Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-05-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-5509-722/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-05-03Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-03
Bylos Nr.
e2YT-5509-722/2024
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00208-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Pareiškėjas
L. Z.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5509-722/2024Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00208-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 3 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė,sekretoriaujant A. P.,

dalyvaujant pareiškėjui L. Z. (toliau – ir pareiškėjas), jo atstovui advokatui J. L. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei E. T. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. pareiškimą (suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai ir argumentai, suinteresuoto asmens argumentai

Pareiškėjas 2024 m. vasario 8 d. patikslintu pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pareiškėjo darbo laikotarpio 1990 m. lapkričio 21 d. – 1992 m. kovo 26 d. periodu L. Z. Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinėje-ūkinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pareiškėjo darbo laikotarpio 1992 m. kovo 26 d. – 1994 m. gruodžio 20 d. periodu L. Z. leidybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodyta, kad 1990 m. lapkričio 21 d. užregistruota L. Z. Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinė-ūkinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri išregistruota 1992 m. kovo 26 d., buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 1992 m. kovo 26 d. užregistruota L. Z. leidybos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Jonavos miestas, įmonė išregistruota 1994 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjo darbo knygelėje atžymėta, kad L. Z. Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinė-ūkinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 1990 m. lapkričio 21 d., kada tiksliai ji uždaryta pareiškėjas nežino ir duomenų gauti negali. Jonavos rajono valdybos potvarkis dėl registravimo nurodytas 1990 m. lapkričio 21 d., tačiau nėra išregistravimo fakto. Iš archyvo gauti duomenys, kad bendrija įregistruota 1990 m. lapkričio 21 d., išregistruota 1992 m. kovo 26 d., antroji įmonė – L. Z. leidybos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 1992 m. kovo 26 d., išregistruota 1994 m. gruodžio 20 d. Tuomet nebuvo reikalavimo likviduojamos nevalstybinės įmonės ir privataus juridinio asmens veiklos dokumentus perduoti savivaldybei, iki jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Todėl buvo galima išregistruoti įmones neperduodant dokumentų toliau saugoti. Įmonė įsiskolinimų Sodrai neturi. Pareiškėjas dėl darbo stažo nustatymo kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, jam atsakyta, kad nėra pagrindo įskaityti į stažą 1990 m. lapkričio 21 d. – 1994 m. gruodžio 20 d. laikotarpį, pareiškėjas informuotas apie galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – darbo laikotarpio J. L. Z. (duomenys neskelbtini) komanditinėje-ūkinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ – nustatymo. Patikslinęs pareiškimą, pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas įmonėse buvo jos vadovu ir savininku, ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo mokamas minimumas nėra, negavus pajamų minimumo, nebūtų kaip išgyventi, be to, dar reikėjo turėti lėšų ir knygų leidybai. Laikytina, kad pareiškėjas gaudavo minimumą.

2024 m. vasario 7 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad ginčo dėl to, kad jam buvo mokamas minimumas, nėra. Negavus pajamų minimumo, nebūtų kaip išgyventi, be to, reikėjo turėti lėšų knygų leidybai, todėl laikytina, kad pareiškėjas gavo minimumą.

Atsiliepimas

2024 m. kovo 12 d. atsiliepime į suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su suinteresuoto asmens pozicija, jog jis nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis dirbo tam tikrais laikotarpiais nuo 1990 m. lapkričio 21 d. iki 1992 m. kovo 26 d., ir nuo 1992 m. kovo 26 d. iki 1994 m. gruodžio 20 d. bendrijoje/leidybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, ar buvo pastarosios įmonės savininkas. Iš darbo knygelės duomenų ir originalaus antspaudo matyti, kad pareiškėjas dirbo nurodytose įmonėse. Trečiojo asmens reikalavimą netenkinti pareiškėjo pareiškimą prašo atmesti.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas savo pareiškimą palaikė, papildomai paaiškino, kad jis dirbo minėtose įmonėse tikruoju nariu savininku vadovu. Įrašai dokumentuose autentiški ir originalūs, kad įmonės buvo niekas neginčija. Jokio kito savininko ir vadovo – R. T. nebuvo ir negalėjo būti, jo nepažįsta. Tai galimai klaidingi duomenys. Įmonė dirbo, leido knygas, turėjo dėžutę korespondencijai, gavo pajamų, mokėjo nustatytą minimalų darbo užmokestį pareiškėjui. Įmonė negavo jokių Sodros pranešimų, kad yra kažkokios skolos, nesumokėti mokesčiai, nebuvo jokių įspėjimų apie nesumokėtus mokesčius. Duomenys iš registrų patvirtina, kad įmonė skolų neturi. Dokumentai kažkur pasimetė, neprisimena, ar jie priduoti į archyvą, dokumentai galėjo pasimesti archyve. Neatsimena apie darbo sutarties sudarymą. Byloje Sodra pateikė svetimus duomenis, nesusijusius su pareiškėjo byla. Pareiškėjui Sodra pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bet po to teigia, kad jam joks stažas nepriklauso.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pareiškimą palaikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime su pareiškimu nesutiko, prašė atmesti, nurodė, kad pareiškėjo darbo knygelėje įrašyta, kad pareiškėjas 1990 m. lapkričio 21 d. priimtas į Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinę ūkinę bendriją „(duomenys neskelbtini)“ tikruoju nariu. Darbo knygelėje nurodyta, jog įrašas padarytas remiantis 1990 m. lapkričio 21 d. Jonavos rajono valdybos potvarkiu Nr. 158. Įrašas patvirtintas Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinės ūkinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. Darbo knygelėje įraše Nr. 11 nurodyta, kad 1992-03-26 Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinė ūkinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ perregistruota į L. Z. leidybos įmonę. Pareiškėjas dirbo įmonės vadovu (savininku). Įmonės registravimo pažyma išduota 1992 m. kovo 26 d. rajono valdytojo potvarkiu. Lietuvos Respublikos Pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymo) 10 straipsnyje nustatyta kokie laikotarpiai įskaitomi į pensijų socialinio draudimo stažą. Pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalį laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis). Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1. punkte numatyta, kad asmens stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d. buvęs visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.1. punktą asmens stažui iki 1994 m. gruodžio 31 d. prilyginami asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai. Stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jei juridinis asmuo privalo jį turėti arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; kariniais liudijimais (bilietais) arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimais; atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą; valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, kai asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją ir kitais dokumentais. Darbo knygelių pildymo tvarka, galiojusi tuo metu kai buvo padaryti pareiškėjo darbo knygelės įrašai, numatė, jog darbuotojo priėmimas į darbą įforminamas įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos įsakymu (potvarkiu). Visus įrašus darbo knygelėje (tame tarpe ir įrašą apie darbuotojo priėmimą darbą) pildo darbdavio administracija, išleidusį įsakymą (potvarkį) ir su kiekvienu įrašu, padarytu remiantis įsakymu (potvarkiu), darbo knygelėje privalomai supažindinamas šios knygelės savininkas, pasirašant asmens kortelėje. Įrašai pareiškėjo darbo knygelėje neatitiko darbo knygelės pildymo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, nebuvo nurodytas darbo, profesijos ar pareigų pavadinimas bei kokiu administracijos įsakymo pagrindu pareiškėjas buvo priimtas į darbą (kaip pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodo – į vadovo pareigas). Darbo knygelės įraše apie priėmimą į darbą kaip pagrindas nurodytas 1990 m. lapkričio 21 d. Jonavos rajono valdybos potvarkis Nr. 158 ir įmonės registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ne įmonės administracijos įsakymas (potvarkis), kuriuo remiantis pareiškėjas turėjo būti priimtas į darbą Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinėje-ūkinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Darbo knygelėje taip pat nėra galiojusių teisė aktų reikalavimus atitinkančio įrašo apie pareiškėjo atleidimą iš darbo Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinėje-ūkinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini), todėl Fondo valdybos Kauno skyrius pagrįstai šiais įrašais nesivadovavo sprendžiant dėl pareiškėjo darbo laikotarpio nuo 1990 m. lapkričio 21 d. iki 1992 m. kovo 26 d. J. L. Z. (duomenys neskelbtini) komanditinėje – ūkinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ įskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Archyve nėra jokios informacijos apie pareiškėjo darbą J. L. Z. (duomenys neskelbtini) komanditinėje-ūkinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ bei jokie aukščiau nurodyti dokumentai archyvui nebuvo perduoti. Darbo knygelėje įrašytas darbo laikotarpis gali būti įskaitomas į darbo stažą iš esmės esant dviem sąlygoms, t. y. kai darbo knygelėje esantis laikotarpis gali būti įskaitomas į socialinio draudimo stažą bei yra duomenų, kurie patvirtina, kad toks įrašytas faktas egzistavo, t. y. galima aiškiai nustatyti tokio fakto egzistavimą, jo trukmę ir pan. Pareiškėjas nepateikė kitų dokumentų, galinčių patvirtinti asmens stažui prilyginamus darbo (iki 1991 m. birželio 1 d.), valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (iki 1994 m. gruodžio 31 d.) L. Z. Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinėje – ūkinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad laikotarpiu nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. kovo 26 d. jis buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu t. y. Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinėje – ūkinėje bendrijoje gavo pajamų, nuo kurių buvo priskaičiuotos ir sumokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. J. L. Z. (duomenys neskelbtini) komanditinė – ūkinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino įmonės dokumentų išsaugojimo bei savalaikiai neperdavė jų saugoti į valstybinius archyvus. Dokumentų, patvirtinančių aukščiau nurodytą pareiškėjo socialinio draudimo laikotarpį nerasta ir Fondo valdybos Kauno skyriaus archyve. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2021 m. gruodžio 7 d. duomenimis nėra jokių duomenų apie pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą ir priskaičiuotas įmokų sumas laikotarpiu nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. VSDFV Kauno skyriuje nėra duomenų, patvirtinančių, jog L. Z. leidybos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau nurodytu laikotarpiu mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis L. Z. leidybos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1992 m. kovo 26 d. iki 1994 m. gruodžio 20 d. savininkas yra ne pareiškėjas, bet kitas asmuo - R. T.. Atmestinas pareiškėjo argumentas, jog jis buvo draustas valstybinių socialiniu draudimu ir mokėjo socialinio draudimo įmokas kaip individualios įmonės - L. Z. leidybos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas laikotarpiu nuo 1992 m. kovo 26 d. iki 1994 m. gruodžio 20 d. Taip pat, Fondo valdybos Kauno skyrius neturi jokių dokumentų ar duomenų galinčių pagrįsti, jog pareiškėjas dirbo laikotarpiu nuo 1992 m. kovo 26 d. iki 1994 m. gruodžio 20 d. L. Z. leidybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ bei gavo darbo užmokestį. Pareiškėjas patikslintame pareiškime jokiais įrodomais negrindžia fakto apie jo gauto darbo užmokesčio dydį ir nepateikia teismui prašymo jį nustatyti Civilinio proceso kodekso 445 straipsnio nustatyta tvarka. Nesant išlikusių dokumentų apie pareiškėjui mokamą darbo užmokestį, pareiškėjo nurodoma aplinkybė – jog laikotarpiu iki 1993 m. gruodžio 31 d. jis gaudavo minimalų darbo užmokestį neturės jokios įtakos apskaičiuojant pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą bei apskaitos vienetų skaičių iki 1993 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas nurodo, jog jo darbo laikotarpius nuo 1990 m. lapkričio 21 d. iki 1992 m. kovo 26 d. L. Z. Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinėje – ūkinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, nuo 1992 m. kovo 26 d. iki 1994 m. gruodžio 20 d. L. Z. leidybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina interneto svetainėse nurodoma informacija apie abiejų įmonių registracijos ir uždarymo laikotarpius. Pareiškėjo teigimu, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nedirbo šiose įmonėse nėra, todėl pareiškėjas mano, jog tokių įrodymų pakanka nustatyti jo darbo laikotarpius minėtose įmonėse. Pareiškėjas nepateikia nei vieno įrodymo patvirtinančio juridinę reikšmę turintį faktą, jog dirbo laikotarpiais nuo 1990 m. lapkričio 21 d. iki 1992m. kovo 26 d. L. Z. Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinėje – ūkinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, nuo 1992 m. kovo 26 d. iki 1994 m. gruodžio 20 d. L. Z. leidybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ar buvo pastarosios įmonės savininkas. Pareiškėjas nenurodo, kokiais papildomais įrodymais grįs minėtą juridinį faktą bei ar remsis liudytojų parodymais. Nors pareiškėjas interneto duomenims suteikia lemiamą reikšmę įrodinėjant juridinį faktą, šie duomenys nepagrindžia, jog minėtu ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo minėtose įmonėse, gavo darbo užmokestį ar pajamas, nuo kurių mokėjo socialinio draudimo įmokas t. y. buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad pareiškėjas tiksliai nenurodo, kuo dirbo, jo paaiškinimai subjektyvūs, todėl vertintini kritiškai. Paaiškinimai nepatvirtinti jokiais įrodymais, nėra duomenų, kad jis dirbo ir gavo draudžiamąsias pajamas, nuo gautų pajamų mokėjo socialinio draudimo įmokas.

Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė prašė nelaikyti valdybą šioje byloje suinteresuotu asmeniu, bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmetamas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

Patikslintu pareiškimu, pareiškėjo, suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo darbo knygelėje įrašyta (įrašas Nr. 10), kad pareiškėjas 1990 m. lapkričio 21 d. priimtas į Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinę ūkinę bendriją „(duomenys neskelbtini)“ tikruoju nariu. Darbo knygelėje nurodyta, jog įrašas padarytas remiantis 1990 m. lapkričio 21 d. Jonavos rajono valdybos potvarkiu Nr. 158. Įrašas patvirtintas Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinės ūkinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. Darbo knygelėje įraše Nr. 11 nurodyta, kad 1992 m. kovo 26 d. Jonavos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) komanditinė ūkinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ perregistruota į L. Z. leidybos įmonę. Pareiškėjas dirbo įmonės vadovu (savininku). Įmonės registravimo pažyma išduota 1992 m. kovo 26 d. rajono valdytojo V. P. potvarkiu. 2022 m. kovo 8 d. Lietuvos vyriausiosios archyvo tarnybos pažyma, nebuvo reikalavimo dokumentus perduoti savivaldybei, todėl buvo galima išregistruoti įmones neperduodant dokumentus saugoti, kur dar galėtų būti saugomi dokumentai, negali nurodyti. 2021 m. gruodžio 17 d. Jonavos rajono savivaldybės pažyma, apie L. Z. darbą informacijos nėra, „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai archyvui neperduoti. Registro duomenimis, L. Z. (duomenys neskelbtini) komanditinė ūkinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ir L. Z. leidybos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išregistruotos, įsiskolinimų Sodrai neturi. VSDFV informacija apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., apie L. Z. duomenų nėra. 2022 m. kovo 10 d. VSDFV pažyma apie L. Z. draudžiamąsias pajamas ir draudimo laikotarpius, nurodyti draudimo laikotarpiai. Duomenų apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą L. Z. leidybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (įregistruota 1992 m. kovo 26 d., išregistruota 1994 m. gruodžio 20 d.), 1991 – 1993 m. nėra. Juridinių asmenų registro duomenimis, L. Z. leidybos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), įregistruota 1992 m. kovo 26 d., išregistruota 1994 m. gruodžio 20 d., jos tipas – individuali įmonė, personalinė įmonė su savininku, 1992 m. kovo 26 d. – 1994 m. gruodžio 20 d. savininkas R. T.. Pareiškėjas pateikė teismui knygų, išleistų 1991 m. leidykloje „(duomenys neskelbtini)“, pavadinimus (Auksinių taisyklių knyga, Kunta joga).

Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Jeigu nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis 1990 m. lapkričio 21 d. – 1992 m. kovo 26 d. dirbo L. Z. Jonavos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) komanditinėje-ūkinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir 1992 m. kovo 26 d. – 1994 m. gruodžio 20 d. periodu dirbo L. Z. leidybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), todėl prašomas faktas gali būti nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). VSDFV Kauno skyrius pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 punktą, asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas.

Pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.A1-670 patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 6.4.1 papunktį, asmens pensijų socialinio draudimo stažui (toliau – stažas) prilyginami laikotarpiai, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinami dokumentais: darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; pagal Nuostatų 6.4.4 papunktį – valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais.

Pagal Nuostatų 18 punktą, jei kiti stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį (yra duomenų, jog asmuo dirbdamas ėjo tam tikras pareigas, jam buvo suteikiamos atostogos, atostogos buvo mokamos, buvo mokamos ligos (laikinojo nedarbingumo) pašalpos, premijos ar kt.), į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis, įskaitant to laikotarpio pradžios ir pabaigos mėnesiais faktiškai dirbtų dienų skaičių, o kitus (ne darbo pradžios ir pabaigos) mėnesius, už kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti juridinio fakto – darbo stažo tam tikru laikotarpiu egzistavimą, pateikė darbo knygelę, kurioje atlikti įrašai. Priėmimas į pareigas, atleidimas iš pareigų, priėmimo ir atleidimo pagrindas neįrašyti. Jonavos rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus archyvo specialistės 2021 m. gruodžio 17 d. pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog apie L. Z. darbą Jonavos (duomenys neskelbtini) komanditinėje-ūkinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ 1990–1992 metais informacijos nėra, šios bendrijos dokumentai nepriduoti saugoti archyvui. Duomenų, kur dar galėtų būti saugomi minėtos įmonės dokumentai, byloje nėra. Apskaičiuojant pensijos dydį, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nebuvo įskaitytas darbo stažas, įgytas nurodytu laikotarpiu, nes pareiškėjas nepateikė šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, nes jie neišlikę, į archyvą neperduoti.

Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.1 papunktį, asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai; pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 3 punktą, asmens stažui taip pat prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę laikotarpiai, kuriais asmuo pagal galiojusius įstatymus buvo draustas pagrindinei pensijos daliai, jei tuo metu mokėjo šiam asmeniui nustatytą pensijų socialinio draudimo įmoką. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos bei išmokos, kurių mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams. Remiantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ministerijos 1992 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 96 „Dėl darbo knygelių keitimo“ patvirtintos Darbo knygelių keitimo į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus tvarkos 1 ir 2 punktus, visų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų (apdraustųjų), kurie yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, darbo knygelės keičiamos nutraukiant jų tolesnį pildymą ir išduodant valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nurodytais laikotarpiais jis gavo su darbo santykiais susijusias pajamas, nuo kurių buvo apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, tokių duomenų neturi ir suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, pareiškėjas neįrodė darbo komanditinėje-ūkinėje bendrijoje ir leidybos įmonėje nuo 1990 m. lapkričio 21 d. iki 1994 m. gruodžio 20 d. Teismas į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, nors byla nenagrinėjama ginčo teisenos tvarka, teismas mano, kad vertinant pateiktų įrodymų visetą, pareiškėjas neįrodė savo reikalavimo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo pareiškimą atmeta (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. prašyme prašo imtis priemonių dėl (duomenys neskelbtini) pažeidimo iškeliant bylą trečiajam suinteresuotam asmeniui ar perduoti prašymą kitai institucijai, nes pažeidžiant (duomenys neskelbtini) buvo pateikti kito asmens duomenys, pareiškėjas jo nežino.

Prašymas netenkinamas. Suinteresuoto asmens teismui pateikti duomenys iš juridinių asmenų registro nėra neteisėti ar pažeidžiantys kito asmens teises. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytos apribojimus. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lidija Deksnienė