Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovėms A. E. P. ir I. A. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – I. M., Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 5 straipsnyje reglamentuojama, kad į teismą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo, jog būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.

7. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas teismo atsisakymo priimti ieškinį vienas iš teisinių pagrindų, kai ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taigi, kai kreipiasi į teismą su pareiškimu kito asmens vardu ir interesais asmuo, nesantis atstovas ir neturintis teisės atlikti atstovaujamojo vardu konkretų procesinį veiksmą, t. y. pareikšti ieškinį teisme, tokį neįgalioto asmens pateiktą ieškinį tai patikrinęs ir nustatęs teismas turi atsisakyti priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

8. Įgaliojimus patvirtinančio dokumento nepridėjimas prie ieškinio savaime nereiškia įgaliojimų neturėjimo, jei toks dokumentas gali būti teismui pateiktas. Tokiu atveju spręsdamas dėl ieškinio priėmimo teismas pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį turi nustatyti ieškovui terminą trūkumams pašalinti ir gali atsisakyti priimti ieškinį tik trūkumų per nustatytą terminą nepašalinus. Jeigu asmuo, kurio vardu ir interesais pareikštas reikalavimas teisme, patvirtina atstovo įgaliojimus ir pateikia juos patvirtinančius dokumentus, teismas priima ieškinį.

9. Iš ieškinyje ir atskirajame skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad tarp gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų kyla nesutarimai dėl pastato remonto. Ieškovo teigimu, dauguma bendraturčių sutinka su pasiūlymu gyvenamojo namo remontą atliksiančiam rangovui perduoti gyvenamojo namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias palėpės patalpas, tačiau atsakovės su tokiu siūlymu nesutinka. Taigi tarp bendraturčių yra kilęs ginčas dėl disponavimo bendrąja nuosavybe ir jos valdymo.

10. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Esant ginčams tarp daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių dėl disponavimo bendrąja nuosavybe, toks ginčas nagrinėtinas kaip bendraturčių ginčas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktame ieškinyje ieškovu yra nurodytas vienintelis asmuo, t. y. J. L., kuris, kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų (b. l. 15, 16), yra vienas iš daugiabučiame name esančių patalpų savininkų, taip pat ir palėpės patalpų bendraturtis. Taigi ieškovas, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų ir palėpės patalpų bendraturtis, yra asmuo, turintis teisę inicijuoti teisme tokį ginčą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

12. Kita vertus, kaip matyti iš ieškinyje dėstomų aplinkybių ir su ieškiniu pateiktos 2009 m. liepos 3 d. jungtinės veiklos sutarties, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros. Šia sutartimi jungtinės veiklos sutarties dalyviai įgaliojo J. L. atstovauti jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesus, pavedė jam organizuoti sutarties dalyvių bendro turto (pastato) priežiūrą, tvarkymą, administravimą, sudarant sutartis su atitinkamas paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Todėl ieškinyje akcentuojama aplinkybė, kad ieškovas yra jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas atstovas, šiuo atveju galėjo kelti abejones dėl to, ar ieškinį ieškovas pateikė savo vardu ir interesais, kaip vienas iš daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų ir palėpės patalpų bendraturčių, ar ieškinį ieškovas pareiškė atstovaudamas ir kitų jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesus. Pažymėtina, kad kylančio neaiškumo nepašalina ir atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad ieškinį pateikęs J. L. yra įgaliotas vesti bylą bendraturčių vardu asmuo, nes tokią teisę jam suteikia 2009 m. liepos 3 d. jungtinės veiklos sutartis.

13. Dėl anksčiau aptartų aplinkybių, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo pareigą identifikuoti inicijuojamo ginčo šalis, įpareigodamas ieškinį padavusį J. L. aiškiai nurodyti, ar ieškinį jis reiškia tik savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų ir palėpės patalpų bendraturčio, vardu ar ieškinys reiškiamas ir kitų asmenų (jungtinės veiklos sutarties dalyvių) vardu. Antruoju atveju ieškinyje šie asmenys turėtų būti aiškiai įvardinti, nurodant jų vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat pateiktas ir J. L., kaip šių asmenų atstovo, teises ir pareigas įrodantis dokumentas (CK 111 straipsnio 5 dalis).

14. Pažymėtina, kad nors J. L. atskirajame skunde nurodo, jog teisę vesti bylą teisme bendraturčių vardu jam suteikia 2009 m. liepos 3 d. jungtinės veiklos sutartis, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Pirma, 2009 m. liepos 3 d. jungtinės veiklos sutarties dalykas yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas, o šiuo atveju ginčas tarp bendraturčių yra kilęs ne tik dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros (namo bendrojo naudojimo objektų remonto), bet ir dėl disponavimo bendrąja daline nuosavybe. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 16), daugiabučiame name esanti palėpė yra suformuota ir įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kas reiškia, kad palėpė nėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014). Taigi 2009 m. liepos 3 d. jungtinės veiklos sutartis nepagrindžia J. L. teisės atstovauti jungtinės veiklos dalyviams ginče dėl disponavimo bendrosios dalinės nuosavybės objektu, kuris, be kita ko, nėra ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas.

15. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, neidentifikavęs, kieno vardu ir interesais yra paduotas ieškinys, nenustatęs termino ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovo J. L. ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.