Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. G. gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. G. atstovės advokatės Kristinos Marčienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti V. G. panaikinta.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 84,15 Eur gydymo išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo dėl to, kad jis smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y., 2022 m. liepos 26 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia naudojo fizinį smurtą prieš R. G., t. y. ne daugiau kaip 4 kartus kumščiu sudavė R. G. į galvos sritį, bei jam parkritus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, kojomis spyrė ir smūgiavo rankomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas R. G. poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame antakyje, kairiame dilbyje, dešinės čiurnos sąnaryje ir apatinio žandikaulio dešinės pusės 1 kandžio (protezo) defektą, tuo padarydamas R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. G. atstovės advokatės Kristinos Marčienės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 284 straipsnio taikymo

5. Kaip minėta, apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, tačiau sutikti su šiuo nukentėjusiojo atstovės apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo.

7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pats savaime smurto panaudojimas viešojoje vietoje dar nereiškia BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19-511/2020, 2K-194-895/2020 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

9. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. G. padaryta nusikalstama veika pirmiausia turi būti vertinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Ši veika nelaikytina peržengusia privataus konflikto ribas bei esančia pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Vadinasi, tiek prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, V. G. veiksmų nekvalifikuodami pagal BK 284 straipsnį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

10. Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad priimtas procesinis sprendimas V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, yra teisėtas ir pagrįstas.

11. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

12. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje, kuri cituojama ir apeliaciniame skunde, nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021, 2K-54-976/2023 ir kt.).

13. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors bet koks sveikatos sutrikdymas yra reikšmingas, tačiau, įvertinus nukentėjusiajam padaryto sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį (poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame antakyje, kairiame dilbyje, dešinės čiurnos sąnaryje, taip pat apatinio žandikaulio dešinės pusės 1 kandžio (protezo) defektas), darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Pažymėtina, kad būtent tokius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, o ne nukentėjusiojo nurodomus didesnius sužalojimus ir sunkesnius padarinius, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 282/2022(10). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti joje padarytų išvadų teisingumu. Ši išvada pateikta tiek ekspertui įvertinus jam pateiktus medicininius dokumentus, tiek ir tiesiogiai sekančią dieną po įvykio apžiūrėjus R. G.. Specialisto išvados aprašomoje dalyje nurodyta, kad ekspertui apžiūrėjus R. G., užfiksuotos kaktos dešinėje pusėje 1,5x0,8 cm plote, kairio antakio išoriniame gale apie 1x1 cm plote, su neryškiu patinimu, rausvai melsvos spalvos poodinės kraujosruvos. Apatinio žandikaulio dešinės pusės 1 kandžio kramtomajame paviršiuje netaisyklingo trikampio formos apie 0,3x0,2 cm defektas. Lūpose, burnos ertmėje sužalojimų nėra. Kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje viduriniame trečdalyje išilginė 4x2 cm melsvos spalvos poodinė kraujosruva. Čiuopiant atžymi skausmą nugaros kairėje pusėje, mentės linijoje 8-12 šonkaulių projekcijoje. Poodinės emfizemos, kaulinės krepitacijos nesijaučia. Dešinės čiurnos sąnario vidiniame paviršiuje apie 2x1 cm melsvai violetinės spalvos poodinė kraujosruva. Kitų sužalojimų nėra (1 t., b. l. 31-32). Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad įvykio metu nukentėjusiajam būtų buvę padaryti dar kažkokie kiti sunkesni sužalojimai. Nors nukentėjusysis vėliau ekspertui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašą iš medicininių dokumentų, kur nurodyta, kad yra nutrupėję protezuoti dantys priekinių dantų srityje, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepatvirtina fakto, kad šie nutrupėjimai buvo susiję su aptariamu įvykiu, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra atlikta ne iškart po įvykio, šis išrašas Valstybinės teismo medicinos tarnybai pateiktas tik 2022 m. rugsėjo 7 d., o ekspertas, apžiūrėjęs R. G. sekančią dieną po įvykio nustatė tik apatinio žandikaulio dešinės pusės 1 kandžio kramtomajame paviršiuje netaisyklingo trikampio formos defektą. Tad neatmetama, kad daugiau nei vieno danties defektai atsirado ne aptariamo įvykio metu, o visai kitomis aplinkybėmis. Be to, ir į įvykio vietą atvykus greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikams, R. G. nesiskundė jam padarytais sužalojimais, kad kažkur itin skaudėtų nenurodė. Jam tik iš nosies bėgo kraujas, kas užfiksuota ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „body“ kameromis darytuose vaizdo ir garso įrašuose. Kaip matyti iš policijos pareigūnų „body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų, jo judesiai nebuvo riboti, policijos pareigūnams, pasiteiravus, ar reikia medikų, jis nurodė, kad „ne, tai nieko baisaus, tiktai kaktą skauda“. Jis su greitosios pagalbos medikais atsisakė vykti į gydymo įstaigą, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme akcentuoto itin didelio fizinio skausmo nejautė.

14. Pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016).

15. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad konfliktas tarp R. G. ir V. G. pastarojo sendaikčių parduotuvėje kilo dėl to, kad į parduotuvę atėjęs R. G., V. G. įsitikinimu, reiškė jam nepagrįstas pretenzijas dėl seniau parduotos prekės, reikalavo spynelės iš kitos spintelės, o V. G. atsisakė tenkinti R. G. reikalavimus. Konflikto metu V. G. liepė R. G. išeiti iš parduotuvės, tačiau šis tokiam pastarojo reikalavimui nepakluso.

16. R. G. ir V. G. parodymai dėl tolimesnės konflikto eigos skiriasi. R. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, aiškino, kad konflikto metu V. G. jam sudavė kelis kartus į veidą, dėl ko jis susmuko ant kelių ant grindų. Tada V. G. jį mušė rankomis ir kojomis. Kad pats būtų sudavęs V. G., nukentėjusysis neigė. V. G. apklausiamas teisme aiškino, kad tai R. G. jam sudavė į veidą. Jis bandė R. G. apglėbti ties alkūnėmis ir jiedu virto. Atsikėlus, nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. V. G. tikino smūgių R. G. nesudavęs, šis galėjo nusibrozdinti virsdamas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Abeiems konflikto pusėms skirtingai aiškinant įvykio aplinkybes, vertinant parodymų teisingumą, svarbu, kieno parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – šiuo atveju tai, visų pirma, būtų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota informacija, specialistų išvados ir kita. Specialisto išvada Nr. G 282/2022(10) ir nukentėjusiojo R. G. parodymai, o taip pat ir policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai paneigia V. G. aiškinimą, kad jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Minėti įrodymai patvirtina, kad jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Tačiau sprendžiant klausimą dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad už juos reiktų taikyti baudžiamąją atsakomybę, reikia vertinti ir paties nukentėjusiojo veiksmus konflikto metu.

17. Jau anksčiau minėta, kad būtent nukentėjusysis R. G. atėjo į nuo atsakomybės atleisto asmens sendaikčių parduotuvę, reikšdamas pretenzijas ir savo reikalavimus. Kad jis provokavo konfliktą, kalbėjo pakeltu tonu, patvirtina ne tik V. G., bet ir liudytojo M. A., tuo metu buvusio kitame parduotuvės gale, parodymai. R. G. nesutiko išeiti iš parduotuvės. V. G. aiškino, kad būtent R. G. pirmasis jam sudavė į veidą. Tai jis tvirtino ne tik viso proceso metu, bet ir besiaiškindamas santykius su R. G. į įvykio vietą jau atvykus policijos pareigūnams, o taip pat ir policijos pareigūnams pasakodamas apie įvykį: „o ką tu tikiesi duodamas man į galvą, kad aš atsuksiu tau antrą skruostą?“, „tu pradėjai, būk žmogus, eik“, „o kas pradėjo? Paleidai rankas“, „tai atsistojo čia, sako, atsakai už savo žodžius, žybtelt tau vieną ir davė į antakį. Tai paskui. Pats pradėjo“, „nereikėjo paleisti kumščių, būtum gražiai išėjęs, bet...“, „o tai ko pradėjai mosikuotis? Kad ne tu pirmas davei? Pirmas.“ ir t. t. Pastebėtina, kad įvykio vietoje esant policijos pareigūnams, V. G. tvirtinant, kad būtent R. G. pirmasis jam sudavė, šis to nei neigė, nei patvirtino (1 t., b. l. 41-46). Į Bendrąjį pagalbos centrą pirmasis skambino būtent V. G. ir nurodė, kad į parduotuvę atėjo nepatenkintas klientas, pradėjo „skerečiotis“, neina išprašyti, įvyko incidentas, „čia pradėjo fizinę jėgą naudot, tai teko gintis“ (1 t., b. l. 49-51). Specialisto išvadoje Nr. G 281/2022(10) konstatuota, kad V. G. padaryta poodinė kraujosruva kairiame antakyje – akies viršutiniame voke, pogleivinė kraujosruva kairio viršutinio žandikaulio dantenose, kairio viršutinio žandikaulio antro kandžio krašto defektas, dešinės plaštakos sumušimas. Sekančią dieną po įvykio vykusios apžiūros metu V. G. ekspertui nurodė, kad R. G. rankomis sudavė į veidą, vėliau abu nugriuvo ant grindų, buvo suduoti kiti smūgiai (2 t., b. l. 128-129). Taigi V. G. buvo padaryti labai panašūs sužalojimai, kaip ir R. G.. Pastebėtina, kad V. G. pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus V. G. sveikatos sutrikdymo. Įtarimas šiame ikiteisminiame tyrime buvo pareikštas R. G.. Tačiau Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) prokuroro 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu esant prieštaringiems duomenims, nenustatyta R. G. tyčia sužaloti V. G., tad jo veiksmai nelaikytini tokio pobūdžio ir apimties, kad tai galėtų būti vertinama, kaip nusikalstama veika (2 t., b. l. 131-138).

18. Įvertinus aptartus duomenis, galima daryti išvadą, kad įvykio metu fizinį smurtą naudojo tiek nukentėjusysis, tiek atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo. V. G. veiksmai buvo gana spontaniški, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus, pats nukentėjusysis pirmasis pradėjo žodinį konfliktą, net ir būdamas vyresnio amžiaus, turėdamas jo paties nurodomų sveikatos problemų, panaudojo fizinį smurtą, kas ir išprovokavo V. G. smurtinius veiksmus jo atžvilgiu. Konflikto metu sužalojimus patyrė tiek nukentėjusysis, tiek atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo. Sužalojimai nukentėjusiajam pasireiškė nedidelėmis kraujosruvomis kaktoje, kairiame antakyje, kairiame dilbyje, dešinės čiurnos sąnaryje, taip pat apatinio žandikaulio dešinės pusės 1 kandžio (protezo) defektu. Taigi jie yra gana smulkūs. Medikų pagalbos iškart po įvykio nukentėjusysis atsisakė (įvykio vietoje tik apvalytas iš nosies bėgęs kraujas). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. G. padaryta veika pagal objektyviųjų, ir subjektyviųjų požymių (staiga kilusi tyčia esant provokuojančiam elgesiui ) turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių (lot. ultima ratio) taikymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. vasario 21 d. raštu informavo, kad parinko atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. G. gynėją advokatę Alvydą Rimą Medišauskienę (3 t., b. l. 6). 2024 m. vasario 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi minėta advokatė buvo paskirta V. G. gynėja apeliacinės instancijos teisme, kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Į 2024 m. kovo 13 d. teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme atvyko atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas advokatas Raimundas Vasiliauskas. Paaiškėjus, kad V. G. yra sudaręs susitarimą dėl jo gynybos apeliacinės instancijos teisme, advokatė A. R. Medišauskienė nuo tolesnio dalyvavimo byloje buvo atleista.

20. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-02729, kurioje nurodyta, kad už V. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 175 Eur (3 t., b. l. 10-13). Atsižvelgiant į tai, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. G. paskyrus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktą gynėją, ji šioje byloje teisinės pagalbos V. G. faktiškai nesuteikė, nes pastarasis į teismo posėdį pasikvietė savo pasirinktą gynėją, kuris ir dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo išieškoti iš V. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo R. G. atstovės advokatės Kristinos Marčienės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. G. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.