Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 21 d. vykusio teismo parengiamojo posėdžio metu paaiškėjus, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1083-429/2020 nagrinėjamas ieškovo K. K. ieškinys dėl palikimo perėjimo liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto, jog K. K., po savo motinos G. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nustatymo, nuspręsta civilinę bylą sustabdyti iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1083-429/2020, nagrinėjamoje Kauno apylinkės teisme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nuspręsta atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi Kauno apylinkės teismas civilinę bylą Nr. e2-1083-429/2020 išnagrinėjo, 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškinį palikdamas nenagrinėtu.

Teisme 2021 m. kovo 2 d. gautas atsakovės pareiškimas, kuriame nurodoma, kad ieškovė iki šiol nepateikė į bylą duomenų apie atsakovės atliktų mokėjimų nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), užskaitymą.

Teisme 2021 m. kovo 16 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kartu į bylą pateikiant mokesčių paskaičiavimo pažymas, kuriose nurodoma, kaip buvo užskaityti atsakovės atlikti mokėjimai. Ieškovas pažymėjo, kad nesutinka, jog atsakovei nebuvo atskleista skolos paskaičiavimo metodika, kadangi ieškovė pateikė apmokėjimui atsakovei PVM sąskaitą faktūrą (serija KER1 Nr. 181000002259), iš kurios matyti mėnesinis suvartotos šilumos energijos kiekis ir apskaityta suma. Ieškovė taip pat nurodė nesutinkanti su atsiliepimo argumentu, jog skolos reikalavimas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėn., lygi 366,81 Eur sumai, yra nepagrįstas, kadangi nurodyta skola susidarė iki palikėjos mirties. Ieškovės vertinimu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei G. K. mirus, visos prievolės, susijusios su paveldimu turtu tampa naujojo savininko, t. y. atsakovės, prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo perėjimo faktas. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškė notarui kreditorinį reikalavimą palikėjos G. K. įpėdiniams, pateikdamas 2016 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 20-3255 „Dėl informacijos apie palikimą priėmusius asmenis“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Minėtas butas nuo nuosavybės teise priklausė G. K., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. 2018 m. rugsėjo 12 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. RI-5449 pagrindu nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, butą patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1083-429/2020 pagal ieškovo K. K. ieškinį dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. RI-5449 panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto, jog K. K., po savo motinos G. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nustatymo. Minėtoje byloje teismo 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovo K. K. ieškinys paliktas nenagrinėtu, minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 22 d., taigi atsižvelgiant į tai, 2018 m. rugsėjo 12 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. RI-5449 yra galiojantis ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., patiektą šilumos energiją susidarė 1 011,63 Eur skola. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovės reikalavimas dėl dalies skolos, t. y. 366,81 Eur, susidariusios laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėn., yra nepagrįstas, kadangi nurodyta skolos dalis susidarė iki palikėjos mirties. Teismų praktikoje, be kita ko, nustatyta, kad teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 20-3255 „Dėl informacijos apie palikimą priėmusius asmenis“ kreipėsi į Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarę Rasą Oną Inokaitienę ir informavo apie ieškovės kreditorinį reikalavimą 2 530,39 Eur sumai, tokiu būdu nepraleisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.

Byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktu, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad būtų sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ginčo butui būtų tiekiama elektros energija, todėl konstatuotina, kad prievolė atsiskaityti su ieškove tenka buto savininkui, t. y. atsakovei. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas priteisiant ieškovei iš atsakovės 1 011,63 Eur skolą (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383–6.384 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad dėl susidariusios skolos nėra jos kaltės, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas atmestinas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas teisę dėl palūkanų, yra nurodęs, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 011,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 61,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 1,71 Eur duomenų iš Gyventojų ir Nekilnojamojo turto registrų gavimo išlaidos. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad iš valstybės ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos. Atsakovė apie susidariusią skolą iki ieškinio pareiškimo žinojo, jos neginčijo, tačiau įsiskolinimo vis tiek nepadengė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstas. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Išlaidos už advokato teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistinos visos 61,01 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 270-279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, j. a. k. 235014830, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, j. a. k. 112021042, 1 011,63 Eur (vieną tūkstantį vienuolika eurų ir 63 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 011,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei 61,01 Eur (šešiasdešimt vieną eurą ir 01 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.