Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. 2A-553-253/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
2A-553-253/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00974-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Aurimas Brazdeikis
Atsakovas
K. E.
Ieškovas
S. E.
Civilinė byla Nr. 2A-553-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00974-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1; 2.3.5.2.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. E. ieškinį atsakovui K. E. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. E. prašė priteisti iš atsakovo K. E. išlaikymą dukrai G. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Be to, prašė paskirti ieškovę S. E. G. E. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja ir priteisti iš atsakovo K. E. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos ieškovei išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad atsakovas yra šalių nepilnametės dukters G. E. tėvas, nevykdantis pareigos teikti vaikui išlaikymą. Vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 400 Eur suma, galinti užtikrinti jos minimalius poreikius maistui, aprangai ir kitoms reikmėms.

2. Ieškovės atstovas advokatas R. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad šalių dukrai šiuo metu yra 9 metai. Be to, nurodė, kad turimais kontaktais jis mėgino susisiekti su ieškove, tačiau ši neatsiliepė, todėl negali pateikti daugiau duomenų apie jos turtinę padėtį, t. y. gaunamas pajamas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas K. E. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant nepilnametės dukters G. E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 125 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, o kitą ieškinio dalį atmesti. Nurodė, kad ieškovė S. E. yra buvusi jo sutuoktinė, o G. E. yra jo dukra. Su dukra nebendrauja visiškai, kadangi neturi jokių jos kontaktų. Ieškovė vengia su atsakovu bendrauti. Šiuo metu ieškovė su dukra apie dvejus metus gyvena Švedijoje. Atsakovas vieną kartą su vaikais M. ir V. kalbėjo telefonu. Su dukra telefonu nekalbėjo. Yra bendravęs telefonu su dukra, tačiau vėliau ji pasikeitė numerį, todėl nebendrauja. Kiek jam žinoma, dukra lanko Švedijoje mokyklą. Ar dukra turi sveikatos problemų, jam nėra žinoma. Apie turtinę ieškovės padėtį nieko negali pasakyti. Jis turi ieškovės banko sąskaitos numerį. Po ieškinio pateikimo teismui jis ieškovei 2018 m. rugpjūčio 20 d., 2018 m. rugsėjo 28 d., 2018 m. spalio 8 d. pervedė po 50 Eur dukros išlaikymui. Dukrai daugiau išlaikymo nėra mokėjęs. Sutinka, kad dukrai išlaikymas yra reikalingas, tačiau nesutinka su prašomo priteisti iš jo išlaikymo dydžiu. Jis gauna minimalųjį darbo užmokestį (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių pajamų negauna. Turi sveikatos problemų, t. y. jam prieš ketverius metus diagnozuota stuburo išvarža, tačiau neįgalumas nėra nustatytas. Transporto priemonių neturi, nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini), kuriam įsigyti paėmė paskolą iš „Swedbank“, AB. Paskolos likutis yra 13 000 Eur. Mėnesio įmoka už paskolą yra apie 120 Eur. Daugiau išlaikytinių neturi. Kol ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), atsakovas bendraudavo su dukra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovės S. E. ieškinys tenkintas iš dalies – iš atsakovo K. E. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 4 d. iki vaiko pilnametystės. Teismo motyvai:

4.1. Nurodė, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Byloje duomenų, kad G. E. turi specialiųjų poreikių, nėra.

4.2. Nurodė, kad ieškovės S. E. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 8), jos vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 10). Byloje nėra duomenų apie ieškovės darbo vietą ir gaunamas pajamas. Iš antstolės A. T. pažymos matyti, kad S. E. vardu vykdomųjų bylų nėra vykdoma (b. l. 14). Iš Švedijos valstybinio socialinio draudimo agentūros 2017 m. lapkričio 29 d. pažymos matyti, kad Švedijos valstybinio socialinio draudimo agentūra moka išlaikymo išmoką ieškovei, kuri šiuo metu sudaro 1573 Švedijos kronas už vaiką per mėnesį. Atsakovo K. E. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 9). Iš VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad K. E. vardu yra registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovo K. E. gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 366,30 Eur (b. l. 24). Atsakovas iš „Swedbank“, AB, turi paėmęs paskolą, 2018 m. gegužės 30 d. negrąžinto kredito dalis yra 13 658,71 (b. l. 23). Ši paskola, atsakovo teigimu, paimta būstui įsigyti. Po ieškinio pateikimo, atsakovo teigimu, jis dukters išlaikymui į ieškovės sąskaitą 2018 m. rugpjūčio 20 d., 2018 m. rugsėjo 28 d., 2018 m. spalio 8 d. pervedė po 50 Eur.

4.3. Nurodė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nors jis teigia turintis sveikatos problemų, tačiau byloje nepateikta tai patvirtinančių įrodymų, o teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas dėl sveikatos sutrikimų, kažkokių fizinių ar psichinių trūkumų negalėtų susirasti pakankamai gerai mokamo darbo ir teikti reikiamo dydžio išlaikymo šalių nepilnametei dukrai G. E..

4.4. Padarė išvadą, kad 160 Eur vaikui per mėnesį atsakovo skiriama išlaikymo suma kartu su ieškovės, pas kurią gyvena šalių dukra, teikiamu išlaikymu laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi išlaidomis tokio amžiaus vaikui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atsakovas K. E. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeisti ir iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui po 125 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018-06-04 iki vaiko pilnametystės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas abiejų šalių pateiktus įrodymus turėjo konstatuoti tai, kad šalių turtinė padėtis negali būti laikoma lygiaverte, todėl nėra galimybės abiem tėvams lygiomis dalimis paskirstyti pareigą užtikrinti dukters būtiniesiems poreikiams tenkinti būtiną lėšų sumą. Ieškovė tinkamais ir neginčijamais įrodymais neįrodė nei minimaliems, nei būtiniesiems poreikiams tenkinti patiriamų faktinių išlaidų, skiriamų dukrai.

5.2. Nurodo, kad priteista vaiko išlaikymo suma – 160 Eur atsakovui yra sunkiai pakeliama ir per didelė, kadangi atsakovo turtinė padėtis yra prasta, nes jis moka nemažas įmokas grąžindamas banko kreditą ir mokėdamas palūkanas. Tai sudaro 80 Eur per mėnesį, taip pat atsakovas moka 100 Eur per mėnesį būsto komunalinių mokesčių. Todėl jam pragyventi telieka mažiau nei 200 Eur.

6. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu priteisto vaiko išlaikymo dydžio pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).

11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies dėl išlaikymo nepilnametei dukrai, priteisė iš atsakovo po 160 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. birželio 4 d. iki vaiko pilnametystės.

13. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas abiejų šalių pateiktus įrodymus turėjo konstatuoti tai, kad šalių turtinė padėtis negali būti laikoma lygiaverte, todėl nėra galimybės abiem tėvams lygiomis dalimis paskirstyti pareigą užtikrinti dukters būtiniesiems poreikiams tenkinti būtiną lėšų sumą. Ieškovė tinkamais ir neginčijamais įrodymais neįrodė nei minimaliems, nei būtiniesiems poreikiams tenkinti patiriamų faktinių išlaidų, skiriamų dukrai.

14. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei vienas minimalusis darbo užmokestis, kuris nuo 2018 m. sausio 1 d. sudarė 400 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2019 m. sausio 1 d. sudaro 555 Eur neatskaičius mokesčių. Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, kad minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tačiau vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena Švedijoje, kur pragyvenimo išlaidos daug didesnės, pažymėtina, jog ieškovė dėl išlaikymo vaikui priteisimo ieškinį pareiškė Lietuvos Respublikos teisme, ginčo dėl bylos teismingumo nekilo, todėl šis klausimas pagrįstai išnagrinėtas taikant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pragyvenimo lygį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga minimali suma yra orientacinė ir kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

16. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaiko poreikius, atsižvelgė ne tik į šalyje nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, kuri leidžia orientuotis apie šalies pragyvenimo lygį ir reikalingą pinigų sumą tenkinti žmogaus minimalius, būtinuosius poreikius, bet ir į atsakovo nurodomą sunkią finansinę padėtį, kadangi ieškovės prašomą 200 Eur išlaikymą sumažino iki 160 Eur.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

18. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovė neįrodė nei minimalių, nei būtinų vaiko išlaikymo išlaidų, ir konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 8), jos vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 10). Byloje nėra duomenų apie ieškovės darbo vietą ir gaunamas pajamas. Iš antstolės A. T. pažymos matyti, kad ieškovės vardu vykdomųjų bylų nėra vykdoma (b. l. 14). Iš Švedijos valstybinio socialinio draudimo agentūros 2017 m. lapkričio 29 d. pažymos matyti, kad Švedijos valstybinio socialinio draudimo agentūra moka išlaikymo išmoką vaikui, kuri šiuo metu sudaro 1573 Švedijos kronas už vaiką per mėnesį (b. l. 40–42). Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 9). Iš VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovo vardu yra registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.12). Iš (duomenys neskelbtini)pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 366,30 Eur (b. l. 24). Atsakovas iš „Swedbank“, AB, turi paėmęs paskolą, 2018 m. gegužės 30 d. negrąžinto kredito dalis yra 13 658,71 (b. l. 23). Ši paskola, atsakovo teigimu, paimta būstui įsigyti.

20. Pagal byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, finansiniu požiūriu šalių turtinė padėtis negali būti vertinama kaip itin skirtinga, o jokių kitų duomenų, iš kurių objektyviai būtų galima nustatyti šalių turtinę padėtį, nepateikta. Todėl apelianto argumentai, kad nėra galimybės abiem tėvams lygiomis dalimis paskirstyti pareigą užtikrinti dukters būtiniesiems poreikiams tenkinti būtiną lėšų sumą, atmestini kaip nepagrįsti.

21. Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi konstatuotina, kad ieškovei tenka didesnė šalių vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų.

22. Apeliantas nurodo, kad priteista vaiko išlaikymo suma – 160 Eur atsakovui yra sunkiai pakeliama ir per didelė, kadangi atsakovo turtinė padėtis yra prasta, nes jis moka nemažas įmokas grąžindamas banko kreditą ir mokėdamas palūkanas. Tai sudaro 80 Eur per mėnesį, taip pat už būsto komunalinius mokesčius atsakovas moka 100 Eur per mėnesį. Todėl jam pragyventi telieka mažiau nei 200 Eur.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo nagrinėjimo dieną minimalioji mėnesinė alga yra 555 Eur, tačiau šalių nepilnamečiam vaikui yra priteistas mažesnis nei minimalus išlaikymas – 320 Eur (160x2), todėl iš atsakovo priteistas išlaikymas (160 Eur), negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, dukters poreikiams tenkinti iš atsakovo priteistino išlaikymo 160 Eur suma yra pagrįsta ir reikalinga.

24. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas neprisideda. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors jo fizinius ar psichinius trūkumus, nesant nustatyto neįgalumo ir dėl to netekto darbingumo (medicininių išrašų nepateikta), turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir teikti išlaikymą savo vaikui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas susirasti geriau mokamą darbą, ir kad jo savarankiškos geriau mokamo darbo paieškos buvo nesėkmingos. Darytina išvada, kad apelianto nurodomi finansiniai sunkumai dėl būsto kredito įmokų yra laikino pobūdžio ir esminės įtakos jo galimybėms prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo neturi.

25. Pažymėtina ir tai, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigą vienai ieškovei, dar labiau mažinant vaiko išlaikymo dydį ir taip suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas, skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti, yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių turimą turtą, amžių ir sveikatos būklę, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus žmogus, iš esmės sveikas (nedarbingumo lygis nenustatytas), jam tenka pareiga išlaikyti vieną vaiką, neturint kasdienių rūpesčių vaiku. Tuo tarpu ieškovei tenka pareiga rūpintis dukra, užtikrinti jai nuolatinį, kasdienį materialinį aprūpinimą. Todėl įvertinus minimaliojo darbo užmokesčio orientacinį dydį, nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, ieškovės gaunamą išmoką vaikui Švedijoje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi daugiau išlaikytinų asmenų, vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, teisingumo ir sąžiningumo principais, įvertinus atsakovo skunde nurodytą poziciją, konstatuotina, jog 160 Eur per mėnesį yra pagrįsta ir protinga teiktino išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma, ji priteistina iš atsakovo, kadangi nenustatytas pagrindas spręsti, jog 160 Eur dydžio išlaikymo dukrai nustatymas pažeidžia atsakovo teises, o ieškovei ir taip tenka didesnė vaiko išlaikymo našta.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos. Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas