr.: AN2-104-360/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-24-3-00207-2021-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti

Teisėjas: Savinijus Katauskas (pirm.)
Pažeidėjas: S. V.
Institucija: Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Advokatai: Darius Kurpavičius

Kategorijos

6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-104-360/2022Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00207-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimu S. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1100 Eur bauda už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir juridinio asmenį atstovaujančiu subjektu, neužtikrino, kad minėtoje įmonėje darbuotojai – Ukrainos piliečiai: S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) , B. O., gimusi (duomenys neskelbtini) , K. D., gimęs (duomenys neskelbtini) , dirbtų kartoninių gaminių gamybos mašinų operatorių pareigose, būdami įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Patikrinimo metu nustatyta, kad: 1) darbuotojas S. M. pradėjo dirbti 2021 m. rugsėjo 21 d., įdarbintas kartoninių gaminių gamybos mašinų operatoriumi, leidimą gyventi turi nuo 2021 m. spalio 25 d., nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 24 d. darbuotojas dirbo naudodamasis beviziu režimu neturėdamas leidimo dirbti; 2) B. O. pradėjo dirbti 2021 m. rugsėjo 21 d., įdarbinta kartoninių gaminių gamybos mašinų operatore, leidimą gyventi turi nuo 2021 m. spalio 18 d., nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 17 d. darbuotoja dirbo naudodamasi beviziu režimu neturėdama leidimo dirbti; 3) K. D. pradėjo dirbti 2021 m. rugsėjo 16 d., įdarbintas kartoninių gaminių gamybos mašinų operatoriumi, nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. spalio 17 d. darbuotojas dirbo naudodamasis beviziu režimu neturėdamas leidimo dirbti. Įdarbindamas ir leisdamas darbuotojams dirbti, kai jie faktiškai neturėjo teisės dirbti, kol nėra gauti leidimai laikinai gyventi arba naudojantis beviziu rėžimu nėra gauti leidimai dirbti, S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 1¹ dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. atstovas advokatas D. Kurpavičius ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-03-10 nutartimi skundas tenkintas iš dalies ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimas pakeistas, sumažinant juo S. V. paskirtą 1100 Eur baudą iki 300 Eur.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. atstovas advokatas D. Kurpavičius prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartį, kuri priimta nevisapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes, netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas.

3.1. Nurodo, kad S. V. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio l dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Koks darbas yra laikomas nelegaliu, apibrėžta Užimtumo įstatyme. Minėto įstatymo 56 straipsnio l dalyje nustatyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančiu trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio l dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo tam tikras sąlygas, iš kurių viena - ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą (toliau – ir UTPĮ) trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad darbuotojas Ukrainos pilietis S. M. kartoninių gaminių gamybos mašinų operatoriumi pradėjo dirbti 2021-09-21, t. y. tik po to, kai Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorius 2021-09-09 priėmė įsakymą Nr. V3(19.3)-1273, kad šio užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, numatomas darbo sutarties laikotarpis nuo 2021-09-20 iki 2023-09-19. Darbuotoja Ukrainos pilietė B. O. kartoninių gaminių gamybos mašinų operatore pradėjo dirbti 2021-09-21, t. y. tik po to, kai Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorius 2021-09-09 priėmė įsakymą Nr. V3(19.3)-1272, kad šios užsienietės darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, numatomas darbo sutarties laikotarpis nuo 2021-09-20 iki 2023-09-19. Darbuotojas Ukrainos pilietis K. D. kartoninių gaminių gamybos mašinų operatoriumi pradėjo dirbti 2021-09-16, t. y. tik po to, kai Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorius 2021-09-06 priėmė įsakymą Nr. V3(19.3)-1216, kad šio užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, numatomas darbo sutarties laikotarpis nuo 2021-09-13 iki 2023-09-12.

3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad leidimo dirbti sąvoka apibrėžta UTPĮ 2 straipsnio 13 punkte: leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau - ir leidimas dirbti) - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Tarp UTPĮ 2 straipsnyje įtvirtintų sąvokų nėra sąvokos - sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Įstatymo leidėjas vartoja tik vieną sąvoką - leidimas dirbti, todėl siekiant nustatyti, koks yra priimtas Užimtumo tarnybos dokumentas - leidimas dirbti ar sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, reikia vadovautis poįstatyminiais teisės aktais.

Žemesnės instancijos teismas

3.3.1. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-298 patvirtintas „Dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo, prašymų išduoti tokius dokumentus netenkinimo tvarkos aprašas" (toliau - ir Aprašas), kuris nustato dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, priėmimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką bei darbdavių ir kompetentingų įstaigų informavimo apie priimtus sprendimus tvarką. Apraše įtvirtinti dokumentai suteikiantys teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams: leidimas dirbti, leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, atsiųstam laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką (leidimas dirbti komandiruotam užsieniečiui), leidimas dirbti sezoninį darbą, sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties, sprendimas dėl užsieniečio aukštos kvalifikacijos darbo atitikties. Minėtų teisės aktų analizė suponuoja išvadą, jog poįstatyminis teisės aktas nustato Užimtumo tarnybos priimamų dokumentų, suteikiančių teisę dirbti užsieniečiams, įvairovę, kai tuo tarpu pagrindiniai teisės aktai (UTPĮ ir Užimtumo įstatymas) vartoja vieną, visus šiuos dokumentus apimančią sąvoką - leidimas dirbti.

3.3.2. UTPĮ 57 straipsnis nustato atvejus, kuomet užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti: l) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; 2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį; 3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnio l dalies 3 punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų; 4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo; 5) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas; 6) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje. Visais šiais išvardintais atvejais Užimtumo tarnyba priims skirtingus sprendimus (vienais atvejais išduos leidimą dirbti, kitais - sprendimą dėl atitikties), bet įstatymo leidėjas vartoja tik vieną sąvoką - leidimas dirbti.

3.3.3. Pažymima, kad UTPĮ 58 str. nustatyti atvejai, kada užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Tokie atvejai yra, kai užsienietis turi leidimą gyventi, kreipiasi dėl leidimo gyventi, turi leidimą nuolat gyventi. Jeigu užsienietis atitinka minėto straipsnio sąlygas, tai jis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti (kaip šią sąvoką vartoja įstatymų leidėjas). Atkreiptinas dėmesys, jog tais atvejais, kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo gyventi kitais nei šiame straipsnyje išvardinti atvejai, jam taip pat Užimtumo tarnyba išduos sprendimą dėl atitikties, o ne leidimą dirbti.

3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UTPĮ 62 straipsnio 1¹ punktas nustato, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2-5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 7-13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Įstatymo leidėjas, kaip minėta, leidimo dirbti sąvoką vartoja plačiąja prasme, kaip apimančią visų rūšių dokumentus, kurie suteikia užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl tai, kad Ukrainos piliečiai K. D., S. M., B. O., tuo metu atitinkantys UTPĮ 11 straipsnio 2 dalies sąlygas, buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdami leidimų dirbti, o sprendimus, kad jų darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, negali būti laikoma UTPĮ 62 straipsnio 1¹ pažeidimu. Minėta teisės aktų analizė suponuoja išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju buvo netinkamai interpretuotos UTPĮ bei Užimtumo įstatymo nuostatos ir tai lėmė nepagrįstą bei neteisingą procesinio sprendimo priėmimą.

3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nutartyje buvo konstatuotas itin sudėtingas užsienio piliečių įdarbinimo teisinis reglamentavimas. Teismo posėdžio metu paaiškėjo aplinkybė, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, ilgą laiką analogiškai aiškino teisės aktus šioje srityje, o patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tik gavusi informaciją iš Migracijos departamento. Be to, Institucija dėl situacijos įvertinimo ir išaiškinimo kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ir tik gavusi pastarosios išaiškinimą, taikė S. V. administracinio poveikio priemones. Akivaizdu, jog iki tol analogiškose situacijose, kai užsienio piliečiai naudodamiesi beviziu režimu pradeda dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jų atžvilgiu priimtas ne leidimas dirbti, o sprendimas dėl jų darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nebuvo laikoma norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos pažeidimu. Manoma, jog minėtą aplinkybę turėjo įvertinti pareiškėjo skundą nagrinėjęs apylinkės teismas, kadangi pagal teismų praktiką šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas.

4. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nutarties dalį, susijusią su administracinio nusižengimo kvalifikavimu, nepakeistą, dėl baudos dydžio paliekama spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

7. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiama nutartis priimta nevisapusiškai įvertinus visas bylos aplinkybes ir apygardos teismas su tokiais argumentais sutinka. S. V. yra nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas įmonės direktoriumi, neužtikrino, jog įmonėje 3 darbuotojai, Ukrainos piliečiai, dirbtų būdami įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, pripažinus, jog darbuotojai buvo įdarbinti ir jiems leista dirbti, kai jie faktiškai neturėjo teisės dirbti, kol nėra gauti leidimai laikinai gyventi arba naudojantis beviziu režimu nėra gauti leidimai dirbti. Apeliantas neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nuosekliai viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog buvo įsitikinęs, jog užsienio piliečių įdarbinimas neprieštaravo teisės aktų reikalavimams.

9. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio l dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo tam tikras sąlygas, iš kurių viena - ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal UTPĮ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

10. Nors šiuo atveju S. M. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 24 d., B. O. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 17 d., K. D. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. spalio 17 d. dirbo naudodamiesi beviziu režimu neturėdami leidimo dirbti, tačiau sprendžiant dėl S. V. inkriminuoto nusižengimo padarymo, atsižvelgiama į bylos duomenimis nustatytų aplinkybių visumą.

11. Bylos medžiaga nustatyta, jog minėti Ukrainos piliečiai dėl tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos galiojančio bevizio režimo Lietuvoje buvo teisėtai. Iki 2021-08-31 Ukrainos piliečiai O. B., M. S. turėjo leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje pas tą patį darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 43, 56). Dėl visų darbuotojų prašymai dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikti 2021 m. rugsėjo 7 d. Dėl visų darbuotojų buvo gauti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Užimtumo tarnyba) direktoriaus įsakymai (2021 m. rugsėjo 6 ir 9 d. (b. l. 48, 51, 63) dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kuriuose buvo nurodyti duomenys apie darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“, numatomą darbo sutarties laikotarpį (atitinkamai nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 20 d.). Iš byloje esančių duomenų (įsakymų dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams) matyti, jog institucijai, išduodančiai tiek leidimus dirbti, tiek sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties (Užimtumo tarnybai) ir abiem atvejais tikrinančiai tas pačias aplinkybes, buvo aiškiai nurodyti duomenys apie numatomą užsieniečių darbo sutarties laikotarpį. Šiuo atveju, pasibaigus Ukrainos piliečių leidimų dirbti terminui, netrukus buvo kreiptasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tokie leidimai buvo gauti, tačiau jau po asmenų darbo santykių pradžios. Savo rašytiniame paaiškinime S. V. pažymėjo, jog įmonė jau ne vienerius metus įdarbina trečiųjų šalių piliečius, keliolika jų dirbo ir įvykio metu, niekada nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, stengtasi laikytis teisės aktų reikalavimų. Tokie asmens paaiškinimai atitinka ir Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuotas aplinkybes (b. l. 21-24) ir kitus bylos duomenis: administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog S. V. anksčiau būtų padaręs pažeidimų, susijusių su darbo tvarka, nors jo vadovaujamoje įmonėje vienu metu nuolat yra įdarbintų užsienio šalių piliečių.

12. Apeliaciniame skunde teisingai pastebima, kad leidimo dirbti sąvoka apibrėžta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 13 punkte: leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau - ir leidimas dirbti) - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Tarp šio įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų sąvokų nėra sąvokos - sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-298 patvirtintas „Dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo, prašymų išduoti tokius dokumentus netenkinimo tvarkos aprašas“ (toliau - ir Aprašas) nustato dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, priėmimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką bei darbdavių ir kompetentingų įstaigų informavimo apie priimtus sprendimus tvarką. Aprašo IV skyrius numato dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvos respublikoje užsieniečiams, priėmimą, nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą, kuriame be kita ko, aptariamas ir sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties priėmimas. Aprašo 10 p. numato, jog darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį, kreipiasi į atitinkamą teritorinį Užimtumo tarnybos padalinį, kuris, patikrinęs reikiamus duomenis, priima išvadas, tarp kurių ir išvada dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties priėmimo (Aprašo 12 punktas) bei jos pagrindu įsakymą (Aprašo 14 punktas). Byloje esančiame Užimtumo tarnybos išaiškinime, pateiktame teritoriniam skyriui taip pat pažymėta, kad Užimtumo tarnyba išduoda leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams užsieniečiams iš trečiųjų šalių ir abiejų šių dokumentų paskirtis yra tapati, t. y. abu jie suteikia teisę užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje (b. l. 85-86). Taigi iš esmės nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą apie Užimtumo tarnybos priimamų dokumentų, suteikiančių teisę dirbti užsieniečiams, įvairovę, net ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymui vartojant vieną leidimo dirbti kaip dokumento, suteikiančio užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, sąvoką.

13. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 1¹ dalyje numatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis (kuriam be kita ko taikomas bevizis režimas) teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Tačiau būtent Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsnyje nustatyti atvejai, kada užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir tarp tokių atvejų yra, kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo gyventi ir, jeigu užsienietis atitinka minėto straipsnio sąlygas, tai jis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Užsienietis minimo įstatymo sąvokose apibrėžiamas kaip asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.

14. Vertinant nagrinėjamam klausimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, galima pritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog užsienio piliečių įdarbinimo teisinis reglamentavimas yra sudėtingas. Kita vertus, vien sudėtingas teisinis reglamentavimas savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės atsakomybės. Šiuo atveju vertinamas kompleksas faktinių aplinkybių, visuma byloje surinktų duomenų.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kaip nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, darbo sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. M., B. O. ir K. D. buvo sudarytos, apie jų įdarbinimą buvo pranešta atsakingoms institucijoms, mokamas darbo užmokestis, mokėti mokesčiai. Taigi patys darbo santykiai nebuvo nuslėpti ar užmaskuoti, iki darbo santykių pradžios, pačiam darbdaviui tarpininkaujant, imtasi veiksmų dėl tinkamo Ukrainos piliečių įdarbinimo (kreiptasi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Užimtumo tarnybą), asmenys Lietuvoje buvo teisėtai. Nelegalaus darbo tyrimo akte pažymėta, jog atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimo raštai, sprendimai dėl atitikties darbo rinkos poreikiams gauti iki įdarbinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu protokolas nebus rašomas ir juridinis asmuo nebus baudžiamas. Pažymėtina ir tai, kad Ukrainos piliečiai B. O. ir K. D. turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d., o S. M. turi leidimą gyventi Lietuvoje nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 27, 29). Be to, apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, iki tol analogiškose situacijose, kai užsienio piliečiai naudodamiesi beviziu režimu pradeda dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jų atžvilgiu priimtas ne leidimas dirbti, o sprendimas dėl jų darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nelaikė to norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos pažeidimu, apie tai apylinkės teismo posėdyje nurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas. Tokie apeliacinio skundo argumentai nėra išgalvoti ir nepaneigti, priešingai, Institucijos atstovai, apklausiami teismuose, prisiekę sakyti tiesą, yra vertinę situaciją dėl beviziu režimu besinaudojančių užsieniečių įsidarbinimo kaip neaiškią, dėl ko vyko įvairaus lygio diskusijos ir buvo išsiaiškinta, kad ukrainietis, besinaudojantis beviziu režimu, gali dirbti Lietuvos Respublikoje 90 dienų per pusmetį (180 dienų) ir tokios konsultacijos buvo netgi teikiamos besikreipiantiems įvairių bendrovių atstovams užsieniečių įdarbinimo klausimais (pvz. Kauno apylinkės teismo byloje Nr. A5.-76-668/2020 apklausti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai).

16. Apygardos teismas, įvertinęs šios konkrečios bylos duomenų visumą, sprendžia, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neabejotinai nepatvirtina S. V. veikoje subjektyviosios pusės – kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

17. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartis, kuria pakeistas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimas sumažinant S. V. paskirtą nuobaudą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimas, kuriuo S. V. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, naikintini, S. V. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartį ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimą, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, panaikinti bei S. V. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Savinijus Katauskas