Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui A. Ž. ir jo gynėjai advokatei Stanislavai Jorudienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta A. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. Ž., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 40 straipsnį, nuspręsta perduoti E. Ž. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui su 300 Eur užstatu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. Ž. nuspręsta skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per vienerių metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą.

Laiduotoja E. Ž. įpareigota per septynias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos įmokėti 300 Eur užstatą į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Nurodyta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotoja atsisako laidavimo.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinius nuspręsta atmesti.

A. V. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nuspręsta atmesti.

A. V. iš A. Ž. priteista 1 000 Eur turėtoms advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu A. Ž., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2019 m. liepos 13 d., laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 05.30 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), K. J. gyvenamosios sodybos terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė vieną kartą kumščiu A. V. į dešinę akį, po to A. V. trenkus jam į veidą, sudavė vieną kartą pastarajai plaštaka į veidą. A. V. pasišalinus iš įvykio vietos ir stovint (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo prieangyje, priėjęs trenkė kumščiu vieną kartą pastarajai į kaklą ir taip padarė pastarajai poodinę kraujosruvą dešinės akiduobės srityje. Tokiais veiksmais A. Ž. padarė nukentėjusiajai A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

1) pripažinti A. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę;

2) tenkinti nukentėjusiosios A. V. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš A. Ž. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

3) priteisti nukentėjusiajai A. V. iš A. Ž. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovo advokato pagalbą apylinkės teisme ir visas išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teismuose.

2.1. Teigia, jog teismas nevisapusiškai ir šališkai išnagrinėjo įvykio aplinkybes, medicininius duomenis, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai kvalifikavo A. Ž. padarytą nusikalstamą veiką. Teismas nesiėmė priemonių nustatyti A. V. diagnozuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastį – trauminė ar netrauminė, pašalinti dėl to kilusias abejones. Teismas nevertino kokybiniu pagrindu Specialisto išvadoje Nr. 1360/2019 (03) (toliau – Specialisto išvada) ir Ekspertizės akte Nr. PEKG 23/2020 (01) (toliau – Ekspertizės aktas) nukentėjusiajai diagnozuotos kairės užpakalinės apatinės smegenėlių arterijos aneurizmos plyšimo priežasties, neatsižvelgė į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis. Toks specialistų išvadų rezultatų tikrinimas ir vertinimas kartu su kitais įrodymais atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir neatitinka teismų praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-329-976/2017, 2K-373-976/2018, 2K-334-669/2018, 2K-97-976/2020 ir kt.). Pažymi, jog priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių nustato teismas, o ne specialistas ar ekspertas. Teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, specialisto ar eksperto išvadą vertina tik kaip vieną iš įrodymų. Šiuo atveju teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp A. Ž. veiksmų ir dėl jų nukentėjusiajai kilusių sunkių padarinių.

2.3. Teigia, jog įvertinus Ekspertizės akto išvadas ir jas palyginus su kitais bylos įrodymais matyti, kad jos neatitinka kitų medicininių duomenų. Todėl teismas turėjo kritiškai vertinti šio akto išvadas ir nesivadovauti juo visa apimtimi. Nurodo į Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamąją bylą Nr. 1A-240-177/2018, kurioje teismas nesirėmė ekspertizės akto išvadomis, jog kraujo išsiliejimą galvos smegenų pamatiniame paviršiuje ir mirtį lėmė netrauminės kilmės galvos smegenų pamatinės arterijos sienelės plyšimas (pvz., plyšus įgimtai aneurizmai), tikėta, sąlygotas staiga pakilusio kraujospūdžio psichoemocinės įtampos ir girtumo fone. Toje byloje teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje paneigta aplinkybė, jog G. B. mirtį lėmęs sužalojimas buvo netrauminės kilmės, o mirtis įvyko dėl išorinių veiksmų, t. y. trauminio poveikio į dešinę galvos ir kaklo pusę.

2.7. Mano, jog pasunkinus A. Ž. kaltinimą, apeliantei priteistinas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nurodo, jog pagal kasacinio teismo praktiką sunkaus sveikatos sutrikdymo baudžiamosiose bylose (BK 135 straipsnio 1 dalis) priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-364-696/2015, 2K-397-222/2016) iki 23 000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-604-788/2015, 2K-300-222/2017). Nukentėjusioji, būdama jauno amžiaus, patyrė skausmingą traumą dėl nusikalstamų A. Ž. veiksmų. Jai buvo taikomas ilgalaikis gydymas, buvo kilusi reali mirties grėsmė. Įvykis pakeitė pastarosios gyvenimą į neigiamą pusę, jos gyvenimo kokybė aiškiai pablogėjo. Jai iki šiol taikomas aktyvus stebėjimas ir gydymas, ji patiria fizinius ir dvasinius išgyvenimus, prarado didelį dalį bendravimo galimybių, neteko 70 procentų darbingumo. Taigi dėl nusikaltimo apeliantė patyrė ne tik fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bet ir iki šiol patiria fizinį bei dvasinį diskomfortą, nepatogumus, jaučia pasekmes. Apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisė jai tik dalį bylinėjimosi išlaidų, motyvuodamas tuo, jog byloje buvo teikiami nepagrįsti prašymai dėl kaltinimo sunkinimo, nukentėjusiosios tėvų įtraukimo į bylą.

3. Teismo posėdyje apygardos teisme apeliantė ir jos atstovas advokatas T. Leščinskas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. bei jos gynėja advokatė S. Jorudienė – atmesti. Advokatas T. Leščinskas posėdyje pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuriuo nukentėjusioji sumokėjo jam 500 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl A. Ž. išteisinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

4. Pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus, turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Priešingai nei teigia apeliantė, nuosprendyje teismo išvados yra pagrįstos įrodymų visuma, sistemine jų analize ir juridiškai motyvuotos. Nors apeliantė nesutinka su teismo motyvais ir išvadomis dėl A. Ž. išteisinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tačiau teisėjų kolegija tokią apeliantės poziciją vertina kaip nepagrįstą. Nuosprendis priimtas išsamiai, objektyviai išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ginčo įvykio pobūdį ir jos dalyvių elgesį, jų bei liudytojų R. V., M. B., G. P., A. K., K. J. parodymus, ekspertų J. R. ir G. P. paaiškinimus, todėl naikinti nuosprendžio skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio priėmimo motyvus, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, jog A. Ž. veiksmuose yra BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus sveikatos sutrikdymo nusikaltimo sudėtis. Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių tyčinių nusikaltimų žmogaus sveikatai kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Sveikatos sutrikdymas – žmogaus sužalojimas, pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sveikatos sutrikdymą objektyviai sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Šiuo atveju byloje nenustatytas būtent sunkus sveikatos sutrikdymo mastas A. V.. Todėl pripažinti A. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę, nėra pagrindo.

7. Apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad A. Ž. inkriminuoti veiksmai atitinka žymiai lengvesnio, t. y. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo sudėtį, o jo kaltė padarius šį nusikaltimą yra įrodyta. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. BK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. A. Ž. veika tinkamai kvalifikuota pagal šio straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia sudavė kumščiu vieną kartą A. V. į dešinę akį, vieną kartą rankos plaštaka – į veidą bei vieną kartą kumščiu į kaklą. Tokiais veiksmais jis padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akiduobės srityje, o toks kūno sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

8. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingus pojūčius, kančią. Paprastai kiekvienas pakaltinamas žmogus, kuris prieš kitą žmogų vartoja fizinę jėgą, smurtauja, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas. Tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina nuteistojo, iš dalies ir nukentėjusiosios, taip pat liudytojų parodymai, ekspertų nuomonės ir paaiškinimai bei toliau aptariamas Ekspertizės aktas.

9. Apeliantė neginčija A. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagal laidavimą sąlygų ir pagrindų, todėl plačiau ši nuosprendžio dalis neanalizuotina. Beje, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į A. Ž. teigiamai charakterizuojamą asmenybę ir kartu jo padarytos nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai pavojingumo pobūdį, taip pat į tai, jog kaltu dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikaltimą, savanoriškai atlygino nukentėjusiajai 2 500 Eur neturtinę žalą ir žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, turi pagrindą pritarti apylinkės teismo sprendimui dėl laidavimo instituto taikymo ir bylos nutraukimo BPK 303 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Dėl Ekspertizės akto išvadų vertinimo

10. Baudžiamajame procese galimos tokios specialiųjų žinių panaudojimo formos – tai ekspertizės aktas, objektų tyrimo pagrindu pateikta specialisto išvada arba dokumentai, surašyti pagal proceso šalių prašymą (konsultacinė išvada), arba civilinėje ar administracinėje byloje surašyta specialisto išvada ar ekspertizės aktas. Ekspertizės aktuose ir specialisto išvadose atsakymai formuluojami skirtingomis formomis – nuo kategoriškų iki tikėtinų, sąlyginių išvadų. Nuosprendžių grindimas ekspertizės aktais, specialistų išvadomis, kuriuose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas išvadas, jei tokiomis išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus.

11. Ekspertizės aktą ar eksperto, specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu eksperto išvada ar jos dalimi gali būti ne vien tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi kompetentingų ekspertų priimtos Ekspertizės akto išvadomis, kurios yra aiškios, neprieštaringos ir savo turiniu koreliuoja su teisiamajame posėdyje ištirtais kitais minėtais A. Ž. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodymais.

12. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismui nustatant veikos teisiniam vertinimui reikšmingas faktines aplinkybes esminę įrodomąją reikšmę turėjo įvairios specialistų išvados dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo priežasties ir masto nustatymo. Tokių išvadų, kurios būtų susijusios su šiomis aplinkybėmis ir dėl kurių pripažinimo įrodymais bei vertinimo pateiktas apeliacinis skundas, byloje yra dvi: Specialisto išvada ir Ekspertizės aktas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Specialisto išvados ir Ekspertizės akto turinį, kaip nepagrįstus vertina apeliantės skundo argumentus, jog apylinkės teismas negalėjo vadovautis visa apimtimi Ekspertizės akto išvadomis, nes jos nevisiškai atitinka kitus medicininius duomenis. Vien tai, jog teismo padarytos išvados nesutampa su apeliantės ir jos atstovo vertinimu, savaime nereiškia esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų. Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas Specialisto išvados ir Ekspertizės akto išvadas vertino ir analizavo šiuos specialiuosius duomenis neizoliuotai, o visų ištirtų bylos įrodymų kontekste. Todėl jokie apeliantės akcentuojami kaip neva teismo neįvertinti medicininiai dokumentai, o būtent tie, kurie surašyti gydymo įstaigų, į kurias ji kreipėsi po įvykio, – VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninės, VTMT Vilniaus skyriaus, neturi pranašumų įrodomosios reikšmės aspektu prieš kvestionuojamas Ekspertizės akto išvadas. A. V. nustatytas kairės užpakalinės smegenėlių arterijų aneurizmos plyšimas yra netrauminės kilmės patologija; suduoti smūgiai į A. V. veidą ir kaklą nesusiję su smegenų arterijos aneurizmos plyšimu; A. V. ilgalaikis gydymas ir prarastas darbingumas nėra susiję priežastiniu ryšiu su 2019 m. liepos 13 d. patirtais kūno sužalojimais.

13. Apeliantė savaip interpretuoja Ekspertizės akto Tiriamosios dalies apibendrinime pateiktą išaiškinimą, jog tiek kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais (subarachnoidinė hemoragija), tiek kraujo išlajos smegenų pamatinėje dalyje ir į smegenų skilvelius, tiek užtvarinė hidrocefalija nėra trauminės kilmės ir yra laikomi plyšusios aneurizmos padariniais. Apeliantė nurodo, jog po įvykio tokie padariniai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, tačiau teismas jų nevertino. Aplinkybė, jog pirminiuose nukentėjusiosios apžiūros ir gydymo medicininiuose dokumentuose įrašyta subarachnoidinės hemoragijos diagnozė, dera su Ekspertizės akto tiriamosios dalies išvada, jog kraujo išsiliejimai po galvos smegenų minkštuoju dangalu (subarachnoidinė hemoragija) bei kitas smegenų struktūras susidarė dėl arterijos aneurizmos plyšimo, įvykusio po nagrinėjamo įvykio 2019 m. liepos 13 d. (04.00–05.00 val.), apytiksliai 2019 m. liepos 13 d. vėlai vakare. Tiriamosios dalies apibendrinime ši išvada pagrįstai argumentuota tuo, jog: VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės gydytojo V. L. 2019 m. liepos 13 d. (22.45 val.) siuntime patologinės neurologinės simptomatikos dar nebuvo, todėl daroma tikėtina prielaida, kad aneurizma plyšo kelių valandų laikotarpiu iki pirminio galvos kompiuterinės tomografijos atlikimo 2019 m. liepos 14 d. (01.30 val.), kurio metu nustatytas nežymus pakraujavimas; antras masyvesnis pakraujavimas su atitinkama simptomatika įvyko 2019 m. liepos 25–26 dienomis; tokiu būdu galima teigti, kad aneurizmos plyšimas buvo ne trauminės kilmės, jis įvyko po 2019 m. liepos 13 d. (04.00 val.) nagrinėjamo įvykio ir su juo priežastinio ryšio neturi. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti vertinami apeliantės skundo argumentai, jog atmestina aneurizmos savaiminio plyšimo tikimybė, o kairės užpakalinės apatinės smegenėlių arterijos aneurizma plyšo dėl A. Ž. veiksmų.

14. Be to, nukentėjusioji teisiamajame posėdyje apylinkės teisme nurodė, jog tą naktį kompanijoje ji gėrė alų, rūkė cigaretes, o į medikus kreipėsi ne iš karto po įvykio, o išsimiegojusi visą dieną pas draugę. Toks nukentėjusiosios elgesys, atsižvelgiant į aneurizmos plyšimą skatinančias rizikas – alkoholio vartojimą, rūkymą, į ekspertų atskleistas tokios ligos klinikas, teisėjų kolegijos vertintinas kaip objektyviai paskatinęs plyšti aneurizmai. Priešingai nei teigia apeliantė, byloje nėra jokių abejonių ar nepašalintų prieštaravimų dėl nukentėjusiajai įvykio metu A. Ž. veiksmais padaryto būtent nežymaus, o ne sunkaus ar apysunkio sveikatos sutrikdymo masto. Apylinkės teismas, aiškindamasis nukentėjusiosios patirtų sužalojimų mechanizmą, sunkumą buvo aktyvus. Teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskyrė komisijos teismo medicinos A. V. sveikatos būklės ekspertizę. Teismas atsižvelgė į A. Ž. gynėjos ir prokuroro prašymus dėl tokios ekspertizės skyrimo ir kartu pastebėjęs neaiškumus dėl Specialisto išvadoje pateiktos aneurizmos plyšimo priežasties, pagrįstai suabejojo nukentėjusiajai nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto objektyvumu (t. 3, b. l. 7–10). Priimtas Ekspertizės aktas pagrįstai išsklaidė teismui abejones dėl nukentėjusiosios kūno sužalojimo masto ir aneurizmos plyšimo tikrųjų priežasčių. Šiame akte argumentuotai atskleista būtent netrauminio pobūdžio nukentėjusiosios smegenų arterijos aneurizmos plyšimo priežastis ir dėl to jai kilusios neigiamos pasekmės (neįgalumas, prarastas darbingumas). Todėl atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog teismas nesiėmė priemonių nustatyti jai diagnozuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastį – trauminė ar netrauminė – bei pašalinti dėl to kilusias abejones.

15. Pažymėtina, jog kvestionuojamas Ekspertizės akto išvadas teisiamajame posėdyje apylinkės teisme patvirtino šį aktą priėmęs ekspertas J. R.. Šio akto išvadoms apylinkės teisme pritarė ekspertas G. P., kuris Specialisto išvadoje buvo nustatęs nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, o kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais vertino kaip trauminio pobūdžio. Ekspertas J. R., be kita ko, posėdyje paaiškino, jog aneurizma yra galvos smegenų kraujagyslė, kuri gali plyšti spontaniškai, žmogui esant netgi visiškoje ramybėje; tokia kraujagyslė yra galvos smegenų pamate, galvos viduryje, iš viršaus apsaugota smegenų masės, kaukolės; tas mažas balionėlis (aneurizma) būna apie 2–3 mm ilgio; aneurizma plyšta ne dėl trauminio poveikio, o dėl kitų faktorių – alkoholis, kiti rizikos veiksniai, konfliktinės situacijos, kurios sukelia stresą; šiuo atveju suduotų nukentėjusiajai smūgių pasekmės – poodinės kraujosruvos dešinės akies ir kairioje plaštakoje, todėl kaltininko smūgis negalėjo sukelti nukentėjusiajai aneurizmos plyšimo. Tokie eksperto paaiškinimai leidžia kolegijai pagrįstai manyti, jog apeliantė, akcentuodama A. Ž. suduotų smūgių pobūdį – į galvą ir kaklą, pervertina tokių jo veiksmų sunkumą ir nepagrįstai juos vertina kaip aneurizmos plyšimo priežastį.

16. Vienas nestiprus A. Ž. smūgis kumščiu ir vienas plaštaka nukentėjusiajai į dešinę akį bei vienas kumščiu į kaklą, teisėjų kolegijos manymu, nėra aneurizmos plyšimo priežastis. Iš bylos medžiagos matyti, jog kai A. Ž. sudavė nukentėjusiajai kumščiu į dešinę akį ir plaštaka į veidą, jie išsiskyrė, o po to dar vieną kartą jis trenkė jai kumščiu į kaklą jau vėliau, t. y. kai sutiko ją jos draugės G. P. namų verandoje rūkančią. Tačiau akivaizdu, jog nei po smūgių į galvą, nei po smūgio į kaklą nukentėjusiajai nekilo jokių sunkių sveikatos sutrikdymo pasekmių, juolab, neplyšo aneurizma. Tokią išvadą leidžia daryti šios aplinkybės. Po suduotų smūgių į galvą nukentėjusioji ne tik savarankiškai nuėjo pas draugę į namus, bet dar ir rūkė, jos bendravo. Tik po to, kai nukentėjusioji išsimiegojo visą dieną pas draugę, t. y. kai praėjo daugiau nei pusė paros laiko po įvykio, ji kreipėsi į gydymo įstaigą. Pirmasis nukentėjusiąją apžiūrėjęs gydytojas V. L. jai pataloginės neurologinės simptomatikos, būdingos esant aneurizmos plyšimui, neužfiksavo. Šių aplinkybių visuma leidžia kaip nepagrįstus vertinti apeliacinio skundo argumentus, jog tarp A. Ž. veiksmų, t. y. smūgių sudavimo nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą, kaklą), ir aneurizmos plyšimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Toks pastarojo veiksmų ryšys yra su mažesnio pavojingumo, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo masto padariniais – jis padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinėje akiduobėje. Nežymus aneurizmos pakraujavimas nukentėjusiajai nustatytas tik 2019 m. liepos 14 d. 01.30 val., atlikus jai pirmą galvos kompiuterinę tomografiją. Toks faktas taip pat sustiprina teismo įsitikinimą, jog nukentėjusiajai aneurizma plyšo ne dėl A. Ž. veiksmų.

17. Nors apeliantė abejoja eksperto J. R. kompetencija, teigia, jog pastarojo pozicija dėl aneurizmos plyšimo priežasčių yra susiformavusi ankstesnėse bylose ir pan., teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės teiginius kaip išgalvotus ir nepagrįstus. Priešingai nei teigia apeliantė, kitose baudžiamosiose bylose eksperto J. R. išsakytos nuomonės, teikti paaiškinimai, išvados ar spręsta dėl jo veiksmų (ne)atitikties etikos normų reikalavimams, nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės aktualiai bylai. Kiekviena baudžiamoji byla yra nagrinėjama konkrečiai, o dalyvaujančio byloje eksperto išvados, priimtos kitoje byloje, prejudicinės ar kitokios juridinės galios neturi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog kvestionuojamą ekspertizę atliko Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertų komisija, susidedanti iš ilgametę patirtį turinčių, kvalifikuotų teismo medicinos ekspertų V. K. (K.) ir J. R., į kurios sudėtį buvo įtraukta ir teismo medicinos laborantė A. J., o ekspertams buvo pateikta ne tik pirminė medžiaga apie A. V. kūno sužalojimo nustatymą, bet ir kiti medicininiai dokumentai apie jo sveikatos būklę iki sužalojimo padarymo, neturi pagrindo abejoti naujai atliktos ekspertizės išvadomis.

18. Galiausiai apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika nekoreliuoja su nagrinėjamo įvykio situacijos faktinėmis aplinkybėmis, todėl tose bylose pateikti teisiniai vertinimai šiai bylai neaktualūs. Apeliantė nurodo į kasacines nužudymų bylas, o ne į bylas, kuriose būtų atskleisti aktualūs sunkaus ar nežymaus asmens sveikatos sutrikdymo masto nustatymo aspektai ir (ar) aptarti būtent komisijos asmens sveikatos būklės ekspertizės aktų išvadų (ne)patikimumo, teisėtumo, pagrįstumo ir objektyvumo aspektai.

Dėl neturtinės žalos

19. Apeliantė skundu prašo priteisti jai 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tokią žalą ir jos dydį ji kildina iš, jos manymu, sunkaus sveikatos sutrikdymo – plyšusios aneurizmos ir dėl to jai kilusių neigiamų išgyvenimų, mirties grėsmės ir pan. Byloje įrodyta, jog ne A. Ž. veiksmai sukėlė apeliantei aneurizmos plyšimą. Aneurizma apeliantei po įvykio pasireiškė kaip jos liga. A. Ž. veiksmuose nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – veikos, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, kaltės (CK 6.246–6.248 straipsniai). Todėl nėra pagrindo taikyti A. Ž. civilinę atsakomybę ir priteisti apeliantės prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė A. V. 20 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

20. Apeliantė skundu prašo priteisti iš A. Ž. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovo advokato pagalbą apylinkės teisme. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas analogišką nukentėjusiosios prašymą išsprendė teisingai. Atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas, o A. Ž. atlygino jai 2 500 Eur dydžio neturtinę žalą iki nuosprendžio priėmimo, apylinkės teismas pagrįstai prašymą tenkino iš dalies ir priteisė A. V. tik pusę, t. y. 1 000 Eur, atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

21. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiajai A. V. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios A. V. apeliacinį skundą atmesti.