Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietybė Lietuvos, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba P. B. ūkyje darbininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį (prokuroras), BK 135 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji A. V.) .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis A. Ž. 2019 m. liepos 13 d., laikotarpyje nuo 4 val. iki 5:30 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), K. J. gyvenamosios sodybos terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu - tyčia sudavė vieną kartą kumščiu A. V. į dešinę akį, po to A. V. trenkus jam į veidą, sudavė vieną kartą pastarajai plaštaka į veido sritį. A. V. pasišalinus iš įvykio vietos ir stovint (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo prieangyje priėjęs trenkė kumščiu vieną kartą pastarajai į kaklo sritį taip padarė nukentėjusiajai A. V. poodinę kraujosrūvą dešinės akiduobės srityje, t. y. nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. A. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. liepos mėn. iš 13 į 14 dieną (duomenys neskelbtini) kaime A. V. tėvų namuose, buvo kompanijoje jis A. V., G. P., A. K., K. J.. Jie visi buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Buvo išgėrę gal 3-4 butelius degtinės, pradėjo vartoti alkoholį vakare apie 24 val., baigė gerti apie 5 val. ryte. Tą vakarą gėrė degtinę, išgėrė 3 butelius 0,5 l talpos, gėrė ir alaus. Apsvaigę nuo alkoholio žodis po žodžio jis apsižodžiavo su A. V.. Su ja susibarė dėl to, kad ji negražiai kalbėjo apie jo brolį ir išprovokavo jo staigų pyktį. Todėl nesusilaikęs sudavė jai kumščiu į akį. A. V. trenkė jam atgal, o jis vėl sudavė A. V. su plaštaka. Paskui visi išsiskirstė. Einant link namų, pakelėje yra kitas namas, išgirdęs tokius lengvus barnius, šūkavimus, jis priėjęs dar kartą sudavė kumščiu A. V. į kaklą. A. V. taip pat vartojo alkoholį. A. V. buvo užmigusi, nes buvo labai stipriai išgėrusi, tačiau praradusi sąmonės po smūgio nebuvo. G. P. negėrė. A. V. yra gan stipriai rūkanti. Paprastai išgėręs jis yra linksmas, o ne agresyvus, tačiau tą vakarą jį išprovokavo A. V. žodžiai ir kilo tas pyktis. A. V. seniai pažįsta, iki įvykio su jų šeima sutarė labai gerai, daug padėdavo, visiškai jokių konfliktų nėra buvę. Jis atsiskaitė su ligonių kasa, o A. V. į sąskaitą pervedė 2500 €, o 100 € davė grynais, iš viso jai davė 2600 € padarytai žalai atlyginti. Labai gailisi dėl savo veiksmų.

Be kaltinamojo A. Ž. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

3. Nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2019 m. liepos 12 d. ji su draugu M. B. buvo pas tėvus kaime. Pas ją dar buvo atėjusi G. P.. Vakare pas juos į namus atėjo A. K. ir A. Ž.. Jie jau atėjo girti, atsinešė alaus, viskio tą butelį jie ir gėrė išgėrė vieną butelį. Pas juos jie gėrė ir degtinę. Ji su draugu ruošėsi važiuoti namo į Šilalę, bet pasiliko. Ji degtinės negėrė, gėrė tik alų, išgėrė tik 1-2 skardines alaus. Kai persikėlė pas K. J. ir ten visi išgėrė vieną butelį degtinės. Geriant ji rūkė, o paskui baigėsi cigaretės. Su A. Ž. apsižodžiavo dėl to, kad jis visoms panoms rašinėja žinutes ir kad jie nesakytų žmonai. Ir tada jai A. Ž. trenkė, dėl ko jai po akimi iš karto atsirado mėlynė. Mėlynę šaldė produktais iš šaldymo kameros. Iš karto jai pasidarė ir bloga ir pykino. Po kelių minučių vėl tarp jų kilo konfliktas ir ji sudavė delnu A. Ž. į veidą. Pastarasis netrukus susinervinęs trenkė kai ranka į veidą, kliuvo į žandikaulį, ar kumščiu ar delnu negali pasakyti. Tada juos K. J. išvarė iš namų. Ji su G. P. nuėjo pas ją į namus ir rūkė verandoje. Ten prie jos priėjęs A. Ž. trenkė į kaklą. Dėl stipraus smūgio ji neatsimena kas buvo po to. Kitą dieną ji blogai jautėsi pykino, skaudėjo galvą, nepasuko kaklo, vėmė. Miegojo pas draugę, galvojo praeis pagulėjus, bet buvo tik blogiau. Išmiegojo visą dieną iki vakaro. Tada apie 21 val. atvyko jos draugas M. B. ir išvežė į ligoninę. Po įvykio ji turėjo galvos operaciją, ilgai gulėjo ligoninėje ir reabilitacijoje. Šiuo metu yra 70 proc. nedarbinga dėl A. Ž. kaltės. Jai dažnai skauda galvą, peties srityje kaupiasi vandenys, negali dirbti, nebebus tokia kokia buvo. A. Ž. pravedė jai 2500 eurų, apie 100 eurų nėra girdėjusi.

4. Specialisto išvadoje Nr. 1360/2019(03) nurodyta, kad A. V. diagnozuoti sužalojimai: poodinės kraujosrūvos dešinės akiduobės srityje, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sukrėtimas, kaklo raiščių patempimas, kairės užpakalinės apatinės smegenėlių arterijos aneurizmos plyšimas, okliuzinė (užtvarinė) hidrocefalija. A. V. nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t. b. l. 46-48).

5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus komisijinės ekspertizės aktu Nr. PEKG 23/2020 (01) nustatyta, kad A. V. po 2020-07-13 (4-5 val.) patyrė poodinės kraujosrūvas dešinės akies srityje ir kairėje plaštakoje. A. V. nustatytas kairės užpakalinės smegenėlių arterijų aneurizmos plyšimas yra netrauminės kilmės patalogija, o suduoti smūgiai į veido ir kaklo sritis nesusiję su smegenų arterijos aneurizmos plyšimu. A. V. padarytos poodinės kraujosrūvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (3 t. b. l. 51-56).

6. 2020 m. liepos 17 d. teismo posėdžio metu ekspertas G. P., įvertinęs nukentėjusiosios atstovo pateiktą papildomą medžiagą apie VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės patikslintą galutinę A. V. diagnozę, pakeitė specialisto išvadoje Nr. 1360/2019(03) padarytą išvadą apie A. V. smurtiniais veiksmais padaryto sveikatos sutrikdymo mastą iš nesunkaus į nežymų sveikatos sutrikdymą.

7. Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019-07-26 sužinojo, jog jos dukra A. V. guli Klaipėdoje ligoninėje. Jos draugas M. nurodė, kad 2019-07-13 A. sumušė A. Ž., tą patį nurodė ir jos dukra, tikslių aplinkybių nenurodė. (1 t. b. l. 89)

8. Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-12 nuvažiavo pas A. V. mamą į namus. Ten atėjo G., A. Ž. ir A. K. ir jie vartojo alkoholį su jo sugyventine A. V.. Vėliau išvažiavo į namus. Kitą dieną A. draugė G. pasakė, kad A. skauda galvą ir ji miega, kad begeriant A. susikivirčijo su A. Ž. ir A. jai trenkė. Jie susitiko vakare, A. V. skundėsi galvos skausmais, nuvežė ją į priėmimo skyrių, po to išvežė į Klaipėdos ligoninę, kur ją paguldė. 2019-07-26 sužinojo, kad jo draugė perkelta į reanimaciją, apie tai pranešė A. mamai (1 t. b. l. 95).

9. Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-12 vakare susitiko su A., A. Ž. ir A. K.. Visi vartojo alkoholį A. tėvų namuose. Vėliau persikėlė pas K. J. į sodybą, kur toliau gėrė. Begeriant tarp A. V. ir A. Ž. įvyko žodinis konfliktas, po kurio A. Ž. trenkė A. vieną kartą kumščiu į veidą, kliuvo į akį, akis A. pamėlynavo. Tada pradėjus kuriam tai laikui A. V. trenkė A. Ž. į veidą, po ko A. trenkė jai rankos plaštaka į veidą vieną kartą. Iš J. sodybos juos išvarė. Būnant pas ją namo verandoje, atėjęs A. Ž. trenkė vieną kartą kumščiu A. į kaklo sritį, priekinę dalį ir nuo smūgio A. susmuko ant fotelio ir lyg užmigo. Kitą dieną A. buvo paguldyta į ligoninę (1 t. b. l. 100-101, 106-107).

10. Liudytojas A. K. parodė, kad 2019-07-12 vakare atvyko su A. Ž. pas A. V., ten buvo ir G. P.. Visi vartojo alkoholį pas A. tėvų namuose. Vėliau persikėlė pas K. J. į sodybą, Begeriant tarp A. V. ir A. Ž. įvyko žodinis konfliktas, po kurio A. trenkė A. vieną kartą kumščiu į veidą, kliuvo į akį, akis A. pamėlynavo. Tada pradėjus kuriam tai laikui A. trenkė A. į veidą, po ko A. trenkė jai rankos plaštaka į veidą vieną kartą. Iš J. sodybos juos išvarė. Jis su A. kalbėjosi prie eglučių, atėjo G. P. su A. V.. A. V. vėl pradėjo konfliktuoti žodžiais su A. Ž., tada pasakė G. P., kad vestųsi A. į namus, jos išėjo. Tada jis išėjo į namus, o A. Ž. nuėjo link savo namų. Vėliau jam parašė G. P., kad buvo pas ją dar atėjęs A. Ž. ir sudavė vieną ar du smūgius A. (1 t. b. l. 111, 114-115).

11. Liudytojas K. J. parodė, kad 2019-07-13, apie 1 val. 30 min. jam paskambino A. Ž. ir paprašė ar gali ateiti į svečius. Šis sutiko. Atėjo A. Ž., A. K., G. P. ir A. V.. Visi gėrė terasoje. Begeriant tarp A. ir A. Ž. kilo žodinis konfliktas, tuo metu išėjo kaisti kavos. Vėliau būnant prie stalo A. trenkė delnu A. į veidą, o šis trenkė A. delnu ar kumščiu vieną kartą į veido sritį, po ko juos išprašė laukan (1 t. b. l. 120, 125).

Dėl veikos kvalifikavimo

12. Kaltinamuoju aktu A. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo kad 2019 m. liepos 13 d., laikotarpyje nuo 4.00 val. iki 5:30 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), K. J. gyvenamosios sodybos terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu - tyčia sudavė vieną kartą kumščiu A. V. į dešinę akį, po to A. V. trenkus jam į veidą, sudavė vieną kartą pastarajai plaštaka į veido sritį. A. V. pasišalinus iš įvykio vietos ir stovint (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo prieangyje priėjęs trenkė kumščiu vieną kartą pastarajai į kaklo sritį taip padarė nukentėjusiajai A. V. poodinę kraujosrūvą dešinės akiduobės srityje, trauminį kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sukrėtimą, kaklo raiščių patempimą, kairės užpakalinės apatinės smegenėlių arterijos aneurizmos plyšimą, okliuzine (užtvarine) hidrocefaliją.

13. Bylos nagrinėjimo metu prokuroras prašė pakeisti kaltinimą ir A. Ž. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, kad jis 2019 m. liepos 13 d., laikotarpyje nuo 4 val. iki 5:30 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), K. J. gyvenamosios sodybos terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu - tyčia sudavė vieną kartą kumščiu A. V. į dešinę akį, po to A. V. trenkus jam į veidą, sudavė vieną kartą pastarajai plaštaka į veido sritį. A. V. pasišalinus iš įvykio vietos ir stovint (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo prieangyje priėjęs trenkė kumščiu vieną kartą pastarajai į kaklo sritį taip padarė nukentėjusiajai A. V. poodinę kraujosrūvą dešinės akiduobės srityje.

18. Iš ekspertų G. P. ir J. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta.

18.1. vertinant galvos smegenų sukrėtimą kuris būna lengvo arba vidutinio sunkumo, pasekmių nepalieka. Tokie plyšimai įvyksta ne dėl mechaninių smūgių. Ši kraujagyslė randasi galvos smegenų pamate, kažkur galvos viduryje, iš viršaus ta kraujagyslė apsaugota smegenų masės, toliau kaukolė ir tas mažas balionėlis būna 2-3 mm ilgio, jei dėl mechaninio poveikio tai tokia tikimybė neįtikėtina ir atmetama. Šiuo atveju pasekmes paliko plyšusi eunorizma, kuri nėra sužalojimas, ji yra liga. tai yra patologija galvos smegenų sienelės išsiplėtimas, kuris daugiausia aptinkamas pagrindinių kraujagyslių išsišakojimų vietose. Jos paprastai būna besimptomės iki plyšimo. Diagnozę šią patvirtina galvos kompiuterinė tomografija, kaip šiuo atveju ir buvo patvirtinta universitetinės ligoninės ir kraujagyslių tyrimo būdu.

18.2. Dažniausiai aneurizma plyšta ne dėl trauminio poveikio, o dėl kitų rizikos veiksnių kaip konfliktinė situacija, rūkymas, alkoholis, hipertenzija, per didelis fizinis krūvis, besaikis kofeino vartojimas, stenėjimas, ūmus pyktis, emocinis šokas, net lytiniai santykiai genetinis smegenų audinio sienelės silpnumas, paveldimumas, gali plyšti ir spontaniškai visiškoje ramybėje. Nagrinėjamu atveju A. V. universitetinėje ligoninėje gydytojos endokrinologės buvo nustatyta netoksinė difuzinė struma. Tai yra endokrininė patologija, kuri gamina skydliaukės tiriksiną, o tiroksinas yra atsakingas už širdies veiklą, gali sukelti epizodinius širdies plakimo priepuolius ir sąlygoti netolygaus kraujospūdžio pakėlimą. Ir nuo tos ligos tas maišelis gali plyšti ir dėl skydliaukės. Konfliktinės situacijos sukelia stresą, stresas tai emocinė būsena kuri galėjo išprovokuoti plyšimą.

18.3. Dėl galvos smegenų sukrėtimo patys Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai jau paneigia galvos smegenų sukrėtimą į galutinę diagnozę nebeįrašydami galvos smegenų sukrėtimo, o įrašydami eunorizmos plyšimą. Vėmimas, pykinimas tai ne neurologinė simptomatika, tai buvo galvos smegenų sukrėtimo simptomatika. Įvykis vyko fone girtumo, buvo vartojamas alkoholis ir tas pykinimas, vėmimas iš dalies gali sąlygoti buvusio girtumo poveikį.

19. Iš bylos medžiagos matosi, kad A. V. 2019 m. liepos 13 d., iki laikotarpio nuo 4.00 val. iki 5:30 val., buvo vartojusi alkoholinius gėrimus, rūkė, tuo metu dėl konflikto su A. Ž. buvo stresinėje būklėje. Be to jai diagnuozuota strumą. Nurodyti faktoriai ekspertų įvertinti kaip dažniausiai sukeliantys aneurizmos plyšimą. Įvertinus ekspertų pateiktas išvadas, išklausius ekspertų G. P. ir J. R. paaiškinimus teismo posėdžio metu konstatuotina, kad A. V. aneurizmos plyšimas įvyko dėl ligos ir nėra susijęs su A. Ž. smurtiniais veiksmais. Nustačius, kad A. Ž. suduoti smūgiai į veido ir kaklo sritis nesusiję su smegenų arterijos aneurizmos plyšimu. A. V. padarytos poodinės kraujosrūvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kadangi A. Ž. veiksmai nesukėlė padarinių atsiradusių dėl A. V. aneurizmos plyšimo, nesant tarp jo veiksmų ir šių padarinių tiesioginio priežastinio ryšio jo veiksmuose nėra BK 135 straipsnio 1 dalyje požymių. Todėl A. Ž. pagal nukentėjusiosios kaltinimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį išteisinamas.

20. Todėl aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad A. Ž. 2019 m. liepos 13 d., laikotarpyje nuo 4 val. iki 5:30 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), K. J. gyvenamosios sodybos terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu - tyčia sudavė vieną kartą kumščiu A. V. į dešinę akį, po to A. V. trenkus jam į veidą, sudavė vieną kartą pastarajai plaštaka į veido sritį. A. V. pasišalinus iš įvykio vietos ir stovint (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo prieangyje priėjęs trenkė kumščiu vieną kartą pastarajai į kaklo sritį taip padarė nukentėjusiajai A. V. poodinę kraujosrūvą dešinės akiduobės srityje, t. y. nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia A. Ž. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. Ž.

21. Teisminio nagrinėjimo metu gautas A. Ž. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme ir teismo posėdžio metu A. Ž. prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant žmonos E. Ž. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. A. Ž. nurodo, kad jis prisipažįsta padaręs A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, gailisi dėl to. Jis bandė atsiprašyti nukentėjusiosios, davė pinigų A. V. tėvui kurui, jo brolis jiems davė mašiną. Siekdamas taikiai išspręsti žalos atlyginimo klausimą jis pervedė A. V. 2500 € neturtinei žalai atlyginti. Susitarti nepavyko dėl to, kad ji kaltina jį dėl aneurizmos plyšimo bei jai nustatyto neįgalumo. Turi finansinių įsipareigojimų bankams, pirko technikos, lizingu, turi ir paskolų paimtų ūkiui vystyti. Jis su žmona augina du nepilnamečius vaikus jo santykiai su žmona ir vaikais yra labai geri ir nuoširdūs. Žmona šią savaitę pasiėmė verslo liudijimą, o anksčiau augino vaiką iki 3 m. Jis pasimokė iš savo laidos ir pasižada ateityje jokių nusikaltimų nedaryti. Mano kad jis gali būti atiduotas pagal laidavimą žmonai E. Ž..

22. Teisme taip pat gautas E. Ž. prašymas dėl kaltinamojo perdavimo pagal laidavimą. Prašyme ir teismo posėdžio metu E. Ž. nurodė, kad jos sutuoktinis dėl suduotų smūgių A. V. kaltu prisipažįsta ir gailisi. Nusikaltimo aplinkybes ji žino iš jo paties, mano, kad taip nutiko dėl nesusipratimo ir pykčio prasiveržimo. Šiaip A. Ž. yra ramus ir mąstantis žmogus, dirba P. B. ūkyje. Ji iki sūnaus gimimo dirbo pardavėja. Po įvykio vyras jos klauso, sutiktų sumokėti užstatą. Su A. V. draugu jie tarėsi dėl žalos atlyginimo, bet jie paprašė didelės pinigų sumos su kuria jie nesutiko. Be to du kartus V. tėvui davė po 50 € degalams, kad galėtų nuvažiuoti aplankyti A. V.. Jos vyras nėra agresyvus, šis įvykis bus jam gera pamoka. Sutuoktinis jai yra paslaugus, sutampa jų pomėgiai ir pažiūros. Yra įsitikinusi, kad nusikaltimą jos sutuoktinis padarė atsitiktinumo išdavoje ir ateityje nepadarys jokių nusikalstamų veikų. Sutinka sumokėti užstatą.

24. A. Ž. anksčiau neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka baustas du kartus baudos sumokėtos, pažeidimai nesusiję su padarytu nusikaltimu. Kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, atlygino 2500 € nukentėjusiajai padarytai neturtinei žalai atlyginti, atlygino žalą padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. A. Ž. dirba P. B. ūkininko ūkyje. Darbdavio yra charakterizuojamas gerai kaip kruopštus pasižymintis strateginiu mąstymu, paslankus, linkęs tobulėti, domisi naujovėmis ir pritaiko jas ūkyje. Pavestus darbus atlieka be priekaištų. A. Ž. kartu su žmona augina du nepilnamečius vaikus. (duomenys neskelbtini) seniūnijos A. Ž. charakterizuojamas teigiamai. Todėl aptartos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

25. E. Ž. kaltinamojo žmona, ji neteista, administracine tvarka nebausta. Jai posėdžio metu įsigaliojo patentas suteikiantis jai dirbti, tvarkyti kaimo turizmo sodybas. Iki posėdžio ji augino vaiką iki trejų metų. E. Ž. buvęs darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją charakterizuoja labai gerai, kaip stropią, darbščią, pareigingą, gebančia bendrauti su pirkėjais. E. Ž. sutinka sumokėti teismo nustatytą užstatą. E. Ž. pasitiki savo vyru, jų santykiai geri, todėl gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui ir yra verta teismo pasitikėjimo.

26. Todėl esant visiems BK 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams, A. Ž., taikytinos Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatos ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį E. Ž. atsakomybėn su 300 € užstatu, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams.

27. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per vienerių metų laikotarpį.

Dėl civilinių ieškinių

28. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 9096,16 € eurų civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išleistų nukentėjusiojo gydymui atlyginimo (t. 2, b. l. 137-143). 2020-06-05 gautas Klaipėdos teritorinė ligonių kasos patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 30,52 € (t. 3, b. l. 84-89).

29. Iš 2020-06-17 mokėjimo nurodymo matosi, kad A. Ž. sumokėjo į ieškovės ieškinyje nurodytą sąskaitą 30,52 €, todėl PSDF biudžetui padarytą žalą atlygino (t. 3, b. l. 98).

30. BPK 115 straipsnis reglamentuojantis civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje nenurodo kaip ieškinio klausimas sprendžiamas kai iki nuosprendžio priėmimo ieškinio reikalavimas patenkinamas atlyginant padarytą žalą ar tais atvejais kai pareiškiamas nepagrįstas ieškinys BPK 113 straipsnio 2 dalį kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

31. Kadangi žala PSDF biudžetui pagal ieškinio reikalavimą atlyginta nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys atmetamas.

32. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Šilalės skyrius pareiškė 568,62 € ieškinį dėl žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise priteisimo iš A. Ž. (t. 1, b. l. 76-81).

33. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad A. V. patyrė traumą dėl kito asmens smurtinių veiksmų ir tapo laikinai nedarbinga. Iš VSDF biudžeto A. V. VSDFV Šilalės skyrius už laikinąjį nedarbingumą nuo 2019-07-14 iki 2019-08-21 paskyrė 568,62 € ligos išmoką. Dėl smurtinių veiksmų A. Ž. padarytą žalą, remiantis CK 6.263 straipsniu privalo atlyginti visiškai. Kadangi ieškovas išmokėjo A. V. 568,62 € ligos išmoką, remiantis CK 6.290 straipsniu jis įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

34. 2019-11-20, gautas ieškovo VSDFV Šilalės skyriaus prašymas padidinti ieškinio reikalavimą iki 1837,08 € (t. 2, b. l. 124-135). Prašyme nurodė, kad tęsiant ligos išmokos mokėjimą A. V. jai už laikotarpį nuo 2019-08-22 iki 2019-11-12 papildomai išmokėta 1268,46 €.

35. Atsakovas A. Ž. ir jo atstovė advokatė S. J. ir prokuroras prašė VSDFV Šilalės skyriaus ieškinį atmesti.

36. Ieškovo VSDFV Šilalės skyriaus ieškinys pareikštas dėl A. V. laikinojo nedarbingumo mokamų išmokų jos gydymosi laikotarpiu. Ieškinyje nurodoma, kad A. V. nedarbinga tapo dėl kaltinamojo A. Ž. veiksmų jai padarytos traumos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. V. nedarbinga tapo dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų minkštuoju dangalu bei į kitas smegenų struktūras, kuris susidarė dėl arterijos aneurizmos plyšimo, įvykusio po nagrinėjamo įvykio 2019-07-13 (4.00-5.00 val.), tai yra 2019-07-13 vėlai vakare. A. Ž. suduoti smūgiai A. V. į veido ir kaklo sritis nesusiję su smegenų arterijos aneurizmos plyšimu. Dėl A. Ž. smurtinių veiksmų A. V. padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. A. V. netektas darbingumas atsirado dėl ligos, o ne dėl A. Ž. neteisėtų veiksmų, dėl netekto darbingumo nėra A. Ž. kaltės, o panaudotas smurtas smūgiai į veido ir kaklo sritis nėra priežastiniame ryšyje su A. V. netektu nedarbingumu. Todėl nenustatyta A. Ž. civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų (CK 6.246 – 6.248 straipsniai). Dėl to VSDFV Šilalės skyriaus ieškinys atmetamas.

37. Nukentėjusioji A. V. pareiškė 15000 € ieškinį neturtinei žalai dėl A. Ž. smurtinių veiksmų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad dėl A. Ž. smurtinių veiksmų nukentėjusiajai padarytas galvos smegenų sukrėtimas, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, poodinė kraujosrūva dešinės akiduobės srityje ir kairėje plaštakoje, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Patirti sužalojimai sužalojimai jai sukėlė didelį fizinį skausmą, buvo operuojama ir gydoma ligoninėje, ji patyrė baimę diskomfortą ir stiprius vidinius dvasinius išgyvenimus. Pastoviai pergyvena dėl įvykusių pasekmių ir jų įtakos jos tolimesnei sveikatai. Dėl patirto galvos sužalojimo buvo gydoma reabilitacijos ligoninėje (t. 1, b. l. 57-58).

38. 2019-12-10 A. V. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo padidino ieškinio reikalavimą neturtinei žalai atlyginti iki 20000 € (t. 2, b. l. 149,153-175). Su patikslintu ieškiniu pateikė medicininius dokumentus apie gydymo eigą, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus dokumentus dėl darbingumo lygio. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad A. V. nuo 2019-11-12 iki 2020-11-11 nustatytas 70% netekto darbingumo lygis.

39. Atsakovas A. Ž. ir jo atstovė advokatė S. J. prašė ieškinį atmesti.

40. Prokuroras prašo A. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. Ž. 2500 eurų A. V. naudai ir laikyti, jog žala visiškai atlyginta, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

41. Nors nukentėjusioji prašo neturtinę žalą priteisti už visas pasekmes atsiradusias po 2019 m. liepos 13 d. įvykio, tačiau šioje byloje nustatyta, kad A. Ž. 2019 m. liepos 13 d., laikotarpyje nuo 4 val. iki 5:30 val., konflikto metu sudavė vieną kartą kumščiu A. V. į dešinę akį, vieną kartą pastarajai plaštaka į veido sritį. A. V. pasišalinus iš įvykio vietos ir stovint (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo prieangyje trenkė kumščiu vieną kartą pastarajai į kaklo sritį taip padarė nukentėjusiajai A. V. poodinę kraujosrūvą dešinės akiduobės srityje, t. y. nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sunkiausios pasekmės nukentėjusiajai kilo dėl po įvykio išsivysčiusios aneurizmos, tai yra ligos. Tokias aplinkybes patvirtina byloje aptarti įrodymai (žiūr. punktus 16, 17, 18.1- 18.3, 19, 20).

42. Kaip jau konstatuota A. Ž. veiksmai nesukėlė padarinių kilusių dėl A. V. ligos – plyšusios aneurizmos dėl šios ligos nėra A. Ž. veiksmuose civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų (CK 6.246 – 6.248 straipsniai), (žiūr. Punktą 36).

43. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą kitą neturtinę žalą. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

44. Įvertinus nukentėjusiosios, kaltinamojo ir specialisto išvadą, komisijinės ekspertizės išvadą, ekspertų G. P. ir J. R. paaiškinimus teisme bei kitą bylos medžiagą nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sudavė A. V. tris smūgius, padarė jai poodinę kraujosrūvą dešinės akiduobės srityje. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Suduoti smūgiai sukėlė A. V. skausmą, vidinius dvasinius išgyvenimus. Poodinė kraujosrūva sukėlė diskomfortą bendraujant su kitais asmenimis.

45. Iš 2019-12-04 mokėjimo pavedimo matosi, kad A. Ž. neturtinės žalos atlyginimui sumokėjo A. V. 2500 € (3 t., b. l. 76). A. Ž. tvirtina, kad jis nukentėjusiajai žalos atlyginimui grynais davė dar 100 €. A. V. pripažįsta, kad ji gavo iš A. Ž. 2500 € žalos atlyginimui, tačiau neigia, kad ji ar jos artimieji gavo 100 € grynaisiais. Todėl nesant rašytinių įrodymų dėl 100 € sumokėjimo, teismas laiko, kad A. V. atlyginta 2500 € nusikalstamais A. Ž. veiksmais padaryta žala.

46. A. Ž. nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, sudavė tris smūgius. Byloje nėra duomenų, kad šio smurto panaudojimas ir jo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas sukeltų kokių nors ilgalaikių pasekmių, bei atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo nežymaus sutrikdymo atvejais, kuri paprastai nesiekia A. Ž. sumokėtų žalos atlyginimui 2500 €, teismas laiko, kad A. Ž. nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą yra atlyginęs. Todėl nėra pagrindo tenkinti A. V. ieškinį.

Dėl išlaidų už advokato atstovavimą atlyginimo

47. Ieškovės atstovas prašė priteisti iš atsakovo A. Ž. 2000 € išlaidų už advokato A. T. L. suteiktą teisinę pagalbą. Pateikė teismui 2020-07-16 sąskaitą už teisines paslaugas Nr.09/20 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. 1052151, Iš pateiktų dokumentų matosi, kad A. V. už teisines paslaugas advokato T. L. kontorai sumokėjo 2000 €.

48. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

49. Šioje byloje nukentėjusiosios atstovas reiškė teismui ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, didino jo reikalavimus. Prašė nepagrįstai ieškovais pripažinti ir nukentėjusiosios tėvus. Nepagrįstas buvo ir ieškovės atstovo prašymas pakeisti kaltinimą į sunkesnį, tai yra kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas konstatavus, kad atsakovas atlygino padarytą žalą iki nuosprendžio priėmimo, tai kad teikė nepagrįstus prašymus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant A. V. 1000 € išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

A. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. Ž., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį, perduoti E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą su 300 € (trijų šimtų eurų) užstatu1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio) tai yra 500 eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per vienerių metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor bank LT88 4010 0510 0467 0332.“

Baudžiamąją bylą A. Ž. nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją E. Ž. per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos įmokėti 300 € (trijų šimtų eurų) užstatą į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT17 4010 0416 0003 0111, gavėjo įmonės kodas: 191448516, mokėjimo paskirtis: už laidavimą. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį. Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.

Išaiškinti laiduotojai E. Ž., kad užstatas bus grąžintas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu A. Ž. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos. Be to, išaiškinti laiduotojai E. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. Ž. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. Ž., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinius atmesti.

A. V. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. Ž. 1000 € (vieną tūkstantį eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.