Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) personalo direktorė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. rugsėjo 26 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. birželio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ukrainietis P. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) mūrininko pareigose, turėdamas tik Ukrainos Respublikos piliečio biometrinį pasą, kuris suteikė užsieniečiui teisę atitinkamą laiką būti Lietuvos Respublikoje, tačiau nesuteikė teisės dirbti. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) personalo direktorė A. R. nesilaikė norminių aktų nustatytos užsienio valstybių piliečių įdarbinimo tvarkos ir leido Ukrainos Respublikos piliečiui P. K. dirbti mūrininko pareigose, nors jis tokios teisės neturėjo. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) personalo direktorė A. R. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ukrainietis P. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) mūrininko pareigose pagal sudarytą darbo sutartį. Jam buvo išduota nacionalinė darbo viza, kuri galiojo iki 2019 m. balandžio 19d. Pagal 2017 m. gruodžio 20 d. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymą profesija „plytų mūrininkas“ buvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. UAB (duomenys neskelbtini) taip pat įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. UAB (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi jų ukrainiečiui darbuotojui pateikė 2019 m. vasario mėnesį, tačiau Migracijos departamentas jį atmetė, nes 2019 m. pirmajame pusmetyje mūrininko profesija buvo išbraukta iš trūkstamų profesijų sąrašo. Tada įmonė pateikė Užimtumo tarnybai prašymą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo. Iš Užimtumo tarnybos 2019 m. gegužės 20 d. gavo sprendimą dėl leidimo P. K. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. A. R. ne kartą konsultavosi tiek su Migracijos tarnyba, tiek su Darbo inspekcija dėl tokio atvejo ir jiems ne kartą buvo patvirtina, kad asmuo su biometriniu pasu gali laikinai dirbti iki kol jis gaus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nemano, kad kažkam buvo padaryta žala, nes tiek valstybei buvo mokami mokesčiai, tiek ir pačiam darbuotojui buvo mokamas darbo užmokestis.

Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad institucijos pozicija nesiskiria nuo liudytojo A. P., Valstybinės darbo inspekcijos neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjo, išdėstytos pozicijos ir šiuo metu, esant tokioms pat aplinkybėms administracinio nusižengimo protokolas nebūtų surašomas.

Liudytojas A. P. parodė, kad jis yra Valstybinės darbo inspekcijos neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas ir į jų skyrių labai dažnai, kas 10 – 15 min., kreipdavosi įvairių bendrovių atstovai užsieniečių įdarbinimo klausimais. Teisinis reglamentavimas tais klausimais nėra aiškus. Vyko įvairaus lygio diskusijos. Išsiaiškinta, kad ukrainietis, besinaudojantis beviziu režimu gali dirbti Lietuvos Respublikoje 90 dienų per pusmetį (180 dienų). Tokios konsultacijos buvo suteikiamos visiems besikreipiantiems. Su G. N. dirba kartu viename kabinete, kolegos nuomonė dėl ukrainiečių galimybės dirbti yra tokia pati.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad P. K. paaiškinimu jis nurodė, kad dokumentus dėl leidimo gyventi Lietuvoje padavė 2019 m. kovo 5 d. Prieš tai turėta darbo viza pasibaigė 2019 m. balandžio 19 d. Jis tris mėnesius dirbo pagal biometrinį (pasą), gaudavo darbo užmokestį (b. l. 4, 5). Iš P. K. darbo sutarties (b. l. 10-13); darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 14-16); atlyginimų priskaitymų suvestinės kopijos (b. l. 17-19); VSDFV informacinės sistemos – užklausos matyti, kad P. K. 2018-05-10 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), buvo apskaitomas jo darbo laikas ir įstatymų nustatyta tvarka mokamas atlyginimas (b. l. 6, 7).

Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento pažymos dėl dokumentų priėmimo (b. l. 38) matyti, kad tarnyba 2019-02-28 gavo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus dėl P. K. darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams

Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-03-14 sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (b. l. 39), matyti, kad P. K. įdarbinimas UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019-04-20 iki 2021-04-19 atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams,

Iš Leidimo laikinai gyventi kopijos matyti, kad 2019-06-26 P. K. iki 2021-04-19 yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 43).

Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi Lietuvos Respublikos ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau- Užimtumo įstatymo) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Nors laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. birželio 25 d. Ukrainos Respublikos pilietis P. K. (duomenys neskelbtini) dirbo UAB (duomenys neskelbtini) mūrininko pareigose, tačiau, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybės, būtent: UAB (duomenys neskelbtini) kreipimąsi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybos 2019-03-14 priimtą sprendimą apie tai, kad P. K. įdarbinimas UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019-04-20 iki 2021-04-19 atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nesant detalesnio teisinio reglamentavimo ir Valstybinės darbo inspekcijos tarnybų atstovams teikiant konsultacijas, kad Ukrainos Respublikos pilietis, besinaudojantis beviziu režimu gali dirbti Lietuvos Respublikoje 90 dienų per pusmetį (180 dienų), nėra pagrindo daryti išvadą, jog P. K. nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. birželio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) mūrininko pareigose dirbo nelegaliai. Pažymėtina, kad 2019-06-26 P. K. iki 2021-04-19 yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 43).

Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) personalo direktorė A. R. nepažeidė įsakmių įstatymų reikalavimų, atliko visus veiksmus, būtinus tinkamai įforminti Ukrainos Respublikos piliečio P. K. darbą UAB (duomenys neskelbtini) mūrininko pareigose, t. y. kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir vadovavosi Valstybinės darbo inspekcijos neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus darbuotojų konsultacijomis, jos veiksmuose nėra tyčios, būtinojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. R. administracinę teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.