- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- eA-2505-1062/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01188-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- J. R.
- Atsakovas
- Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba (Lietuvos teismo ekspertizės centras)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S., atstovaujamos advokatės D. V., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S., atstovaujamos advokatės D. V., skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, atstovaujamai Lietuvos teismo ekspertizės centro, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. R. (J. R.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokatės D. V., kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2017 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. KT-16 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarybą pareiškėjos R. S. skundą dėl eksperto J. R. (J. R.) veiksmų išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad į kreipėsi atsakovą, prašydama įvertinti, ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. (toliau – ir ekspertas), atlikdamas teismo ekspertizę baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-946/2016, nepažeidė Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtintame Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse (toliau – ir Etikos kodeksas), įtvirtintų nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, teisingumo ir tyrimo išsamumo principų. Taryba skundžiamu Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, motyvuodama tuo, kad minėtas ekspertas Etikos kodekso nuostatų reikalavimų nepažeidė. Su tokia išvada pareiškėja nesutiko ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 28-1-00144-14 dėl mažametės I. L. sveikatos sutrikdymo išvadą teikė ekspertas J. R., kuris taip pat dalyvavo ir teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-20-946/2016. Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo paskirta medicininė ekspertizė, siekiant ištirti, ar pagal pateiktą vaizdo įrašą galima nustatyti ant I. L. kūno esančių kraujosruvų padarymo mechanizmą ir laiką. Šią ekspertizę atliko ekspertas J. R., kuris jau buvo davęs išvadą ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teikęs paaiškinimus teisiamajame posėdyje. Pareiškėjos teigimu, nurodytas ekspertas pažeidė Etikos kodekse įtvirtintus principus, o tai lėmė netinkamą ekspertizės atlikimą. Pareiškėja taip pat tvirtino, kad ekspertas, atlikdamas medicininę ekspertizę ir pateikdamas išvadą, nesilaikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327 patvirtintų Ekspertizių atlikimo nuostatų 14.5 ir 14.6 punktuose numatytų reikalavimų, kadangi jis jau teikė išvadą ikiteisminio tyrimo metu bei davė paaiškinimus teisme, todėl, jam pavedus atlikti medicininę ekspertizę pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, turėjo nusišalinti nuo tyrimo. Be to, pareiškėjos manymu, ekspertas pažeidė profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmens teisėms, teisingumo principus. Tuo tarpu atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, privalėjo motyvuotai patvirtinti arba paneigti jos argumentus dėl nurodytų pažeidimų, tačiau skundą išnagrinėjo formaliai, į skundo motyvus atsakė paviršutiniškai ir atmestinai, nesigilindamas į situaciją, neišreikalavo baudžiamosios bylos medžiagos iš teismo, kuri buvo reikšminga objektyviam visų aplinkybių tyrimui, taip pažeisdamas pareiškėjos teisę į teisingą bei išsamų skundo nagrinėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Taryba, atstovaujama Lietuvos teismo ekspertizės centro, atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad vertindamas pareiškėjos pateiktus argumentus dėl eksperto nešališkumo, skundžiamame Sprendime išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius teismo eksperto nušalinimo (nusišalinimo) pagrindus ir nustatė, jog Tarybai nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ekspertas būtų vienos iš proceso šalių, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, kad jo kompetencija ir kvalifikacija yra nepakankama tokiai ekspertizei atlikti, kad pareiškėja ar kita proceso šalis būtų teikusios prašymus teismui dėl eksperto nušalinimo ar teismas būtų priėmęs sprendimą dėl eksperto nušalinimo. Taigi, vien tik pareiškėjos išreikšta abejonė dėl eksperto galimo asmeninio išankstinio nusistatymo, neparemta konkrečiais įrodymais, nėra pagrindas jo nušalinimui ar nusišalinimui. Taip pat pabrėžė, kad Tarybos kompetencijoje yra vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant procesinių veiksmų, ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu eksperto procesinius veiksmus ir ekspertinio akto turinį bei jo išvadų pagrįstumą, išsamumą bei teisėtumą vertinti gali tik teismas, pagal kurio nutartį ši ekspertizė buvo atlikta. Atsižvelgusi į tai, Taryba nevertino eksperto procesinių veiksmų ir ekspertizės išvadų pagrįstumo, atitinkami nevertino su šiais veiksmais susijusių profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo bei teisingumo principų galimo pažeidimo. Be to, akcentavo, kad nei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas, nei Tarybos darbą reglamentuojantys poįstatyminiai teisės aktai neįpareigoja Tarybos besąlygiškai išreikalauti pareiškėjo nurodytus įrodymus, neįpareigoja rinkti įrodymus, reikalingus skundo nagrinėjimui, nesuteikia teisės įpareigoti ikiteisminio tyrimo institucijas ar teismus pateikti Tarybai visą bylos medžiagą, tačiau tai nereiškia, jog Taryba neatliko objektyvaus faktinių aplinkybių įvertinimo.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo ekspertas J. R. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad Ekspertizių atlikimo nuostatų 14.5 ir 14.6 punktuose įtvirtinti reikalavimai skirti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams ir jo atžvilgiu netaikomi, nes jis yra Tarnybos ekspertas ir jo darbe šis aktas netaikomas. Paaiškino, kad jam buvo pavesta nustatyti, kokią dieną mažametei I. L. buvo padarytos kraujosruvos, t. y. nurodyti kraujosruvų padarymo laiką dienos tikslumu, tačiau tokios galimybės nėra. Pabrėžė, kad šiuo atveju teisinio pagrindo nusišalinti nuo ekspertizės atlikimo nebuvo, kadangi Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje nebuvo duomenų, kad teismas būtų abejojęs ankščiau duotomis išvadomis ir paaiškinimais ir dėl to nurodęs pavesti atlikti ekspertizę kitiems ekspertams.
6. Pareiškėjos atstovė advokatė D. V., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. liepos 25 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, paskirtą 2017 m. liepos 26 d. 9.30 val., motyvuodama tuo, kad ji negali atvykti į šį posėdį dėl ligos (kartu pateikė 2017 m. liepos 24 d. Medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą šaknelę Nr. 302).
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas nustatė, kad teismo ekspertas J. R. dirba teismo ekspertizės įstaigoje (Tarnybos Vilniaus skyriuje), todėl nagrinėjamu atveju jis vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais Tarnybos veiklą. Pagal Tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 24-V patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 113.4 punktą darbuotojas teisės aktų nustatyta tvarka privalo nusišalinti nuo ekspertizės (tyrimo) atlikimo. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 57 straipsnio 1 dalimi, nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai. Nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui (BPK 57 str. 2 d.). Teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas ar prokuroras privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais (BPK 59 str. 1 d.). Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalį šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu. BPK 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jų nekompetentingumas. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto ar specialisto pirmesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru, teisiamojo posėdžio sekretoriumi, vertėju, ekspertu ar specialistu nėra pagrindas juos nušalinti (BPK 58 str. 4 d.).
10. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog ekspertas J. R. pateikė išvadą ikiteisminio tyrimo metu dėl mažametės I. L. sveikatos sužalojimo ir dalyvavo teismo posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apylinkės teisme, teikė paaiškinimus. Tačiau pagal BPK 58 straipsnio 4 dalį ši aplinkybė nėra pagrindas nušalinti ekspertą arba nusišalinti pačiam ekspertui, todėl pareiškėjos abejonė dėl eksperto galimo objektyvumo teikiant paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu yra visiškai nepagrįsta. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja tiek skunde atsakovui, tiek teismui nenurodė jokių kitų aplinkybių dėl minėto eksperto galimo asmeninio nusistatymo, tik išreiškė nuomonę, kuri neparemta jokiais konkrečiais įrodymais. Be to, nors pareiškėja mano, kad ekspertas buvo neobjektyvus ir šališkas, tačiau teise pareikšti nušalinimą ji nepasinaudojo, vadinasi, neturėjo abejonių dėl teismo eksperto J. R. nešališkumo. Be to, teismas pabrėžė, jog byloje taip pat nėra duomenų, kad minėtas ekspertas būtų išreiškęs išankstinę nuomonę dėl jo atliktos medicininės ekspertizės, kad jis toje baudžiamojoje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis, kad jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas ar kad jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tuo tarpu pareiškėja, tvirtindama, jog ekspertas buvo šališkas atlikdamas ekspertizę (tyrimą), nenurodo kitokių motyvuotų aplinkybių, kurios leistų suabejoti J. R. objektyvumu ar jo kaip teismo eksperto kompetencija. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjos teiginį, jog ekspertas pažeidė nepriklausomumo ir nešališkumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 patvirtinto Tarybos darbo reglamento 2 punkte nustatyta, jog Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Nors pareiškėja teigia, kad ekspertas, be kita ko, pažeidė Etikos kodekse įtvirtintus profesionalumo, sąžiningumo, profesinių sprendimų skaidrumo ir pagarbos teisės aktams bei asmenų teisėms, teisingumo ir tyrimo išsamumo principus, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su eksperto pateikta išvada (tyrimu) dėl mažametės I. L. sužalojimo nustatymo. Tačiau iš teisinio reglamentavimo matyti, kad Tarybai nesuteikta teisė nagrinėti asmenų skundus dėl teismo ekspertų proceso veiksmų (Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ str. 2 d.). Tai reiškia, kad Taryba negali priimti ir nagrinėti skundų dėl ekspertizės (ar ekspertinio tyrimo) išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai, nes Tarybos kompetencija yra vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant jo atliekamų procesinių veiksmų, ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija dėl eksperto atlikto tyrimo bei to tyrimo išvadų. Kartu pabrėžė, kad skunde pareiškėja pateikė tik deklaratyvius teiginius, samprotavimus, kurie nepagrįsti jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis.
12. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad atsakovas jos skundą išnagrinėjo formaliai ir į skundo motyvus atsakė paviršutiniškai, nesigilindamas į situaciją. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamame Sprendime nurodytais motyvais, negali būti tapatinama ar prilyginama tų motyvų nebuvimui. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad Taryba, siekdama tinkamai įvertinti pareiškėjos skundo faktines aplinkybes, išnagrinėjo teismo eksperto J. R. pateiktą atsiliepimą dėl pareiškėjos skunde nurodytų pažeidimų, kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti paaiškinimus dėl ekspertinio tyrimo metodų panaudojimų, ekspertizės išvadų prieštaravimų bei teismo eksperto nusišalinimo pagrįstumo (2016 m. spalio 3 d. raštas Nr. (1.9)SD-480). Nors pareiškėja išreiškė nuogąstavimą, kad atsakovas neišreikalavo baudžiamosios bylos medžiagos iš Kauno apylinkės teismo, teismas pažymėjo, kad šie nuogąstavimai nepagrįsti, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, Taryba 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. KT-S-41(16) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl medžiagos, reikalingos skundo nagrinėjimui, nagrinėdama skundą susipažino su 2014 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokolu, su Tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. G1102/2016(01) ir jo tiriamojoje dalyje pateiktu Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. teisiamojo posėdžio protokolu. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog ginčijamas Sprendimas priimtas neišsamiai išnagrinėjus skunde išdėstytas aplinkybes ir susijusią medžiagą. Be to, teismas akcentavo, kad pareiškėja, teikdama skundą Tarybai ir jame išdėstydama skundo aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, turėjo teisę pati pridėti tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, šiuo atveju – atitinkamus dokumentus iš baudžiamosios bylos.
13. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog priimant skundžiamą Sprendimą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, kad Taryba būtų viršijusi kompetenciją ar minėtas Sprendimas prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Taryba buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo panaikinti Tarybos 2017 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. KT-16 ir patenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Tarybą jos skundą dėl eksperto J. R. veiksmų išnagrinėti iš naujo. Atitinkamai, netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
III.
14. Pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokatės D. V., pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Pareiškėja pažymi, kad pageidavo, jog bylos nagrinėjime dalyvautų jos atstovė. Šiame kontekste nurodo, kad jos atstovė advokatė D. V. 2017 m. liepos 25 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kadangi į paskirtą posėdį negalėjo atvykti dėl ligos. Kartu su prašymu buvo pateikta ir medicininė pažyma. Šis prašymas į bylą buvo gautas 2017 m. liepos 25 d., dokumento registracijos Nr. DOK-15086. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėto prašymo nesvarstė, į jį neatsižvelgė ir nemotyvavo, kodėl jį atmeta, o bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka kitą dieną po nurodyto prašymo gavimo, t. y. 2017 m. liepos 26 d. Pareiškėjos manymu, tokiu būdu buvo pažeista jos teisė asmeniškai ar per atstovą dalyvauti teisme, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios. Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas į Lietuvos teismų informacinę sistemą buvo įkeltas iš karto, todėl darytina išvada, kad teismas jau iš anksto, nelaukdamas, kol bus objektyviai, remiantis vidiniu, o ne anksčiau susidariusiu įsitikinimu, kuris privalo susidaryti tik kaip įrodymais pagrįsta išvada, kai byloje įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, ištirtos bei įvertintos visos bylos aplinkybės paskirtame bylos nagrinėjimo posėdyje, surašė minėtos bylos sprendimą, o tai kelia abejonių dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo. Pareiškėja mano, kad nagrinėjamu atveju teismas tik formaliai išnagrinėjo jos skundą. Šiuo aspektu pareiškėja iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškina, kad Kauno apylinkės teismui 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi paskyrus ekspertizę, nebuvo aišku, koks ekspertas ją atliks. Tik atlikus minėtą ekspertizę ir susipažinus su jos aktu, paaiškėjo, jog ekspertizę atliko tas pats ekspertas J. R., kuris jau buvo davęs išvadą ikiteisminio tyrimo metu bei davęs paaiškinimus teisiamajame posėdyje. Taigi, pareiškėja neturėjo galimybės pareikšti jam nušalinimą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Taryba, atstovaujama Lietuvos teismo ekspertizės centro, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą nepakeistą.
17. Atsakovas pažymi, kad tiek pareiškėja, tiek jos atstovė galėjo teikti teismui paaiškinimus raštu, papildomus dokumentus bei kitus įrodymus, turinčius reikšmės nagrinėjamai bylai. Be to, tenkinti proceso šalies prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo yra teismo teisė, o ne pareiga. ABTĮ neįtvirtintas besąlyginis imperatyvas atidėti bylos nagrinėjimą visais atvejais, jei bylos šalis ar jos atstovas neatvyksta į bylos nagrinėjimą, tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas privalo įvertinti, ar be jų galima nagrinėti bylą. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į ABTĮ 78 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios suteikia teisę teismui tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pabrėžia, kad paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Vadinasi, pareiškėja nepagrįstai akcentuoja greitą, vadovaujantis išankstiniu susidariusiu įsitikinimu, teismo sprendimo priėmimą, kadangi įstatymas įpareigoja teismą išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą iš karto, nusprendus nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Tuo tarpu ginčijamo teismo sprendimo priėmimo dieną buvo paskirtas teismo posėdis, todėl nekyla abejonių, jog teisėjų kolegija buvo išsamiai susipažinusi su bylos medžiaga ruošiantis teismo posėdžiui. Todėl, nesulaukus proceso dalyvių ir įvertinus, jog pateikta medžiaga yra pakankama teisingai įvertinti susiklosčiusią situaciją, buvo pereita į rašytinį teismo posėdį, kurio rezultatas yra priimtas teismo sprendimas. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas taip pat iš esmės pakartoja savo argumentus dėl ginčijamo Tarybos Sprendimo, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo ekspertas J. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo vadovautis jo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime išdėstytais paaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. KT-16 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašė teismo šį Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Tarybą jos skundą dėl eksperto J. R. veiksmų išnagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
20. Apeliaciniame skunde pareiškėja, be kita ko, nurodo, kad pageidavo, jog bylos nagrinėjime dalyvautų jos atstovė advokatė D. V., kuri 2017 m. liepos 25 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kadangi į paskirtą posėdį negalėjo atvykti dėl ligos. Kartu su prašymu buvo pateikta ir medicininė pažyma. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėto prašymo nesvarstė, į jį neatsižvelgė ir nemotyvavo, kodėl jį atmeta, o bylą išnagrinėjo 2017 m. liepos 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjos manymu, tokiu būdu buvo pažeista jos teisė asmeniškai ar per atstovą dalyvauti teisme, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios.
21. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į viešą bylos nagrinėjimą kartu įvirtina teisę į žodinį bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., EŽTT 2002 m. liepos 11 d. sprendimą byloje Gö? prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 36590/97). Viešo bylos nagrinėjimo (o kartu ir žodinio proceso) užtikrinimas pirmosios instancijos teisme yra vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantų (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 12 d. sprendimą byloje Malhous prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 33071/96).
22. Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsnis ir iš šios normos kildinamas ginčo šalių lygiateisiškumo principas (angl. equality of arms) užtikrina, jog kiekvienai ginčo šaliai teisme būtų suteikiama galimybė ginti savo teises tokiomis sąlygomis, kad viena šalis neįgytų nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį (žr., pvz., EŽTT 1993 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Dombo Beheer B. V. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 14448/88). Atvejus, kai nacionalinis teismas nepagrįstai atsisako atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko viena iš ginčo šalių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir tokiu būdu atsikirsti į oponento argumentus, Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai pripažįsta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Vardanyan ir Nanushyan prieš Armėniją, pareiškimo Nr. 8001/07).
23. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad ši norma ne tik nustato pirmosios instancijos teismo posėdžio formą, bet ir suteikia garantijas proceso šaliai, jog proceso įstatyme nustatytas teises ji gali įgyvendinti dalyvaudama teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2101-442/2017, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2755-858/2018).
24. ABTĮ 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalių procesinės teisės yra lygios. Proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.).
25. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-139/2012). Kaip matyti iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, teisės būti išklausytam, nagrinėjant bylą žodinio proceso metu, nesuteikimas gali lemti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.
26. Iš bylos medžiagos matyti, jog pagal 2017 m. balandžio 7 d. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo pareiškėjos interesams pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė D. V., kuri pareiškėjos vardu ir pateikė skundą teismui. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų išreiškusi pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Priešingai, pareiškėjos atstovė advokatė D. V., vadovaudamasi ABTĮ 79 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2017 m. liepos 25 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, paskirtą 2017 m. liepos 26 d. 9.30 val., motyvuodama tuo, kad ji negali atvykti į šį posėdį dėl ligos. Kartu su prašymu pareiškėjos atstovė pateikė teismui 2017 m. liepos 24 d. Medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą šaknelę Nr. 302. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėja pageidavo, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
27. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas prašymas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2017 m. liepos 25 d., dokumento registracijos Nr. DOK-15086. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tuo tarpu dėl minėto pareiškėjos atstovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismas iš esmės nepasisakė ir jo pagrįstumo visiškai nevertino.
28. Šiame kontekste, įvertinusi nurodytą prašymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog pareiškėjos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, t. y. 2017 m. liepos 26 d., buvo laikinai nedarbinga dėl ligos, buvo pakankamas pagrindas atidėti šios administracinės bylos nagrinėjimą pagal ABTĮ 79 straipsnio 2 dalį, kurioje inter alia nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo atstovo prašymu, jeigu pareiškėjo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės neišsprendęs pareiškėjos atstovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pažeidė ne tik pareiškėjos teises būti išklausytam, pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, numatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 52 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą).
29. Pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš esmės neišsprendęs pareiškėjos atstovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka pareiškėjai bei jos atstovei nedalyvaujant, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pažymėtina, kad ištaisyti šį pažeidimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimybės. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui aukščiau nurodytoms administracinių bylų teisenos klaidoms ištaisyti, tuo garantuojant veiksmingą pareiškėjos galbūt pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą ir teisingą bylos išsprendimą. Atitinkamai teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.