- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- e2A-16-613/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00178-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Danbalttrans“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3491-867/2017 pagal ieškovės Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Danbalttrans“ ieškinį atsakovui A. K. dėl darbuotojo padarytos žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos ir Danijos uždaroji akcinė bendrovė „Danbalttrans“ (toliau – UAB „Danbalttrans“) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo A. K. priteisti 530,01 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas būdamas vairuotoju ekspeditoriumi, tarnybinėje komandiruotėje užsienyje su jam perduotu vilkiku, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-08-19 iki 2017-08-23 neatsiliepė į bendrovės vadybininko skambučius bei į kitus bandymus su juo susisiekti ir pateikti jam darbo nurodymus. Visą šį laikotarpį atsakovui priskirtas vilkikas stovėjo aikštelėje Danijoje nenaudojamas ir dėl to ieškovė patyrė 530,01 Eur nuostolius.
3. Nurodė, kad tarp ieškovės ir Danijos bendrovės „Nagel Danmark A/S“ (toliau – NDK) 2017 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta vežimo sutartis, pagal kurią ieškovė, naudodama savo vilkikus, teikia NDK transportavimo paslaugas, tai yra vilkikai priklauso ieškovei, o priekabos priklauso NDK bendrovei. Pagal minėtos vežimo sutarties 2 straipsnį NDK moka ieškovei fiksuotą 5300,00 Eur užmokestį per mėnesį už kiekvieną vilkiką, kuris perveža krovinius su NDK priekabomis, plius kintamą kainą už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, tačiau NDK gali mažinti fiksuotą mokesčio sumą tiek, kiek transporto priemonė buvo nepateikta užduočiai vykdyti, skaičiuojant po 176,67 Eur už 1 dieną. NDK pagal sutartį išskaičiuoja iš ieškovei kas mėnesį mokėtino mokesčio už vilkiką sumas už tas dienas, kai vilkikas negalėjo būti naudojamas ne dėl NDK kaltės. 2017 m. rugpjūčio 31 d. NDK pateikė sąskaitą faktūrą ir mokėjimo už suteiktas paslaugas dokumentus. Šį mokėjimą sudaro NDK ieškovei mokėtina suma už vilkikų suteiktas paslaugas minus išskaitos. Sąskaitos išklotinė patvirtina, kad išskaita sudarė 5123,43 Eur, į šią sumą įtraukta 530,01 Eur žala už atsakovo 3 darbo dienų prastovą (176,67 Eur x 3 d. d.).
4. 2017 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydama priteisti 814,76 Eur, tačiau 2018 m. sausio 3 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovės reikalavimas buvo atmestas neįrodžius padarytos žalos dydžio.
7. Atsakovo teigimu, ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. paskambino darbdaviui, prašydamas dėl sveikatos būklės suteikti jam 2017 m. rugpjūčio 21 d. išeiginę dieną. Telefoninio pokalbio metu darbdavys jam paaiškino, kad jei jis nori laisvos dienos, turi sumokėti 250,00 Eur, ir kategoriškai atsisakė suteikti laisvą dieną. Nurodė, kad darbdavio laisvos dienos prašė, nes 14 parų dirbo tik naktimis, todėl nespėdavo pailsėti ir jautė, kad iškilo grėsmė jo sveikatai bei darbinių pareigų atlikimui. 2017 m. rugpjūčio 21 d. jis nebeišvyko į darbą, į medikus nesikreipė, o supratęs, kad bus atleistas iš darbo, kartu su kitais vairuotojais grįžo į Lietuvą ir atsiskaitė su darbdaviu už atliktą reisą. 2017 m. rugpjūčio 31 d. jam buvo pranešta, kad jis atleistas iš darbo, tačiau atleidžiant iš darbo jam nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis, jam buvo pervesta tik 329,44 Eur, tačiau neišmokėti dienpinigiai bei nesumokėta už nepanaudotas atostogas.
8. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neužtikrino Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 158 straipsnio ir 159 straipsnio nuostatų dėl saugios darbo vietos ir aplinkos užtikrinimo. Mano, kad darbdavys privalėjo suteikti jam laisvą dieną. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos dydį, be to, neįrodė sąlygų jo atsakomybei atsirasti. Nei darbo ginčų komisijai, nei teismui nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad Danijos bendrovė buvo davusi užsakymų atsakovui ar kad būtų sumažinta 530,01 Eur išmoka ieškovei būtent už atsakovo neatliktą darbą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 530,01 Eur žalos atlyginimą ir 618,26 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
9.1. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar egzistuoja sąlygos darbdaviui, tai yra ieškovei, reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, tai yra darbuotojo.
9.2. Teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. dirbo pas ieškovę pagal 2017 m. sausio 4 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 570/17, vairuotoju ekspeditoriumi. Šalių sudarytoje darbo sutartyje numatyta, kad dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 25 d. atsakovas buvo komandiruotėje, šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas, kuriuo atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę į Daniją su vilkiku „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d., atsakovui išmokėtas 300,00 Eur avansas. Nustatė, kad ieškovės 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu atsakovui įforminta pravaikšta laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki rugpjūčio 25 d., nes atsakovas nepasirodė darbe. Ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie atsakovo darbo laiką matyti, kad atsakovui poilsis priklausė 2017 m. rugpjūčio 18 ir 19 d. Teismas nustatė, kad atsakovui pravaikšta turėjo būti įforminta laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d., o ne nuo rugpjūčio 19 d., nes 2017 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui priklausė kaip laisva diena. Pažymėjo, kad ieškovės pateikti į bylą kelto bilietai patvirtina, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 23 d. jau buvo kelte ir buvo grąžinamas į Lietuvą. 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 31/08/3 atsakovas atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, išmokant kompensaciją už eilines atostogas – 2,5 dienos. Nustatė, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta 2017 m. rugpjūčio 31 d., jau įsigaliojus 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymui (Nr. XII-2603). Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės priimtame įsakyme nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK (136 straipsnio 3 dalies 2 punktą) nuostatas, nors turėjo būti taikytos nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK nuostatos ir atleidimo pagrindas turėjo būti nurodytas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, tai yra už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuri galiojo iki 2017 m. liepos 1 d., todėl, spręsdamas tarp šalių ginčą, teismas nevertino, jog tarp šalių buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nes ji pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. XII-2603) 6 straipsnio 12 punktą neteko galios.
9.3. Nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas pasirašytinai būtų supažindintas su įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo ar būtų ginčijęs atleidimo pagrindą, pareiškęs ieškovei reikalavimą dėl netinkamai apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio atleidžiant jį iš darbo.
9.4. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas skambino ieškovės direktoriui prašydamas suteikti jam išeiginę dieną dėl sveikatos, tačiau išeiginė diena atsakovui nebuvo suteikta, motyvuojant tuo, kad atsakovas išeiginės dienos prašo po 45 val. pertraukos. Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovės prašė išeiginės dienos dėl sveikatos problemų prieš keturias dienas.
9.5. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, jog 2017 m. rugpjūčio 20 d. jis neišėjo į darbą, nes jautėsi blogai. Pažymėjo, kad atsakovas negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių jis nesusiekė su darbdaviu ir nepranešė, kad dėl ligos negali dirbti, ar kodėl neatsiliepė į telefono skambučius kelias dienas. Teismo vertinimu, atsakovo teismui pateikta medicininė anketa nepatvirtina, kad atsakovas nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. turėjo sveikatos problemų ir darbe nepasirodė dėl svarbių priežasčių, ši anketa patvirtina atsakovo sveikatos būklę tik 2016 m. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas grįžęs į Lietuvą būtų kreipęsis į medikus, todėl sprendė, kad atsakovui pagrįstai buvo įforminta pravaikšta už tai, kad jis be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą.
9.6. Nustatė, kad 2017 m. balandžio 1 d. tarp ieškovės ir NDK buvo sudaryta vežimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo NDK suteikti vilkikus, reikalingus transportavimui. Vežimo sutarties 2 dalyje numatyta, kad NDK ieškovui moka fiksuotą 5300,00 Eur sumą už vilkiką per mėnesį (176,67 Eur per dieną x 360 darbo dienų / 12 mėnesių). Pagal vežimo sutarties nuostatas, jei vilkikas nebus suteikiamas, NDK turi teisę išskaičiuoti po 176,67 Eur už kiekvieną dieną, kai konkretus vilkikas nedalyvaus gamyboje. Nustatė, kad NDK atlikdama pavedimą už rugpjūčio mėnesį išskaičiavo 530,01 Eur už vilkiką, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris buvo priskirtas atsakovui, išskaičiuota už tris dienas, tai yra už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d., kai vilkikas stovėjo ir kai atsakovas neatliko savo darbo funkcijų.
9.7. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad NDK nesumokėjo ieškovei už atsakovui priskirtą vilkiką už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 23 d., kai atsakovui priskirtas vilkikas stovėjo ir atsakovas be pateisinamos priežasties nevykdė jam pavestų darbo pareigų. Pažymėjo, kad tai, jog atsakovui priskirtas vilkikas 2017 m. rugpjūčio 20 d., 21 d. ir 22 d. būtų buvęs NDK siunčiamas į reisą, patvirtina ieškovės ir NDK susirašinėjimas elektroniniais laiškais, todėl padarė išvadą, kad NDK pagrįstai neišmokėjo 530,01 Eur pagal vežimo sutartį ieškovei, nes atsakovui priskirtas automobilis tomis dienomis niekur nevyko ir stovėjo. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė įrodė žalos dydį ir yra visos sąlygos ieškovei reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, todėl ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
10.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas, neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus.
10.2. Teismas nepasisakė apie atsakovo pateiktą vairuotojo asmeninės kortelės šifruotę, kuri paneigia ieškovės teiginius, jog atsakovas nedirbo po 12 valandų ir paskutines dvi savaites beveik visada naktimis. Teismas nesiaiškino, kokiu būdu ieškovė, būdama Lietuvoje, fiksuoja vairuotojo darbo laiką. Teismas negalėjo priteisti žalos atlyginimo iš atsakovo už 2017 m. rugpjūčio 20 d., kadangi pagal vairuotojo asmeninę kortelę atsakovui priklausė poilsis 2017 m. rugpjūčio 19 d., 20 d. ir jis prašė suteikti jam laisvą dieną rugpjūčio 21 d.
10.3. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, privalėjo informuoti darbdavį rugpjūčio 19 d., 20 d. dienomis, kodėl jis negali dirbti. Šios dienos pagal vairuotojo kortelę buvo atsakovo poilsio dienos. Apie tai, kad atsakovas blogai jaučiasi ir negalės dirbti rugpjūčio 21 d., jis informavo ieškovą dar rugpjūčio 17 d.
10.4. Ieškovės kategoriškas atsisakymas atsakovui suteikti laisvą dieną prieštarauja įstatymui ir protingumo principui. Ieškovė galėjo rasti, kas pavaduos atsakovą vieną dieną, nes tuo metu Danijoje buvo ne vienas vairuotojas.
10.5. Teismo išvada, jog atsakovas kaltas dėl atsiradusios žalos, nes nekontaktavo su ieškove, nepagrįsta. Tai, kad atsakovas bendravo su ieškove, patvirtina aplinkybės, jog atsakovui buvo užsakyti bilietai parvykti namo.
10.6. Realių patirtų nuostolių ieškovė neįrodė. Vien tik pateikti duomenys, kad už vilkiką pagal sutartį turi būti mokama po 176,67 Eur už dieną ir kad ieškovei Danijos kompanija NDK nesumokėjo 530,01 Eur, dar neįrodo realių nuostolių dydžio. Ieškovė, gaudama už vilkiką 176,67 Eur už dieną, iš šios sumos dar turi išskaičiuoti savo sąnaudas: darbuotojo darbo užmokesčiui, „Sodrai“, mokesčiams ir kt., t. y. jos patirti nuostoliai yra daug mažesni nei 176,67 Eur už dieną.
10.7. Pažymėtina, kad įstatymas numato galimybę sumažinti priteisto žalos atlyginimo dydį, atsižvelgus į abiejų šalių elgesį, žalos atsiradimo priežastis ir kt. Teismas nevertino, kad atleidžiant iš darbo atsakovui nebuvo sumokėtas visas atlyginimas. Akcentuotina, kad ieškovė neginčijo, jog atsakovui nėra išmokėjusi viso darbo užmokesčio, t. y. ieškovė nurodė, kad nežinojo, kiek valandų atsakovas išdirbo, kadangi nebuvo pateikta vairuotojo kortelė.
Atsiliepimas
11. Ieškovė Lietuvos ir Danijos UAB „Danbalttrans“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliacinio skundo argumentai peržengia ginčo dalyko ir pagrindo ribas. Pažymėtina, kad byla yra ne apie darbuotojo darbo ir poilsio režimo pažeidimus, ne apie neišmokėtą darbo užmokestį, ne apie neteisėtą atleidimą, o apie darbuotojo darbdaviui padarytą žalą.
11.2. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui privalomas nepertraukimas poilsis priklausė 2017 m. rugpjūčio 18–19 d. Su tuo teismo posėdyje sutiko ir pats atsakovas, nurodydamas, kad jis 2017 m. rugpjūčio 20 d. neišėjo į darbą, nes jautėsi blogai, tačiau į medikus nesikreipė, nes su savimi turėjo vaistų nuo aukšto kraujo spaudimo ir nuėjęs į viešbutį prie degalinės išsinuomojo kambarį, kuriame ir ilsėjosi.
11.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovui privalomas poilsis priklausė ne 2017 m. rugpjūčio 18–19 d., o 19–20 d., tačiau šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovo pateiktos vairuotojo kortelės duomenys (I bylos tomas, 126–129 lapai) patvirtina, kad jis nedirbo jau nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d., kas visiškai sutampa su ieškovės pateiktais atsakovo darbo režimo duomenimis. Tai yra atsakovas į darbą turėjo išeiti jau 2017-08-20, ką teisme patvirtino pats atsakovas.
11.4. Argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė 2018 m. balandžio 10 d. teismui pateiktų atsakovo vairuotojo kortelės duomenų, yra nepagrįstos, kadangi šioje byloje nėra nagrinėjamas atsakovo darbo ir poilsio režimas. Šios bylos esmė – darbdavio patirti nuostoliai, susiję su darbuotojo pasišalinimu iš darbo vietos.
11.5. Byloje nustatyta, kad atsakovas savavališkai, nenurodydamas jokių priežasčių, neišėjo į darbą 2017 m. rugpjūčio 20–22 d., su juo susiekti nebuvo galima jau nuo 2017-08-19. Aplinkybė, jog atsakovas būtent dėl sveikatos problemų negalėjo dirbti, neįrodyta.
11.6. Argumentas, jog ieškovė galėjo rasti, kas pavaduos atsakovą vieną dieną, nes tuo metu Danijoje buvo ne vienas vairuotojas, nepagrįsta. Iš pateikto susirašinėjimo el. laiškais tarp ieškovės ir NDK, vykusio 2017 m. rugpjūčio 21–22 dienomis matyti, kad ieškovė ir išsiuntė į reisą 2017-08-20 Prancūzijoje ne ieškovę (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip buvo prašęs NDK, o kitą transporto priemonę – valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau to NDK pakako, jog suprastų, kad ieškovė negali pateikti jam atsakovo vairuotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kas sudarė pagrindą taikyti 2017-04-07 vežimo sutarties 2 str. sankciją. Ieškovės negalėjimo pateikti transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimas buvo, kai kitą dieną (2017-08-21) ji negalėjo pateikti transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reisui į Vokietiją (2017-08-22el. laiškai). Taigi vien jau pats nepateikimo transporto priemonės NDK faktas sudaro pagrindą NDK daryti išskaitas iš ieškovei kas mėnesį mokamo fiksuoto abonentinio mokesčio už vilkiką.
11.7. Dėl paties žalos dydžio fakto ir negautų pajamų realumo ieškovė pateikė teismui išsamius įrodymus. Kadangi tarp ieškovės ir partnerio NDK visas bendradarbiavimas ir apsikeitimas informacija vyksta elektroninėje erdvėje, tai ir pateikti dokumentai yra atitinkamo formato. Jokio pagrindo abejoti ieškovės pateiktų įrodymų nepatikimumu, neautentiškumu atsakovas nenurodė ir teismas nenustatė.
11.8. Atmestinos atsakovo pretenzijos, esą teismas nevertino, kad atleidžiant iš darbo atsakovui nebuvo sumokėtas visas atlyginimas. Toks vertinimas išeina už ginčo ribų. Pirmosios instancijos teismas įvertino tą aplinkybę, padarydamas jau minėtas išvadas, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs atleidimo pagrindą ar būtų pareiškęs ieškovei reikalavimą dėl netinkamai apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio atleidžiant jį iš darbo. Pažymėtina, kad darbuotojo reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija ir kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminai, kurie yra praleisti. Todėl kelti tokius reikalavimus apeliaciniame skunde, kai apie juos nebuvo užsiminta net atsiliepime į ieškinį, yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė prašymą prie bylos pridėti naują įrodymą – šifruotą atsakovo kortelę, kurioje atsispindi atsakovo darbo ir poilsio režimas.
16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su nauju įrodymu yra susipažinusi, pateikė savo vertinimą atsiliepime į apeliacinį skundą, minėtas įrodymas pridėtinas prie bylos.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.
18. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas, neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus.
19. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas įstatymų tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-526/2009, Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-35/2011, 3K-3-281/2015, Nr. 3K-3-465-686/2016 ir kt.). Kiekvienoje byloje įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą ir pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės ir, priešingai, nei teigia apeliantas, ištyrė bei įvertino visus įrodymus, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti A. K. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
20. Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo teisinių argumentų, kodėl turėtų būti naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o pateikia tokius argumentus, kurie peržengia ginčo dalyko ir pagrindo ribas.
21. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas būdamas apdairus ir rūpestingas privalėjo informuoti darbdavį rugpjūčio 19, 20 dienomis, kodėl jis negali dirbti. Apelianto teigimu, šios dienos pagal vairuotojo kortelę buvo atsakovo poilsio dienos, o apie tai, kad blogai jaučiasi ir negalės dirbti 21 dieną, ieškovę informavo dar rugpjūčio 17 dieną. Ši skundo nuostata atmestina. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovui privalomas poilsis priklausė ne 2017 m. rugpjūčio 18–19 d., o 19–20 d., nors, kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas to neįrodinėjo nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Atmesdama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovui privalomas nepertraukiamas poilsis priklausė 2017 m. rugpjūčio 18–19 d. Su šia aplinkybe teismo posėdyje sutiko, jos neginčijo ir pats atsakovas, nurodydamas, kad jis turėjo išeiti į darbą 2017 m. rugpjūčio 20 d., tačiau nepasirodė darbe nei 21 d., nei 22 d. Atsakovo nurodyta priežastis – pablogėjusi sveikata – vertintina kritiškai. Kaip nurodo ir pats apeliantas, jo darbas susijęs su padidinto pavojaus šaltinio valdymu, brangių krovinių pervežimu, todėl atsakovas, būdamas apdairus ir protingas, dėl saugumo ir siekdamas išvengti nuostolių galėjo ir privalėjo kreiptis į medikus ir (ar) paprašyti, kad jį išsiųstų namo į Lietuvą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pritardama pirmosios instancijos teismui, taip pat konstatuoja, kad atsakovas, būdamas apdairus ir protingas, privalėjo tinkamai informuoti darbdavį apie priežastis, dėl kurių negalėjo ginčo laikotarpiu būdamas komandiruotėje atlikti savo darbo funkcijų.
22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad realių patirtų nuostolių ieškovė neįrodė. Apeliantas argumentuoja, kad civilinės bylos medžiagoje surinkti duomenys nepatvirtina realaus žalos dydžio ir jos tinkamo atlyginimo. Apelianto teigimu, teismas pateiktus elektroninius laiškus nepagrįstai vertino kaip tinkamus įrodymus, kad minėtomis dienomis buvo pateikiami užsakymai, kadangi šiuose elektroniniuose laiškuose pokalbis vyksta apie du automobilius, todėl neaišku, kuriam iš jų tuo metu buvo pateikiami užsakymai. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
23. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad ieškovė teismui pateikė išsamius įrodymus dėl žalos dydžio fakto ir negautų pajamų realumo. Kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, tarp ieškovės ir partnerio NDK visas bendradarbiavimas ir apsikeitimas informacija vyko / vyksta elektroninėje erdvėje, todėl ir teismui pateikti dokumentai buvo atitinkamo formato. Jokio pagrindo abejoti ieškovės pateiktų įrodymų nepatikimumu, neautentiškumu teisėjų kolegija nenustatė.
24. Formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.
25. DK 151 straipsnis numato žalos atlyginimo sąlygas – kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).
26. Išskyrus DK ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).
27. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei nustatytomis ir aptartomis aplinkybėmis pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė įrodė žalos dydį ir yra visos sąlygos ieškovei reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.
28. Apeliantas argumentuoja, kad teismas nevertino, kad atleidžiant iš darbo atsakovui nebuvo sumokėtas visas atlyginimas. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs atleidimo pagrindą ar būtų pareiškęs ieškovei reikalavimą dėl netinkamai apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio atleidžiant jį iš darbo. Pažymėtina, kad darbuotojo reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija, t. y. kreipimasis į darbo ginčų komisiją.
29. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015). Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu ieškinys buvo tenkintas, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo A. K. apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apelianto A. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis). Ieškovė Lietuvos ir Danijos UAB „Danbalttrans“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas – 363 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstas, atitinkančias CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas visas priteisia iš apelianto (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei „Danbalttrans“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, tuėtų apeliacinės instancijos teisme.