- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-16
- Bylos Nr.
- e2-1337-1099/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18783-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- D. Ž., D. K. E.
- Advokatai
- Armina Magyla, Eglė Višinskienė, Eglė Voverienė
dalyvaujant ieškovei D. K. ir jos atstovėms advokatei Eglei Višinskienei bei advokato padėjėjai Eglei Voverienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovams D. K. E. ir D. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų D. Ž. ir D. K. E. patikslintą priešieškinį ieškovei D. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto – neįrengtos palėpės, atidalinimo būdo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo: 1) atidalinti ieškovei dalinės nuosavybės teise priklausančią 6477/10000 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras patalpos 32-1 plotas 124,30 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), nuo kitiems bendraturčiams (atsakovams) D. K. E. ir D. Ž. priklausančių dalių pagal parengtą ieškovei priklausančios nuosavybės atidalijimo pasiūlymą Nr. 2022-11-22, priteisiant ieškovei 6477/10000 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras patalpos 32-1 plotas 124,30 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), natūra; arba atidalinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 6477/10000 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras patalpos 32-1 plotas 124,30 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), nuo kitiems bendraturčiams D. K. E. ir D. Ž. priklausančių dalių pagal parengtą ieškovei priklausančios nuosavybės atidalijimo pasiūlymą Nr. 2023-04-15, priteisiant ieškovei 6477/10000 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras patalpos 32-1 plotas 124,30 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), natūra; 2) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas; 3) atmesti atsakovų priešieškinį.
Atsiliepimas
3. Ieškovė ieškinyje, patikslintuose ieškiniuose, atsiliepimuose į atsakovų priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, taip pat rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 6477/10000 dalys neįrengtos palėpės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – palėpė, ginčo palėpė); atsakovui D. Ž. priklauso 2460/10000 dalys, o atsakovui D. K. E. – 1063/10000 šios palėpės dalys. Aiškina, kad ieškovė daugiau kaip 10 metų siekia išpirkti atsakovams priklausančias palėpės dalis arba atsidalinti jai priklausančią palėpės dalį, tačiau jokio kompromisinio sprendimo su atsakovais jai nepavyko pasiekti, nes atsakovai nesutiko parduoti ieškovei jiems priklausančių palėpės dalių, bet teikė ieškovei siūlymus išpirkti ieškovei priklausančią palėpės dalį, kad palėpė būtų suformuota kaip vienas turtinis vienetas. Ieškovės nuomone, tokie pasiūlymai neatitinka jokios logikos, nes abiem atsakovams išreiškus norą išpirkti ieškovei priklausančias palėpės dalis, palėpė vis tiek negalėtų būti įregistruota kaip vienas turtinis vienetas, nes ji priklausytų dviem bendraturčiams; be to, atsakovai kiekvieną kartą prieštaraudavo ieškovės siūlymams dėl palėpės atsidalinimo, tačiau savo siūlymų neteikdavo.
4. Pažymi, kad ieškovė dar 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė atsakovams architektės G. G. pateiktą ieškovei priklausančios palėpės dalies atidalijimo pasiūlymą (toliau – Pasiūlymas Nr. 1), kuriame buvo nurodytas atidalinimo planas ir pjūvio schema, įrodanti, kad norint įrengti laiptus, pagal techninio reglamento nuostatas yra būtina laiptų rekonstrukcija, tam reiktų skirti dalį kiekvienam bendraturčiui tenkančio palėpės ploto. Teigia, kad Pasiūlyme Nr. 1 buvo pateikti trys siūlomi palėpės atidalijimo variantai; pirmuoju ieškovė siūlė atidalinti palėpę į tris dalis, numatant ieškovei ir atsakovams atskirus įėjimus į jiems priklausančias dalis, o laiptų erdvę paliekant 7,2 kv. m dydžio, jog būtų užtikrinti teisės aktų reikalavimai dėl patekimo į patalpas. Ieškovė mano, kad šiuo pasiūlymu būtų garantuojamos visų bendraturčių lygios teisės ateityje pritaikyti palėpę į gyvenamosios paskirties patalpas. Be to, pagal šį atidalijimo variantą kiekvienam bendraturčiui tektų vienodas kiekis kaminų. Pagal antrąjį variantą palėpė būtų dalinama į dvi dalis, t. y. būtų atidalinta ieškovei priklausanti dalis, o atsakovai likusią dalį galėtų atsidalinti tarpusavyje arba ir toliau valdyti likusią dalį kartu. Trečiuoju variantu ieškovė siūlė padalinti palėpę į dvi dalis, kaip ir antruoju, tačiau numatant mažesnį bendriems laiptams skiriamą plotą – 6 kv. m, dėl ko ieškovei tektų 78,51 kv. m dalis, o atsakovams – 39,79 kv. m dalis. Atsakovai nepateikė jokio atsakymo į ieškovės pateiktą Pasiūlymą Nr. 1.
5. Teigia, kad ieškovė 2022 m. vasario 2 d. raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovus, prašydama ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 22 d. pateikti savo (ne)sutikimą dėl ieškovės pateikto Pasiūlymo Nr. 2, kuris savo turiniui buvo analogiškas Pasiūlymo Nr. 1 pirmajam variantui. Atsakovas D. Ž. 2022 m. vasario 22 d. pateikė atsakymą į ieškovės raštą, kuriame nurodė, kad jam nėra aiškus Pasiūlymo Nr. 2 turinys, todėl jis negali įvertinti pasiūlymo; teigė, kad vien palėpės padalinimo schemos neužtenka, prašė pateikti ankstesnio Pasiūlymo Nr. 1 brėžinius, prašė patikslinti siūlymą ir nurodyti, už kokią kainą ieškovė sutiktų pirkti ir parduoti D. Ž. ieškovei priklausančią palėpės dalį, nors ieškovė jau anksčiau yra minėjusi atsakovams, kad neketina parduoti nei jai priklausančios palėpės, nei po ja esančio buto, su kuriuo ją sieja emocinis ryšys; analogišką atsakymą ieškovė gavo ir iš atsakovo D. K. E.. Taigi, atsakovai atsakymuose nenurodė, ar juos tenkina Pasiūlyme Nr. 2 nurodytos atidalijimo ribos, nepateikė savo siūlymų dėl jiems tinkančio atidalinimo būdo. Ieškovės nuomone, toks atsakovų elgesys patvirtina, kad nei vienas iš atsakovų nebuvo linkęs spręsti atidalinimo klausimą taikiai.
6. Reaguodama į atsakovų prašymus, ieškovė 2022 m. kovo 6 d. pateikė atsakovams raštus, kuriuose nurodė, kad patys atsakovai nenurodė jiems priimtinos kainos; informavo, jog, jos manymu, adekvati kaina yra 900 Eur/kv. m, taip pat pateikė prašomus Pasiūlymo Nr. 2 lapus, kurie buvo teikti kartu su Pasiūlymu Nr. 1. Atsakovas D. Ž. 2022 m. kovo 20 d. pateikė atsakymą į ieškovės raštą, kuriame nurodė, kad ieškovė ir vėl turėtų pateikti visus tris atidalinimo variantus, siūlomus Pasiūlyme Nr. 1, taip pat nurodė, kad ieškovės pateiktas Pasiūlymas Nr. 2 yra nelygiavertis, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiškia nelygiavertiškumas; atsakovas savo atsakyme taip pat nurodė, kad jam kelia klausimų ieškovės siekiai atidalintos palėpės dalies atžvilgiu, t. y. ar bus formuojamas atskiras nekilnojamojo buto objektas, nurodė, kad jam nebuvo pateiktas joks rekonstrukcijos projektas; išreiškė savo nesutikimą su pastato, kuriame yra ginčo palėpė, laiptinių rekonstrukcijos, projektavimo ir kitais darbais, bet kokiais pastato rekonstrukcijos ir kitos rūšies projektavimo ir statybos darbais bei bet kokiais namo perdangų ar nešančiųjų sienų rekonstrukcijos ar kitos rūšies projektavimo ir statybos darbais, nors pateiktoje atidalinimo schemoje buvo nurodytos tik patekimo į palėpę galimybės, o apie jos rekonstrukciją kalbama nebuvo. Tokio paties turinio atsakymą ieškovė gavo ir iš atsakovo D. K. E..
7. Aiškina, kad 2022 m. gegužės 19 d. ieškovė pateikė atsakovams dar vieną raštą, kuriame nurodė, jog pastangos organizuoti susitikimą su architekte buvo bergždžios, siekė patikslinti atsakovui D. Ž. kilusias dvejones dėl kaminų skaičiaus, paaiškindama, kad pagal abu atidalijimo pasiūlymus būtent ieškovei tektų didesnis kaminų skaičius; su minėtu raštu ieškovė pateikė atsakovams 2022 m. gegužės 6 d. ginčo palėpės atidalinimo pasiūlymą (toliau – Pasiūlymas Nr. 3), kuriuo nurodė siekiamą atsidalinti dalį (79,81 kv. m) ir atsakovams tenkančią dalį (42,39 kv. m); atitinkamai laiptinės plotas pagal šį pasiūlymą buvo sumažintas atsižvelgus į atsakovų kategorišką atsisakymą remontuoti laiptinę. Atsakovai 2022 m. birželio 7 d. pateikė atsakymus į ieškovės raštą, kuriuose nurodė, kad ieškovė pateikė neišbaigtą pasiūlymą, nes iš jo nėra aišku kokios dalys tenka atsakovams, tačiau savo atsidalinimo varianto nepateikė. Tikėdamasi surasti racionalų sprendimą, ieškovė 2022 m. birželio 13 d. raštu pateikė 2022 m. birželio 6 d. pasiūlymą (toliau – Pasiūlymas Nr. 4), kuriuo nurodė preliminarią ribą, kaip galėtų būti atsakovams atskirai atidalijamos ginčo palėpės dalys, tačiau atsakovai pateiktuose 2022 m. birželio 28 d. atsakymuose ir vėl nurodė, kad jiems kyla neaiškumų dėl nurodytos ribos, taip pat nurodė, kad jiems kyla neaiškumų ar visiems bendraturčiams yra teikiami vienodi atidalinimo pasiūlymai, taigi atsakovai ir vėl nesiekė bendradarbiauti su ieškove.
8. Ieškovė siūlo atidalinti palėpę pagal vieną iš jos siūlomų alternatyvių variantų. Ieškovė pateikė į bylą 2022 m. lapkričio 22 d. pasiūlymą (toliau – Pasiūlymas Nr. 5), kuriame nurodė tik preliminarią ribą, kuria remiantis atsakovams siūloma, esant poreikiui, tarpusavyje atsidalinti jiems priklausančias dalis, t. y. Pasiūlyme Nr. 5 ieškovė nurodė savo siekiamą atsidalinti dalį ir atsakovams bendrai tenkančią dalį. Pažymi, kad palėpėje yra daug kaminų, tačiau būtent ieškovei priskirtinoje dalyje bus didesnė kaminų dalis pagal šį pasiūlymą. Paaiškina, kad ieškovės siekiama atidalinti riba yra nubrėžta ten, kur yra parodyti kaminai, nes toje vietoje yra kapitalinė siena, kas reiškia, jog atidalintos palėpės dalies savininkas turės konstrukcines galimybes tvirtinti perdangos sijas ant kapitalinės sienos. Pažymi, kad atsakovai kategoriškai atsisakė rekonstruoti ginčo palėpės laiptinę ir perdangą, dėl ko laiptinė „a-1“ yra numatoma 2,80 kv. m ploto; tokio dydžio laiptinė reiškia, kad ateityje atsakovai neturės galimybių įkurti palėpėje gyvenamąją patalpą (tam būtų būtina laiptinės rekonstrukcija). Pasiūlyme Nr. 5 laiptinės „a-1“ dydis yra suformuotas proporcingai kiekvieno bendraturčio turimam palėpės plotui, siekiant užtikrinti atsakovų, kaip mažesnės palėpės dalies savininkų, interesus.
Pasiūlymas Nr. 5 lentlė (duomenys neskelbtini).
9. Be to, ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą atidalinti ginčo palėpę pagal 2023 m. balandžio 15 d. pasiūlymą (toliau – Pasiūlymas Nr. 6). Teigia, kad šiuo alternatyviu pasiūlymu yra suformuotos kuo taisyklingesnės kvadrato formos norimos atidalinti patalpos, jog būtų užtikrintas siekiamų atidalinti patalpų funkcionalumas; tiek ieškovės, tiek atsakovų dalys nėra skaidomos, užtikrinamas jų vientisumas. Atsakovui D. Ž. patalpos yra formuojamos taip, kad palėpėje esantys kaminai būtų išsidėstę ne patalpų viduryje, bet prie sienų, skiriančių patalpas, taip padidinant patalpų funkcinį išnaudojimą. Tuo tarpu ieškovei priskirtinoje dalyje yra daugiau kaminų ir jie yra išsidėstę ne taip funkcionaliai. Atsakovui D. K. E. priskirtinoje palėpės dalyje (mažiausioje dalyje) patalpos yra suformuotos taip, kad į jas nepatenka nei vienas kaminas, todėl yra išlaikomas didžiausias sienų tolygumas. Anot ieškovės, tokiu būdu yra siekiama kuo didesnio patogumo ne tik ieškovei, bet ir atsakovams. Be to, šiame alternatyviame pasiūlyme atidalinimo riba taip pat yra brėžiama būtent ten, kur yra kapitalinė siena, kad išliktų galimybė tvirtinti prie jos perdangos sijas. Alternatyviame pasiūlyme yra suformuotas didesnis koridorius (5,22 kv. m), ne tik dėl to, kad atsakovams tenkančios dalys būtų kuo taisyklingesnės, bet ir todėl, kad būtų išsklaidytas atsakovų nerimas dėl durų angų pločio, t. y. atsakovui D. K. E. siūloma įrengti durų angą sienoje, kurios ilgis yra 156 cm, o atsakovui D. Ž. – sienoje, kurios ilgis yra 171 cm. Ieškovė pažymi, kad abiejuose teikiamuose pasiūlymuose siūlomas durų plotis neprieštarauja statybos techninių reglamentų (toliau – STR) reikalavimams.
Pasiūlymas Nr. 6 lentelė (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodo nesutinkanti su atsakovų patikslinto priešieškinio reikalavimais. Akcentuoja, kad atsakovai tik teisminio nagrinėjimo metu išreiškė savo poziciją dėl ginčo objekto padalinimo būdo, o iki tol vengė bendradarbiauti, nors ieškovė teikė ne vieną palėpės atidalinimo pasiūlymą. Nurodo, kad atsakovai namo šildymo sistemos vamzdynų išsprendimo klausimą traktuoja kaip esminę problemą, tačiau nepateikė jokių specialistų išvadų, patvirtinančių, kad šildymo sistemos vamzdynų rekonstrukcija nėra galima, yra sudėtinga ar problematiška. Be to, atsakovai yra nenuoseklūs, viena vertus, teigdami, kad vamzdynų sistemos rekonstrukcija yra negalima, kita vertus, aiškindami, kad tokia rekonstrukcija reikalauja didelių kaštų ir yra sudėtingai įgyvendinama. Atsakovai kaip problemą traktuoja tik ieškovės pateiktuose pasiūlymuose Nr. 5 ir Nr. 6 per atsakovui D. Ž. planuojamą priskirti patalpos dalį einančią šildymo sistemos vamzdyno dalį, akcentuodami, kad jam tenkanti vamzdyno dalis yra 5 metrai, tačiau nepasisako dėl ieškovei ir bendroms patalpoms tenkančios vamzdyno dalies. Ieškovė nurodo, kad ji ketina kompleksiškai spręsti šildymo sistemos vamzdyno klausimą rekonstruojant visą vamzdyno sistemą. Atsakovai, teigdami, kad kelios dešimtys namo, kuriame yra ginčo palėpė, patalpų bendraturčių yra pareiškę nesutinkantys su tokio pobūdžio rekonstravimu, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
11. Anot ieškovės, atsakovų teikiamame atidalinimo pasiūlyme ieškovei tenkanti palėpės dalis yra išskaidyta į du atskirus turtinius vienetus, kaip alternatyvą numatant sujungti juos koridoriumi, teigiant, kad šios dalys gali būti sujungtos paprastojo remonto būdu. Pažymi, kad toks ieškovei priklausančios dalies atidalinimo būdas neatitinka kasacinio teismo praktikos, pagal kurią prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Pagal atsakovų patikslintą pasiūlymą ieškovei siūloma atidalinti dar nesuformuotą ir į kiekvienos iš šalių palėpės dalis neįeinantį plotą, susijusį su nesuformuotu jungiamuoju koridoriumi. Tam, kad būtų suformuotas atsakovų siūlomas jungiamasis koridorius, turi būti gauti namo patalpų bendraturčių sutikimai, atlikti kiti veiksmai, nurodyti STR. Aiškina, kad koridoriaus apimtimi padidėtų bendras namo plotas, be to, koridorius yra numatomas formuoti virš bendros namo laiptinės, kas reiškia riziką, kad dauguma namo bendraturčių gali nepritarti tokio koridoriaus suformavimui. Be to, kitų namo bendraturčių pritarimo reikia norint atlikti laiptų rekonstrukciją, numatytą atsakovų siūlyme.
Šalies argumentai
12. Ieškovė, remdamasi architektės paaiškinimais, pažymi, kad jungiamąjį koridorių reikėtų formuoti virš šiluminio vamzdžio, ne 232 cm, o 251 cm aukštyje, kas reiškia, jog išlaikant esamą perdangos storį (35 cm), ieškovės buto grindys atsidurtų 84 cm aukštyje, atitinkamai, norint pereiti iš vienos patalpos dalies į kitą, tektų kaskart įveikti 5 laiptų pakopas aukštyn ir 5 žemyn, o laiptai su jungiančiu koridoriumi ir pertvara užimtų 3,24 kv. m. Atsakovai priešieškinyje teigia, kad minėtų pakopų įrenginėti nėra būtina, tačiau tokia išvada yra sąlygota aplinkybės, jog atsakovai numato jungiamojo koridoriaus plotį nuo 97 cm iki 70 cm ir pakelia visų palėpės grindų aukštį, tokiu būdu paslėpdami šildymo sistemos vamzdyno dalį grindyse, tačiau su šildymo sistemos rekonstrukcija ir šios sistemos įleidimo į grindis atsakovui D. Ž. tenkančioje dalyje pagal ieškovės siūlymą atsakovai kategoriškai nesutinka. Atsakovai teigia, kad vietomis esantis 70 cm jungiamojo koridoriaus plotis yra pakankamas ir tuo pačiu nurodo, jog laiptinei „a-1“ reikalingas minimalus 7,54 kv. m plotis, kad visi trys atidalintos palėpės savininkai galėtų įrengti reikiamo dydžio duris. Ieškovės manymu, jungiamojo koridoriaus plotis negali būti mažesnis nei 90 cm, priešingu atveju juo nebus įmanoma efektyviai naudotis.
13. Nurodo, kad ieškovė teiktuose pasiūlymuose numatė, jog visi palėpėje esantys kaminai būtų kaip tarpkaimyninių sienų dalys, o atsakovų pasiūlyme ieškovei priskiriamoje patalpoje Nr. 2 (šiaurinėje dalyje) kaminas būtų patalpos viduryje. Atsakovai akcentuoja, kad ieškovės Pasiūlyme Nr. 5 yra 10-11 kampų, o Pasiūlyme Nr. 6 atsakovui D. K. E. tenka 6 kampai, atsakovui D. Ž. tenka 8 kampai, tačiau pagal atsakovų pateiktą siūlymą ieškovei tiek šiaurinėje, tiek pietinėje dalyje tenka po 12 kampų, t. y. dvigubai daugiau, nei atsakovams pagal ieškovės siūlymą. Ieškovė taip pat nurodo nesuprantanti, kokių nuolaidų atsakovai tariasi padarę, sutikę suformuoti ieškovei atskirą įėjimą, kai visais atvejais turi būti užtikrintas patekimas į atidalijamas patalpas. Ieškovės nuomone, atsakovai pasirinko nepagrįstą laiptinės plotą (7,54 kv. m); toks didelis plotas yra reikalingas tik dėl to, kad pagal atsakovų siūlymą atsakovui D. Ž. tenkanti patalpa yra suformuota palėpės gale. Be to, atsakovų patikslintame atidalijimo pasiūlyme atsakovai numato, kad ieškovę ir atsakovą D. Ž. skirianti tarpbutinė siena yra ne ant kapitalinės pastato sienos, kas reiškia, kad ieškovei nėra sudaroma galimybė prieiti prie kapitalinės sienos grindų formavimui.
14. Ieškovė papildomai aiškina, kad kiekvieno savininko teisė turėti vieningą, vientisą, nesuskaidytą nuosavybės plotą. Taip pat nurodo, kad šildymo sistemos rekonstrukcija (vamzdžių pakeitimas ir nuleidimas žemyn prie perdangos) yra galima, įprasta ir nesudėtinga, nesudaranti šalims kliūčių ateityje naudotis palėpės patalpomis. Tuo tarpu jungiamojo koridoriaus įrengimas yra abejotinas, neaiškus, nepatogus – dėl jo patekimas į palėpę būtų apsunkintas (sumažėtų aukštis), taip pat ieškovei norint pereiti iš vienos patalpos į kitą reikėtų įveikti apie 5 laiptus, kurie užimtų papildomą plotą. Be to, pažymi, kad, remiantis ieškovės pasitelktos specialistės išvadomis, joks šildymo sistemos vamzdis negali atsidurti išilgai po jokia siena (nei atramine, nei pertvarine), galimas tik sienos kirtimas, todėl atsakovų siūlymas dėl šilumos vamzdžio paslėpimo po siena nėra galimas.
Šalies argumentai
15. Ieškovė ir jos atstovės teismo posėdžių metu palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti, o atsakovų patikslintą priešieškinį atmesti. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją/argumentus. Papildomai nurodė, kad vienodai palaiko savo du teiktus alternatyvius reikalavimus, nei vienam iš jų neteikia pirmenybės. Pažymėjo, kad pagal Pasiūlymą Nr. 5 nesiūlo atsakovams tenkančių dalių atidalinimo, nurodo tik preliminarią ribą, atsakovai patys spręstų kaip atidalinti jiems priklausančias dalis. Pagal alternatyvų pasiūlymą ginčo palėpė atidalinama visiškai, paliekant tik bendro naudojimo koridorių, kuriuo būtų patenkama į šalims tenkančias dalis, kuris formuojamas proporcingai šalių turimam plotui/daliai. Teigė, kad pagal abu pasiūlymus atsakovams tenkanti geresnė pietinė dalis, o jų dalyse tenkantis šildymo vamzdynas gali būti nesudėtingai pertvarkomas/rekonstruojamas – jį nuleidžiant, paslepiant po grindimis, o nuorinimą perkeliant į vamzdžio dalį bendrojoje palėpės dalyje; nurodė nesikreipusi į namo gyventojus dėl tokių darbų atlikimo sutikimų/derinimų; kaminai paskirstyti kaip galima protingiau, šliejant juos prie sienų, atidalinamų patalpų plotai nubraižyti kuo taisyklingesnės formos (nors atsakovų siūlymo formos ir kiek taisyklingesnės). Pažymėjo, kad sutiktų visiems namo gyventojams kompensuoti išlaidas minėtų šildymo vamzdžių rekonstravimui (kuriuos anksčiau ar vėliau vis tiek tektų renovuoti, nes yra apie 50 m. senumo); nauji vamzdžiai jokiais būdais neblogintų namo savininkų padėties. Aiškino, kad pertvaros turėtų būti projektuojamos ant kapitalinės sienos, ko iš esmės neįmanoma padaryti pagal atsakovų pasiūlymą. Be to, pagal atsakovų siūlymą ieškovei tenkančios patalpos išskaidomos, su neaiškia galimybe/būtinybe jas sujungti jungiamuoju koridoriumi/„tilteliu“; anot ieškovės, šildymo vamzdis negali atsidurti sienoje ar po ja, tuo tarpu pagal atsakovų siūlymą vamzdis turėtų būti paslepiamas sienoje ir jungiamajame koridoriuje/„tiltelyje“, kas vėlgi pakeltų jo lygį ir reikėtų formuoti laiptus. Taip pat po „tiltelio“ įrengimo bus apsunkinta galimybė patekti į palėpę, lipant reikėtų bent du kartus pasilenkti. Aiškino, kad siekiant surasti geriausią variantą, kreipėsi į specialistus, kurių išvados turėtų būti vertinamos kaip didesnės įrodomosios galios; atsakovai apsiribojo tik savo paaiškinimais, kurie negali nuginčyti specialistų išvadų. Anot ieškovės, pagal atsakovų siūlymą formuojamas nepagrįstai ilgas bendro naudojimo koridorius, kuris didžiąja dalimi formuojamas ieškovės patalpų ploto sąskaita; be to, vienas iš kaminų atsiduria ieškovei siūlomos patalpos viduryje (ko nėra pagal ieškovės siūlymus – visi kaminai atsiduria prie sienų/pertvarų).
Atsiliepimas
16. Atsakovai D. K. E. ir D. Ž. atsiliepimuose į ieškinį, patikslintus ieškinius, rašytiniuose paaiškinimuose nesutinka su ieškiniu; pateiktame patikslintame priešieškinyje prašo: 1) atmesti patikslintą ieškinį; 2) tenkinti atsakovų patikslintą priešieškinį ir atidalinti D. K. E. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 1063/10000 ir D. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 2460/10000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras patalpos 32-1 plotas 124,30 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), nuo kitos bendraturtės D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios 6477/10000 dalies, pagal 2023 m. gegužės 9 d. (su paaiškinamaisiais brėžiniais) Nuosavybės atidalijimo pasiūlymą Nr. 2, priteisiant atitinkamai D. K. E. 1063/10000 ir D. Ž. 2460/10000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras patalpos 32-1 plotas 124,30 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), natūra; 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad tiek pradiniame, tiek patikslintuose ieškiniuose ieškovė ignoruoja esminius aspektus teisingam, sąžiningam ir racionaliam ginčo palėpės atidalijimui; be kita ko, ignoruoja šildymo vamzdyno egzistavimo faktą, jo buvimo vietą ir būtinybę atidalinimo sprendiniais išvengti vamzdyno rekonstrukcijos, neprimetimo atsakovams prievolės rekonstruoti vamzdyną. Anot atsakovų, ieškovė vengia lyginti jos pateiktus atidalinimo pasiūlymus su atsakovų teikiamais atidalinimo pasiūlymais; pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nepateikia naujų argumentų, neatsikerta į atsakovų procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus. Pažymi, kad ieškovė yra ne kartą nurodžiusi, jog palėpės atidalinimo pasiūlymai neturėtų įtraukti tolesnių, atidalintų palėpės dalių statybinių sprendinių. Taigi, šios bylos ribas ir įrodinėjimo dalyką pasirinko ieškovė, į bylos ribas nepatenka atskirų palėpės dalių būsimo remonto darbai, kitų bendraturčių sutikimas dėl rekonstrukcijos ir pan., todėl šie klausimai nenagrinėtini byloje pagal ieškovės ieškinį dėl palėpės atidalinimo. Atsakovų vertinimu, išimtimi gali būti tik aplinkybės, kurios yra akivaizdžiai įrodytos, pvz., esminės konstrukcinės kliūtys, darančios atidalintos patalpos dalies eksploatavimą neįmanomu arba iškreipiančiu turto bendraturčių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju tokiomis aplinkybėmis yra patekimo į palėpę vieta iš atskiros į palėpę vedančios laiptinės iš pastato kiemo, palėpėje esantys kaminai ir pastato bendro naudojimo šildymo sistemos didelio skersmens vamzdynai, iškilę virš palėpės grindų. Būtent atsakovų pateiktas patikslintas pasiūlymas yra racionalesnis, nes jame atsižvelgiama į nurodytas konstrukcines kliūtis.
18. Atsakovų pasiūlyme laiptinės „a-1“, skirtos patekti į atidalintas palėpės dalis per atskirą laiptinę iš namo kiemo pusės, plotas yra 7,54 kv. m. Atsakovų teigimu, ieškovė ne kartą sakė, kad šis patekimas jai apskritai nėra reikalingas, nes jai priklausantis butas Nr. 5 tiesiogiai susisiekia su ginčo palėpe. Nepaisant to, atsakovai, vedini kompromiso tikslų, sutiko, kad minėtoje laiptinėje būtų suformuotas atskiras įėjimas į palėpę ieškovei, nors dėl to atsakovai patirs nepatogumų. Atsakovų patikslintame pasiūlyme šios laiptinės plotas suformuotas kiekvienam bendraturčiui proporcingai prisidedant jų nuosavybės palėpėje dalimi. Aiškina, kad atsakovų atidalijimo pasiūlyme laiptinės plotas yra minimaliai reikalingas, jog visi trys atidalintos palėpės savininkai galėtų įsirengti reikiamo ploto duris iš laiptinės (su mažiausiai 100 cm pločio staktomis); ieškovė savo nuožiūra galėtų įsirengti vienerias arba daugiau durų ir 97 cm pločio ties visu praėjimo ilgiu susisiekimą tarp šiaurinės ir pietinės jai priklausančių palėpės dalių arba įrengti tik papildomas duris į jai priklausančią pietinę palėpės dalį (neįrenginėjant praėjimo). Pati ieškovė yra siūliusi įrengti panašaus dydžio ar dar didesnius laiptinės variantus (7,2 kv. m, 8,07 kv. m, 6 kv. m, 6,18 kv. m ir kt.). Pagal atsakovų pasiūlymą prie nežymiai didesnio bendro koridoriaus ploto prisideda ir atsakovai proporcingomis turimai nuosavybei dalimis.
NUOSAVYBĖS ATIDALINIMO PASIŪLYMAS NR.2 (2023-05-09 parengto Nuosavybės atidalinimo pasiūlymo Nr.2 tolesnio įgyvendinimo alternatyvų D.K. paaiškinamasis brėžinys 2.1
Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) neįrengtos palėpės patalpos 32-1, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių atidalinimo paskaičiavimas Eil. Nr. Savininkas Palėpės dalis ir plotas kv.m. Palėpės plotas kv. m Bendrai naudojamas plotas kv. m Kiekvienam savininkui atidalinama palėpės dalis kv. m 1 D.K. 6477/10000 iš 124.30 kv. m t. y. 80.51 kv. m 80.51 4.88 75.63 2 D.Ž. 2460/10000 iš 124.30 kv. m, t. y. 30.58 kv. m 30.58 1.86 28.72 3 D.K.E. 1063/10000 iš 124.30 kv. m, t. y. 13.21 kv. m 13.21 0.80 12.41 Viso: 10000/ 10000 124.30 kv. m 124.30 7.54 116.76
NUOSAVYBĖS ATIDALINIMO PASIŪLYMAS NR.2 (2023-05-09 parengto Nuosavybės atidalinimo pasiūlymo Nr.2 tolesnio įgyvendinimo alternatyvų D.K. paaiškinamasis brėžinys 2.2)
Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) neįrengtos palėpės patalpos 32-1, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių atidalinimo paskaičiavimas Eil. Nr. Savininkas Palėpės dalis ir plotas kv.m. Palėpės plotas kv. m Bendrai naudojamas plotas kv. m Kiekvienam savininkui atidalinama palėpės dalis kv. m 1 D.K. 6477/10000 iš 124.30 kv. m t. y. 80.51 kv. m 80.51 4.88 75.63 2 D.Ž. 2460/10000 iš 124.30 kv. m, t. y. 30.58 kv. m 30.58 1.86 28.72 3 D.K.E. 1063/10000 iš 124.30 kv. m, t. y. 13.21 kv. m 13.21 0.80 12.41 Viso: 10000/ 10000 124.30 kv. m 124.30 7.54 116.76
19. Pagal atsakovų pasiūlymą visiems bendraturčiams atidalinami taisyklingi stačiakampiai tiek šiaurinėje, tiek pietinėje palėpės dalyse, o formuojama laiptinė yra minimalaus ilgio, kad iš jos būtų galima įrengti patekimus į atsakovams tenkančias palėpės dalis. Ieškovės atidalijimo pasiūlymuose tokius patekimus įmanoma įrengti tik pačias atsakovų dalis suformuojant kaip netaisyklingos, laiptuotos formos dešimtkampius arba aštuonkampius/šešiakampius. Teikiamame alternatyviame pasiūlyme ieškovė teigia suformavusi norimas atidalinti patalpas kuo taisyklingesne forma, tačiau šiuo atveju žodis „taisyklingesnė“ neatitinka žodžio „taisyklinga“ reikšmės. Atsakovų pasiūlyme aiškiai nurodyta, kad tik pati ieškovė gali toliau nuspręsti, ar po atidalinimo ji norėtų naudoti jai tekusią palėpės dalį kaip atskiras patalpas, ar sujungti jas koridoriumi, taip pat nuspręsti, kiek patekimų į palėpę ji norės įsirengti. Dar daugiau, atsakovų pateiktas brėžinys numato ieškovei teisę savo nuožiūra paprastojo remonto būdu papildomai pasididinti (0,76 kv. m) jai tenkantį palėpės plotą „a-2“ pažymėta dalimi. Pagal atsakovų pasiūlymą atsakovui D. Ž. tenka 1 kaminas, iš esmės visas esantis jam priskirtos dalies vidinėje dalyje, atsakovui D. K. E.tenka 0,5 kamino (likusi kamino dalis yra bendroje laiptinėje), o ieškovei tenka 1 kaminas, esantis jai priskirtos dalies viduje, ir 1 dalinis kaminas, besišliejantis prie bendros laiptinės. Taigi, pagal atsakovų pasiūlymą ieškovės patalpų daliai tenka mažiau kaminų, nei jai priklausytų pagal turimą nuosavybės dalį (2,6 kamino).
20. Be to, atsakovų vertinimu, ieškovė vengia pripažinti, kad palėpėje esantys šildymo sistemos vamzdynai turi esminės reikšmės sprendžiant dėl ginčo palėpės padalinimo, šių vamzdynų ieškovė nenurodė savo teiktuose siūlymuose (išskyrus paskutinį), tokiu būdu patvirtindama, kad jų buvimas ir išdėstymas ieškovei nėra reikšmingas sprendžiant padalinimo klausimą. Vertinant šalių pateiktus pasiūlymus matyti, kad didžioji dalis vamzdynų yra išdėstyta palėpės šiaurinės ir pietinės dalių nišose, t. y. dalyse, kuriose palėpės aukštis (stogo šlaitas) nusileidžia žemiau 1,60 m, ir todėl, pagal statybinius normatyvus, šie plotai nelaikytini naudinguoju plotu ir neskaičiuotini dalinant nuosavybę. Taip pat matyti, kad likusi vamzdyno dalis, esanti naudingame palėpės plote, yra priskirta ne ieškovei, turinčiai didžiausią bendrosios nuosavybės dalį, o atsakovui D. Ž. centrinėje jam priskirtino ploto dalyje, pvz., Pasiūlyme Nr. 5 jam priskiriamo vamzdyno dalis yra 5 m, o Pasiūlyme Nr. 6 – apie 4 m. Dar viena tokio vamzdyno dalis, pagal ieškovės siūlymą, patenka į bendrai naudojamą plotą, o ieškovei tenkančioje dalyje (ne nišose) lieka mažiau nei keli metrai posūkį į kairę darančio vamzdyno šiaurinėje dalyje. Tuo tarpu pagal atsakovų siūlymą didžioji vamzdyno dalis patenka ant sienos, skiriančios ieškovei ir atsakovui D. K. E. tenkančias palėpės dalis, todėl vamzdynas atsiduria sienos viduje. Anot atsakovų, neegzistuoja joks kitas padalinimo būdas, pagal kurį vamzdyno dalis netrukdytų kuriam nors iš bendrasavininkų naudotis jam tenkančia dalimi. Ieškovės siūlomas vamzdyno rekonstrukcijos variantas net teoriškai yra sudėtingas ir brangus procesas, todėl atsakovų siūlymas šį klausimą išsprendžia neabejotinai efektyviau.
21. Paaiškina, kad atsakovų patikslintame pasiūlyme yra atsižvelgta į ieškovės pastabas – tarpkaimyninė siena yra nebe šalia, o ant pietinėje palėpės dalyje esančio vamzdyno, o taip pat nebe šalia, o ant kapitalinės sienos ašies. Atsakovai teigia, kad ieškovė klaidingai interpretuoja atsakovų pasiūlymą dėl jungiamojo koridoriaus įrengimo, nepagrįstai teigia, jog reiktų įsirengti penkių pakopų laiptelius (atsakovų teigimu, užtektų vienos pakopos laiptelio, nes būtų pakeliamas visų grindų lygis), be pagrindo taiko reikalavimus jungiamojo koridoriaus lubų aukščiui. Dar 2023 m. balandžio 23 d. elektroniniame laiške atsakovas D. Ž. paaiškino ieškovei, kad jungiamojo koridoriaus įrengimas tai minimaliai paprastas procesas. Atsakovai nurodo, kad kai bus žinomas ieškovės atidalintos palėpės dalies grindų aukštis pagal projektą, jungiamajame koridoriuje užteks padėti maždaug 10 cm storio plokštę ant kurios bus suformuotas pagrindas ieškovės pasirinktai grindų dangai. Patekimo į palėpę durų aukštis yra 170 cm, jo didinti nėra numatoma nei pagal ieškovės, nei pagal atsakovų pasiūlymus. Kadangi palėpės paskirtis nesikeis (negyvenamoji paskirtis), jokie statybos techniniai reglamentai patekimo į patalpas aukščiui nėra taikomi, todėl jungiamasis koridorius būtų įrengiamas ten, kur šiuo metu prie palėpės sienos yra namo bendrosios sistemos vamzdynas – nurodytoje altitudėje šio suformuojamo jungiamojo koridoriaus grindyse minimą vamzdį paslepiant ir šioje dalyje išvengiant jo rekonstravimo. Patekus pro duris, palėpės aukštis viršytų 2 m, pradedant kilti esamais laiptais į palėpę iš dabartinės laiptų aikštelės, virš jos įrengtas jungiamasis koridorius užimtų plotą tik iki antrojo laiptų laiptelio ribos, o lipant laiptais praėjimo aukštis nesumažėtų labiau nei 170 cm.
22. Papildomai nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo kreiptasi į namo administratorę, kuri apžiūrėjusi ginčo palėpėje esančių šildymo vamzdynų būklę nustatė, jog jų būklė yra tinkama naudoti pagal paskirtį ir atitinkamai dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų šių vamzdynų rekonstravimas ar kitoks pertvarkymas (demontavimas, keitimas, įrengimas) nėra reikalingas. Be to, administratorės pasitelkta rangovė sudarė preliminariąją lokalinę sąmatą dėl dalies šildymo vamzdyno atkarpos palėpėje keitimo darbų (bendrai 13 540,37 Eur sumai), tačiau pažymėta, jog galutinė darbų suma bei apimtis gali skirtis, nes nebuvo vertintos rašte nurodytos išlaidos (projektavimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui, privalomų suderinimų/bendrasavininkų sutikimų gavimui, taip pat nevertinti darbai ir išlaidos, susijusios su vamzdynų nuleidimu į perdangą tarp palėpės ir namo 3 aukšto, perdangos būklės nustatymo, darbų perdangoje ir esamos perdangos būklės po vamzdynų nuleidimo tarp perdangos sijų atstatymo išlaidos). Taip pat administratorė nurodė, jog pertvarkant šildymo bendrąsias inžinerines sistemas reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir statinio bendraturčių rašytinis sutikimas, o išlaidos už tokius darbus paskirstomos visų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui. Atsakovai pakartotinai pažymi, kad namo patalpų savininkai (bent jau jų dalis) su jokiais šildymo sistemos rekonstravimo darbais nesutinka. Be to, aiškina, kad pagal atsakovų siūlymą stogo sijos/spyriai remiasi į balkį, esantį ieškovės pusėje, todėl jai norint juos keisti, jokių kliūčių nebūtų.
Šalies argumentai
23. Atsakovas D. Ž. ir atsakovų atstovas teismo posėdžių metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o atsakovų patikslintą priešieškinį tenkinti; iš esmės palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir argumentus. Pakartotinai pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai ignoruoja vieną didžiausių ginčo palėpės trūkumų – palėpės viduryje esantį šildymo sistemos vamzdyną, kuris pietinėje pusėje kyla iki maždaug 60-70 cm aukščio (dėl ko neįmanoma būtų vamzdžio minėtoje dalyje paslėpti po grindimis, nes sumažėtų palėpės plotas), ir atitinkamai kurio didžioji dalis (apie 4-5 m) pagal ieškovės siūlymus tenka atsakovui D. Ž.. Aiškino, kad didžioji dalis namo patalpų savininkų nesutinka su šildymo sistemos vamzdynų rekonstravimu (nors tokio sutikimo reikėtų nurodytų darbų atlikimui), nes tam nėra jokio poreikio (net nevertinant aplinkybės kas už minėtą rekonstrukciją sumokėtų); be to, minėti darbai kainuotų labai brangiai (ne 5 000 Eur kaip kad buvo nurodžiusi ieškovės liudytoja, o bent keliasdešimt tūkstančių eurų). Teigė, kad pagal atsakovų siūlymą šildymo sistemos rekonstruoti nereikėtų – didžioji dalis vamzdžio būtų paslepiama pertvaroje/sienoje, o kita dalis (bendrojoje ir ieškovės dalyse) – po grindimis, nes tose vietose vamzdžio aukštis siekia apie 20 cm nuo esamų grindų (kurios bet kokiu atveju turės būti formuojamos/keliamos); tuo labiau, jog tokiam rekonstravimui nėra jokio poreikio – vamzdynas yra geros būklės (tą patvirtino namo administratorė). Nurodė, kad pagal atsakovų siūlymą pačiai ieškovei būtų paliekama galimybė nuspręsti ar ji norės sujungti jai tenkančias patalpas, ar įrengti dvejas duris; teigė, jog jungiamojo koridoriaus įrengimas yra gerokai paprastesnis, pigesnis, neįtraukiantis viso namo patalpų savininkų darbas; be to, jungiamojo koridoriaus plotis yra pakankamas praėjimui – apie 97 cm, tik vienoje vietoje siaurėjantis iki 70 cm. Be to, pagal atsakovų pasiūlymą šalims tenkančių patalpų formos taisyklingesnės, o kaminai paskirstyti logiškai. Teigė, kad abi palėpės pusės – tiek šiaurinė, tiek pietinė, yra tolygios; pati ieškovė pasirinko šiaurinę pusę. Pažymėjo, kad dabartiniu metu palėpė yra įregistruota kaip neįrengta, t. y. negyvenama, todėl ieškovės planai ir/ar keliamos abejonės dėl tam tikrų reikalavimų (taikomų gyvenamosioms patalpoms) nesilaikymo šiuo atveju neaktualūs; teigė, jog ką šalys toliau darys su palėpės patalpomis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad tarp šalių niekada nebuvo nustatytos ginčo palėpės naudojimosi tvarkos.
24. Liudytoja G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra architektė, paskutiniu metu iš esmės specializuojasi palėpių rekonstravimu (yra parengusi apie 15 projektų). Anot liudytojos, jungiamojo koridoriaus/„tiltelio“ įrengimas iš esmės yra negalimas – atsirastų papildomi trukdžiai patenkant į palėpę, o pačio koridoriaus plotis būtų tik apie 70 cm, kas nėra pakankama; taip pat jame turėtų būti slepiamas šildymo vamzdynas, kas nėra galima; pripažino, jog teoriškai sienoje vamzdį paslėpti galima, bet nerekomenduojama. Teigė, kad lengviau būtų rekonstruoti šildymo vamzdyną – procesas nesudėtingas ir nebrangus (maksimaliai iki 5 000 Eur su medžiagomis). Aiškino, kad bendrajame koridoriuje po atidalinimo liktų sijos/spyriai, todėl būtų nepatogu vaikščioti.
25. Liudytoja M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra architektė nuo 1983 m.; nuo 2020 m. architektės veiklos nevykdo, yra sustabdžiusi savo veiklą, bet visus galiojančius atestatus turinti; iki tol įvykdžiusi ne vieną didelį statybų projektą. Paaiškino, kad jos kūrybinės dirbtuvės yra ginčo name (duomenys neskelbtini). Teigė, kad ginčo namo šildymo sistemos vamzdynų būklė yra gera (avarijų iš esmės nebuvo), nėra poreikio jų rekonstravimui, todėl ji nesutinkanti su ieškovės siekiu vien dėl ieškovės noro renovuoti palėpę rekonstruoti ir dalį šildymo sistemos (ne visos, todėl abejotina nauda tokių darbų atlikimu) ir/ar stogo, kas tik padidintų avarijų riziką (sujungimai tarp senų ir naujų vamzdžių, nuorinimo taško perdarymas ir pan.). Paaiškino, kad minėtas vamzdis galėtų būti slepiamas sienoje, kas yra įprasta praktika, tokiu atveju papildomai įrengiant liukus/revizines dureles; dalis vamzdžio, esančio bendro naudojimo koridoriuje ir ieškovės pusėje, galės būti paslepiama po grindimis, nes ji yra žemai (iki 20 cm aukštyje). Pažymėjo, kad šiuo metu palėpė yra negyvenama, todėl siekiant keisti jos paskirtį, reikėtų rekonstruoti laiptus/laiptinę, nes ji neatitinkanti reikalavimų (tačiau šiuo metu tokių planų/reikalavimų nėra). Aiškino, kad jungiamojo koridoriaus įrengimas būtų paprastas remontas, kuriam nereikėtų statybą leidžiančio dokumento, kuriame galėtų būti paslepiama ir dalis šildymo vamzdyno.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
26. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad byloje dalyvaujantiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso neįrengta palėpė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 124,30 kv. m ploto; ieškovei nuosavybės teise priklauso 6477/10000 dalys; atsakovui D. Ž. priklauso 2460/10000 dalys, o atsakovui D. K. E. – 1063/10000 šios palėpės dalys.
27. Nustatyta, kad ieškovė maždaug nuo 2020 m. iki kreipimosi į teismą (2022 m. rugsėjo mėn.) teikė atsakovams pasiūlymus (bent 3) dėl ginčo palėpės atidalijimo ir/ar jos išpirkimo, tačiau šalys bendro sutarimo nepasiekė.
28. Byloje pateikti namo, (duomenys neskelbtini), gyventojų/savininkų (penkių) rašytiniai pranešimai dėl nesutikimo su šildymo sistemos rekonstrukcijos darbais.
29. Į bylą pateiktas namo, (duomenys neskelbtini), administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ 2023 m. liepos 20 d. atsakymas į atsakovo D. Ž. užklausimą, kuriame administratorė nurodė, kad apžiūrėjus ginčo palėpėje esančių šildymo vamzdynų būklę buvo nustatyta, jog jų būklė yra tinkama naudoti pagal paskirtį ir atitinkamai dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų šių vamzdynų rekonstravimas ar kitoks pertvarkymas (demontavimas, keitimas, įrengimas) nėra reikalingas. Be to, administratorės pasitelkta rangovė sudarė preliminariąją lokalinę sąmatą dėl dalies šildymo vamzdyno atkarpos palėpėje keitimo darbų (bendrai 13 540,37 Eur sumai), tačiau pažymėta, jog galutinė darbų suma bei apimtis gali skirtis, nes nebuvo vertintos išlaidos projektavimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui, privalomų suderinimų/bendrasavininkų sutikimų gavimui, taip pat nevertinti darbai ir išlaidos, susijusios su vamzdynų nuleidimu į perdangą tarp palėpės ir namo 3 aukšto, perdangos būklės nustatymo, darbų perdangoje ir esamos perdangos būklės po vamzdynų nuleidimo tarp perdangos sijų atstatymo išlaidos. Be kita ko, nurodyta, jog pertvarkant šildymo bendrąsias inžinerines sistemas reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir statinio bendraturčių rašytinis sutikimas, o išlaidos už tokius darbus paskirstomos visų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui.
30. Į bylą pateikti G. G., M. B., D. P. ir L. P. planai, schemos, rašytiniai paaiškinimai dėl ginčo palėpės atidalinimo, laiptų, jungiamojo koridoriaus, šildymo sistemos rekonstrukcijos ir kitų darbų atlikimo.
Ieškinys netenkintinas; priešieškinis tenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
31. Teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškinys ir priešieškinis yra tiesiogiai susiję, todėl jie nagrinėjami bendrai, teismui nustatant galutinį ginčo palėpės atidalinimo variantą – vieną iš siūlomų šalių.
32. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). CK yra išskirtos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys – bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir bendroji jungtinė nuosavybės teisė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisei būdingas tas ypatumas, kad yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
33. Pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Valstybės (per teisminę valdžią) įsikišimas į bendraturčių teisinius santykius yra galimas tik tais atvejais, jeigu bendraturčiai nesutaria, t. y. kyla jų ginčas, dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
34. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, be kitų specifinių teisių, būdingų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, turi teisę reikalauti atidalyti jo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši bendraturčio subjektinė teisė yra apibrėžta CK 4.80 straipsnyje.
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąlygiškumas (atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos) pirmiausia išplaukia iš CK 1.137 straipsnio, apibrėžiančio visų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo pamatines sąlygas, nuostatų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, kita vertus, pagal to paties straipsnio antrąją dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, atidalijimo teisės, kaip nuosavybės teisės sudėtinės dalies, sąlygiškumas išplaukia ir iš pačios nuosavybės teisės turinio, apibrėžto CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje bendriausia prasme nurodyta, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – šios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau ši teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali būti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymą (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).
36. Taip pat kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).
37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
38. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą.
40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
41. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teikiamo bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).
42. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju šalių poreikis kreiptis į teismą ir esminis ginčas (tiek ikiteisminėse derybose, tiek bylos nagrinėjimo metu) kilo tarp šalių (ieškovės ir atsakovų) dėl jiems pagal projektus tenkančių palėpės dalių pasidalijimo-išsidėstymo.
43. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
44. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
45. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008, kt.).
46. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kiekvieno iš bendraturčių interesus, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, sprendžia, kad racionaliausias ir teisingiausias ginčo palėpės atidalinimo variantas buvo pasiūlytas būtent atsakovų, nes:
– ginčo palėpės dalys pagal atsakovų pasiūlymą suformuojamos, kaip įmanoma dabartinėje situacijoje, kuo taisyklingesnės stačiakampių formos (ieškovei – šiaurinėje ir pietinėje, atsakovams – pietinėje palėpės dalyse); pagal ieškovės siūlymus (tiek pagal Pasiūlymą Nr. 5, tiek pagal Pasiūlymą Nr. 6) formuojamos patalpos (o ypač tenkančios atsakovams) yra daugiakampės (ypač pagal Pasiūlymą Nr. 5), kas neabejotinai apsunkintų tokių patalpų naudojimą;
– formuojama laiptinė (7,54 kv. m ploto) yra minimalaus ilgio/ploto, kad visi trys atidalintos palėpės savininkai galėtų įsirengti reikiamo ploto duris iš laiptinės; pritartina atsakovų pozicijai, kad ieškovė savo nuožiūra galėtų pasirinkti ar įsirengti vienerias arba daugiau durų į jai tenkančias palėpės patalpas (į pietinę ir šiaurinę dalis); be to, teismas pažymi, kad ieškovė, teigdama, jog pagal atsakovų siūlomą atidalinimo pasiūlymą formuojama nepagrįstai didelė laiptinė, pagal Pasiūlymą Nr. 6 formuoja nežymiai mažesnę laiptinę (5,22 kv. m ploto), o ikiteisminėje stadijoje buvo siūliusi atsakovams atidalinimo variantus su dar didesnėmis laiptinėmis;
– teismo vertinimu, vienas iš esminių ieškovės pasiūlymų (tiek Pasiūlymo Nr. 5, tiek Pasiūlymo Nr. 6) trūkumų (ypač atsakovų atžvilgiu) yra palėpėje esančių šildymo sistemos vamzdynų išsidėstymas. Pagal abiejų šalių pasiūlymus matyti, kad didžioji dalis vamzdynų yra išdėstyta palėpės šiaurinės ir pietinės dalių nišose, t. y. dalyse, kuriose palėpės aukštis (stogo šlaitas) nusileidžia žemiau 1,60 m, ir pagal statybinius normatyvus šie plotai nelaikytini naudinguoju plotu ir neskaičiuotini dalinant nuosavybę, tačiau likusi vamzdyno dalis, esanti naudingame palėpės plote, pagal ieškovės siūlymus yra priskiriama atsakovui D. Ž., centrinėje jam priskirtino ploto dalyje – Pasiūlyme Nr. 5 jam priskiriamo vamzdyno dalis yra 5 m, o Pasiūlyme Nr. 6 – apie 4 m, kurių aukštis minėtoje dalyje, pagal atsakovų pateiktus duomenis, kurių ieškovė neginčijo, yra apie 60-70 cm, kas iš esmės apsunkintų/padarytų neįmanomą tokios patalpos racionalų naudojimą;
– ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad šildymo sistemos rekonstrukcija (vamzdžių pakeitimas ir nuleidimas žemyn prie perdangos) yra galima, įprasta ir nesudėtinga. Viena vertus, teismas iš dalies pritaria ieškovės pozicijai, kad tokia rekonstrukcija yra techniškai galima (tą patvirtino tiek liudytojos, tiek namo administratorė); kita vertus, negali sutikti, jog minėta rekonstrukcija būtų nesudėtinga ir pakankamai nebrangi, kadangi minėta šildymo sistemos dalis priskirtina prie bendrojo naudojimo objektų, dėl kurių rekonstrukcijos būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir, be kita ko, statinio bendraturčių rašytinis sutikimas (ieškovė patvirtino, kad nebuvo kreipusis į namo patalpų savininkus dėl tokių sutikimų gavimo; priešingai, atsakovai pateikė dalies namo patalpų savininkų raštus, kuriuose nurodyti savininkai nesutinka su tokių darbų atlikimu, nepaisant to, kas už juos apmokėtų), atitinkamai išlaidos už tokius darbus būtų paskirstomos visų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui. Be to, tokie darbai, bent jau pagal į bylą pateiktus preliminarius skaičiavimus, kainuotų pakankamai brangiai – virš 13 000 Eur, neįskaitant išlaidų projektavimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui, privalomų suderinimų/bendrasavininkų sutikimų gavimui, darbų ir išlaidų, susijusių su vamzdynų nuleidimu į perdangą tarp palėpės ir namo 3 aukšto, perdangos būklės nustatymo, darbų perdangoje ir esamos perdangos būklės po vamzdynų nuleidimo tarp perdangos sijų atstatymo išlaidų, kas neabejotinai dar padidintų tokių darbų sąmatą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokių darbų atlikimas ir atitinkamai jų apmokėjimas būtų primetamas visų namo patalpų savininkams vien dėl ieškovės siekio atidalinti ginčo palėpės patalpas, kadangi šiuo metu poreikio nurodytų vamzdynų rekonstravimui dėl jų būklės, pagal namo administratorės duomenis, nėra. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ketina kompleksiškai spręsti šildymo sistemos vamzdyno klausimą rekonstruojant visą vamzdyno sistemą ir prisiimti bent jau didžiąją dalį (ar visą) tokių darbų išlaidų, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų (projektų, sąmatų, rašytinių įsipareigojimų ir pan.) nepateikė, o atsakovams pasiūlius prisiimti prievolę apmokėti minėtus darbus, šios savo pozicijos nesutiko patvirtinti raštu;
– tuo tarpu pagal atsakovų pasiūlymą didžioji dalis vamzdžio, bent jau esančio pietinėje palėpės dalyje, būtų paslepiama pertvaroje/sienoje, o kita dalis (bendrojoje ir ieškovės dalyse) – po grindimis, nes tose vietose vamzdžio aukštis siekia apie 20 cm nuo esamų grindų (kurios, teismo vertinimu, turės (norint racionaliai naudoti palėpės patalpas) būti formuojamos/keliamos). Nors ieškovė teigė, kad joks šildymo sistemos vamzdis negali atsidurti išilgai po jokia siena (nei atramine, nei pertvarine) ar po grindimis (dalis vamzdžio, ieškovei įrenginėjant jungiamąjį koridorių, galėtų būtų paslepiama būtent grindyse/formuojamuose laiptuose minėtame koridoriuje), tačiau, teismo vertinimu, nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų, nenurodė teisės aktų normų, draudžiančių tokių darbų atlikimą. Pažymėtina, pritariant atsakovų pozicijai, kad nurodytų vamzdžių paslėpimas pertvaroje/sienoje/grindyse (o ne po siena) techniškai yra galimas, papildomai įrengiant, pavyzdžiui, revizines dureles/liukus, pro kuriuos būtų galimas patekimas prie minėtų vamzdžių (juos apžiūrint, remontuojant ir pan.) Teismas atkreipia dėmesį ir į nenuoseklią ieškovės poziciją minėtu klausimu, kadangi pati ieškovė įrodinėjo, jog po minėtų vamzdžių rekonstrukcijos jie būtų nuleidžiami, t. y. taip pat paslepiami po grindimis;
– viena vertus, teismas pritaria ieškovės pozicijai ir bylos nagrinėjimo metu nurodytai teismų praktikai, kad vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, tikslingas ir protingas toks atidalijimo būdas, kai vienam savininkui priklausantis plotas atidalijamas vienoje erdvėje, o ne keliose, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju ieškovės valdomą palėpės dalį/plotą (apie 65 proc.), įvertinus pačios ieškovės pateiktus atidalinimo pasiūlymus, tokios galimybės nagrinėjamu atveju iš esmės nėra; pažymėtina, kad net ir pagal ieškovės siūlymus jai tenkanti palėpės dalis faktiškai susidėtų iš dviejų patalpų (pietinės ir šiaurinės dalies), susijungiančios praėjimu tarp sienos ir kamino (kaip kad nurodė šalys – apie 1,79 m. pločio);
– teismas, iš esmės pritardamas atsakovų pozicijai, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovei suteikta galimybė sujungti jai pagal atsakovų pasiūlymą tenkančias palėpės dalis įrengiant jungiamąjį koridorių, kurio plotis, teismo vertinimu, pakankamas praėjimui – pagal šalių pateiktus skaičiavimus apie 97 cm, tik vienoje vietoje siaurėjantis iki 70 cm; be to, kaip minėta, ieškovei suteikta galimybė įsirengti į pietinės pusės patalpą ir atskiras duris, kas užtikrintų ieškovei galimybę įnešti į patalpą didesnių gabaritų baldus ir kitus daiktus. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė nenuginčijo galimybės įsirengti minėtą jungiamąjį koridorių, apsiribodama savo deklaratyviais teiginiais dėl tokių darbų sudėtingumo, brangumo ir/ar galimumo. Be to, teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, jog įrengus nurodytą jungiamąją koridorių, bus apsunkinta galimybė patekti į palėpę, lipant reikėtų bent du kartus pasilenkti, kadangi tiek dabar, tiek įrengus minėtą jungiamąjį koridorių, bent jau pagal į bylą pateiktus duomenis (preliminarias schemas/planus), patekimo į palėpę aukštis yra ir būtų apie 1,70 m (t. y. nesikeistų); tuo labiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovai ir jų kviesta liudytoja, šiuo atveju palėpės paskirtis (kuri bent jau dabartiniu metu nėra keičiama) yra negyvenamoji, atitinkamai teisės aktai nenustato reikalavimų dėl aukščio patekimui į tokią patalpą;
– ieškovė, be kita ko, nurodė, kad įrengus jungiamąjį koridorių ir norint pereiti iš vienos ieškovei tenkančios patalpos dalies į kitą, tektų kaskart įveikti 5 laiptų pakopas aukštyn ir 5 žemyn, o aukštis minėtų laiptų sudarytų virš 80 cm. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais ieškovės atsikirtimais, kadangi ieškovė minėtus aukščius skaičiuojanti pagal dabartinę situaciją, t. y. pagal šiuo metu esančios perdangos/grindų aukštį, tačiau byloje nekilo ginčo dėl to, jog šalys sieks naudoti palėpės patalpas (ar ateityje net keisti jų paskirtį), atitinkamai turės būtų formuojamos grindys, t. y. esamos perdangos/grindų aukštis neabejotinai bus keliamas, atitinkamai ir jungiamojo koridoriaus aukštis tokiu atveju gerokai mažėtų (lyginant su grindimis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė yra nurodžiusi, jog po palėpės patalpomis yra jai priklausantis butas ir ji, bent jau ikiteisminėje stadijoje, buvo nurodžiusi, jog sieks sujungti savo butą su palėpės patalpomis; tokiu atveju, teismo vertinimu, ieškovės palėpės patalpų sujungimas, atsižvelgiant į planuojamų patalpų konfigūracijas/projektus (ieškovei sujungus savo buto patalpą su palėpės pietinės dalies patalpa), tam tikrais atvejais taptų nebūtinas;
– ieškovė Pasiūlyme Nr. 5 nurodė tik savo siekiamą atsidalinti dalį ir atsakovams bendrai tenkančią dalį, t. y. jų dalies neatidalinant. Viena vertus, teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pripažįstama, kad mažesnis bendraturčių skaičius supaprastina ir palengvina nuosavybės teisių įgyvendinimą, tačiau tai savaime nereiškia, kad esant dviem ar daugiau atidalijimo pasiūlymų turi būti tenkinamas būtent tas, pagal kurį pageidauja atsidalyti didesnis bendraturčių skaičius. Ši aplinkybė (po atsidalijimo liekančių bendraturčių skaičius) gali būti vienas iš svarbių kriterijų, parenkant atidalijimo variantą, tačiau ne vienintelis, teismas turi vertinti pateiktus projektus ir pagal kitus atidalijimui reikšmingus kriterijus. Kai didesnio bendraturčių skaičiaus atidalijimo variantas nepriimtinas dėl jo ydingumo, gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis, taip sumažinant bendraturčių skaičių ir palengvinant nuosavybės teisių įgyvendinimą, jei toks atidalijimas neproporcingai nesuvaržys kitų pageidaujančių atsidalyti bendraturčių teisės tai padaryti ateityje (pavyzdžiui, nepanaikins galimybės atsidalyti natūra ir pan.), parengus tinkamą projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-248/2019). Taigi, nagrinėjamu atveju teismui nekonstatavus atsakovų pasiūlymo, pagal kurį atidalinamos visų bendraturčių dalys, ydingumo, teismas prioritetą teikia būtent atsakovų siūlymui, pagal kurį atidalinamas didesnis bendraturčių skaičius;
– be to, teismas, pritardamas abiejų šalių argumentams, pažymi, jog patalpų (šiuo atveju atidalintų ginčo palėpės patalpų) panaudojimo tikslas, t. y. kaip jos bus tvarkomos/naudojamos ateityje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. palėpės atidalinimo pasiūlymai neturėtų įtraukti tolesnių, atidalintų palėpės dalių statybinių sprendinių. Pažymėtina tik tai, kad šalims atliekant bet kokius įrengimo darbus palėpėje, šalys turės gauti visus remontui, rekonstrukcijai ar kitokiems veiksmams atlikti reikalingus dokumentus, atsižvelgiant į planuojamų atlikti darbų pobūdį/apimtį – tam tikrais atvejais ir visų namo patalpų savininkų sutikimus, todėl kitų savininkų interesai nebus pažeisti;
– teismas iš dalies sutinka su ieškovės pozicija, kad pagal jos pasiūlymus kaminai, esantys palėpėje, būtų paskirstomi racionaliau, t. y. juos šliejant prie projektuojamų pertvarų/sienų, tačiau įvertinus visas aplinkybes ir aukščiau nurodytus ieškovės siūlymų trūkumus, šį aspektą, t. y. kaminų išsidėstymą po atidalijimo, teismas nelaiko esminiu faktoriumi; tuo labiau, jog pagal atsakovų pasiūlymą visi palėpėje esantys kaminai šalims paskirstomi kiek įmanoma proporcingai ir teisingai, o ieškovei tenka net mažiau kaminų, nei jai proporcingai priklausytų pagal turimą nuosavybės dalį palėpėje; pagal atsakovų pasiūlymą ieškovei tenka tik vienas visas kaminas, kuris yra pietinės dalies patalpos viduryje (kas pagrįstai ieškovės įvardijama trūkumu), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėto kamino plotas (pagal byloje esančius duomenis) sudaro apie 0,5 kv. m, o pati ieškovei tenkanti patalpa (pietinėje dalyje) apie 20 kv. m ploto, todėl, teismo vertinimu, minėtas kaminas nesudarys esminių kliūčių tokios patalpos naudojimui;
– nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pagal jos abu pasiūlymus atsakovams tenkanti geresnė pietinė dalis, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžių įrodymų, atitinkamai teismas sprendžia, kad abi palėpės pusės (tiek šiaurinė, tiek pietinė) yra tolygios;
– ieškovė, be kita ko, įrodinėjo, kad jos pasitelktų specialistų išvados turėtų būti vertinamos kaip didesnės įrodomosios galios, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme: toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Taigi, nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovų pasitelktų specialistų išvados vertintinos kaip rašytiniai įrodymai, o ne ekspertų išvados ir atitinkamai neturi didesnės įrodomosios galios;
– teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad pagal atsakovų pasiūlymą pertvaros negalėtų būti projektuojamos ant kapitalinės sienos, nes iš pateikto atsakovų pasiūlymo ir prie jo pridėtų brėžinių matyti, jog tarpkaimyninė siena (tarp ieškovės šiaurinės palėpės dalies ir atsakovo D. Ž. pietinės palėpės dalies) galėtų būtų formuojama ant kapitalinės sienos ašies, nes pagal šalių ir liudytojos G. G. paaiškinimus atraminė siena (esanti namo 3 aukšte) ginčo name yra ties viduriniais kaminais ir net kažkiek platesnė (bent 10 cm iš abiejų pusių nuo kaminų).
47. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia, kad atsakovų atidalijimo pasiūlymas (nurodytas šio sprendimo 18 punkte), iš esmės neturi (arba turi mažiau) ieškovės atidalijimo pasiūlymuose aukščiau išvardintų trūkumų, yra racionalesnis, teisingesnis, sąžiningesnis ir protingesnis vertinant visas aplinkybes kompleksiškai, atitinkamai labiau atitinka visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, todėl atsakovų patikslintas priešieškinis tenkintinas, o ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 4.80 straipsnis).
48. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Ieškovė patyrė byloje 16 062,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 962,99 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 100 Eur žyminis mokestis.
51. Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės jų patirtas išlaidas – po 3 557,10 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti; papildomai atsakovas D. Ž. patyrė 100 Eur išlaidas žyminio mokesčio sumokėjimui.
52. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos iš esmės neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.
53. Ieškinio netenkinus, o tenkinus priešieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos; atsakovams iš ieškovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos – atsakovui D. K. E. iš ieškovės priteistina 3 557,10 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti; atsakovui D. Ž. iš ieškovės priteistina 3 657,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 557,10 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 100 Eur žyminis mokestis.
54. Byloje iš viso patirta 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovams D. K. E. ir D. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti.
Atsakovų D. Ž. ir D. K. E. patikslintą priešieškinį ieškovei D. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkinti.
Atidalyti atsakovams D. K. E. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 1063/10000 ir D. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 2460/10000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras patalpos 32-1 plotas 124,30 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), nuo kitos bendraturtės D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios 6477/10000 dalies, pagal 2023 m. gegužės 9 d. (su paaiškinamaisiais brėžiniais) Nuosavybės atidalijimo pasiūlymą Nr. 2 (nurodytą šio sprendimo 18 punkte), priteisiant atitinkamai D. K. E. 1063/10000 ir D. Ž. 2460/10000 dalis, o ieškovei D. K. 6477/10000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras patalpos 32-1 plotas 124,30 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), natūra.
Priteisti atsakovui D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 657,10 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui D. K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 557,10 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.