Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. apeliacinį skundą Nr. e2A-1201-921/2024 dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5509-722/2024 pagal pareiškėjo L. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

14. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pateiktų atsiliepimų. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pareiškėjas pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) publikaciją iš „Lietuvos Aidas“; 2) Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. gegužės 11 d. raštą ir 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą; 3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą; 4) duomenis apie L. Z. leidybos įmonę „Šanti“ ir jos savininką.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas).

17. Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad duomenys iš Juridinių asmenų registro apie L. Z. leidybos įmonę „Šanti“ ir jo savininką R. T. yra pateikti į bylą suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus kartu su atsiliepimu į pareiškimą. Taigi, minėti duomenys yra civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo minėtų duomenų pakartotinai pridėti prie bylos.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas, pateikdamas kitus įrodymus (raštą iš Lietuvos valstybės naujojo archyvo ir 2022 m. gruodžio 20 d. tarnybinį pranešimą dėl žyminio mokesčio teismui apmokėjimo, publikaciją iš „Lietuvos Aidas“, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. gegužės 11 d. raštą ir sprendimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą), nenurodė dėl kokių priežasčių jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti įrodymai nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus.

20. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliaciniame procese reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į apeliacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus dėl pateiktų atsiliepimų į apeliacinį skundą atsisako priimti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas iškėlė abejones dėl Kauno apygardos teismo, tačiau jokio prašymo (nušalinti visą teismą, ar bylą nagrinėjančią teisėją) nesuformulavo, todėl nėra pagrindo dėl minėtų argumentų nei pasisakyti, nei (ar) klausimą spręsti CPK nustatyta tvarka.

Dėl apeliacijos objekto

21. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis laikotarpiu nuo 1990 m. lapkričio 21 d. iki 1992 m. kovo 26 d. dirbo L. Z. Jonavos teosofų komanditinėje-ūkinėje bendrijoje „Šanti“, o laikotarpiu nuo 1992 m. kovo 26 d. iki 1994 m. gruodžio 20 d. dirbo L. Z. leidybos įmonėje „Šanti“.

23. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo esminius argumentus, juos papildo.

Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų

26. Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

27. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

28. Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi vertinti visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, teismas gali atitinkamą faktą pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad iš įrodymų visumos tokį faktą galima pripažinti (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016, 32 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teismo posėdžio metu išklausė pareiškėją, suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus atstovę, tyrė ir įvertino visus kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. tiek pateiktus pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų (pareiškėjo pateiktą darbo knygelę, Jonavos rajono savivaldybės administracijos archyvo 2021 m. gruodžio 17 d. pažymėjimą Nr. 25B-398, informaciją apie asmens valstybinį socialinį draudimą, duomenis apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, duomenis iš Juridinių asmenų registro apie L. Z. leidybos įmonės „Šanti“ (įmonės įregistravimą, išregistravimą, tipą, savininką) ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktoje pareiškėjo darbo knygelėje nėra jokių duomenų (įrašų) apie priėmimą į darbą, atleidimą iš pareigų, priėmimo ir (ar) atleidimo pagrindus (nei į L. Z. Jonavos teosofų komanditinę-ūkinę bendriją „Šanti“, nei į L. Z. leidybos įmonę „Šanti“). Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad nurodytais laikotarpiais jis gavo minėtose įmonėse su darbo santykiais susijusias pajamas, nuo kurių buvo apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Pareiškėjas teigė, kad buvo L. Z. leidybos įmonės „Šanti“ savininkas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonės savininku laikotarpiu nuo 1992 m. kovo 26 d. iki 1994 m. gruodžio 20 d. buvo kitas asmuo, t. y. R. T.. Minėtos aplinkybės liko nenuginčytos. Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad nurodytais laikotarpiais dirbo ir gavo draudžiamąsias pajamas L. Z. Jonavos teosofų komanditinėje-ūkinėje bendrijoje „Šanti“ ir (ar) L. Z. leidybos įmonę „Šanti“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde visiškai nenurodė, kurie suinteresuoto asmens pateikti įrodymai yra abejotino turinių, nepagrindė savo nurodytų aplinkybių dėl įrodymų nepatikimumo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daryti priešingą išvadą, nei ta, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo.

31. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esančių įrodymų nepakanka tam, kad būtų patenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

33. Remiantis CPK 442 straipsnio 1 punktu, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Pagal 443 straipsnio 1 dalį, ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Tokiose bylose suinteresuotu asmeniu yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla; jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Taigi šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas šaukia asmenį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį, kai paaiškėja, jog byla susijusi su atitinkamomis to asmens teisėmis ir pareigomis.

34. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Vadinasi, kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir suinteresuotam asmeniui ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo paaiškinama CPK 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį suinteresuoti asmenys turi teisę šiose bylose pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).

35. Tuo atveju, jei pareiškėjas pareiškime nenurodo suinteresuoto asmens, tai teismas turi vykdyti CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad konkretus asmuo turi suinteresuotumą dėl byloje sprendžiamo klausimo. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo atveju, jeigu priimtas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos atitinkamo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, toks asmuo (fizinis ar juridinis), net kai yra pareiškėjo ar paties atitinkamo asmens prašymas jį įtraukti, neįtraukiamas dalyvauti suinteresuotu asmeniu byloje.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nebuvo sprendžiama ir nepasisakyta dėl apelianto apeliaciniame skunde nurodyto asmens R. T. teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas nesukėlė jam jokių pasekmių. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodoma jokių duomenų, pagrindžiančių galimą minėto asmens teisinį suinteresuotumą nagrinėjama byla ir (ar) priimto procesinio sprendimo įtaką jo teisėms ir pareigoms. Vien aplinkybė, kad minėtas asmuo yra dokumentuose nurodytas kaip L. Z. leidybos įmonės „Šanti“ savininkas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį suinteresuotu asmeniu byloje, kurioje sprendžiamas klausimas pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

37. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 443 straipsnio 3 dalies nuostatų, o teismo priimtas procesinis sprendimas neturi įtakos R. T. teisinei padėčiai ar padariniams.

38. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, 28 punktas). Nedispozityviose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Kita vertus, CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata byloje dalyvaujančių asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013).

39. Nagrinėjamu atveju duomenis apie tai, kad L. Z. leidybos įmonės „Šanti“ savininku laikotarpiu nuo 1992 m. kovo 26 d. iki 1994 m. gruodžio 20 d. yra nurodytas ne pareiškėjas, o R. T. pateikė suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. kovo 8 d. kartu su atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą. Bylos nagrinėjimas iš esmės įvyko 2024 m. balandžio 16 d., jame dalyvavo tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas advokatas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad minėto teismo posėdžio metu nei pareiškėjas, nei jo atstovas neprašė apklausit minėto asmens kaip liudytojo. Taigi, pareiškėjas pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį neturi jokio pagrindo.

40. Apeliantas nurodo, kad teismas netikrino faktinių aplinkybių, ar R. T. yra susietas su nagrinėjama byla, todėl juo duomenys (asmens kodas) pateikti pažeidžiant BDAR.

41. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas(ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustato taisykles, susijusias su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis, ir taisykles, susijusias su laisvu asmens duomenų judėjimu (1 straipsnio 1 dalis).

42. Sutiktina su suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus argumentais, nurodytais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad pareiškėjas nenurodo ir nepagrindžia kokių BDAR teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų ir principų VSDFV Kauno skyrius, pateikdamas duomenis apie L. Z. leidybos įmonę „Šanti“, nesilaikė. Kita vertus, pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju teigė, kad jis buvo L. Z. leidybos įmonės „Šanti“ savininkas. Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius, norėdamas paneigti minėtus argumentus, pateikė duomenis iš viešo registro, kurie patvirtina, kad L. Z. leidybos įmonės „Šanti“ savininkas laikotarpiu nuo 1992 m. kovo 26 d. iki 1994 m. gruodžio 20 d. buvo ne pareiškėjas, o kitas asmuo R. T.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad VSDFV Kauno skyriaus pateiktuose duomenyse yra nurodyti asmens duomenys, t. y. ne tik asmens vardas ir pavardė, bet ir asmens kodas, kurie nesutampa su pareiškėjo asmens duomenimis, tik leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie tai, kad ne pareiškėjas, o visiškai kitas asmuo laikotarpiu nuo 1992 m. kovo 26 d. iki 1994 m. gruodžio 20 d. buvo minėtos įmonės savininkas.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad negalima pasitikėti Lietuvos Respublikos teismais. Tai, pareiškėjo nuomone, sukelia abejones ir šiuo procesu dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų bei nurodytų aplinkybių.

44. CPK 64 straipsnis numato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Be to, byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nušalinimo bylą nagrinėjusiai pirmosios instancijos teisėjai nepareiškė. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nenurodo nė vieno CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu, nepateikia įrodymų, realiai patvirtinančių galimą teisėjos šališkumą. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde, keldamas abejones dėl bylą nagrinėjančios teisėjos (ar proceso), nurodo argumentus iš kitų išnagrinėtų bylų. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų, taip pat ir reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą, pažeidimų, dėl kurių būtų galima abejoti teisėjos nešališkumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog buvo priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, savaime nereiškia, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir(ar) yra pagrindas abejoti procesu, kaip teigia apeliantas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

46. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtų pagrindas spręsti klausimą dėl suinteresuotų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo. Tačiau suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.