- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- 2-1300-955/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15632-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- J. L., I. M.
- Atsakovas
- I. A., A. E. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vilungės statyba“, E. L., M. B., K. B., M. M., J. M.
- Advokatai
- Dominykas Varnas, Kristina Mikolaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. L. ir I. M. patikslintą ieškinį atsakovėms A. E. P., I. A., tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilungės statyba“, E. L., M. B., K. B., M. M., J. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovų reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovai I. M. ir J. L. (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę I. A. perduoti rangovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilungės statyba“ (toliau – UAB „Vilungės statyba“ arba rangovas) 3,36 kv. m. palėpės dalį, bendrasavininkus M. B. ir K. B. – 1,51 kv. m. palėpės dalį, atsakovę A. E. P. - 4,95 kv. m. palėpės dalį, esančias (duomenys neskelbtini), kaip proporcingą užmokestį už atliktus namo remonto darbus, nurodytus ketinimų protokole. Šiam veiksmui atlikti nustatyti 10 dienų terminą, atsakovėms to neatlikus, skirti joms baudą. Taip pat ieškovai prašo priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, bylos lapas (toliau – 1 t. b. l.) 60–63, 3 t., b. l. 162-163).
2. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) valdo, naudojasi jiems priklausančiomis butų, komercinėmis ir kitomis patalpomis. Namas administruojamas jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Nesutarus visiems namo bendraturčiams dėl pastato remonto, ieškovai ėmėsi iniciatyvos suremontuoti kritiškos būklės pastatą, preliminariais skaičiavimais remonto sąnaudos siektų 80 000,00 Eur. Namo bendraturčiai apmokėti remonto darbų išlaidas proporcingai turimam plotui neturi lėšų. Uždaroji akcinė bendrovė „Vilungės statyba“ sutiko parengti namo statybai ir remontui reikalingus dokumentus, gauti leidimus ir atlikti visus pastato remonto darbus už pastato palėpės patalpas su teise jose įsirengti gyvenamosios paskirties patalpas. Ieškovai su tokiu siūlymu sutiko ir savo sprendimą išreiškė 2018 m. birželio 11 d. balsuodami raštu. Atsakovės balsavime raštu savo nuomonės neišreiškė, joms atsisakius bendrauti, per notaro biurą siųstas prašymas ir ketinimų protokolas. Atsakovės, gavusios siųstus dokumentus, į juos neatsiliepė, nuomonės dėl pastato bei bendros palėpės perdavimo nepareiškė. Patikslintame ieškinyje pažymėta, kad namą būtina skubiai remontuoti, jo pamatai sutrūkę, įskilimai sienose matomi iki trečio aukšto ir kasmet didėja, stogo danga kiaura, susidėvėjusi ir t. t. Taip pat nurodyta, kad namo bendras butų ir kitų patalpų plotas yra 339,11 kv. m., namo palėpės plotas 28,64 kv. m., J. L. priklauso 13,78 kv. m. palėpės, I. M. - 5,04 kv. m., A. E. P. - 4,95 kv. m., bendrasavininkėms I. A. ir J. V. (šalims proceso metu perleidus nuosavybės teisę – tretiesiems asmenims M. B., K. B.) – 4,87 kv. m. Ieškovų teigimu, bendros dalinės nuosavybės perdavimas rangovui atsakovių interesų nepažeidžia, atvirkščiai, namo suremontavimas padidins butų ir patalpų vertę, sumažins pastato šilumos nuostolius, o atsakovių nepritarimas pastato remontui ieškinyje nurodytomis sąlygomis pažeidžia ieškovų interesus.
3. Ieškovas J. L. (toliau – ieškovas) teismo posėdžių metu palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir motyvus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovai palėpės dalių perdavimui rangovui pritarė pasirašydami ketinimų protokolą. Pažymėjo, kad iš atsakovių atsiliepimų į ieškinį galima suprasti, kad atsakovės bandys ginčyti ne bendros patalpos perdavimą rangovui, o koks turėtų būti remontas, kokia priežiūra ir t. t., tačiau mano, kad tai nėra ginčo dalykas. Ieškovo teigimu, vienas iš esminių ginčo klausimų yra, ar namą būtina neatidėliojant remontuoti, dabartinė namo būklė kelia pavojų ne tik jame gyvenantiems asmenims, bet ir viešajam interesui, nes namas yra kitų namų apsuptyje prie centrinės miesto gatvės, kelia pavojų praeiviams. Ginčo dėl to, kad reikia namą remontuoti, nėra. Pažymėjo, kad pagal sudarytą namo preliminarią sąmatą, namo remonto darbai kainuotų namo bendraturčiams daugiau kaip 80 000,00 Eur. Nurodė, kad namo bendraturčiai namo remontui lėšų sukaupę nėra, todėl namas jau daugiau nei penkeri metai nepradedamas remontuoti. Pastebėjo, kad palėpė suformuota ir užregistruota Nekilnojamojo turto registre 2014 m. liepos mėn. ieškovų iniciatyva, pradėjus ruošti dokumentus namo remontui. Nurodė, kad palėpės nei ieškovai, nei atsakovės nei anksčiau, nei dabar nenaudoja. Paaiškino, kad septynių bendraturčių iš devynių pritarimą remontui patvirtina tai, jog I. M. ir L. šeimai priklausanti nuosavybė nustato balsų skaičių. Name yra devynios patalpos, skaičiuojama taip, jog viena patalpa turi vieną balsą, ir nesvarbu, ar patalpa priklauso vienam, ar dviem asmenims. Iš septynių balsų šeši priklauso ieškovui, o vienas ieškovei I. M. Teigė, kad jeigu vienai patalpai registruota nuosavybė priklauso keliems asmenims, namo reikalus tvarkant atstovauja vienas asmuo jų susitarimu. Pažymėjo, kad nepavykus sutarti už būsimą namo remontą, ieškovai vadovaujasi balsavimo raštu rezultatais ir įstatyme įtvirtintomis nuostatomis – LR Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalimi. Ieškovas savo poziciją taip pat grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009. Pažymėjo, kad kiekvienas savininkas turi teisę ginti savo nuosavybę, tačiau esant bendrai dalinei nuosavybei, bendraturčiui atsisakius pakeisti bendro turto teisinę padėtį, kyla pareiga įrodyti, kad atsisakymas yra pagrįstas, nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Jeigu bendraturtis nepateikia protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą, kitas bendraturtis turi teisę dėl to kreiptis į teismą. Nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės daikto pakeitimas yra leistinas, kai siekiama pagerinti bendrai visiems priklausantį daiktą. Pažymėjo, kad vykdant namo remonto darbus nepatogumų turėtų ne tik kaimynė P., bet ir visi namo bendraturčiai, daugiausia nepatogumų patirtų ieškovai, nes jų butai yra trečiame aukšte. Nurodė, kad žemės sklypas pamatuotas, kiekvienam bendraturčiui yra priskirtas žemės sklypo plotas proporcingai turimai nuosavybės daliai. Mano, jog vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, atstovavimas ir nuosavybės paėmimas yra vienas ir tas pats, jeigu susirinkime atstovauja vienas iš bendraturčių, tai apima ir nuosavybės paėmimą. Patvirtino, kad šiai dienai rangovas dar vykdytų susitarimą. Ieškovas nurodo, jog atsakovės neturi lėšų namo remontui ir tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jog už žemės sklypo formavimą atsakovės piniginių lėšų nemokėjo, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Be to, ieškovas pažymėjo, jog reikalaujamų perduoti rangovui palėpės dalių vertė yra ženkliai mažesnė, nei rangovas turės išlaidų namo remontui, atsakovės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog palėpės dalių perdavimas rangovui pažeistų jų interesus. Ieškovas nesutinka su atsakovių argumentais, jog pats ieškovas, būdamas įgaliotas namo atstovas pagal Jungtinės veiklos sutartį, nevykdė savo įsipareigojimų rinkti kaupiamąsias lėšas namo remontui. Ieškovas nurodo, jog tokių lėšų rinkimu turėjo rūpintys patys namo gyventojai.
4. Ieškovė I. M. (toliau – ieškovė) teismo posėdžių metu palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir motyvus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad namas iki šiol buvo remontuojamas gyventojų lėšomis, tačiau buvo daromi tik būtiniausi namo remonto darbai pavienių gyventojų sąskaita. Name buhalterija nebuvo vedama, ieškovė „nurašydavo“ skaitliukus už bendrą elektrą, sumokėdavo ir tada rinkdavo įmokas iš kitų bendraturčių. Nurodė, kad namo butų bendraturčiai nesusitarė dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo namo remontui, buvo tik kalbama, kad reikia atidaryti sąskaitą.
II. Atsakovių atsikirtimai
5. Atsakovė I. A. teismui pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutinka, jog namui reikalingas remontas, ji turi lėšų remonto darbams apmokėti, kurie tektų jos daliai proporcingai valdomam plotui. Pažymėjo, kad problema yra bendraturčių nesutarimas dėl būsimų remonto darbų apimčių ir kainų: ieškovas turi vienintelį planą, kurį bando įsiūlyti jau nuo 2015 m. – tai perimti palėpės patalpas, pristatyti ketvirtą namo aukštą su mansarda, kurioje būtų įrengti dar papildomi butai. Atsakovė tokiems ieškovo planams nepritaria, jos tikslas suremontuoti namą, nekeičiant jo aukštingumo ir neperleidžiant tretiesiems asmenims jai priklausančios nuosavybės. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2009 m. liepos 3 d. galiojančios Jungtinės veiklos sutarties 3.5 punktas nustatė sutarties dalyvių pareigą daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymui, priežiūrai, remontui, išlaikymui ir kitam tvarkymui daryti piniginius įnašus, proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje. Tai reiškia, kad kiekvienas jungtinės sutarties dalyvis įsipareigojo kaupti lėšas būsimiems remonto darbams. Nors jungtinės veiklos dalyviai nebuvo nusprendę tam tikslui atidaryti atskirą sąskaitą banke, tačiau kiekvienas bendraturtis tą turėjo daryti asmeniškai. Kadangi ieškovai ieškinyje teigia, jog neturi piniginių lėšų namo remontui, tai reiškia, kad jie nevykdė Jungtinės veiklos sutarties 3.5 punkte nustatytų pareigų. 2020 m. vasario 29 d. įvyko bendraturčių susirinkimas, kur siūlė vykdyti namo remonto darbus etapais, ieškoti rangovo, kuris darbus atliktų mažesne kaina. 2020 m. rugsėjo mėn. ieškovui buvo nusiųstas pasiūlymas dėl namo remonto etapais, su pasiūlymu ieškovas nesutiko. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad jai priklauso 11,73 procento, o ne 17,00 procentų namo patalpų.
6. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu atsakovė I. A. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Patvirtino, kad sutinka remontuoti namą savo lėšomis. Paaiškino, kad klausimas dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo namo remontui buvo paminėtas tik paskutiniame susirinkime, bendrų namo susitikimų niekada nebūdavo, vienintelis susirinkimas buvo praeitų metų vasario 29 d. Pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog nieko nedarytų, nes palėpę vis tiek atiduos rangovui. Patvirtino, kad buvo gavusi pigesnę sąmatą ir ją pateikė teismui.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovė advokatė Kristina Mikolaitė prašė patikslintą ieškinį atmesti, laikėsi atsiliepime nurodytų argumentų ir motyvų. Atstovė papildomai pažymėjo, jog atsakovė nesutinka su ieškovų patikslintu ieškiniu dėl šių argumentų: 1) namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra senos statybos, todėl neaišku ar jis atlaikytų papildomas apkrovas, užstatant papildomą aukštą su mansarda, kyla reali grėsmė dėl namo griūties; 2) žemės sklypas, kuriame stovi namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso valstybei, jis yra nedidelio ploto, todėl papildomai užstačius vieną namo aukštą su mansarda, sklypas nebegalės patenkinti visų namo bendraturčių poreikių: mašinų stovėjimo aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, šiukšlių konteinerių užimamas plotas ir t.t.; 3) ieškovų siūloma projekto kaina yra ženkliai per aukšta, tokios apimties remonto darbai, kokius nurodo ieškovai, namui nėra būtini, o esant einamajam remontui, atsakovė turi galimybę prisidėti prie namo remonto savo lėšomis, neprarandant nuosavybės teisės į palėpės dalį; 4) ieškovas, būdamas įgaliotas asmuo pagal 2009 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutartį, netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir neužtikrino kaupiamųjų lėšų rinkimo namo remontui, kaip tai numatė sutarties 3.5 punktas.
8. Atsakovė A. E. P. teismui pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad apmokėti protingas išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti niekada neatsisakė, šias išlaidas dengė ir asmeniškai savo jėgomis remontavo namo bendrojo naudojimo objektus, skolų už namo bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą, tvarkymą bei administravimą neturi ir niekada neturėjo. Ieškovas pats niekada name negyveno, jo neprižiūri ir namu mažai rūpinasi, nes nuolat gyvena Vilniuje. Ieškovas, kaip namo savininkų įgaliotas asmuo, turėtų rūpintis ne tik butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų savalaikiu sušaukimu, ilgalaikių plano parengimu ir tvirtinimu, bet ir lėšų namui atnaujinti ir modernizuoti kaupimu, šio kaupimo tarifo nustatymu ir patvirtinimu bei ilgalaikio plano parengimu ir patvirtinimu namo savininkų susirinkime. Ieškovas to niekada nedarė ir net nesiruošia daryti. Nei iš ieškinio ir jo priedų, nei iš papildomai atsakovės atstovui atsiųstų dviejų foto dokumentų neįmanoma suprasti, kokie veiksmai ir kada ieškovų buvo atlikti, kad susiformuotų ar atsirastų ieškovų reikalavimo teisė į tokio ieškinio, koks yra pareikštas, pareiškimą bei jų reikalavimo teisė į tokio reikalavimo patenkinimą. Nei sutartis, nei kokia nors teisės norma, nei abiejų ieškovų turimos nuosavybės teisės į tam tikras patalpas name nesuteikia ieškovams teisės teismo tvarka reikalauti perduoti tretiesiems asmenims atsakovių turtą – palėpę, kuri net nėra namo bendrojo naudojimo objektas, nes tai yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Ieškovų siūlymas būtent taip disponuoti savo nuosavybe, kad tretiesiems neva su ieškovais nesusijusiems asmenims atitektų apie 320 000,00 Eur grynosios vertės naujai sukurtas turtas, o atsakovėms tektų kelis metus gyventi jo statybose ir nuolat patirti kitus nepatogumus, neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo principų. Ieškovas pasirinko namo remonto būdą palėpės sąskaita, kuris tik praturtintų rangovą–statytoją. Atsakovės tinkamai bendradarbiauja ieškodamos bendro sprendimo dėl namo priežiūros ir remonto, namo konstrukcijų remontas yra visiškai įmanomas net ir neatsisakant šalių nuosavybės į kitą jų turimą objektą ir su ženkliai mažesnėmis sąnaudomis. Atsiliepime nurodyta, kad ieškinio reikalavimas net negali būti įvykdytas, nes nėra aiškus ir konkretus. Papildomai pažymėta, kad ieškovai remiasi namo savininkų 2018 m. birželio 11 d. susirinkimo daugumos neva priimtu sprendimu už net neįvardintos vertės „darbus ir sąnaudas leisti pasistatyti 4 aukštą ir mansardą“ UAB „Agentus“ naudai. Atsakovių nepasirašytu 2018 m. birželio 29 d. ketinimų protokolu ieškovai vieni „susitaria“ jau dėl palėpės perleidimo UAB „Vilungės statyba“, po to, praėjus dar 6 dienoms, ieškovas pasirašo sutartį su UAB „Agentus“ direktoriumi „dėl parengiamųjų ir remonto bei renovacijos darbų“; galiausiai, 2020 m. lapkričio 25 d. patikslintu ieškiniu yra reikalaujama įpareigoti atsakoves perduoti palėpės dalis visgi UAB „Vilungės statyba“.
9. Atsakovės A. E. P. atstovas advokatas Dominykas Varnas teismo posėdžių metu prašė patikslintą ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus motyvus ir argumentus. Papildomai atsakovės atstovės pabrėžė, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1843-945/2020, buvo konstatuota, kad daugiabučiame name esanti palėpė yra suformuota ir įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kas reiškia, kad palėpė nėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014). Taigi ieškovo argumentacija apie tai, kad vyko balsavimas ir net septyni namo bendraturčiai pritarė konkrečiam palėpės panaudojimui viso namo remontui, šis balsavimas liečia ne bendrą daiktą, kaip bendro naudojimo objektą, o daiktą, kaip suformuotą atskirą savarankišką nekilnojamojo turto objektą. Todėl tokie byloje ieškovo pareikšti reikalavimai yra ne kas kita, kaip grubus nuosavybės teisių varžymas, ieškovas prašo kad teismas atimtų nuosavybę, todėl jis turi procesinę pareigą pagrįsti savo reikalavimą, ar toks grubus ir drastiškas įsikišimas į kito asmens nuosavybės teises yra pateisinamas ir ar to tikslo, kurį ieškovas deklaruoja norintis pasiekti, negalima pasiekti kitais būdais. Toks variantas, kurį siūlo ieškovas, neginčijamai pažeistų atsakovės interesus. Visų pirma, tai vyktų statybos darbai, būtų nugriaunama palėpė ir jos vietoje pristatomi dar du aukštai, tai būtų dulkės, triukšmas ir kiti nepatogumai, statybos darbai neabejotinai pablogintų atsakovės gyvenimo sąlygas. Be to, sumažėtų ir atsakovės turimo turto vertė, kai name atsiras daugiau gyventojų, nebebus kur kieme laikyti automobilių. Taip pat pabrėžė, kad teismo ekspertas J. R. savo išvadose nurodė, jog tam, kad būtų galima pristatyti dar du aukštus, pirmiausiai turėtų būti tvirtinami namo pamatai, nes jie neatlaikytų papildomo svorio, taip pat turėtų būti numatytos parkavimo vietos, vaikų žaidimų aikštelės, buitinių atliekų surinkimo vietos, o to nepavyktų padaryti esamame sklype. Žemės sklypas yra suformuotas, jis priklauso valstybei, jo didinimo galimybių ieškovas net neįrodinėja. Ieškovas teigia, kad jo vienintelis tikslas yra namo remontas, tačiau šis tikslas gali būti pasiektas ir kitais būdais, tiesiog suradus rangovą, kuris namo remontą atliktų už mažesnę kainą ir šią kainą išdalinus visiems namo gyventojams.
III. Trečiųjų asmenų argumentai
10. Trečiasis asmuo E. L. teismui pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė teismo jį tenkinti. Trečiasis asmuo į teismo posėdžius neatvyko, bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.
11. Tretieji asmenys M. M. ir J. M. teismui pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko, nurodė, kad namas, kuriame turi nuosavybę, yra kritinės būklės, per eilę metų su kaimynėmis, atsakovėmis byloje, susitarti dėl remonto nepavyko. Tretieji asmenys prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
12. Trečiasis asmuo UAB „Vilungės statyba“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Byloje yra gautas sutikimas, kad teismo posėdis vyktų trečiajam asmeniui nedalyvaujant (2 t. b. l. 7).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikslintas ieškinys atmetamas.
13. Teismas nustatė, kad daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – namas) butų ir kitų patalpų savininkai yra: M. B., K. B. (proceso metu V. O. nuosavybės dalį perleido K. B., dar vėliau – M. B. ir K. B.) ir I. A., atitinkamai nuosavybės teise valdantys 31/100 ir 69/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), E. L. ir J. L., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu valdantys butus, adresu (duomenys neskelbtini), J. L., nuosavybės teise valdantis negyvenamąją patalpą – parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), A. E. P., nuosavybės teise valdanti butą, adresu (duomenys neskelbtini), J. M., M. M. ir I. M., atitinkamai nuosavybės teise valdantys 3/16, 3/16, 5/8 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 13–24). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi namas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (3 t. b. l. 9–10).
14. 2009 m. liepos 3 d. tarp ieškovų J. L., I. M., atsakovių I. A., A. E. P. ir L. M. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis (toliau – Sutartis), kurios tikslas – daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų (bendros konstrukcijos, bendra inžinerinė įranga, bendro naudojimo patalpos), priklausančių jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas (Sutarties 1 punktas). Sutarties šalys susitarė be kitų sutarties dalyvių sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo objektams ir reikalauti iš sutarties dalyvių atlyginti išlaidas, proporcingas jų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje (Sutarties 3.4 punktas). Sutartyje numatyta, kad Sutarties dalyvių interesus atstovaus visuotiniame susirinkime išrinktas ir įgaliotas atstovas J. L. (4.1 punktas). Sutarties dalyviai susitarė, jog daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymui, priežiūrai, remontui, išlaikymui ir kitam tvarkymui darys piniginius įnašus, proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje (3.5 punktas) (1 t. b. l. 66–67).
15. 2019 m. vasario 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo metu nustatyta, kad namo būklė patenkinama, pareikalauta atlikti patikrinimo metu pastebėtų defektų (atsilupę fasado dažai, iš kiemo pusės nukritęs tinko sluoksnis, galimai byra plytos, aptrupėjusios balkonų plokštės, atsivėrusi darbinė armatūra, armatūra paveikta korozijos, ant pastato sienų auga vijokliniai augalai) pašalinimo darbus (2 t., b. l. 88–89). 2020 m. birželio 18 d. vykusio namo techninės priežiūros patikrinimo metu nustatyta, kad būtina priimti sprendimą dėl fasado remonto darbų (2 t. b. l. 101–102). Ieškovo J. L. iniciatyva apskaičiuota namo remonto (renovacijos) kaina pagal UAB „Vilungės statyba“ lokalines sąmatas Nr. S001 ir Nr. S002 yra 78 825,00 Eur (1 t. b. l. 14, 2 t. b. l. 37). Namo remonto kaina pagal EM Statau pats 2021 m. sausio 21 d. preliminarias statybos darbų sąmatas yra 44 459,04 Eur ir 24 860,62 Eur, viso – 69 319,66 Eur (2 t. b. l. 54–55).
16. UAB „Ekspertika“ atlikus pastato konstrukcijų techninės būklės tyrimą 2018 m. kovo 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo akte Nr. 17-11/37 padaryta išvada, kad namo esamos konstrukcijos tenkina reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytą esminį statinių reikalavimą STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, pastato rekonstravimas, užstatant papildomą aukštą su mansarda, yra galimas, laikantis akto šešto punkto nurodymų (2 t. b. l. 151–152). Ekspertui J. R. atlikus namo pastato konstrukcijų techninės būklės vertinimą, parengtoje 2021 m. kovo 8 d. išvadoje užfiksuota, kad namo konstrukcijos turi eilę defektų, nurodytų išvados 4 punkte, nepaisant to, pastato konstrukcijos šiuo metu tenkina Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytą esminį statinių reikalavimą STR 2.01.01(1), taip pat nustatyta, kad turi būti atliktas paprastasis pastato remontas. Ekspertas pažymėjo, kad UAB „Vilungės statyba“ sutarties projekte siūloma pastato rekonstrukcija yra sunkiai įmanoma dėl šių priežasčių: turėtų būti stiprinami pastato pamatai po visomis pastato sienomis, atliekant pastato rekonstrukciją ir didinant pastato plotą bei butų skaičių, pastato rekonstravimo projektas turėtų būti rengiamas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų, sklype turėtų būti numatytas reglamentu nustatytas automobilių parkavimo vietų skaičius, želdynų plotas, vaikų žaidimo aikštelė, vieta ramiam poilsiui, buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo aikštelė. Ekspertas nurodė, kad to nepavyktų sutalpinti esamame sklype (2 t. b. l. 114–116).
17. Name įrengta palėpė, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – palėpė), kurios bendras plotas 28,64 kv. m., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso M. B. (53/2000 palėpės dalis), K. B. (53/2000 palėpės dalis), J. L. ir E. L. (352/1000 palėpės dalis), J. L. (129/1000 palėpės dalis), I. A. (117/1000 palėpės dalis), A. E. P. (173/1000 palėpės dalis), M. M. (33/1000 palėpės dalis), J. M. (33/1000 palėpės dalis), I. M. (110/1000 palėpės dalis) (3 t. b. l. 148-151).
18. 2016 m. birželio 22 d. ieškovai J. L. ir I. M. bei UAB „Baltic Dores“ sudarė sutartį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), parengiamųjų ir remonto bei renovacijos darbų, kuria rangovas UAB „Baltic Dores“ už teisę savo nuosavybėn įsirengti gyvenamąsias patalpas ketvirtame namo aukšte su mansarda įsipareigojo parengti namo renovacijos bei remonto projektą, tinkamai jį suderinti ir gauti reikiamose institucijose leidimus namo renovacijai (2 punktas). 2017 m. liepos 5 d. ieškovai J. L. ir I. M. bei UAB „Agentus“ sudarė sutartį dėl namo, esančio Savanorių g. 110, Kaune, parengiamųjų ir remonto bei renovacijos darbų, kuria rangovas UAB „Agentus“ už teisę savo nuosavybėn įsirengti gyvenamąsias patalpas ketvirtame namo aukšte su mansarda įsipareigojo parengti namo renovacijos bei remonto projektą, tinkamai jį suderinti ir gauti reikiamose institucijose leidimus namo renovacijai (2 punktas) (1 t. b. l. 75–76).
19. 2020 m. vasario 29 d. įvyko namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių susirinkimas, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl namo techninės būklės bei dėl neatidėliotino namo pamatų sutvirtinimo, stogo kapitalinio remonto bei fasado remonto. Susirinkimo metu buvo pasiūlyti du variantai: 1) įmokėti namo remontui reikalingas lėšas į sąskaitą banke, iš kurios būtų atsiskaitoma su statybininkais; 2) leisti statybinei organizacijai pastatyti 4-tą aukštą ir jo patalpas perduoti kaip kompensaciją už visus atliktus reikalingus namo remonto darbus bei teritorijos sutvarkymą. 1 buto bendrasavininkai siūlė nestatyti 4-to aukšto, o namą remontuoti savo lėšomis. Jie nenori, kad po jų langais vyktų statybos darbai. Tokiam siūlymui pritarė ir 3 burto savininkė A. P.. Kadangi stogo remonto darbų pateikta sąmata jiems atrodė per didelė, I. A. su sutuoktiniu pasisiūlė ieškoti rangovo, kuris atliktų stogo keitimo ir pamatų sutvirtinimo darbus už mažesnę kainą. Susirinkimo metu šiam pasiūlymui buvo pritarta (1 t. b. l. 33).
20. 2020 m. birželio 29 d. J. L., I. M. ir UAB „Vilungės statyba“ sudarė ketinimų protokolą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), parengiamųjų ir remonto bei renovacijos darbų. Ketinimų protokolo 1 punkte numatyta, kad namo patalpas atstovaujantys bendrasavininkai J. L., I. M., A. P., I. A. suteikia teisę UAB „Vilungės statyba“ namo Savanorių pr. ketvirtame aukšte įsirengti gyvenamąsias patalpas su mansarda, o 2 punktu UAB „Vilungės statyba“ už teisę įsirengti ir registruoti savo vardu gyvenamąsias patalpas namo ketvirtame aukšte su mansarda įsipareigojo sustiprinti suskilusias pastato sienas, tinkamai užtaisyti įtrūkimus, sustiprinti suskilusius pamatus rūsio patalpoje, apšiltinti pastato išorines sienas, pastatą nudažyti, padidinus pastatą iki keturių aukštų su mansarda, įrengti naują stogą, lietvamzdžius, palanges, balkonų apdailą ir atlikti kitus darbus, susijusius su fasado apdaila, pasibaigus remonto bei renovacijos darbams, sutvarkyti teritoriją prie pastato, įrengti įvažiavimo į namui priskirtą žemės sklypą užtvarą. Ketinimų protokolo I. A. ir A. P. nepasirašė (1 t. b. l. 10).
21. Liudytojas V. A. paaiškino, kad jis yra atsakovės I. A. sutuoktinis. Teismo posėdyje liudytojas patvirtino, kad jie gyvena name, kuriam reikia remonto: reikia tvirtinti sienas, tvarkyti stogą, sutvarkyti nutrupėjusį tinką, namą nudažyti, nors komisija nustatė, kad ten viskas normos ribose. Namo savininkai niekaip nesutaria su ieškovu J. L., kuris tik sudarinėja visokias komisijas, o naudos jokios nėra. Gyventojai nori remontuoti namą, tačiau niekaip nepavyksta susitarti. Ieškovas motyvuoja tuo, kad jis turi didžiąją dalį nuosavybės name ir viskas, ką namo gyventojai jam besiūlytų, jam netinka. Savininkai norėtų rinkti lėšas ir po truputį namą remontuoti, pirmiausiai pasikeisti stogą, paskui remontuoti sienas. Namas šiuo metu yra tokios būklės, kad jį reikia tvirtinti, nes skyla siena, todėl jie nesutinka, kad būtų dar statomi keli aukštai, nes užkrovus dar kelias tonas ant namo, jis tiesiog neatlaikytų, todėl žmonės bijo dėl savo gyvybės ir nesutinka su ieškovo siūlymu. Be to, namas turi savo kiemą, tačiau jis yra labai mažas, jau dabar nėra kur statyti mašinų, o pristačius dar vieną aukštą ir ten įrengus gyvenamąsias patalpas, ši problema būtų dar didesnė. Liudytojas nurodė, kad šiame name jis gyvena jau nuo 1990 metų, tačiau niekada nebuvo renkamos lėšos namo remontui. Pradžioje namas priklausė savivaldybei, paskui jei kokius nors smulkius remonto darbus reikėdavo padaryti, namo gyventojai tai darydavo savo lėšomis. Pradžioje daug darbų padarydavo pats liudytojas, o namo gyventojai jam geranoriškai už tai atlygindavo turėtas išlaidas. Tik ieškovas J. L. ne visada viską sumokėdavo, pavyzdžiui kai buvo daromas laiptinėje remontas, ir išlaidos padalintos visiems namo gyventojams, jis sumokėjo tik už du jam priklausančius butus, nors juos turi šešis. Taip pat buvo kviečiama avarinė tarnyba, kuriai už atvykimą taip pat reikėjo sumokėti, bet ieškovas atsisakė tai daryti.
22. Byloje kilo ginčas tarp nuosavybės teisės objekto (palėpės patalpų) savininkų, valdančių daiktą bendrosios dalinės nuosavybės teise, dėl galimybės perduoti nuosavybės teise valdomą daikto dalį trečiajam asmeniui kaip atlygį už kito nekilnojamojo daikto (namo) remontą, taigi tarp bendraturčių yra kilęs ginčas dėl disponavimo bendrąja nuosavybe ir jos valdymo.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai (čia ir toliau nurodomos teisės aktų redakcijos, galiojusios ginčijamo susirinkimo nutarimo priėmimo metu, jei nepažymėta kitaip). Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia (be kita ko), reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).
24. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės neliečiamumas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus: nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Šio teismo taip pat pasisakyta, kad ribojant nuosavybės teisę visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
25. Byloje ieškovai pareiškė materialinius reikalavimus dėl nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto perdavimo trečiajam asmeniui UAB „Vilungės statyba“ tik atsakovėms I. A. bei ir A. P., nors kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo, palėpė adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 28,64 kv. m., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir tretiesiems asmenims M. B. (53/2000 palėpės dalis) bei K. B. (53/2000 palėpės dalis). Teismui pasiūlius ieškovui spręsti klausimą dėl šalių procesinės padėties pakeitimo, ieškovai su teismo pasiūlymu nesutiko ir nurodė, jog kadangi I. A. bei tretieji asmenys M. B. ir K. B., butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, atitinkamai reiškia, jog I. A. atstovauja ir trečiųjų asmenų interesus nuosavybės perdavimo aspektu. Kaip nurodė ieškovas J. L., vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, atstovavimas ir nuosavybės paėmimas yra vienas ir tas pats, jeigu susirinkime atstovauja vienas iš bendraturčių, tai apima ir nuosavybės paėmimą iš trečiųjų asmenų.
26. Su šiais ieškovų argumentais teismas nesutinka. Pažymėtina, jog įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1843-945/2020, buvo konstatuota, kad daugiabučiame name esanti palėpė yra suformuota ir įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kas reiškia, kad palėpė nėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014). Tai, kad vyko balsavimas ir net septyni namo bendraturčiai pritarė konkrečiam palėpės panaudojimui viso namo remontui, šis balsavimas liečia ne bendrą daiktą, kaip bendro naudojimo objektą, o daiktą, kaip suformuotą atskirą savarankišką nekilnojamojo turto objektą. Atsižvelgiant į tai, jog palėpė adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 28,64 kv. m., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir tretiesiems asmenims M. B. (53/2000 palėpės dalis) bei K. B. (53/2000 palėpės dalis), o ieškovams nepareiškus materialinių reikalavimų M. B. bei K. B., laikytina, jog ieškovų ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 45 straipsnio 3 dalis).
27. Ieškovai, reikalavimą įpareigoti atsakoves perduoti joms nuosavybės teise priklausančias palėpės dalis trečiajam asmeniui kaip atlygį už namo remonto darbus, grindžia tuo, jog namo bendraturčiai neturi lėšų apmokėti remonto darbų išlaidas proporcingai turimam plotui. Tai, kad atsakovės vengs atlyginti namo remonto kaštus, ieškovų vertinimu įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kurie neva pagrindžia, jog atsakovės taip pat vengė apmokėti sklypo suformavimo išlaidas. Taip pat ieškovai nurodė, jog jokių kitų priemonių suremontuoti namą patalpų savininkai neturi, palėpės perdavimas trečiajam asmeniui kaip atlygis už namo remontą, nepažeis namo patalpų savininkų interesų. Su šiais ieškovų argumentais teismas nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.
28. Pirma, ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, taip pat ir neprašė teismo išreikalauti iš atsakovių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovių turtinę padėtį bei patvirtintų ieškovų argumentus, jog atsakovės neva neturi piniginių lėšų namo remontui. Atsakovių atstovai byloje patvirtino, jog atsakovės sutinka apmokėti visas su namo priežiūra ir remontu susijusias išlaidas, tačiau atsisako tai daryti, kol ieškovas J. L., veikdamas kaip namo savininkų įgaliotas asmuo, nepateiks namo savininkams visas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Ieškovas J. L. bylos nagrinėjimo metu nepaneigė atsakovių nurodytų argumentų, kad iki bylos nagrinėjimo, nors ir reikalavo iš atsakovių apmokėti namo priežiūros išlaidas, tačiau dokumentų, patvirtinančių konkrečias išlaidas namo bendraturčiams neteikė.
29. Antra, atsakovės byloje nuosekliai teigė, jog jos pripažįsta, kad namui reikalingas remontas, tačiau atsakovių siūlymu namui būtinas tik einamasis remontas, kurio kaštai būtų ženkliai mažesni. Teismas svarbia aplinkybe, pagrindžiančia atsakovių poziciją laiko tai, jog 2020 m. vasario 29 d. įvykusiame namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių susirinkime, buvo pritarta atsakovių siūlymui atlikti stogo keitimo ir pamatų sutvirtinimo darbus už mažesnę kainą. Kaip matyti iš atsakovių pateiktų į bylą namo remontų darbų sąmatų, numatytų darbų kaina (69 319,66 Eur) nebūtų neprotingai didelė, todėl teismo vertinimu, atitiktų visų bendraturčių interesus, tuo pačiu neprarandant nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – palėpę (2 t., b. l. 54-55).
30. Trečia, 2009 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutarties 3.5 punktas nustatė sutarties dalyvių pareigą daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymui, priežiūrai, remontui, išlaikymui ir kitam tvarkymui daryti piniginius įnašus, proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje. Tai reiškia, kad kiekvienas jungtinės sutarties dalyvis įsipareigojo kaupti lėšas būsimiems remonto darbams. Kaip nurodė atsakovės, 2021 m. birželio 23 d. atsakovės kreipėsi į ieškovą reikalaudamos sušaukti namo savininkų susirinkimą dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo, tarifo nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų, tačiau ieškovas tai daryti atsisakė. Taip pat byloje nustatyta, jog namo patalpų savininkai nebuvo atidarę kaupiamųjų lėšų sąskaitos banke ar kitoje kredito įstaigoje. Ieškovai byloje nurodė, jog jie taip pat neturi lėšų namo remontui. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindą spręsti, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas J. L. galimai netinkamai vykdė savo, kaip Jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens funkcijas, dėl ko namo patalpų savininkai šiuo metu nėra sukaupę jokios piniginės sumos namo remontui. Pažymėtina, jog 2021 m. spalio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus atsakyme taip pat nurodyta, kad J. L., kaip jungtinės sutarties įgaliotas asmuo, nevykdo įstatymų reikalavimų, įgaliotų pareigūnų prašymu nepateikė jų reikalaujamos informacijos apie savo veiklą, taip kliudė jiems vykdyti savo pareigas ir nevykdė teisėtų jų reikalavimų.
31. Ketvirta, iš 2021 m. kovo 8 d. Eksperto išvados Nr. 21-03/06 matyti, jog ekspertas, atlikęs daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų techninės būklės tyrimą, konstatavo, jog pastato konstrukcijos šiuo metu tenkina Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytą esminį statinių reikalavimą STR 2.01.01(1), todėl siekiant užtikrinti pastato normatyvinę kokybę, turi būti atliktas paprastasis pastato remontas. Ekspertas pažymėjo, kad UAB „Vilungės statyba“ sutarties projekte siūloma pastato rekonstrukcija yra sunkiai įmanoma dėl šių priežasčių: turėtų būti stiprinami pastato pamatai po visomis pastato sienomis, atliekant pastato rekonstrukciją ir didinant pastato plotą bei butų skaičių, pastato rekonstravimo projektas turėtų būti rengiamas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų, sklype turėtų būti numatytas reglamentu nustatytas automobilių parkavimo vietų skaičius, želdynų plotas, vaikų žaidimo aikštelė, vieta ramiam poilsiui, buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo aikštelė. Ekspertas nurodė, kad to nepavyktų sutalpinti esamame sklype (2 t. b. l. 114–116). Nors ieškovai įrodinėjo, jog atsakovių pateikta 2021 m. kovo 8 d. Eksperto išvada Nr. 21-03/06 galimai yra tendencinga, ieškovai taip pat pateikė 2018 m. kovo 14 d. UAB „Ekspertika“ atlikto pastato konstrukcijų techninės būklės tyrimo aktą Nr. 17-11/37, kuris numato, jog ieškovų siūlomi namo remonto darbai yra galimi. Teismas, įvertinęs abu šalių pateiktus aktus, pažymi, jog minėti rašytiniai įrodymai nelaikytini prieštaraujančiais vienas kitam. Kaip matyti, abiejuose aktuose numatyta, jog namo esamos konstrukcijos tenkina reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytą esminį statinių reikalavimą STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, pastato rekonstravimas, užstatant papildomą aukštą su mansarda, yra galimas, tačiau tam yra būtini namo laikančių konstrukcijų tobulinimas, perdangų stiprinimas (2 t. b. l. 151–152). Teismo vertinimu atsakovių pateikta 2021 m. kovo 8 d. Eksperto išvada Nr. 21-03/06 yra ženkliai išsamesnė bei detalizuojanti ne tik pastato rekonstravimo parametrus bet ir apžvelgianti kitus namo ploto didinimo aspektus, reikšmingus kokybiškam nuosavybės teise turimo daikto valdymui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti atsakovių pateikta 2021 m. kovo 8 d. Eksperto išvada Nr. 21-03/06 bei joje aptartų aplinkybių pagrįstumu.
32.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovų siūlomas namo remonto būdas, t.y. perduodant trečiajam asmeniui UAB „Vilungės statyba“ nuosavybės teises į palėpės dalis, kaip atlygį už namo remonto darbus, ne tik nepagrįstai suvaržys namo patalpų bendraturčių teises į laisvą disponavimą nuosavybės teisių objektu, tačiau pažeis ir jų teises į nuosavybės neliečiamumą. Teismo vertinimu ieškovams neįrodžius konstituciškai svarbių tikslų nuosavybės teisių ribojimui, laikytina, jog ieškovų reikalavimai yra neproporcingi, neužtikrinantys visuomenės bei bendraturčių tikslų, todėl atmestini (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
33. Ieškovai patikslintu ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakoves perduoti nuosavybės teise valdomas palėpės dalis trečiajam asmeniui UAB „Vilungės statyba“ kaip atlygį už namo remonto darbus per 10 dienų terminą, atsakovėms to neatlikus, skirti joms baudą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas atmetė pagrindinį ieškovų reikalavimą dėl atsakovių įpareigojimo perduoti trečiajam asmeniui nuosavybės teises į palėpės dalis kaip atlygį už namo remonto darbus, laikytina, jog ieškovų reikalavimas dėl termino šiam veiksmui atlikti nustatymo bei baudos paskyrimo yra nepagrįstas, todėl taip pat atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė A. E. P. patyrė 1 300,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 32 punktą). Atsakovę A. E. P. byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatas Dominykas Varnas, kuriam atsakovė pagal advokato išrašytas sąskaitas 2021 m. kovo 5 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1097505 (2 t. b. l. 128), 2021 m. birželio 23 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1097517 (3 t. b. l. 139), 2021 m. lapkričio 29 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1097536 (3 t. b. l. 141) ir 2022 m. kovo 1 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 854301 (4 t. b. l. 6) iš viso sumokėjo 1 300,00 Eur už atsiliepimo surašymą bei pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Taip pat atsakovė prašo jai priteisti 605,00 Eur, sumokėtus ekspertui už 2021 m. kovo 8 d. eksperto išvadą, kuriuos 2021 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovės atstovas (2 t. b. l. 131). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės A. E. P. prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), taip pat ir išlaidos, sumokėtos ekspertui yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovų patikslintą ieškinį atmetus, atsakovei A. E. P. iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos viso 1 905,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 952,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
35. Atsakovei I. A. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-4354-1 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius byloje pateikė 2022 m. kovo 2 d. patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr) PT-1762, kuria prašo valstybės naudai priteisti 524,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovų patikslintą ieškinį atmetus, šis prašymas tenkinamas ir valstybei iš ieškovės I. M. priteisiama 262,18 Eur, o iš J. L. - 262,19 Eur bylinėjimosi išlaidos, viso 524,37 Eur.
36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 113,66 Eur ir yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl patikslintą ieškinį atmetus, jos priteisiamos lygiomis dalimis iš ieškovų J. L. ir I. M., t. y., iš kiekvieno po 56,83 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 260, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 952,50 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 952,50 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 262,19 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 19 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą)).
Priteisti iš ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 262,18 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 18 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą)).
Priteisti iš ieškovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 56,83 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 83 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 56,83 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 83 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.