Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-550-390/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-09
Bylos Nr.: e2A-550-390/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18615-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: S. M.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-550-390/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18615-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M., veikiančio daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų sudarytos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, patikslintą ieškinį atsakovei S. M. dėl nekilnojamojo daikto savininkų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – M. R., R. A., O. S., T. K., J. K., D. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. K., D. K., G. B., A. J. M., V. M., G. G., akcinė bendrovė SEB bankas, V. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu (2023 m. rugsėjo 28 d. ieškinio dalyko patikslinimo redakcija) prašė:

1.1. Įpareigoti atsakovę S. M. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos:

Šalies argumentai

1.1.1. atstatyti į buvusią padėtį (atkurti) angą perdangoje, skirtą bendram patekimui iš daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo namas) laiptinės į pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir pastogė) dalį, pastogės plane pažymėtą indeksu 10-1 , vadovaujantis šių statybos darbų atlikimo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu (toliau – Statybos įstatymas), jį lydinčiais teisės aktais, įskaitant, tačiau neapsiribojant normatyviniais statybos techniniais dokumentais, kaip juos apibrėžia Statybų įstatymas, ir šių darbų rezultatą aktu perduoti kitiems pastogės bendraturčiams ar jų daugumos įgaliotam atstovui;

1.1.2. atstatyti į buvusią padėti (atkurti) perdangą tarp buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) į ginčo namo pastogės dalį, pastogės plane pažymėtą indeksu 10-1, vadovaujantis šių statybos darbų atlikimo metu galiojančiais Statybos įstatymu, jį lydinčiais teisės aktais, įskaitant, tačiau neapsiribojant normatyviniais statybos techniniais dokumentais, kaip juos apibrėžia Statybų įstatymas, ir šių darbų rezultatą aktu perduoti kitiems pastogės bendraturčiams ar jų daugumos įgaliotam atstovui;

1.1.3. atstatyti į buvusią padėtį (atkurti) ginčo namo pastogės dalį, pastogės plane pažymėtą indeksu 10-1, pašalinant iš šios pastogės dalies, be neproporcingos žalos pačiai pastogei, visus atsakovės atliktų pastogės vidaus įrengimo statybos darbų rezultatus, įskaitant, tačiau neapsiribojant užfiksuotus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021-06-09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1206-(15.2 Mr.) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021-10-07 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2063-(15.2 Mr.), t. y. įskaitant, tačiau neapsiribojant, (1) pašalinti laiptus iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į ginčo namo pastogės dalį, pastogės plane pažymėtą indeksu 10-1, (2) pašalinti visas vidines pertvaras ir visas patalpas (visus kambarius, koridorių, tualetą ir t.t.), įrengtas pastogės dalyje, pastogės plane pažymėtoje indeksu 10-1, (3) pašalinti elektros instaliaciją, įrengtą pastogės dalyje, pastogės plane pažymėtoje indeksu 10-1, (4) pašalinti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo vamzdyną, įrengtą pastogės dalyje, pastogės plane pažymėtoje indeksu 10-1, šiuos ir visus kitus statybos darbus atliekant vadovaujantis darbų atlikimo metu galiojančiais Statybos įstatymu, jį lydinčiais teisės aktais, įskaitant, tačiau neapsiribojant normatyviniais statybos techniniais dokumentais, kaip juos apibrėžia Statybų įstatymas, ir šių darbų rezultatą aktu perduoti kitiems pastogės bendraturčiams ar jų daugumos įgaliotam atstovui;

1.1.4. atstatyti į buvusią padėti (atkurti) kaminus ginčo namo pastogės dalyje, pastogės plane pažymėtoje indeksu 10-1, vadovaujantis šių statybos darbų atlikimo metu galiojančiais Statybos įstatymu, jį lydinčiais teisės aktais, įskaitant, tačiau neapsiribojant normatyviniais statybos techniniais dokumentais, kaip juos apibrėžia Statybų įstatymas, ir šių darbų rezultatą aktu perduoti kitiems pastogės bendraturčiams ar jų daugumos įgaliotam atstovui;

1.1.5. atstatyti į buvusią padėtį (atkurti) stogo konstrukciją ir dangą virš ginčo namo pastogės dalyje, pastogės plane pažymėtos indeksu 10-1, pašalinant visus šioje pastogės dalyje įrengtus stoglangius, vadovaujantis šių statybos darbų atlikimo metu galiojančiais Statybos įstatymu, jį lydinčiais teisės aktais, įskaitant, tačiau neapsiribojant normatyviniais statybos techniniais dokumentais, kaip juos apibrėžia Statybų įstatymas, ir šių darbų rezultatą aktu perduoti kitiems pastogės bendraturčiams ar jų daugumos įgaliotam atstovui;

1.1.6. pašalinti kanalizacijos (nuotekų) vamzdį, išvestą iš ginčo namo pastogės dalies, pastogės plane pažymėtos indeksu 10-1, per išorinę ginčo namo sieną, vadovaujantis šių statybos darbų atlikimo metu galiojančiais Statybos įstatymu, jį lydinčiais teisės aktais, įskaitant, tačiau neapsiribojant normatyviniais statybos techniniais dokumentais, kaip juos apibrėžia Statybų įstatymas, ir šių darbų rezultatą aktu perduoti kitiems pastogės bendraturčiams ar jų daugumos įgaliotam atstovui.

Atsiliepimas

1.2. Atsakovei laiku neįvykdžius teismo sprendimo jame nurodytais terminais bei sąlygomis, taikyti sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą teismo sprendimo įvykdymo dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos imtinai.

1.3. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. spalio 20 d. ginčo namo, butų ir kitų patalpų skaičius 10, naudingasis plotas 313,08 kv.m., butų savininkai sudarė Jungtinės veiklos sutartį ir susitarė nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įgaliotiniu išrinko A. M.. Ginčo name yra 96,13 kv.m. pastogė, kuri susideda iš dviejų dalių: 10-1 (45,24 kv.m.) ir 10-2 (50,89 kv.m.). Į pastogės 10-1 dalį patenkama iš antrosios laiptinės per liuką, kuris dabar yra užmūrytas, o į 10-2 dalį patenkama iš pirmosios laiptinės per liuką. Namo pastogė yra dalies namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė, nuosavybės dalys nėra atidalintos, nėra nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau viena iš bendraturčių – atsakovė savavališkai, pažeidžiant priešgaisrines taisykles užmūrijo angą (liuką) - patekimą į pastogės dalį, pažymėtą 10-1, ir naudojasi 45,24 kv.m. pastoge viena. Pastogės dalyje virš savo buto Nr. 5, išardė perdangą taip padidindama buto tūrį sujungiant pastogę su butu, t. y. išgriovė pagrindines namo konstrukcijos ir įsirengė iš savo buto laiptus į palėpę, kurioje įrengė du kambarius, tualetą, namo stoge įrengė aštuonis stoglangius, o ant namo sienos iš kiemo pusės – kanalizacijos vamzdžius, taip pat išgriovė buvusius virš namo ir pastogės dalyje 10-1 du ventiliacijos kaminus, ėjusius iš namo rūsio per atsakovės butą ir kaimynų – 6, 1 ir 2 butus, ant namo stogo. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė namo bendraturčių teises naudotis ir disponuoti bendru turtu. Minėtus ir kitus statybos darbus atsakovė atliko neteisėtai, neturėdama atitinkamų leidimų statybai bei jokios projektinės dokumentacijos.

Šalies argumentai

3. Atsakovė S. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad 2005 m. tarp bendraturčių buvo sprendžiamas klausimas dėl stogo remonto. Buvo susitarta, jog pastogės patalpos bus atidalintos, kad viena, esanti virš antros laiptinės, bus perleista atsakovės dispozicijai kaip kompensacija už atliktą tos dalies stogo remontą. 2005 m. atsakovė atliko mano stogo dalies kapitalinį remontą ir kaip susitarta su bendraturčiais savo lėšomis inventorizavo namo pastogę, parengė projektą ir atitinkamai įregistravo pastogės patalpas VĮ Registrų centre. Pastogės dalis 10-2, kurios plotas 50,89 kv. m., iki šiol nėra naudojama. Tarp bendraturčių per 17 metų niekada nekilo jokių ginčų dėl naudojimosi pastoge, todėl atsakovė savo veiksmais jokių bendraturčių menamų teisių nepažeidžia. 2016 m. balandžio 18 d. vyko namo bendraturčių susirinkimas, kurio metu dar kartą buvo patvirtintas faktas, jog atsakovė 2005 metais savo lėšomis atliko pusės namo stogo kapitalinį remontą. Bendraturčiai nurodė, jog neprieštarauja pastogės įrengimui ir prijungimui prie 5 buto, savo lėšomis įrengtiems kiemo statiniams, garažams, jų įteisinimui, stebėjimo kamerų įrengimui. Patvirtinimą pasirašė: A. M., UAB „Prie Dvaro“ direktorius V. K., D. K., T. L., R. A., N. A. B.. Statybos darbai, iš kurių ieškovas kildina bendraturčių teisių pažeidimą, atlikti 2005 m. ir bendraturčiams apie jų atlikimą visada buvo žinoma. Todėl ieškovas yra praleidęs bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą.

5. Tretieji asmenys M. R., R. A., O. S., T. K., J. K., D. S., A. K., D. K., G. B., A. J. M., V. M., G. G. ir V. B. prašė ieškinį tenkinti.

6. Tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei 4 997 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui AB SEB bankui 133,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 415,85 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį

8. Teismas nurodė, kad 2021 m. spalio 20 d. sudaryta ginčo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis.

9. Teismas, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro duomenis, pažymėjo, kad ginčo pastogė yra suformuota ir įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, pastogė nėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014). Pastogės savininkams priklausančios nuosavybės dalys bendro naudojimo pastogėje nėra atidalintos, nėra nustatyta naudojimosi pastoge tvarka. Pastogę sudaro dalys, pažymėtos plane 10-1 ir 10-2. Tik esant naudojimosi pastoge tvarkai ar bendraturčiams atsidalinus savo dalis, būtų galima spręsti apie galimus pastogės savininkų teisės pažeidimus, susijusius su patekimu į pastogę, joje atliktus darbus. Šioje byloje pastogės savininkai savarankiškų reikalavimų nėra pareiškę. Tai reiškia, kad 2021 m. spalio 20 d. jungtinės veiklos sutartis nepagrindžia A. M. teisės atstovauti jungtinės veiklos dalyviams ginče dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto – pastogės valdymo/ naudojimosi ja gynimo, kadangi pastogė nėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1843-945/2020).

10. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus, susijusius išimtinai su pastogės savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu: 1) perdangos tarp 5-ojo buto į pastogės 10-1 dalį atstatymo į buvusią padėtį (naudojimasis ta dalimi, kurioje yra laiptai į pastogę iš 5-ojo buto gali būti suteiktas atsakovei); 2) dėl visų atliktų statybos darbų iš pastogės pašalinimo (susiję išimtinai su pastogės savininkais, jų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, o ne su bendrojo naudojimo patalpomis).

Žemesnės instancijos teismas

11. Kadangi kiti ieškinio reikalavimai yra susiję su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais, todėl teismas laikė, kad ieškovas jungtinės veiklos sutarties pagrindu iš esmės turi teisę reikšti reikalavimus dėl galimų bendrojo naudojimo objektų pažeidimų pašalinimo.

Dėl senaties termino (reikalavimams, susijusiems su daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais)

12. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą ir taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą, kadangi pareikštas negatorinis ieškinys, kuriuo ginamos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės, susijusios su bendrojo naudojimo objektais, galimi pažeidimai tebesitęsia.

Dėl ieškinio kvalifikavimo

13. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį turi įrodyti šiuos dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės buvo pažeistos. Ieškovas pareiškė šiuos reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo patalpų savininkų teisių gynimu: 1) atstatyti į buvusią padėtį (atkurti) kaminus ginčo namo pastogės dalyje, pastogės plane pažymėtoje indeksu 10-1 <...>; 2) atstatyti į buvusią padėtį (atkurti) angą perdangoje, skirtą bendram patekimui iš ginčo namo laiptinės į pastogės dalį, pastogės plane pažymėtą indeksu 10-1 <...> 3) atstatyti į buvusią padėtį (atkurti) stogo konstrukciją ir dangą virš ginčo namo pastogės dalyje, pastogės plane pažymėtos indeksu 10-1, pašalinant visus šioje pastogės dalyje įrengtus stoglangius <...>; 4) pašalinti kanalizacijos (nuotekų) vamzdį, išvestą iš ginčo namo pastogės dalies, pastogės plane pažymėtos indeksu 10-1, per išorinę ginčo namo sieną <...>.

Dėl reikalavimų atstatyti kaminus pastogės dalyje ir atkurti patekimo į pastogę angą

14. Teismas nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad atlikdama pastogės rekonstrukciją nugriovė avarinės būklės ten buvusius kaminus. Byloje kilo ginčas dėl šių kaminų paskirties ir dėl atsakovės atliktų darbų įtakos tinkamam pastato vėdinimui.

15. Teismas, įvertinęs įrodymus, darė išvadą, kad ieškovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio tarp kaminų pastogės vienoje pusėje nugriovimo ir nepakankamos ventiliacijos name.

16. Pažymėjo, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė užmūrijo patekimą į pastogę, juo labiau, kad ji turi atskirą patekimą į savo palėpės dalį iš savo buto, bei jokių įrodymų, jog ji būtų supažindinta su neatitikimu priešgaisrinės saugos reikalavimams, todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis).

Dėl reikalavimo pašalinti kanalizacijos (nuotekų) vamzdį

17. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas bei pranešimas, jog pareiškimo nagrinėjimą nutraukė, kadangi darbai atlikti seniau nei prieš 10 metų, nepaneigė ieškovės paaiškinimų, kad kanalizacijos vamzdžiai jau 1999 metais bei 2005 metais buvo išvesti per išorinę namo sieną. Teismas laikė tikėtina buvus aplinkybę, kad atsakovė neturėjo galimybės įsivesti kanalizacijos vamzdžių kitu būdu, įvertinus namo statybos metus, kad namas buvo pastatytas be sanitarinio mazgo, kad visi kiti vamzdžiai name taip pat nėra išvedžioti laikantis vienodos praktikos.

18. Teismas darė išvadą, kad įpareigojimas nuimti kanalizacijos vamzdžius nuo išorinės sienos, nesant kitos žinomos ir įgyvendinamos galimybės pravesti vamzdžius kitu būdu, nesant kitų bendraturčių teisių pažeidimų, išskyrus estetinį vaizdą, kuris ir taip, tikėtina, nebuvo kliūtis daugiau kaip 17 metų, nebūtų proporcinga priemonė šiuo atveju, todėl reikalavimą atmetė.

Dėl stogo konstrukcijos ir dangos virš daugiabučio gyvenamojo namo atstatymo pašalinant stoglangius

19. Teismas nurodė, kad pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė 2005 metais, gavusi tuometinių bendraturčių sutikimus, atliko virš savo, 5-ojo buto ir 6-ojo buto esančio namo dalies (virš namo dalies, plane pažymėtos 10-1) stogo rekonstrukciją, su sąlyga, kad galės minėtoje pastogės erdvėje įsirengti sau papildomas patalpas (CPK 185 straipsnis). Kadangi stogas buvo remontuojamas tikslu pastogėje įsirengti patalpas, visiškai tikėtina, kad siekiant tų patalpų apšvietimo, stogo konstrukcijoje buvo įmontuoti stoglangiai. Pažymėtina, kad vien tai, jog stogo danga nėra vientisa, tai yra, su stoglangiais, savaime nesuprastina jos kokybės. Duomenų apie tai, kad stogas suremontuotas nekokybiškai, byloje nėra.

20. Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atliktos rekonstrukcijos yra kokiu nors būdu pažeidžiamos daugiabučio butų savininkų teisės, todėl ir šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

21. Teismas nenustatė ieškovo tyčinio elgesio siekiant vilkinti procesą ir veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Todėl atsakovės prašymą skirti baudą ieškovui atmetė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Ieškinį atmetęs, teismas atsakovės ir trečiojo asmens patirtas išlaidas priteisė iš ieškovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį. Teismas nepagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimus dėl: 1) angos perdangoje, skirtos bendram patekimui iš laiptinės į pastogę; 2) perdangos tarp 5-ojo buto į pastogės 10-1 dalį atstatymo į buvusią padėtį (naudojimasis ta dalimi, kurioje yra laiptai į pastogę iš 5-ojo buto gali būti suteiktas atsakovei); 3) visų atliktų statybos darbų iš pastogės pašalinimo neva jie nėra susiję su ginčo namo bendrojo naudojimo objektais ir nurodyti įpareigojimai atsakovei negali būti kvalifikuojami kaip įpareigojimai pašalinti bendrojo naudojimo objektų pažeidimus. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalies 1 punkto pagrindu, pastato bendrojo naudojimo objektais be kita ko yra laikomos visos pastato perdangos. Todėl nepriklausomai nuo to, ar ginčo namo pastogė yra suformuota ir įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, yra ar ne nustatyta naudojimosi pastoge tvarka, yra ar ne bendraturčiai atsidalinę savo dalis ginčo pastogėje, visos perdangos ir toliau lieka bendrojo naudojimo objektais. Teismas neteisingai kvalifikavo šių reikalavimų teisinę prigimtį, todėl šie reikalavimai turi būti išspręsti.

23.2. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje. Nurodė, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį turi įrodyti šiuos dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės buvo pažeistos. <...>”. Teismas nepasisakė, kas gi yra laikoma gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininko teisių pažeidimu, kokie reikalavimai, susiję su bendrojo naudojimo patalpų savininkų teisių gynimu, yra nagrinėtini teisme. Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Byloje atsakovė neįrodė, kad jos elgesys - atlikti ginčijami darbai visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus ir kad ji teisėtai ginčo pastogės dalyje atliko ginčijamus darbus, kurių visų atlikimą ji pripažino.

Šalies argumentai

23.3. Atsakovė yra neteisėtai užėmusi visą ginčo pastogės, kurios plotas 45,24 kv. m., dalį, kai jai priklauso tik 27/100 nuosavybės teisės dalys, t. y. tik 12,2148 kv. m. Joks dokumentas niekada nesukūrė ir negalėjo sukurti atsakovei jokių užvaldymo, nuosavybės ar teisėto valdymo teisių į visą ginčo pastogės dalį. Atitinkamai visus griovimo ir statybos darbus ginčo pastogės dalyje atsakovė atliko neturėdama statybą leidžiančio dokumento (leidimo statybai) ir neturėdama ginčo pastogės bendraturčių rašytinio sutikimo ar jų protokolinio sprendimo dėl statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo) ginčo pastogės dalyje, priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad ginčo pastogės dalies rekonstrukcija atsakovės buvo atlikta neteisėtai, todėl atsakovė privalo būti teismo sprendimu įpareigota atstatyti į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį ieškinyje nurodytas ginčo namo dalis.

23.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1206-(15.2 Mr.) (I tomas, el. b. l. 31-34) kaip pagrindžiančiu atsakovės atliktų statybos darbų ginčo pastogės dalyje teisėtumą, tačiau šis įrodymas visiškai neįrodo, kad atsakovė ginčo rekonstrukcijos darbus pradėjo ir baigė 2005 metais ir to, kad šie darbai buvo atlikti teisėtai. Teismas sprendime ignoravo ir nevertino įrodymų, kurie paneigia atsakovės nurodomą aplinkybę, kad visi ginčo pastogės dalies rekonstrukcijos dabai buvo atlikti 2005 m. Aukštesnės teisinės galios, lyginant su kitais rašytiniais įrodymais, yra 2012 m. liepos 16 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 694:2012 (K) (IV t., b. l. 104153; fotofiksacija - IV t., b. l. 105), pagal kurią 2021 m. liepos 12 d. (apžiūros metu) jokie ginčo pastogės dalies rekonstrukcijos ir prijungimo prie atsakovės buto darbai nebuvo nei pradėti, nei atliekami, juo labiau nebuvo baigti, taip pat 2012 m. rugpjūčio 9 d Kredito sutarties Nr. 03A1218211075-60 Specialioji dalis (konkrečiai 9.1. punktas (IV t., b. l. 103), Lokalinė sąmata S001 (VI t., b. l. 34), sudaryta 2012 m. kovo mėnesio kainomis, AB SEB bankui pateikta 2012 m. liepos 27 d., šios sąmatos sudarymo metu ginčo pastogės dalies įrengimo darbai buvo tik planuojami, atsakovės prašymai bankui, kur nurodyta, kad ginčo pastogės dalies rekonstrukcijos ir prijungimo prie atsakovės buto dar nėra pradėti ir prašoma darbus atidėti, taip pat AB SEB banko 2019 m. spalio 17 d. raštas „Dėl kredito sutarties sąlygų nevykdymo“ (VI t., b. l. 83).

Atsiliepimas

23.5. Atsakovė 2021 m. spalio 1 d. paaiškinime nurodo, kad buvo „kaimynų sutikimas“ – 2016 m. balandžio 18 d. Patvirtinimas, kuris įrodo, kad visu ginčo pastogės dalies rekonstrukcijos darbus pradėjo ir baigė 2005 m. Tačiau nėra nurodyta kam jis skirtas, surašyto teksto šis patvirtinimas negali patvirtinti, kadangi jame nurodytos aplinkybės nesuteikia teisės galimai pasirašiusiems asmenims tokio turinio tekstą tvirtinti apskritai. Patvirtinimas pasirašomas praėjus 11 metų, kurį galimai pasirašė namo gyventojai neturėdami įrodančių dokumentų. Šį patvirtinimą pasirašė name negyvenantis ir 2005 metais UAB „Prie Dvaro“ nedirbęs V. K., taip pat įrašyta J. K., nors tokia gyventoja name apskritai negyvena. Taip pat A. M. paneigė nurodytą aplinkybę, kad 2005 metais savo lėšomis atliko pusės namo kapitalinį stogo remontą. Byloje apklausti Patvirtinimą pasirašę asmenys vieningai pareiškė apie jo turinio klastojimą, papildomų prierašų atlikimą po to, kai buvo pasirašyta po šio rašto tekstu. Kadangi šio dokumento autentiškumo nepatvirtino nė vienas jį pasirašiusių asmenų, išskyrus pačią atsakovę, todėl jis nėra ir negalėjo būti apskritai vertinamas kaip leistinas įrodymas byloje.

23.6. Kadangi byloje nėra jokios atsakovės atliktos ginčo namo stogo dalies ir ginčo pastogės dalies rekonstrukcijos dokumentacijos, nėra apskritai jokios informacijos, iš kokių medžiagų ir pan. šie darbai buvo atlikti, todėl teismas, neturėdamas nei specialių statybos rangos darbų atlikimo žinių, negalėjo padaryti išvados, kad atsakovės atlikta ginčo namo dalies stogo ir ginčo pastogės dalies rekonstrukcija yra atlikta tinkamai ir laikantis visų teisės aktų reikalavimų, kad atsakovės atlikta dalies stogo ir pastogės dalies rekonstrukcija nekelia jokios grėsmės namo būklei, turtui ir žmonėms.

23.7. Teismas sprendimą grindė byloje nesurinktais ir neištirtais įrodymais, t. y. byloje nėra jokios vaizdinės medžiagos, kaip atrodo paties teismo surinkta informacija iš žemėlapių peržiūros programos www.geoportal.lt, kuri turėtų patvirtinti, kad „<...> 2009-2010 metų duomenis, akivaizdžiai matyti rekonstruotas namo stogas <...>“.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Ieškovo ieškinio reikalavimai yra mišraus teisinio pagrindo, t. y. ieškinys dalyje reikalavimų kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys ir dalyje dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė neįrodė, jog teisėtai atliko ginčo pastogės darbus yra nepagrįsti, nes būtent ieškovui kilo įrodinėjimo pareiga įrodyti, jog atsakovė ginčo pastogės įsirengimo darbus atliko neteisėtai.

24.2. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo byloje prieš tai nenurodytas aplinkybes (CPK 306 straipsnio 2 dalis), kad pastogės perdangos galimai uždėti papildomi krūviai dėl kurių gali neatlaikyti pastogės perdengimas ir įlūžti, kad atsakovei už suteikiamas paslaugas ginčo pastogėje tenka apmokėti namo bendraturčiams, kurios susidaro dėl namo palėpėje įrengtų gyvenamų patalpų. Atsakovė nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme neturėjo jokių galimybių į juos atsikirsti, pateikti šias aplinkybes paneigiančius duomenis ir prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie gyvenamojo namo administracines ir namo techninės priežiūros išlaidas ir jas patvirtinančius dokumentus.

Šalies argumentai

24.3. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl 2016 m. balandžio 18 d. Patvirtinimo turėtų būti vertinami kaip ieškovo gynybinė pozicija, kadangi ieškovas ir kiti šį patvirtinimą pasirašę tretieji asmenys šio dokumento neginčijo, t. y. neteikė skundo policijai dėl galimai suklastoto dokumento, šio dokumento neginčijo teisme civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, jog Patvirtinime įsivėlė rašybos klaida ir vietoj J. K. turėjo būti nurodyta J. K., kuri šioje byloje yra trečiasis asmuo. Pažymėtina, jog vėliau remdamasis Patvirtinimu ieškovas ir atsakovė pasirašė dar vieną dokumentą – 2016 m. balandžio 18 d. prašymą, kuriame prašoma S. M. ir A. M. neskaičiuoti (II t. el. b. l. 21) už kito ginčo namo stogo pusės remonto dalį, kadangi 2005 metais buvo atlikta stogo remonto dalis iš asmeninių jų lėšų.

24.4. Ieškovas tiek visos bylos nagrinėjimo metu itin daug dėmesio skyrė atsakovės 2012 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutarties su AB „SEB bankas“ Specialiosios dalies (IV t., el. b. l. 101-103) analizei. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, jog dėl kredito suteikimo į banką kreipėsi ne dėl to, jog norėjo atlikti remonto darbus, o tam, jog galėtų išmokėti piniginę kompensaciją sugyventiniui A. P., kadangi jiems nustojus vesti bendrą ūkį jis pareikalavo grąžinti jam dalį pinigų, kuriuos jis investavo į atsakovės asmeninio turto pagerinimą. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė į bylą pateikė 2012 m. rugpjūčio 28 d. sutartį su A. P. (VI t., el. b. l. 167) bei pažymą, jog kredito sutartis yra pasibaigusi, atsakovei ją įvykdžius pilna apimtimi (VI t., el. b. l. 159). Ieškovas itin akcentuoja tą aplinkybę, jog ieškovė neginčija AB SEB banko teiktos 2012 m. liepos 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos. Šis vertinimas buvo skirtas tik AB „SEB bankas“, su kuriuo kredito sutarties teisiniai santykiai yra pasibaigę, todėl neaišku kokiu teisiniu pagrindu šį dokumentą atsakovė turėjo ginčyti šioje civilinėje byloje, kai šis dokumentas visiškai neturi jokios įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms. Atsakovės nuomone, šiems sutartiniams santykiams, kuriais iš esmės ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, yra taikomas sutarties uždarumo principas ir ieškovas apskritai neturėjo teisės remtis visais dokumentais, kuriuos išsireikalavo iš AB SEB banko.

Šalies argumentai

24.5. Ieškovas nurodo, jog Statybos inspekcijos priimti sprendimai yra niekiniai ir jais neturėtų būti vadovaujamasi šioje civilinėje byloje. Tokia ieškovo pozicija yra visiškai nepagrįsta, vien dėl to, jog ieškovas yra nepatenkintas šiais dokumentais, nereiškia, jog jie byloje netenka įrodomosios galios.

24.6. Teismas pasinaudojęs jam CPK 179 straipsnio 2 dalyje numatyta teise rinkti įrodymus patikrino visiems viešai prieinamus www.geoportal.lt žemėlapių peržiūros programos duomenis apie Gyvenamojo namo stogo būklę 2009-2010 metais ir nustatė, kad iš šio laikotarpio žemėlapio duomenų matosi Gyvenamojo namo pusės stogo danga yra pakeista, įstatyti stoglangiai. Net ir laikant, jog vėliausiai atsakovės atlikti remonto darbai buvo 2009-2010 metais, tiek pagal 2004-04-07-2009-12-31, tiek pagal 2010-01-01-2010-09-30 laikotarpiu galiojusias Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ aktualios redakcijos suvestines, atsakovės atlikti remonto darbai patenka į paprastojo remonto apibrėžimą, dėl to atsakovei nereikėjo gauti jokio statybą leidžiančio dokumento.

24.7. Atkreiptinas dėmesys, jog pastogės bendraturčiai nuo 2005 m. kai buvo atliktas stogo remontas iki 2021 m. lapkričio mėn., kai ši byla buvo užvesta teisme, nesikreipė dėl savo tariamai pažeistos nuosavybės teisės į ginčo pastogę. Pastogės bendraturčiams 2005 m. sudarius žodinę sutartį dėl pusės ginčo namo stogo remonto ir palėpės įsirengimo, akivaizdu, kad atsakovei susiformavo teisėtas lūkestis, jog ateityje nekils ginčų dėl atlikto stogo remonto ir dalies pastogės pritaikymo asmeniniams jos poreikiams tenkinti, kadangi patys bendraturčiai faktiškai pastoge nesinaudojo, o prie stogo remonto prisidėti atsisakė nurodydami, jog neturi tam pakankamai lėšų, dėl ko ji pusę stogo pakeitė iš savo asmeninių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikštų apeliacinio skundo argumentus.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas, veikdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų 2021 m. spalio 20 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties (CK 6.969 straipsnio 1 dalis) pagrindu ir atstovaudamas jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikšdamas reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo patalpų savininkų teisių gynimu.

27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo pastogė nėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, todėl Jungtinės veiklos sutartis nepagrindžia A. M. teisės atstovauti jungtinės veiklos dalyviams ginče dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto – pastogės valdymo/naudojimosi ja gynimo, atmetė du ieškinio reikalavimus – teismo vertinimu, susijusius išimtinai su ginčo pastogės savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu: 1) perdangos tarp 5-ojo buto į pastogės 10-1 dalį atstatymo į buvusią padėtį (naudojimasis ta dalimi, kurioje yra laiptai į pastogę iš 5-ojo buto gali būti suteiktas atsakovei), 2) dėl visų atliktų statybos darbų rezultatų iš pastogės pašalinimo.

28. Byloje nėra ginčo, kad ginčo pastogė yra suformuota ir įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo išaiškinimu, kad įregistravus palėpę (neįrengtą pastogę) atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia – ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014). Jungtinės veiklos sutarties IV dalyje (įgaliotinio atsakomybė, teisės ir pareigos) nustatyta, kad įgaliotinis A. M. įsipareigoja atstovauti patalpų savininkams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo pastogei nesant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektui, ieškinio reikalavimai - 1) perdangos tarp 5-ojo buto į pastogės 10-1 dalį atstatymo į buvusią padėtį (naudojimasis ta dalimi, kurioje yra laiptai į pastogę iš 5-ojo buto gali būti suteiktas atsakovei), 2) dėl visų atliktų statybos darbų rezultatų iš pastogės pašalinimo pareikšti asmens, neturinčio teisės atstovauti jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesams šiame ginče.

29. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šiuos ieškinio reikalavimus, teigia, kad jie yra ne dėl ginčo palėpės, o dėl daugiabučio namo bendro naudojimo objekto – pastato perdangos (DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas) pažeidimų.

30. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką, šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, kuriais šalis grindžia savo reikalavimus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal patikslinto ieškinio turinį matyti, jog tarp ginčo daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų kilo nesutarimai dėl pastato palėpės dalies valdymo, naudojimo. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė namo bendraturčių teises naudotis bendru turtu, nes butų savininkai negali patekti į jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią pastogę, pažymėtą 10-1. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką, tinkamai kvalifikavo ieškinio reikalavimus ir nustatė atsiradusius teisinius santykius. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė aukščiau nurodytus du ieškinio reikalavimus neteisingai juos kvalifikavęs, laiko nepagrįstais.

32. Apeliaciniame skunde nurodoma dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą pareiškus negatorinį ieškinį. Nurodo, kad pagal teismų praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi nesąžiningai, priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimams. Atsakovė neįrodė, kad jos elgesys atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. teisėtai ginčo pastogėje atliko ieškinyje nurodytus darbus.

33. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

34. Šioje byloje ieškovas pareiškė šiuos reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo patalpų savininkų teisių gynimu, siekiant atkurti iki galimų ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimų buvusią padėtį: 1) atstatyti į buvusią padėtį (atkurti) kaminus ginčo pastogės dalyje, 2) atstatyti į buvusią padėtį (atkurti) angą perdangoje, skirtą bendram patekimui iš laiptinės į ginčo pastogės dalį, 3) atstatyti į buvusią padėtį (atkurti) stogo konstrukciją ir dangą virš ginčo pastogės dalies, 4) pašalinti kanalizacijos (nuotekų) vamzdį, išvestą iš ginčo pastogės dalies, per išorinę namo sieną.

35. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi, ieškovas turėjo tik įrodyti, kad ieškovės nugriauti kaminai ginčo pastogėje, panaikinta laiptinėje esanti anga patekimui į ginčo palėpę, stogo konstrukcijos pakeitimas ir stoglangių įdėjimas bei kanalizacijos (nuotekų) vamzdžio išvedimas iš ginčo pastogės per išorinę namo sieną, pažeidžia ginčo namo savininkų teises. Kad šie darbai atitiko teisės aktų reikalavimus, inter alia, kad atsakovė turėjo teisę naudoti ginčo palėpę turėjo įrodyti atsakovė.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, darė išvadą, kad ieškovas neįrodė vienos iš jam privalomų įrodyti sąlygų reiškiant negatorinį ieškinį, t. y. kad buvo pažeistos ginčo namo savininkų teisės atsakovei atlikus aukščiau nurodytus ginčijamus darbus (dėl nugriautų pastogėje kaminų, sutriko namo dalies ventiliacija; kanalizacijos vamzdžio išvedimas per sieną pažeidžia bendraturčių teisių (išskyrus estetinį vaizdą); dėl atliktos stogo rekonstrukcijos pablogėjo gyvenamojo namo būklė), todėl pagrįstai ieškinį atmetė.

37. Kitais apeliacinio skundo argumentais apeliantas kelia įrodymų vertinimo problemą nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą. Apeliantas nesutikdama su teismo įrodymų vertinimu pateikia savo nuomonę dėl įrodymo turinio ir jų reikšmės, siekia įrodyti jam reikšmingas aplinkybes.

38. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinės teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų netinkamo vertinimo.

40. Į esminius apeliacinio argumentus atsakyta, dėl kitų jo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

41. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl šis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Apeliacinį skundą atmetus ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, apie tai įrodymus pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo jas priteisti iš apeliantės. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių, todėl jos priteisiamos atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovei S. M. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisAlbina Rimdeikaitė