Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. R. dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos nuomone, Taryba netinkamai išnagrinėjo jos skundą, kadangi sprendimas priimtas neišanalizavus ir neįvertinus pareiškėjos skundo faktinių aplinkybių, buvo pateiktas abstraktus ir formalus atsakymas į pareiškėjos skundo argumentus. Skundžiamame sprendime, atmetant pareiškėjos skundą, buvo nurodyti formalūs argumentai. Dėl nurodomų nepriklausomumo, tyrimo išsamumo, profesionalumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, nešališkumo principų pažeidimo Taryba nepasisakė.

Pareiškėjos nuomone, Ekspertas, atlikdamas ekspertizę, pažeidė principus, numatytus Etikos kodekse, kas sąlygojo ekspertizės neobjektyvumą, savavališkumą bei subjektyvumą, pagrindą abejoti antrosios ekspertizės legitimumu.

Taryba, vertindama pareiškėjos nurodytas aplinkybes, skundžiamame sprendime išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius teismo eksperto nušalinimo (nusišalinimo) pagrindus (BPK 57 str., 58 str., VTMT direktoriaus 2015-05-07 įsakymu Nr. 24-V patvirtintas Darbo tvarkos taisykles), ir nustatė, kad Tarybai nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad Ekspertas būtų vienos iš proceso šalių, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, kad jo kompetencija ir kvalifikacija yra nepakankama tokiai ekspertizei atlikti, kad pareiškėja ar kita proceso šalis būtų teikusios prašymus teismui dėl Eksperto nušalinimo ar teismas būtų priėmęs sprendimą dėl Eksperto nušalinimo ir pan. Vien tik pareiškėjos išreikšta abejonė dėl Eksperto galimo asmeninio išankstinio nusistatymo, neparemta konkrečiais įrodymais, nėra pagrindas Eksperto nušalinimui ar nusišalinimui. Taigi, Taryba, vadovaudamasi atlikta analize ir BPK 58 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią eksperto ar specialisto pirmesnis dalyvavimas procese atitinkamai ekspertu ar specialistu nėra pagrindas juos nušalinti, konstatavo, kad nesant pagrindui teismo ekspertui nusišalinti, nėra pagrindo konstatuoti sąžiningumo, nešališkumo bei pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principų pažeidimų.

Skundžiamame sprendime pareiškėjai buvo nurodyta, kad Eksperto procesinius veiksmus bei ekspertinio akto turinį ir jo išvadų pagrįstumą, išsamumą bei teisėtumą vertinti gali tik teismas, pagal kurio nutartį ši ekspertizė buvo atlikta. Atsižvelgiant į tai, kad Taryba nevertino Eksperto proceso veiksmų ir ekspertizės išvadų pagrįstumo, atitinkami nevertino su šiais veiksmais susijusių profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo bei teisingumo principų galimo pažeidimo.

Atsižvelgdama į tai, kad tiek Teismo ekspertizės įstatymo, tiek Tarybos darbo reglamento nuostatos nesuteikia Tarybai teisės vertinti teismo eksperto procesinių veiksmų, Taryba mano, kad etikos normų pažeidimo klausimas apskritai nepatenkintų tyrimu asmenų galėtų būti keliamas tik tuo atveju, kai ekspertizės aktas būtų pripažintas netinkamu procese ir būtų pasibaigęs teisminis ginčas. Tokios etikos ginčų nagrinėjimo prielaidos būtų teisingiausios, nes procesinė teismo eksperto veikla ir jos procesinis (teismo atliekamas) vertinimas yra neatsiejamas nuo etikos principų realizacijos teismo eksperto veikloje. Atitinkamai, tik pripažinus ekspertizės aktą procesiškai netinkamu būtų pagrindas kelti klausimą ir dėl etikos principų pažeidimo.

Atsižvelgiant į Darbo tvarkos taisyklių 113.4 punkto nuostatas jam, kaip teismo ekspertui, nusišalinti nuo ekspertizės atlikimo teisinio pagrindo nebuvo.

Tarp nukentėjusiajai mažametei I. L. padarytų poodinių kraujosruvų padarymo laiko įvertinimo tiek teismo posėdžio metu, tiek ekspertizės akto Nr. G1102/2016(01) išvadoje, prieštaravimų, kuriuos galima būtų sieti su Etikos kodekso 5, 6 ir 11 punktuose įtvirtintais profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, teisingumo principais, nėra. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad nuo kraujosruvų padarymo galėjo praeiti iki savaitės ar daugiau laiko, tuo tarpu ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad kraujosruvos galėjo būti padarytos prieš keletą parų iki jų užfiksavimo vaizdo įraše. Abiem atvejais (tiek pirmuoju, tiek antruoju) buvo akcentuota, kad nustatyti konkrečiai kokią dieną buvo padarytos kraujosruvos (nurodyti kraujosruvų padarymo laiką dienos tikslumu) nėra galimybės. Ekspertas pažymi, kad ekspertizės akto Nr. G1102/2016(01) išvada apie kraujosruvų laiką nėra kategoriška, kaip nurodoma pareiškėjos, bet tikimybinė: išvadoje neteigiama, kad kraujosruvos buvo padarytos prieš keletą parų (kategoriška išvados forma), bet nurodau, kad jos galėjo būti padarytos prieš keletą parų (tikimybinė išvados forma).

Ekspertas paaiškina, kad reikšdama apie galimą pasinaudojimą skirtingais argumentais dėl sužalojimo laiko ir jo nustatymo metodų pasisakant teismo posėdžio metu bei ekspertizės akte Nr. G1102/2016(01), pareiškėja sugretino ir lygino eksperto paaiškinimus teisme ir ekspertizės akto išvadoje, tačiau neatsižvelgė į klausimų ir atsakymų į juos kontekstą. Atsakant į teorinio pobūdžio klausimą buvo teoriškai argumentuota tai, kad kraujosruvos nuotraukose būna su atspalviais (melsvai pilkšva ir pan.) ir todėl negalima pagal nuotrauką identifikuoti konkrečios buvusio sužalojimo spalvos žmogaus kūne. Tai buvo teorinio pobūdžio atsakymas į teorinio pobūdžio klausimus. Tuo tarpu, formuluojant atsakymą ekspertizės akte Nr. G1102/2016(01), į klausimą „Kada buvo padaryti sužalojimai asmeniui, užfiksuoti CD-R diske su vaizdo įrašui“, vertintas konkretus atvejis ir vaizdo įraše fiksuoto sužalojimo matomas spalviškumas: „sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos, jos galėjo būti padarytos prieš keletą parų iki jų užfiksavimo vaizdo įraše“. Tokiu būdu negalima sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad buvo naudoti skirtingi argumentai pasisakant dėl kraujosruvų spalvos teismo posėdžio metu (teismo posėdžio metu vaizdo įrašas vertinimui nebuvo teiktas) ir apie kraujosruvų spalvą vaizdo įraše, pagrindžiant išvadą dėl sužalojimo padarymo laiko ekspertizės akte Nr. G1102/2016(01).

VTMT praktikoje, jei teismo nutartyje nenurodoma ekspertizę atlikti kitam ekspertui ar neskiriama nauja ekspertizė, ekspertizę atlieka tas pats ekspertas, pateikęs ankščiau specialisto išvadą. Konkrečiu atveju teisinio pagrindo nusišalinti nuo ekspertizės atlikimo nebuvo, kadangi Kauno apylinkės teismo 2016-04-08 nutartyje nebuvo duomenų, kad teismas būtų abejojęs ankščiau duotomis išvadomis ir paaiškinimais ir dėl to nurodęs pavesti atlikti ekspertizę kitiems ekspertais. Apie tai, kad Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 7, 8 ir 9 punktuose įtvirtintų sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principų pažeidimo nebuvo įžvelgta, patvirtina ir VTMT direktoriaus raštiškas pavedimas

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. (Ekspertas), atlikęs teismo medicininę ekspertizę baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-946/2016 sveikatos sužalojimo mastui nustatyti, surašė Ekspertizės aktą Nr. G1102/2016(01).

Pareiškėja 2016-08-17 skundu paprašė Tarybą įvertinti Eksperto veiksmų atitiktį Etikos kodekse įtvirtintiems teismo ekspertų profesinės veiklos principams, ir, esant pagrindui, pareikšti įspėjimą. Savo skunde pareiškėja nurodė, kad Ekspertas nenusišalindamas nuo jam paskirtos teismo ekspertizės atlikimo, nors buvo atlikęs tyrimą ir teikęs išvadą ikiteisminio tyrimo byloje, dėl ko turėjo išankstinį asmeninį nusistatymą ir negalėjo būti objektyvus, pažeidė Etikos kodekso nešališkumo, sąžiningumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principus; pateikdamas skirtingus argumentus dėl sužalojimo padarymo laiko ir jo nustatymo metodų paaiškinimuose teismo posėdyje ir ekspertizės akto išvadose neatliko savo pareigų kokybiškai ir atidžiai tuo pažeisdamas teisingumo, profesionalumo principus; pateikdamas ekspertinio tyrimo išvadas, nepagrįstas atlikto tyrimo objektyviais rezultatais, pažeidė profesinių sprendimų skaidrumo principą.

2017-03-07 sprendimu Nr. KT-16 (skundžiamas sprendimas) Taryba pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Skundžiamame sprendime Taryba nurodė, kad nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant ir skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo ar skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą kompetencijos ribose Taryba skundžiamame sprendime konstatavo nenustačiusi pagrindo teigti, kad Ekspertas privalėjo nusišalinti nuo ekspertizės atlikimo, nes jis toje pačioje byloje jau buvo dalyvavęs specialistu ikiteisminiame tyrime. Kitų duomenų, patvirtinančių įstatyminį pagrindą Ekspertui nusišalinti, nepateikta. Skundžiamame sprendime, be kita ko, atkreiptas dėmesys, kad pareiškėja nušalinimą Ekspertui teisme (nagrinėjant baudžiamąją bylą) nėra pareiškusi.

Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Šių principų turinys apibrėžiamas Etikos kodekse. Fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo Taryba, vadovaudamasi Darbo reglamentu. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų (41 straipsnio 2 dalis).

Teikdama skundą teismui dėl Eksperto veiklos neatitikimo Etikos kodekso nuostatoms, pareiškėja nurodo, jog Ekspertas pažeidė profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms bei teisingumo principą. Pareiškėja, be kita ko, nurodo, kad šias aplinkybes įrodo baudžiamosios bylos Nr. 1-20-946/2016 medžiaga.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad pareiškėjos argumentus, jog Eksperto, jos vertinimu, padaryti Etikos kodekso reikalavimų pažeidimai sąlygojo ekspertizės neobjektyvumą, savavališkumą bei subjektyvumą ir pagrindą abejoti ekspertizės ( Nr. G1102/2016 (01)) legitimumu, o tuo pačiu ir profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, teisingumo principų pažeidimą, iš esmės paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartyje Nr. 2K-116-942/2019 pateiktos kasacinio teismo išvados. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas ne tik, kad vadovavosi Eksperto pateikta ekspertizės išvada, kaip tinkamu įrodymu, tačiau pasisakė ir dėl Eksperto teiginių nuoseklumo – “ <...> kaip matyti, ekspertas J. R. nei 2016 m. balandžio 22 d. ekspertizės akte, nei pirmosios instancijos teisme nenurodė konkretaus sužalojimų padarymo laiko ir pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nustatyti konkrečią dieną nėra galimybės, taip pat tai, kad savo išvadoje dėl laiko sąmoningai nepasisakė, nes tai nustatyti iš filmuotos medžiagos sudėtinga ir būtų neatsargu. Kartu pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodo kasatoriai skunde, sužalojimų padarymo laiką (2010 metų liepos pabaiga) patvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai: techninėmis priemonėmis užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios, jos atstovės pagal įstatymą D. L. ir jos močiutės, apklaustos kaip liudytojos, R. K., taip pat liudytojų A. Ž., G. M. Č. parodymai” (11.10 p.).

Pareiškėja skunde nurodo, jog, vadovaujantis Nuostatų 14.5 punktu, Ekspertas turėjo nusišalinti nuo tyrimo. Vertindamas šiuos pareiškėjos argumentus teismas visiškai pritaria Eksperto pozicijai, jog pareiškėjos minima nuostata (Ekspertas (specialistas), be įstatymuose nustatytų procesinių pareigų, privalo nusišalinti nuo ekspertizės (tyrimo), jei yra aplinkybių, keliančių abejonių jo nešališkumu) jo atžvilgiu netaikytina. Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatai reglamentuoja teismo ekspertizių, objektų tyrimų ir ekspertizių, neturinčių teismo ekspertizės statuso, atlikimo taikant specialias žinias Lietuvos teismo ekspertizės centre tvarką (1 p.). Ginčo teismo medicininę ekspertizę (Nr. G1102/2016(01)) teismo nutartimi buvo pavesta atlikti ne Lietuvos teismo ekspertizės centrui, o Valstybinei teismo medicinos tarnybai.

Sąžiningumo, nešališkumo bei pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principų pažeidimą pareiškėja grindžia Eksperto nenusišalinimo nuo teismo pavestos teismo medicininės ekspertizės atlikimo aplinkybe. Pareiškėjos įsitikinimu Ekspertas, pateikęs vertinimą ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu (teismo posėdyje), turėjo nusišalinti nuo teismo paskirtos teismo medicinos ekspertizės atlikimo, nes turėjo išankstinį (jau išsakytą) nusistatymą.

Kaip šiame teismo sprendime jau minėta ginčo teismo medicinos ekspertizė teismo buvo paskirta nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 57 straipsnio 1 dalį nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai. Nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui (27 str. 2 d.). Byloje nenustatyta, kad pareiškėja (kaltinamoji baudžiamojoje byloje) būtų reiškusi Ekspertui nušalinimą.

Ekspertas ir/ar specialistas privalo nusišalinti BPK 58 straipsnyje nurodytais pagrindais (BPK 59 str. 1 dalis). Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalį šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu. Be to, BPK 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jų nekompetentingumas. Be pareiškėjos subjektyvaus vertinimo, jog Ekspertas galimai buvo šališkas, nes anksčiau buvo pareiškęs nuomonę teismo medicinos ekspertizei pateiktais klausimais, jokių objektyvių pagrindų taikyti BPK 58 straipsnį egzistavimo nenustatyta, o BPK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto ar specialisto pirmesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru, teisiamojo posėdžio sekretoriumi, vertėju, ekspertu ar specialistu nėra pagrindas juos nušalinti.

Taigi, teismas konstatuoja, kad Eksperto veikloje nagrinėjamu atveju nenustatyta Etikos kodekso nuostatų, sietinų su nenusišalinimo faktine aplinkybe, t.y. sąžiningumo, nešališkumo ir pagarbos teisės aktams bei asmenų teisėms principų, pažeidimų.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų apie skundžiamo sprendimo formalų, neišsamų ir paviršutinišką pobūdį bei įvertinęs šio skundžiamo sprendimo turinio bei pareiškėjos skundo Tarybai turinio kontekstą teismas daro išvadą, kad naikinti jį, kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nėra pagrindo. Teismas visiškai pritaria, kaip pagrįstai ir teisėtai Tarybos pozicijai, jog Tarybai nesuteikta teisė nagrinėti asmenų skundus dėl teismo ekspertų proceso veiksmų (Teismo ekspertizės įstatymo 41 str. 2 d.). Tai reiškia, kad Taryba negali priimti ir nagrinėti skundus dėl ekspertizės (ar ekspertinio tyrimo) išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai, nes Tarybos kompetencija yra vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant jo atliekamų procesinių veiksmų, ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Todėl Taryba pagrįstai skundžiamame sprendime nevertino pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su ekspertizės akto išvadų vertinimu. Dėl galimų Etikos kodekse įtvirtintų principų, sietinų su eksperto pareiga nusišalinti, pažeidimo skundžiamame sprendime Taryba pasisakė tinkamai – tiek aptardama teisinį reglamentavimą, tiek ir nurodydama faktines aplinkybes.

Teismas nenustatė ir kitų skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindų (ABTĮ 91 str.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais teismas daro išvadą, kad naikinti Tarybos 201703-07 sprendimą Nr. KT-16 nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Palikus galioti skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo įpareigoti Tarybą iš naujo vertinti pareiškėjos 2016-08-17 skundą, todėl atmestinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas.

Dėl pareiškėjos teisės būti išklausytai administraciniame procese pažymėtina, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-14 nutarties Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo surengti trys teismo posėdžiai bylai išnagrinėti žodinio proceso tvarka. Į visus juos buvo kviečiama pareiškėja ir/ar jos atstovė. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš teismo posėdį, turėjusį vykti 2019-03-06, byloje buvo gautas pareiškėjos atstovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, tačiau teismo posėdis buvo atidėtas nustačius, kad apie jį tinkamai nebuvo informuotas trečiasis suinteresuotas asmuo J. R.. 2019-04-01 teismo posėdis buvo atidėtas tenkinus pareiškėjos atstovės prašymą. 2019-04-04 nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad 2019-05-15 teismo posėdis paskirtas suderinus jo laiką su pareiškėjos atstovės prašyme nurodytu užimtumu, buvo netenkintas pareiškėjos atstovės prašymas dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą. Ta pačia nutartimi pareiškėjai pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Nei pareiškėja asmeniškai, nei jos atstovė į teismo posėdį 2019-05-15 neatvyko (2019-05-15 į bylą pateiktas prašymas bylą nagrinėti pareiškėjos atstovei nedalyvaujant). Siekiant įgyvendinti, be kita ko, ir proceso operatyvumo principą (ABTĮ 11 str.) byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja skundu prašo teismo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš kitos proceso šalies įgyja tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjos skundą atmetus kaip nepagrįstą, atmestinas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos R. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.