- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- e2-622-995/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 289,62 Eur negrąžintą paskolos sumą, 61,16 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 502,10 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnis), per teismo nustatytą terminą jis nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad šalys 2013-01-14 elektroninėmis priemonėmis sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9896696001, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 289,62 Eur (1000,00 Lt) paskolą 8 mėnesių terminui su 93,55 proc. dydžio metine palūkanų norma. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir pervedė atsakovui 289,62 Eur (1000,00 Lt). Atsakovas sutartyje nustatytu laiku ir tvarka negrąžino ieškovei paskolos.
Formaliai ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad Vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė atsakovui paskolą, atsakovas ją gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, gautos paskolos negrąžino, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 289,62 Eur skola ir 61,16 Eur palūkanos iki kredito grąžinimo termino (mokestis už naudojimąsi kreditoriaus pinigais) (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsniu, 6.886 straipsnis).
Be to, ieškovė už laikotarpį nuo 2013-06-05 iki 2014-05-07 paskaičiavo 146,20 proc. metines palūkanas po kredito grąžinimo termino, kurių sumą sudaro 502,10 Eur, ir prašo priteisti jas iš atsakovo.
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti netgi ex officio. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-141/2006,Nr. 3K-3-536/2008, 3K-3-392/2012, Nr. 3K-3-534/2012).
Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties 4.1 punkte numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma (toliau – bendra norma) ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Atsakomybė už sutarties pažeidimus numatyta sutarties 7 punkte. 7.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) bei šioje sutartyje nustatytas taisykles.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26.
Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad VKĮ nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių ar mokėjimo palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-1780-260/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-188-459/2015, Nr. 2A-291-513/2015; Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-260-232/2015, Nr. e2A-2196-392/2015).
Nagrinėjamu atveju šalys vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte iš esmės aptarė būtent tokią situaciją, kuri susiklosto esant sutarties pažeidimui. Sutartyje numatytos palūkanos yra vienintelė netesybų rūšis, užtikrinanti savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Pagal vartojimo kredito sutartį nustatytos metinės paskolos kainos palūkanų 146,20 proc. normos taikymas netesyboms neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovės paskaičiuotos palūkanos po kredito grąžinimo termino – 502,10 Eur laikytinos neprotingai didelėmis, pažeidžiančiomis kredito gavėjo teisės bei teisėtus interesus. Be to, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, kuriai atsakovas negrąžino 289,62 Eur skolą, patyrė būtent tokio dydžio (502,10 Eur) nuostolius dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai), nes ieškovė neįrodė, kad jai trūko piniginių išteklių kreditavimui ir dėl to buvo klientų, kuriems negalėjo suteikti kreditų.
Atsižvelgiant į prašomų priteisti palūkanų ir pagrindinės skolos santykį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, į tai, kad dėl paskolos ir palūkanų priteisimo į teismą kreiptasi daugiau nei po metų nuo kredito grąžinimo termino pabaigos, į tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų po kredito grąžinimo termino dydis mažintinas. Ieškovė prašo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2013-06-05 iki 2014-05-07, t. y. už 336 dienas, todėl už šį laikotarpį ir priteistinos 48,66 Eur ((289,62 Eur x 0,05 % / 100) x 336 d.) palūkanos. Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 399,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-10-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, įvertinęs atsakovo pasyvų elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi, konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 19,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „4finance“, j.a.k. 301881644, iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 euro centų) skolą, 61,16 Eur (šešiasdešimt vieno euro 16 euro centų) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 48,66 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 66 euro centų) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 399,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-10-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19,00 Eur (devyniolikos eurų 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Skuodo rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.