- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- 1A-134-579/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- V. A., D. A.
- Advokatai
- Darius Karvelis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį 140 MGL dydžio bauda, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio bauda. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. A. skirta subendrinta bausmė – 180 MGL dydžio bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį 130 MGL dydžio bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. A. ir D. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, D. A. kaip padėjėjas, iššvaistė V. A. žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
1.1. V. A., laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. būdama UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktore ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama UAB „K.“ turtą, D. A. žinodamas šias aplinkybes, 2018 m. balandžio mėnesį veikdami kartu Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė, kad ji (V. A.) UAB „K.“ vardu atidarys banko sąskaitas ir bankui išdavus verslo mokėjimo kortelę, ją bei prisijungimo prie bendrovės banko sąskaitų duomenis perduos D. A., o pastarasis verslo mokėjimo kortelėje esančias bendrovės lėšas naudos ne tik bendrovės veikloje, bet ir asmeniniams V. A. bei D. A. poreikiams tenkinti, o taip pat iš bendrovės lėšų apmokės R. A. vartojimo kreditą.
1.2. Vykdant šiuos išankstinius susitarimus, 2018 m. balandžio 26 d. V. A. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, skyriaus kodas 304870069, registracijos adresas Konstitucijos pr. 21A, Vilnius, atidarius UAB „K.“ vardu sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei bankui išdavus verslo mokėjimo kortelę, tęsdama nusikalstamą veiką bei vykdydama išankstinį susitarimą, siekdama bendrovės lėšas naudoti asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti bei apmokėti R. A. vartojimo kreditą, tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje perdavė gautą verslo mokėjimo kortelę, prisijungimo duomenis D. A., kuris laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusius iš viso 11 879,94 Eur panaudojo ne bendrovės veikloje, o savo (D. A.) ir V. A. kaip fizinių asmenų poreikiams tenkinti, t. y. jais disponavo savo nuožiūra apmokėdamas už soliariumo, SPA, medicinos, grožio salono, sporto klubo, darželio paslaugas, kosmetiką, vaistus, knygas, žaislus, maisto ir buities prekes, o taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusius iš viso 5 653,44 Eur panaudojo ne bendrovės veikloje, o apmokant pagal 2018 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. 1809312/96ta Bigbank AS filialo suteiktą vartojimo kreditą R. A.
1.3. Tokiu būdu V. A. veikdama kartu su padėjėju D. A., kuris padėjo daryti nusikalstamą veiką neteisėtai atlikdamas bankinius pavedimus ir mokėjimus, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. iššvaistė V. A. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „K.“ priklausantį turtą - 17 533,38 Eur, tuo padarydami UAB „K.“ 17 533,38 Eur turtinę žalą.
1.4. V. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje, o D. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje.
2. V. A. taip pat nuteista už tai, kad aplaidžiai tvarkė UAB „K.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
2.1. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. V. A. būdama UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1, 2 dalis būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), to paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kad „saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“, tos pačios dalies 2 punkto reikalavimus, kad „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ (2004 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. IX-2084 redakcija), 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 papunkčio reikalavimus, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „K.“ pirminių apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d,
2.2. pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalies reikalavimus, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija), to paties straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“ (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija), nepildė UAB „K.“ apskaitos registrų, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravo apskaitos registruose, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. į bendrovės apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo:
2.2.1. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje, įplaukų 2018 m. – 12 458,02 Eur, 2019 m.- 61 133,40 Eur (iš jų 2 200 Eur įnešti grynais: 2018 m. - 870 Eur, 2019 m.- 1 330 Eur), išlaidų 2018 m. – 12 439,44 Eur, 2019 m.– 60 989,13 Eur (iš jų 52 740 Eur išimta kortele grynais: 2018 m.- 9 765 Eur, 2019 m.- 42 975 Eur),
2.2.2. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje, įplaukų 2018 m.- 56 344,28 Eur, 2019 m.-199 409,40 Eur, išlaidų 2018 m.- 56 335,99 Eur, 2019 m.- 197 556,39 Eur (iš jų 2019 m. 9 000 Eur. V. A. nuimta grynaisiais pinigais);
2.2.3. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (SEK), esančios Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje, įplaukų 2018 m.- 44 861,34 Eur, 2019 m.- 100 370,20 Eur, išlaidų 2018 m.- 44 243,17 Eur, 2019 m.- 98 660,38 Eur,
2.2.4. Ne mažiau kaip 427 844 Eur pajamų (PVM apmokestinamų pajamų 2018 m.- 100 Eur, 2019 m.- 114 895 Eur, 2020 m. 01–07 mėn. – 117 245 Eur, ir įplaukų/ pajamų iš užsienio įmonių 2018 m.- 54 911 Eur, 2019 m. – 96 157 Eur, 2020 m. 01- 07 mėn. – 44 536 Eur), dėl ko negalima nustatyti kiek tiksliai bendrovė uždirbo pajamų, negalima nustatyti iš kokių lėšų į atsiskaitomąsias sąskaitas buvo įnešta 2 200 Eur grynais, negalima nustatyti ar iš sąskaitos išimti 52 740 Eur kortele grynais buvo panaudoti bendrovės veikloje, negalima nustatyti ar V. A. iš bendrovės sąskaitos išimti 9 000 Eur grynais buvo panaudoti bendrovės veikloje.
2.3. Dėl šių finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB „K.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.
2.4. Tokie V. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Prokuroras Vingaudas Rinkevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį ir solidariai iš D. A. ir V. A. valstybės naudai konfiskuoti 17 533,38 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
3.1. Pažymi, jog šioje byloje nustatyta padaryta žala UAB „K.“, civilinis ieškinys nepareikštas, todėl prokuroras iš nuteistųjų prašė solidariai konfiskuoti 17 533,38 Eur. Skunde nurodoma, jog teismas šiuo atveju pripažino nuteistiesiems inkriminuotos BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes kaip įrodytas, be kita ko ir dėl to, kad UAB „K.“ banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo panaudotos ne šios bendrovės veikloje, o D. A. ir V. A. kaip fizinių asmenų poreikiams tenkinti, apmokant už soliariumo, SPA, medicinos, grožio salono, sporto klubo, darželio paslaugas, kosmetiką, vaistus, knygas, žaislus, maisto ir buitines prekes, taip pat apmokant R. A. išduotą vartojimo kreditą. Teismas nustatė ne tik konkrečius nuteistųjų veiksmus, atskleidė tyčią iššvaistant svetimą turtą, bet ir nurodė svetimo turto panaudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti aplinkybes, konstatavo padarytos žalos faktą bei dydį. Todėl nepagrįsti apygardos teismo teiginiai, neva nuteistieji tokiais veiksmais nepraturtėjo ir neturėjo turtinės naudos. Akivaizdu, jog taip teismas prieštarauja pats sau.
Šalies argumentai
3.2. Skunde aptariama nusikalstamos veikos – turto iššvaistymo, dalyko sąvoka (jog tai yra svetimas, asmeniui nepriklausantis turtas), pažymima, jog uždarosios akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Vien asmens turimos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Prokuroras taip pat akcentuoja, jog turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinas šios veikos požymis yra turtinė žala.
3.3. Kaip nurodo prokuroras skunde, pajamos – tai bet kokia ekonominė nauda, gauta iš nusikaltimo. Jos gali būti įvairios formos. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato galimybę, kuomet konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitos priežasties, išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto nerandama ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2010).
3.4. Apibendrindamas prokuroras pažymi, jog teismas, konstatuodamas, kad UAB „K.“ priklausantys 17 533,38 Eur buvo panaudoti ne bendrovės veikloje, o asmeniniams nuteistųjų poreikiams tenkinti, tuo pačiu konstatavo, jog nuteistieji gavo 17 533,38 Eur naudą, kas laikytina nusikalstamos veikos rezultatu. Teisėje galioja visuotinai pripažintas principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė), todėl su baudžiamosios teisės paskirtimi ir funkcijomis nebūtų suderinami atvejai, kuomet asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, iš to dar galėtų gauti naudos. Veikos padarymas negali būti ekonomiškai naudingas kaltininkui, todėl nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimo pagrįstumas nekelia abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-387/2021, 2K-83-511/2023). Konfiskavimas netaikytinas tais atvejais, kai turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam arba pastarasis byloje pareiškė civilinį ieškinį, taip pat kai kitokiu būdu susitariama dėl žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-269-648/2017, 2K-83-942/2018). UAB „K.“ byloje nepareiškė civilinio ieškinio (kas atitiko nuteistųjų gynybinę poziciją), taigi išieškojimas civiline tvarka tapo neįmanomas. Tai reiškia, kad gautos naudos dalis, kuria praturtėjo nuteistieji, liko neišieškota, dėl ko nusikalstamos veikos padarymas tapo ekonomiškai naudingas. Ši naudos dalis, kuri laikytina nusikalstamos veikos rezultatu, privalo būti konfiskuota valstybės naudai.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų V. A. ir D. A. gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliaciniame skunde neginčijamos nuteistiesiems V. A. ir D. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, veikos kvalifikavimo bei nuteistųjų kaltės klausimai, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių su tuo susijusių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, teismo sprendime pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų – dėl BK 72 straipsnio nuostatų (ne)taikymo V. A. ir D. A. atžvilgiu, šią nuostatą vertindama skundžiamame nuosprendyje pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių kontekste (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Prokuroro skunde, neginčijant V. A. ir D. A. padarytos veikos kvalifikavimo, keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – iššvaistyto turto vertės neišieškojimo pagrįstumo klausimas. Prokuroras savo nesutikimą su skundžiamo nuosprendžio dalimi, susijusia su argumentais dėl iššvaistytos pinigų sumos – 17 533,38 Eur, neišieškojimo iš nuteistųjų, motyvuoja tuo, kad minėtą pinigų sumą V. A. ir D. A. iš esmės išleido (iššvaistė) savo fizinių poreikių tenkinimui (savo reikmėms) – apmokant už soliariumo, SPA, medicinos, grožio salono, sporto klubo, darželio paslaugas, perkant kosmetiką, vaistus, knygas, žaislus, maisto ir buitines prekes, taip pat apmokant R. A. (D. A. motinai) išduotą vartojimo kreditą.
7. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl turto konfiskavimo netaikymo yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ši teismo baigiamojo akto dalis keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Remiantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-7-76-719/2022). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-942/2016, 2K-232-648/2023, 2K-2-511/2024). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
9. Kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-942/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-143-976/2019, 2K-91-976/2023).
10. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nusprendė nuteistųjų atžvilgiu netaikyti BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nuteistieji nebuvo kaltinami UAB „K.“ turto pasisavinimu ar kitokiu šio turto nusikalstamu užvaldymu, šios bendrovės turtas netapo nuteistųjų nuosavybe, taip pat tuo, jog nenustatyta, kad iššvaistydami UAB „K.“ turtą V. A. ir D. A. neteisėtai praturtėjo. Tačiau tokia išvada nepagrįsta byloje ištirtais įrodymais. Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta, kad V. A. padedant D. A. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusius iš viso 11879,94 Eur panaudojo ne UAB „K.“ veikloje, o savo kaip fizinių asmenų poreikiams tenkinti (apmokėjo už soliariumo, SPA, medicinos, grožio salono, sporto klubo, darželio paslaugas, kosmetiką, vaistus, knygas, žaislus, maisto ir buities prekes), taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusius iš viso 5653,44 Eur panaudojo apmokant pagal 2018 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. 1809312/96ta Bigbank AS filialo suteiktą vartojimo kreditą R. A.
11. Taigi pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus ir nuosprendyje padarė prieštaringas išvadas: viena vertus, konstatavo, kad nuteistieji UAB „K.“ turtą panaudojo savo poreikiams tenkinti, kita vertus, nurodė, kad nenustatyta, jog V. A. ir D. A. neteisėtai praturtėjo. Toks Kauno apygardos teismo nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
12. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, su baudžiamosios teisės paskirtimi ir funkcija nesuderinami atvejai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, iš to gauna naudos, nusikalstamų veikų darymas negali būti ekonomiškai naudingas kaltininkui. Negalima sutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistieji neteisėtai praturtėjo. UAB „K.“ priklausančių pinigų išleidimas apmokant už nuteistiesiems suteiktas soliariumo, SPA, medicinos, grožio salono, sporto klubo, darželio paslaugas, už įsigytą kosmetiką, vaistus, knygas, žaislus, maisto ir buities prekes ne tik suteikė konkrečios naudos V. A. ir D. A. (gavo reikiamas paslaugas, prekes), bet tuo pačiu nuteistieji išvengė prievolės už tokias paslaugas ir prekes apmokėti savo lėšomis. Tokiu būdu nuteistieji V. A. ir D. A. ne tik įgyvendino savo turtinį interesą, bet ir neabejotinai gavo konkrečios turtinės naudos (turinčios ekonominę vertę) – sutaupė 11879,94 Eur savo asmeninių lėšų. Be to, kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistieji 5653,44 Eur, priklausančių UAB „K.“, panaudojo ne bendrovės veikloje, o apmokant pagal suteiktą vartojimo kreditą R. A. Dar daugiau, kaip matyti iš R. A. parodymų, ji gautą vartojimą kreditą (pinigines lėšas) iš karto perdavė nuteistiesiems. Tokiu būdu panaudodami bendrovės pinigines lėšas V. A. ir D. A. iš esmės išvengė prievolės savo lėšomis padengti kreditą. Taigi irgi gavo konkrečios turtinės naudos. UAB „K.“ nepareiškus byloje civilinio ieškinio, ir nenustačius, kad turtas (pinigai) šiai bendrovei būtų grąžintas, nuteistųjų gauta nauda – 17 533,38 Eur, kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, liko neišieškota, dėl ko nusikalstamos veikos padarymas tapo ekonomiškai naudingas. Todėl tokia nauda laikytina nusikalstamos veikos rezultatu ir privalo būti lygiomis dalimis (kadangi nenustatyta kiekvienam atitekusi turto dalis) išieškota iš V. A. ir D. A. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2014, 2K-497-511/2015, 2K-13-693/2016).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. A. ir D. A. lygiomis dalimis valstybės naudai išieškoti 17 533,38 Eur.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.