Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. ir nukentėjusiosios N. M. apeliacinius skundus bei jų atsiliepimus į apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo J. M. priteista 16 375,36 Lt (šešiolika tūkstančių trys šimtai septyniasdešimt penki Lt ir 36 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už R. M. gydymą ir 1 140,40 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt Lt ir 40 ct) Valstybiniam socialinio draudimo fondui už E. M. išmokėtą našlaičio pensiją laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro S. K. 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimas, kuriuo J. M. paskirtas nuosavybės teisės į keleivinį automobilį „R. L.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir keleivinį automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimas uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, paliktas iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 27 d., apie 12 val., Kelmėje, (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą – sudavė artimajam giminaičiui – vaikui R. M. į veidą ne mažiau kaip 2 smūgius plastikiniu buteliu su skysčiu ir paėmęs R. M. už sprando stūmė, dėl to R. M. veidu atsitrenkė į stalą, taip padarė R. M. sužalojimus – kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, muštines žaizdas abejuose antakiuose, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešiniame žande, pereinančią į smakrą, taip dėl kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius padarydamas R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir R. M. 2013 m. rugpjūčio 11 d., apie 1.10 val., dėl patirto sužalojimo – kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius – mirus, taip tyčia nužudė R. M..

Nukentėjusioji N. M. atsiliepime į J. M. apeliacinį skundą prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir nustatyti tikruosius sūnaus mirties kaltininkus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji N. M., nuteistasis ir jo gynėja prašo abu apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašo nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, pripažinti J. M. kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, nepaskiriant jokių draudimų ir įpareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios N. M. ir nuteistojo J. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė įvykio aplinkybes, nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų nuteistąjį kaltinančių ir teisinančių įrodymų, nemotyvuotai atmesdamas vienus jų ir priimdamas kitus, netinkamai įvertino įrodymus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus bei prasmę, padarė klaidingą išvadą buvus tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuteistojo atliktų smurtinių veiksmų ir nukentėjusiojo mirties, todėl nepagrįstai J. M. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Byloje nustatyta, jog nuteistasis smurtiniais veiksmais savo sūnui sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl minėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija keičia naikina Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir J. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoja iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 140 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo asmens mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas, todėl šio ryšio nustatymas yra būtinas.

Specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. M. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Tai komplikavosi progresuojančia okliūzine hidrocefalija, galvos smegenų koma, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare istorijos duomenimis, R. M. mirė 2013 m. rugpjūčio 11 d. 1 val. 10 min. M. R. M. kūne rasti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, muštinės žaizdos abiejuose antakiuose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešiniame žande pereinanti į smakrą, abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje, dešinio klubikaulio sparno srityje, abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais, nemažiau kaip dvylika trauminių poveikių. Kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, sukėlę R. M. mirtį, kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai tiek imant jų visumą, tiek atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai, padaryti R. M., nėra būdingi griuvimo traumai. Tikėtina, kad sužalojimai R. M. padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 26-25, 32–33).

Ekspertas H. Daujotas dėl R. M. mirties priežasčių bei dėl pastarajam padarytų kitų kūno sužalojimų buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. Jis parodė, kad mirusiojo R. M. tyrimo metu rasti sužalojimai, susiūtos žaizdos abiejuose antakiuose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir kraujosruva dešiniame žande, pereinanti į smakrą. Kelmės ligoninės priimamojo asmens kortelės duomenimis, jis pristatytas 2013 m. liepos 27 d., apžiūrint 15.16 val. konstatuotos žaizdos abiejų antakių srityse, jos susiūtos, nurodyta, jog jis sumuštas prieš 4 val. Žaizdos susiūtos abiejuose antakiuose. Sužalojimai, t. y. žaizda antakyje ir aplinkui esanti kraujosruva tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, bei kraujosruva žande, pereinanti į smakrą, padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais ir vertinama, kad kraujas išsiliejo į maumenį nuo tų 3 smūgių į veidą visumos, nes nurodyti, nuo kurio smūgio sužalojimas įvyko, nėra galimybės. Mažai tikėtina, kad nuo ankstesnės kraujosruvos paakyje jau prieš tai buvo įvykęs tas kraujo išsiliejimas, nes konstatuota, kad 2013 m. liepos 27 d. yra padarytos žaizdos, tai rimtesni sužalojimai, rimtesnis kontaktas, tai labiau tikėtina, kad būtent tuo metu įvyko tie vidiniai sužalojimai. Mirties priežastis yra galvos trauma, tai kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos audiniais į galvos skilvelius, todėl onkologinės ligos gydymas mirčiai tiesioginės įtakos neturėjo. Bendrai organizmo būklei, be abejonės, įtakos turėjo, nes tai kūno išsekimas, bet negalėjo turėti įtakos galvos traumos, nes tai atskiri dalykai. Pagal turimus duomenis, objektyviai nėra duomenų, kad būtų užfiksuoti kiti sužalojimai R. M. veide, galvoje nuo 2013 m. liepos 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d., išskyrus Kelmės ligoninės priimamajame 2013 m. liepos 27 d. užfiksuotus sužalojimus. Atsižvelgdamas į tai, jog kraujosruvų spalva buvo vienoda, konstatavo, kad ant R. M. kūno kiti sužalojimai padaryti tą pačią dieną. Jeigu žaizda būtų padaryta iš vakaro, tai nebebūtų siuvama, nes neduotų naudos. Jeigu į senąją žaizdą vėl pakartotinai suduodama, tai ta pati žaizda išsižioja ir norint ją siūti, reikia žaizdos kraštus nuvalyti, tai chirurgas privalo padaryti bei užrašyti kortelėje, kad viena žaizda šviežia, o kita su gijimo požymiais. Šiuo atveju tokių duomenų R. M. kortelėje nėra (2 t., b. l. 64-67).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme kilo abejonių dėl specialisto išvadų pagrįstumo, galimo sužalojimo mechanizmo, galimybės padaryti aktuose konstatuotus mirtį sukėlusius sužalojimus nurodomu įrankiu – plastikiniu buteliu. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė tam, kad pašalinti prieštaravimus, kilusias abejones. Teismo medicinos akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad R. M. buvo nustatytos muštinės žaizdos abiejų antakių srityje su kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose audiniuose, poodinė kraujosruva dešiniame žande, pereinanti į smakrą, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje, dešiniame klube, abiejose šlaunyse. Muštinės žaizdos abiejuose antakiuose padarytos kontaktuojant šia sritimi su kietu buku paviršiumi, tikėtina tai padaryta 2013 m. liepos 27 d. nukentėjusiajam kaktos sritimi atsitrenkus į stalą. Tokio pobūdžio sužalojimai nėra paaiškinami suduodant smūgius plastikiniu buteliu. Likę sužalojimai – gelsvai žalsvo atspalvio poodinės kraujosruvos dešiniame žande ir galūnėse, padarytos kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, galimai ir atsitrenkiant griuvinėjant, prieš dvi savaites laiko iki mirties. Objektyviu duomenų, galinčių patvirtinti, kad jos buvo padarytos per 2013 m. liepos 27 d. traumavimo epizodą, nėra. Labiausiai tikėtina, kad jos atsirado laikotarpyje nuo 2013 m. liepos 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d., t. y . iki paguldymo į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Galvos smegenų pamatinių arterijų aneurizmų plyšimai yra netrauminės kilmės, tai gali įvykti tiek ramybės būsenoje, tiek staiga pakilus kraujospūdžiui po žymaus fizinio ir /ar emocinio krūvio. R. M. 2013 m. rugpjūčio 3 d. įvykęs galvos smegenų aneurizmos plyšimas nėra susijęs nei su 2013 m. liepos 27 d. įvykiais bei tos dienos nukentėjusiojo būkle, nei suturima onkologine liga (2 t., b. l. 183-188).

Esant tokiai ekspertizės išvadai teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. M. mirtis į vyko ne dėl kokių nors neteisėtų J. M. veiksmų padarytų 2013 m. liepos 27 d., apie 12 val., o dėl galvos smegenų pamatinių arterijų aneurizmų plyšimų, kurie yra ne trauminės kilmės. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad tarp nukentėjusiojo R. M. mirties ir J. M. smurtinių veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl darytina išvada, jog nuteistasis J. M. yra nekaltas dėl sūnaus R. M. mirties.

Nuteistasis J. M. tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose pripažino sudavęs sūnui pustuščiu plastikiniu buteliu du kartus į veidą ir sūnaus galvą dešiniu antakiu palenkęs į staliuko kampą, nuo ko sūnus galva atsitrenkė į stalą. Šiuos jo parodymus patvirtina įvykį mačiusios liudytojos R. R. parodymai, nukentėjusio asmens R. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojų V. S. ir I. K. parodymai, kurie apie įvykio aplinkybes sužinojo iš R. M.. Tai, kad J. M. sužalojo R. M., patvirtina ir J. Č. parodymai. Nors šis liudytojas teigia R. M. sužalojimo momentu buvęs gretimoje patalpoje, tačiau matė, kad nuteistasis elgėsi agresyviai, o J. M. išėjus, matė, kad R. M. akys buvo sutinusios, akimis nebematė. Be to, liudytojos I. D. parodymai patvirtina, kad 2013 m. liepos 27 d., pirmoje dienos pusėje, R. M. buvo padaryti nauji sužalojimai, nes ryte matė sužalotą tik kairįjį R. M. antakį, o apie 14 valandą jau buvo sužalotas ir dešinysis antakis. Mirusysis R. M. dar prieš mirtį tyrėjui I. K., seseriai, A. Š., I. M. nurodė, kad jį sužalojo būtent tėvas. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja liudytoja Z. K. parodė, kad R. M. veide buvo nedidelės šviežio žaizdelės abiejų antakių srityje, kurias reikėjo siūti. Liudytojas Č. U. parodė, kad 2013 m. liepos 27 d. R. M. abiejuose antakiuose buvo vienodo senumo muštinės žaizdos, kurias jis susiuvo. Tai patvirtinama ir medicininiais dokumentais. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas sudavė savo sūnui ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį ir dėl to šis veidu atsitrenkė į stalą, yra pagrįsta ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Tai patvirtinama ir pirmiau aptartomis tiek specialisto, tiek ekspertų išvadomis. Iš jų seka, kad R. M. nustatytos muštinės žaizdos abiejų antakių srityje su kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose audiniuose, poodinė kraujosruva dešiniame žande, pereinanti į smakrą, padarytos 2013 m. liepos 27 d. ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Šie sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Tokie nuteistojo J. M. smurtiniai veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jų pasėkoje buvo nežymiai sužalotas artimas giminaitis – sūnus R. M.. Nuteistasis J. M. būtent to ir prašo apeliaciniu skundu: pripažinti jį kaltu dėl sūnaus sužalojimo. Prokuroras, sutikdamas su tuo, kad nuteistojo J. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymių, pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo pastarajam. Juo prašo nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apie tokio kaltinimo keitimo galimybę nuteistasis buvo įspėtas teismo posėdyje, suteikta galimybę gintis nuo naujo kaltinimo. Jis taip pat buvo apklaustas dėl šių aplinkybių ir pripažino, kad sudavė sūnui du smūgius plastikiniu buteliu į veidą bei stūmė jį ranka į stalą. Abejoja, ar dėl šių smūgių galėjo atsirasti pirmiau aptarti sužalojimai sūnaus veide, tačiau pripažįsta, kad dėl jų sūnus galėjo pajusti fizinį skausmą. Dėl įvykio gailisi ir pergyvena. Nors nuteistasis abejoja dėl sužalojimų pobūdžio padarymo sūnui, tačiau pirmiau aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad R. M. jo tėvo smurtinių veiksmų pasėkoje buvo padarytos muštinės žaizdos abiejų antakių srityje su kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose audiniuose, poodinė kraujosruva dešiniame žande, pereinanti į smakrą.

Nusikaltimas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje nepriklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai (BPK 407 straipsnis), todėl nereikalingas atskiras nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ar jo tęsimo. Taip pat šis nusikaltimas nepriklauso ir nusikalstamų veikų kategorijai dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą (BPK 167 straipsnio 1 dalis).

Byloje nenustatyta J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino smurtavęs prieš savo sūnų ir dėl to gailisi. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad smūgius R. M. nuteistasis sudavė ne iš žemų paskatų, o todėl, kad, žinodamas apie sūnaus sveikatos būklę (po vėžio operacijos), pyko ant jo dėl nuolatinio girtavimo, netinkamo elgesio, siekė sūnų sudrausminti. J. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, Kelmės seniūnijoje nesvarstytas, nebaustas, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra senyvo amžiaus, pensininkas, turi sveikatos problemų. Visa tai įvertintina sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį klausimą.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nusikaltimas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje priklauso nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip jau buvo minėta, apeliantas prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Toliau spręstina, ar yra kitos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Byloje yra R. M. protokolas-pareiškimas, kuriuo prašė nubausti tėvą J. M. todėl, kad pastarasis 2013 m. liepos 27 d. apie 12 val. sumušė jį, suduodamas 10 smūgių į veido sritį (1 t., b. l. 13). Liudytojos V. S. parodymais nustatyta, jog šį protokolą-pareiškimą parašė ji, nes brolis buvo neblaivus (2 t., b. l. 24). Tai iš esmės patvirtino ir liudytojas I. K.. Jis parodė, kad dirba Kelmės rajono policijos komisariato Operatyvinės grupės vyresniuoju tyrėju. Gavus pranešimą iš ligoninės, ten nuvyko. R. M. buvo apžiūrėtas, nustatytas sunkus girtumas, matėsi, kad sumuštas. R. M. buvo užtinusios abi akys. Jis pats sakė, kad jį sumušė tėvas, kad jam skauda galvą ir prašė jį vežti namo. R. M. nurodė, kad tiksliai nepamena, ar ranka, ar buteliu jam buvo suduota apie 10 smūgių. Buvo atvykusi jo sesuo, paėmė jos pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje, surašė apie įvykį, viską užrašė iš R. M. žodžių. R. M. apklausos protokolo nesurašė, nes esant tokiam girtumui parodymai būtų niekiniai (2 t., b. l. 68-69). Tokiu būdu, neaišku, ar R. M. prašymas nubausti tėvą atitinka tikrąją jo valią, nes viską už jį padarė sesuo liudytoja V. S.. R. M. 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvo apklaustas liudytoju. Apklausos protokole užfiksuota: „dėl patirtų sužalojimų aš tėvui pretenzijų neturiu ir neturėsiu, civilinio ieškinio nereiškiu“ (1 t., b. l. 71). Teisėjų kolegijos nuomone tai laikytina susitaikymu su kaltininku ir susitarimu dėl žalos. Iš tiesų žodžių „susitaikau“, „susitaikymas“ šiame apklausos protokole nėra, tačiau nukentėjusiojo tikroji valia nebausti jo tėvo buvo išreikšta ir įforminta procesiniame dokumente – apklausos protokole. Šiuo metu išsiaiškinti, ar pasikeitė ši valia, nėra galimybės dėl jo mirties. Be to ir apeliantė nukentėjusioji N. M. prašo išteisinti J. M.. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad J. M. dėl pirmiau aptartų jį charakterizuojančių aplinkybių gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone yra visos sąlygos numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje, kad būtų galima atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Kliūčių numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, kad nebūtų galima atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra. Tokiu atveju baudžiamoji byla prie J. M. nutrauktina. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, tame tarpe ir taikant BK 38 straipsnį, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kolegijos nuomone J. M. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas. Tiesioginės žalos J. M. padarytais nusikalstamais veiksmais nėra, nes jo sūnus prieš mirtį nurodė, jog civilinio ieškinio nereiškia. Yra tik išvestinė žala padaryta Valstybinei ligonių kasai už suteiktą skubią medicinos pagalbą VšĮ Kelmės ligoninėje. Taigi, būtent ši žala įpareigotina atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad J. M. nepadarė nusikalstamos veikos numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte iš naujo sprendžiamas ir klausimas dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių. Sprendimas, kurį priima teismas dėl civilinio ieškinio, išteisinęs kaltinamąjį, priklauso nuo išteisinimo pagrindo. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, o 2 punkte numatyta, kad teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė civilinį ieškinį 1140, 40 Lt atlyginti turtinei žalai, atsiradusiai mirusiojo R. M. sūnui E. M. išmokėjus našlaičių pensiją laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. 2013 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 54–59 ). Kadangi R. M. mirė nuo galvos smegenų pamatinių arterijų aneurizmų plyšimų, kurie yra netrauminės kilmės, t. y. mirė dėl priežasčių, kurios nesietinos su J. M. nusikalstamais veiksmais, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 16 375, 36 Lt turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 41–44). Iš specialisto išvadų ir pažymos apie asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų dydį (1 t., b. l. 25–26, 32–33, 43) matyti, kad R. M. VšĮ Kelmės ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo gydomas 2013 m. liepos 27 d. bei nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d., ir už jo sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Byloje nustatyta, jog J. M. savo sūnui padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, dėl kurių R. M. VšĮ Kelmės ligoninėje buvo suteikta skubiosios pagalbos paslauga. Iš byloje esančio dokumento, patvirtinančio asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų dydį, matyti, kad ši skubiosios pagalbos paslauga kainavo 55,09 Lt, kas atitinka 15,95 Eur (1 t., b. l. 43). Todėl iš J. M. Valstybinei ligonių kasai gali būti priteista tik ši pinigų suma. Bet kaip jau buvo minėta pirmiau būtent ši žala įpareigotina atlyginti, taikant baudžiamojo poveikio priemonę.

2013 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro S. K. nutarimu J. M. paskirtas nuosavybės teisės į keleivinį automobilį „R. L.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir keleivinį automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimas uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Kadangi priteistinos žalos dydis nėra didelis ir gali būti atlygintas iš J. M. gaunamos pensijos, tai šis nuosavybės teisės apribojimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 330 straipsniu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti:

J. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taikyti BK 38 straipsnio 1 dalį ir J. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis, 305 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 15,95 Eur per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

- jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

- jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

J. M. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu palikti nenagrinėtą civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 15,95 Eur, įpareigojant šią žalą atlyginti BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Kitą ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti J. M. 2013 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro S. K. nutarimu paskirtą nuosavybės teisės apribojimą (draudimą disponuoti turtu) į keleivinį automobilį „R. L.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir keleivinį automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.