Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-20 · Civilinė byla Nr. A2-1448-436/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-20
Bylos Nr.
A2-1448-436/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04081-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
V. S.
Ieškovas
V. S.
Trečiasis asmuo
Marijampolės pataisos namų
Civilinė byla Nr. A2-1448-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04081-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 124.3.; 122.2., 122.3., 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-949-896/2014, kuria atsisakyta atnaujini procesą civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų administracijos ir trečiajam asmeniui Marijampolės pataisos namų direktoriui M. T. dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teisme 2010 m. spalio 15 d. buvo priimtas ieškovo V. S. patikslintas ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų administracijos. Patikslintu ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo dienos ieškovo O. M. parašytą įgaliojimą, patvirtintą 2002 m. spalio 1 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus M. T., registro Nr. 135, bei priteisti iš atsakovo 7.157,5 Lt turtinei ir 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-85-301/2011 ieškovo V. S. ieškinys Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų administracijos ir trečiajam asmeniui Marijampolės pataisos namų direktoriui M. T. dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė; bylą dalyje dėl 2842,50 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukė.

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1344-324/2011 apelianto V. S. apeliacinį skundą atmetė.

2012 m. gruodžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasatoriaus V. S. kasacinį skundą atsisakė priimti.

2012 m. liepos 3 d. V. S. skundas buvo gautas Europos žmogaus teisių teisme, jam priskirtas numeris 40709/12 S. VIII v. Lithuania, byla iki šiol nėra išnagrinėta.

Pareiškėjas V. S. 2014 m. vasario 5 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą anksčiau minėtoje civilinėje byloje. Prašyme nurodoma, kad per praėjusį laiko periodą jam pavyko aptikti dokumentus, kurie patvirtina tą faktą, jog jis periodu tarp 2000 ir 2002 visiškai nemokėjo lietuvių kalbos ir nemoka iki šios dienos. Šie dokumentai yra naujai atsiradusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos peržiūrint nurodytą civilinę bylą. Pareiškėjas V. S. nurodo šiuos dokumentus: 2012-06-18 Laisvės atėmimo vietų ligoninės raštą Nr. S-2868, 2012-06-24 Laisvės atėmimo vietų ligoninės raštą Nr. S 3511, 2014-01-23 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos raštą Nr. SR-299. Iš šių dokumentų matyti, kad jis nesimokė Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje 2000 ir 2002 metais, nes tuo metu buvo baudos izoliatoriuje ir kameros tipo patalpoje, buvo visiškai izoliuotas ir jam nebuvo leista susitikti su niekuo iš pašalinių. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2011-03-18 sprendime atsisakymą patenkinti ieškinį motyvavo ta aplinkybe, jog V. S. Vilniaus pataisos namuose 2001 metai gavo Kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 00478, kuriame nurodyta, jog jis baigė 21 valandų kalbos kultūros kursą, todėl mokėjo lietuvių kalbą ir galėjo suprasi 2002-10-01 Nr. 135 įgaliojimo, išduoto O. M. vardu, turinį parduoti V. S. butą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo V. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

Teismas nutartyje nurodė, kad V. S. tiek civilinės bylos Nr. 2-85-301/2011 nagrinėjimu metu, tiek procesui pasibaigus naudojosi kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba. Nors pareiškėjas nurodo, kad terminas, nurodytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje, skaičiuotinas nuo 2014-01-23, t.y. nuo paskutinio dokumento gavimo, tačiau teismas pažymėjo, kad: 1) pareiškėjas viso civilinės bylos Nr. 2-85-301/2011 nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad nemoka lietuvių kalbos, taigi, ši aplinkybė buvo jo paties įrodinėjama, o ne naujai paaiškėjusi jau po bylos išnagrinėjimo, taigi šios aplinkybės sužinojimo momentas niekaip negali būti laikomas 2014-01-23; 2) šiuos dokumentus pareiškėjas galėjo pateikti ir proceso metu. Pareiškėjas V. S. civilinės bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę ir pareigą teikti įrodymus ieškiniui pagrįsti (CPK 178 straipsnis), todėl privalėjo visus įrodymus pateikti bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjui jo procesinės teisės nagrinėjant bylą buvo išaiškintos, tarp jų ir teisė teikti įrodymus (civilinės bylos 2-85-301/2011 II tomas, b. l. 153). Pareiškėjas dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl turėjo realią galimybę teikti įrodymus, todėl jo procesinės teisės nebuvo pažeistos; 3) pareiškėjas ir po 2012-03-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti jo kasacinį skundą kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir naudojosi advokato pagalba, kuris jam buvo paskirtas 2012-08-21 sprendimu, tačiau paskutinis dokumentas, patvirtinantis jo įrodinėjamas aplinkybes buvo gautas 2014-01-23, t.y. praėjus 17 mėnesių nuo advokato paskyrimo ir 22 mėnesiams nuo kasacinio teismo nutarties. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė svarbių priežasčių, dėl ko dokumentų surinkimas iš valstybės institucijų užtruko 17 mėnesių ir kodėl jis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi 2012-05-30, t.y. jau pasibaigus trijų mėnesių terminui, numatytam CPK 368 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas apdairiai ir rūpestingai nesirūpino savo galbūt pažeistų teisių gynyba, todėl be svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti.

Teismas, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas V. S. praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, terminas praleistas žymiai, be svarbių priežasčių, todėl prašymo atnaujinti procesą netenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. S. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad:

Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, prieštarauja teismų praktikai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas žymiai praleidus įstatymu nustatytą terminą. Po Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. priimto teismo sprendimo, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas suprato lietuvių kalbą, apeliantas buvo priverstas rinkti rašytinius įrodymus, jog pagal tautybę būdamas baltarusis, jis 2000 – 2002 metų laikotarpiu nemokėjo lietuvių kalbos ir iki šiol jos nemoka.Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, jog į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apeliantas kreipėsi tik 2012 m. gegužės 29 d. Į šią tarnybą apeliantas kreipėsi dėl jo atstovavimo kitoje civilinėje byloje dėl kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimo, kuri nagrinėjama Vilniaus apylinkės teisme. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė rinko įrodymus iš įvairių institucijų būtent kitoje civilinėje byloje, tačiau šie dokumentai turi ryšį su nagrinėjama civiline byla dėl proceso atnaujinimo.Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3523-592/2013 dėl kvalifikacijos pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu. Ši teismo nutartis netiesiogiai sudaro pagrindą apeliantui kreiptis dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje. Šią informaciją pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę patikrinti, tačiau to nepadarė, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, prašo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad visi dokumentai teismui yra pateikti, naujų paaiškinimų pateikti teismui neturi, teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo yra motyvuota ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“, UAB „Energetinės statybos projektai“, bylos Nr. 3K-3-121/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Pareiškėjo pagrindinis prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-85-301/2011 argumentas yra tai, jog yra gauti nauji įrodymai, patvirtinantys faktą, kad 2000 – 2002 metų laikotarpiu, kai buvo patvirtinti du ginčijami įgaliojimai, apeliantas nesuprato lietuvių kalbos. Tai apelianto vertinimu yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-85-301/2011.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių.

Vienu iš tokių naujų rašytinių įrodymų, iš kurių ieškovo teigimu paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, ieškovas nurodo 2014 m. sausio 23 d. Švietimo ministerijos atsakymą į jo užklausimą – prašymą. Prašymą atnaujinti procesą byloje ieškovas paštu teismui išsiuntė 2014 m. vasario 2 d., t.y. nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Tačiau naujai surastuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas V. S. 2008 metais kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų administracijos, trečiajam asmeniui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo dienos ieškovo O. M. parašytą įgaliojimą, patvirtintą 2002 m. spalio 1 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus M. T., registro Nr. 135, bei priteisti iš atsakovo 7.157,5 Lt turtinei ir 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pagrindiniai ieškinio argumentai buvo tai, kad nuo 1990 metų ieškovas gyvena Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau nemoka lietuvių kalbos, kalba ir rašo tik rusų kalba. Dėl to, kad nemoka lietuvių kalbos, jam atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose apgaulės būdu 2002 m. spalio 1 d. trečiasis asmuo M. T. patvirtino ieškovo pasirašytą ginčijamą įgaliojimą antstoliui O. M..

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-85-301/2011 ieškovo V. S. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų administracijos ir trečiajam asmeniui Marijampolės pataisos namų direktoriui M. T. dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė; bylą dalyje dėl 2842,50 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukė. Teismas šiame sprendime konstatavo, kad ieškovo pozicija dėl ginčo įgaliojimo turinio ir pasekmių suvokimo yra nenuosekli. Tokią išvadą teismas padarė ištyręs byloje esančius įrodymus. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 24 d. išnagrinėjo kitą civilinę bylą Nr. 2-8865-110/2008 (1 t., b. l. 55–58), kurioje ieškovas V. S. teigė ginčijamą įgaliojimą dėl buto pardavimo išdavęs O. M. tikslu jo (ieškovo) vardu atlikti visas su buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu susijusias procedūras, tačiau nesutiekė įgaliojimo disponuoti šiame bute esančiais baldais ir daiktais. Gi Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-85-301/2011 ieškovas pareiškė ieškinį dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, nurodydamas visai kitus pagrindus, o būtent, kad jis nemoka lietuvių kalbos, o įgaliojimas surašytas lietuvių kalba ir jam neišverstas, be to jam neišaiškintos tokio įgaliojimo išdavimo pasekmės.

Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, teismas civilinėje byloje Nr. 2-85-301/2011 padarė išvadą, kad iki šios civilinės bylos nagrinėjimo ginčijamas įgaliojimas, suteikęs teisę antstoliui O. M. parduoti ieškovui priklausantį butą, visiškai atitiko ieškovo V. S. valią, o jo pozicija dėl ginčo įgaliojimo turinio ir pasekmių suvokimo buvo nenuosekli.

Apelianto pagrindinis argumentas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-85-301/2011, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išvadą, jog apeliantas ginčijamo įgaliojimo sudarymo laikotarpiu mokėjo lietuvių kalbą, padarė remdamasis Vilniaus Komunalinių paslaugų mokyklos 2011 m. kovo 4 d. išduota pažyma, jog ieškovas V. S. 2001 m. birželio 28 d. baigė šią mokyklą ir įgijo elektros įrengimų remonto elektromechaniko kvalifikaciją ir jam išduotas kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000478, kuriame nurodyta, kad ieškovas mokėsi lietuvių kalbos kultūros (2 t., b. l. 145–147).

Šią aplinkybę nurodė pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą, tą pačią aplinkybę nurodo ir atskirajame skunde. Savo argumentus apeliantas grindžia tuo, kad jis negalėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje 2000 ir 2002 metais, nes tais metais buvo baudos izoliatoriuje ir kameros tipo patalpoje, o tai reiškia, kad jis buvo visiškai izoliuotas ir su niekuo iš pašalinių nesusitikinėjo. Tai, jo vertinimu patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1218-577/2014, kurioje teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 87 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklai dėl kvalifikacijos pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo ( b. l. 78–80). Apelianto vertinimu ši teismo nutartis sudaro netiesioginį pagrindą jam kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nes nutartis, jo vertinimu, paneigia teismo išvadą, kad pareiškėjas ginčijamo įgaliojimo sudarymo metu mokėjo lietuvių kalbą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Apelianto vertinimu aptariamas proceso atnaujinimo pagrindas egzistuoja, nes naujai paaiškėjo reikšmingos aplinkybės, buvusios nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau atsakovas neturėjo įrodymo, patvirtinančio, kad jis nesimokė Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ir kvalifikacinio pažymėjimo negavo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškovo V. S. ieškinys atsakovui BĮ Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklai dėl kvalifikacijos komisijos nutarimo dalies panaikinimo ir kvalifikacijos pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu, išvadą teikianti institucija byloje – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atmestas (civilinė byla Nr. 2-13712-864/2014). Nors teismo sprendimas šioje civilinėje byloje dar neįsiteisėjęs, tačiau pažymėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-85-301/2011 atmetė ieškovo ieškinį ne dėl to, jog ieškovas mokėjo lietuvių kalbą ir suprato įgaliojimo turinį, o prieš tai minėtą ginčijamą kitoje byloje kvalifikacinį pažymėjimą vertino tik kaip vieną iš įrodymų.

Taip pat pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1344-324/2011 apelianto V. S. apeliacinį skundą atmetė, o nutartyje konstatavo, kad V. S. apibrėžtas su kalba susijęs ieškinio pagrindas įpareigojo teismą nustatyti ne lietuvių kalbos mokėjimo lygį, o tai, ar jis suprato savo suteikiamų rašytinių įgalinimų turinį, bei pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog prieš pasirašydamas ginčo įgaliojimą, ieškovas neprašė vertėjo.

Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendime „Byla S. prieš Lietuvą (3 t., b. l. 49–62), konstatuota, kad, nepaisant tariamų finansinių ir kalbos nepatogumų, pareiškėjas skundėsi, o svarbiausiais klausimais jam buvo suteikta papildoma pagalba, pavyzdžiui, vertimas žodžiu ( 113 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad apelianto pateikta informacija, jog jis ginčijamo įgaliojimo surašymo metu nemokėjo lietuvių kalbos, nes jis nesimokė Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, esminę reikšmę, turinčia aplinkybe, kuri turi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos Nr. 2-85-301/2011 baigčiai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartis iš esmės yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas