- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- II-603-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00561-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Pažeidėjas
- D. Č.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-4629-2024 pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. sausio 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-2053-2024 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. sausio 13 d. 16.30 val. vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal techninę charakteristiką keturių varomų ratų automobilį, degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, tyčia iš chuliganiškų paskatų, neatsižvelgdamas į kelio dangą ir oro sąlygas, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) spaudė akseleratoriaus pedalą (kėlė variklio apsukas iki aukštų) dėl ko visi keturi automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus) ir sukdamas automobilio ratus į kairę, privertė automobilio galinę ašį slysti į dešinės pusės šoną, taip padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsirado didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, taip pat tokiais savo veiksmais vairuodamas transporto priemonę rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams savo išskirtinumu, taip pat kėlė pavojų sau, keleiviams, objektams, kitų asmenų turtui ir kitiems eismo dalyviams.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) vyresniosios tyrėjos 2024 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4629-2024 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą D. Č. skirta 500 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame nurodė, jog padaryta veika netinkamai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas prašo perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį arba į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose arba, neperkvalifikavus administracinio nusižengimo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėjas nurodė, jog 2024 m. vasario 19 d. pasiėmęs draugės automobilį, susitiko su draugais. Kartu nuvažiavo į degalinę, užsipylė degalų. Automobilyje blyksėjo „antipraslydimo“ sistemos ikona. Beje, apie ją buvo užsiminusi ir draugė. Kaip ir matoma iš degalinės kamerų pateikto vaizdo įrašo, pareiškėjas važiuodamas lėtai, padaro vieną ratą. Stabteli, stebi automobilio panelę. Pažymėjo, kad vyras galvojo, jog dar prasuks vieną ratą, pažiūrės ar blyksės tas ženkliukas panelėje. Kaip matoma iš vaizdo įrašo, vyras daro antrą ratą ir čia vyro kaltė, jog privertė automobilį apsisukti vieną kartą aplink savo ašį. Taip padaręs, dar automobiliu apsuko vieną tvarkingą ratą ir grįžo į aikštelės kraštą. Netrukus privažiavo pareigūnai. Taigi vyras privertė automobilį apsisukti aplink savo ašį tik vieną kartą ir tai pagrindžia vaizdo įrašas. Kai pareigūnai priėjo, vyras taip pat sakė, kad tik vieną kartą apsuko. Kaip matoma, kiti du kartai nebuvo automobilio apsisukimas aplink savo ašį. Iš karto pripažino, kad blogai pasielgė ir pasakė, kad nebus daugiau tokių kvailysčių, t. y. padarė veiksmą, kurio turėjo nedaryti. Vyro teigimu, toks manevravimas truko labai trumpą laiką, vos keletą sekundžių. Pirmas ir trečias apsisukimai švelnūs, neagresyvūs. Tik antras, labai momentinis kartas buvo agresyvesnis. Tai, kad buvo vairuota ne agresyviai, įrodo ir matomi ratų pėdsakai ant aikštelės dangos. Jeigu būtų vairuota agresyviai, iššaukiančiai, tai matytųsi ant kelio dangos prakasimai, o dabar matoma, kad yra tvarkingi ratų pėdsakai. Pažymėta, jog byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota atlikta veika tikrai nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog galėtų būti vertinama kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Jokios nepagarbos kitiems vairuotojams vyras nerodė, atviro iššūkio visuomeninei tvarkai nemetė. Nebuvo nustatyta jokių veiksmų liudytojų, kuriems itin trumpas veiksmas būtų sukėlę nesaugumo jausmą, nepatogumus ar pasipiktinimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokiais trumpais veiksmais kaip nors trukdė (kliudė) kitiems, pašaliniams asmenims. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog chuliganiškos paskatos yra vertinamojo pobūdžio objektyvusis nusižengimo požymis, pripažįstant tokias administracinio nusižengimo padarymą lėmusias paskatas būtina įrodyti, kad buvo siekiama veikti įžūliai, priešpastatyti save visuomenei. Tokio momento, anot vyro, jo veikoje nebuvo. Nurodė, jog nesiekė nė prieš nieką pasirodyti ir juo labiau pažeminti kitus. Pareiškėjas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kažkas būtų pasipiktinęs. Kai pareigūnas priėjo prie kurą besipilančio asmens ir pakankamai ilgai prie jo buvo, kol susirašė kontaktus, pastarasis nieko nepasakė, kad būtų pasipiktinęs dėl pareiškėjo važiavimo, kad jis būtų šokiruotas ar išsigandęs dėl savo gyvybės. Pareigūnai nebuvo iškviesti pašalinių žmonių, pareigūnų nekvietė net ir tas asmuo, kuris pylėsi kurą ir kurį apklausė pareigūnas. Pareigūnai, važiuodami pro šalį, pamatė pareiškėjo apsisukimą. Pareigūnai buvo ilgai įvykio vietoje, tačiau niekas nepriėjo išreikšti pasipiktinimo. Vyras taip pat nurodė, jog jis neprivertė nieko keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, ar imtis kokių kitų veiksmų savo saugumui užtikrinti. Dabar, kai apmąsto situaciją, gal ir galėjo bet kuriuo metu šalia mano vairuojamo automobilio atsirasti kitas ar kiti automobiliai ar pėstieji ir sutinka, kad savo veiksmais sudarė riziką eismo įvykiui ar avarinės situacijos kilimui, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pakankamos chuliganiškoms paskatoms nustatyti. Anot pareiškėjo, jis labai gailisi dėl savo manevravimo ir atsiprašo, neturi jokio tikslo į save atkreipti dėmesio, kažką pažeminti ir save išaukštinti. Nurodė, jog nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl vairavimo nekilo, vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti, automobilis tvarkingas (turintis techninę apžiūrą), civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, nebuvo sutrikdytas eismas, nėra duomenų, kad kažkam buvo sutrikdyta rimtis. Pareiškėjas savo skundą motyvuoja teismų praktika bei norminiais teisės aktais.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, jog D. Č. iš dalies su jam inkriminuojama veika sutinka, nurodo, kad savo veiksmais nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl vairavimo nekilo, vairavo blaivus, nebuvo sutrikdytas eismas. Visgi Institucijos manymu, byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas, pakanka pripažinti, jog pareiškėją kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nurodyta, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad D. Č., vairuodamas automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje iš chuliganiškų paskatų, tyčia akseleruodamas, didindamas varikio sukimo galią į galinę ašį, susukdamas automobilio vairą, privertė automobilio galinę dalį slysti, toliau sukdamas vairą ir didindamas automobilio variklio perduodamą sukimo momentą į galinę automobilio ašį, privertė automobilį suktis ratu. Vaizdo įrašo matoma, kad pareiškėjas savo veiksmus atlieka ne vieną kartą ir nenutraukią jų, nors degalinės aikštelėje vyksta eismas, atvažiuoja ir išvažiuoja automobiliai. Institucija savo atsiliepimą į skundą motyvuoja teismų praktika bei norminiais teisės aktais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad iš dalies pripažįsta kaltę. Anot vyro, jis pasiėmė iš draugės automobilį, susitiko su draugu, užpylė kurą ir tokia situacija, kad skydelyje buvo problema, ABS sistemos. Anot vyriškio, jis yra išmanantis labiau technikoje, negu moteris, paėmė, prasuko vieną ratą. Nesigavo ten chuliganiškų paskatų, vaizdo įraše tai galima matyti, antrą kartą darant tai, privertė automobilį persisukti per savo ašį ir viskas. Tuomet pasistatė tą mašiną, ir privažiavo pareigūnai, prisipažino ir gailisi dėl to ką padarė, nežino kodėl, emocijos gal užplūdo. Nurodė, jog gal prasuko pusantro rato. Vienas gavosi toksai, tiesiog. Gal vienas, pusantro gal rato buvo prasukta su automobiliu. Nurodė, jog ta aikštelė didelė, danga buvo pasidengusi sniegu, ledu. Tuo metu aikštelėje nieko nebuvo. Nurodė, jog tiesiog privažiavo ir padarė tuos ratus. Ten atvažiavo tik vienas žmogus piltis degalų, būtent jį ir apklausė policijos pareigūnai. Šalimais nebuvo jokių einančių žmonių, nebuvo nieko. Vyras norėjo pažiūrėti, ar veikia stabilizacija, kai neveikia ABS važiuojant į posūkį staigiau, gali sumėtyti automobilį. Kai stabilizacija veikia, neduoda sumėtyti automobilio. Paaiškino, jog stabilizacija neveikė, taigi vyras „gazą“ perspaudė, tai ir apsisuko automobilis apink savo ašį. Pareiškėjas pripažino savo kaltę, kad elgėsi neatsakingai, norėtų gal sušvelnintos bausmės.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną KET pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.
Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019, 2AT-7-788/2022).
KET 4 punkto nuostatomis, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Šių taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skundą padavęs D. Č. buvo nubaustas skundžiamu nutarimu už tai, kad jis 2023 m. sausio 13 d. 16.30 val. vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal techninę charakteristiką keturių varomų ratų automobilį, degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, tyčia iš chuliganiškų paskatų, neatsižvelgdamas į kelio dangą ir oro sąlygas, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) spaudė akseleratoriaus pedalą (kėlė variklio apsukas iki aukštų) dėl ko visi keturi automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus) ir sukdamas automobilio ratus į kairę, privertė automobilio galinę ašį slysti į dešinės pusės šoną, taip padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsirado didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, taip pat tokiais savo veiksmais vairuodamas transporto priemonę rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams savo išskirtinumu, taip pat kėlė pavojų sau, keleiviams, objektams, kitų asmenų turtui ir kitiems eismo dalyviams.
Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad nenorėjo ir nesiekė tyčia pavojingai ar iš chuliganiškų paskatų vairuoti transporto priemonę ar kitaip pažeisti teisės aktų reikalavimus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pastebėjo, jog automobilio skydelyje buvo problema su ABS sistema, taigi prasuko vieną ratą, privertė automobilį persisukti aplink savo ašį ir viskas. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai matyti, kad automobilis tik vieną kartą slysta ratu (Institucijos pateiktose nuotraukose taip pat matyti automobilio padangų žymės, rodančios automobilio slydimą ratu).
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tamsiu paros metu, žiemą, kelio danga buvo padengta šlapiu sniegu, mieste, degalinės automobilių aikštelėje, esančioje Ozo g. 12, t. y. vietoje, kurioje net ir vakaro metu vyksta pakankamai intensyvus automobilių eismas, valdydamas vairuojamą automobilį, elgėsi neatsargiai ir neatsakingai, nesilaikė KET 4 ir 9 punktuose nustatytų pareigų, pagal kurias eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taigi pareiškėjas nagrinėjamo įvykio metu, vairuodamas transporto priemonę, padarė KET 4 ir 9 punktų pažeidimus.
Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad pareiškėjo manevravimas truko neilgai, taip pat pateiktame vaizdo įraše negalima neabejotinai pasakyti, kad pareiškėjo valdytas automobilis slysdamas ratu apsisuko daugiau nei vieną ratą, be to, pačiu manevravimo momentu pėsčiųjų greta nebuvo, kitų judančių automobilių konkrečiai pareiškėjo valdyto automobilio slydimo metu šalia nebuvo. Dėl atliktų manevrų reali grėsmė ar pavojus pareiškėjui, jo turtui ar kitiems asmenims nekilo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad dėl byloje nagrinėjamų pareiškėjo veiksmų, vairuojant automobilį, buvo realiai sukeltas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui.
Pažymėtina, jog byloje yra pateiktas policijos pareigūno BODY kameros vaizdo įrašas, kuriame nusižengimo vietoje yra apklausiamas liudytojas, kuris nurodė, jog matė, kaip pareiškėjo automobilis apsisuko tris kartus. Visgi peržiūrėjus byloje esantį degalinės vaizdo įrašą dėl D. Č. veiksmų, negalima daryti visapusiškos išvados (dėl kameros filmavimo kampo matomas tik momentinis D. Č. valdomo automobilio slydimas šonu), jog D. Č. iš chuliganiškų paskatų privertė automobilį slysti šonu bei apsuko automobilį tris kartus.
Teismas įvertinęs atliktų bei realiai vaizdo įraše matomų manevrų amplitudę ir trukmę, kuri buvo išties trumpa, nuotrauką, kurioje iš esmės matyti padangų žymės, galimai patvirtinančios vieną automobilio apsisukimą aplink ašį slystant, pobūdį, nesukėlusių realaus pavojaus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, nėra pagrindo teigti, kad jam inkriminuotais veiksmais pareiškėjas siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Jo veiksmai vertintini kaip atsakingumo stokos nulemtas vairavimas, pasirinkus netinkamą vietą automobilio techninės būklės išbandymui, tačiau byloje nėra duomenų, jog tokie pareiškėjo manevrai būtų sukėlę nepagarbą kitiems asmenims ar būtų siekta priešpastatyti save visuomenės vertybėms, išaukštinti save kitų eismo dalyvių atžvilgiu ar pažeminti kitus eismo dalyvius. Taigi vien objektyviai nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo chuliganiškų paskatų.
Atkreiptinas dėmesys, kad privertimas automobilio slysti šonu taip pat ne visuomet pripažįstamas chuliganišku vairavimu. Vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad D. Č. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos.
Šioje byloje nustatyta, kad D. Č. nesilaikė KET 4 ir 9 punkte numatytų pareigų. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą, nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 4 ir 9 punktų reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus KET pažeidimus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog D. Č. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Teismui priėmus sprendimą veiką perkvalifikuoti į kitą ANK 417 straipsnio 7 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia vairuotojams baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, baustas administracine tvarka, jam skirtina nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam vidurkiui. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, šioje byloje nustatyta, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, netinkamai pritaikė įstatymą, tačiau pareiškėjo administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, jo veika įrodyta. Dėl to panaikintinas skundžiamas nutarimas, D. Č. pripažintinas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirtina – 11 Eur bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
D. Č. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2024 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4629-2024.
Pripažinti D. Č. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą – ROIK 22157297155.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.