- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-75-661/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36108-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- L. K., A. K., N. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. K., A. K. ir N. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti solidariai iš atsakovų L. K., A. K. ir N. K. 735,76 Eur skolos, 23,30 Eur delspinigių už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomą nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. bei 5 procentus procesinių palūkanų. Ieškovas taip pat prašė nutraukti 2001 m. balandžio 6 d. Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ieškovo valdomo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
2. Nurodė, kad:
2.1. Gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šis butas buvo išnuomotas atsakovei L. K. 2001 m. balandžio 6 d. Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 49. 2008 m. rugsėjo 19 d. sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/1323/1032. Gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaruoja atsakovai L. K., A. K. ir N. K.. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė išnuomoja atsakovams gyvenamąją patalpą, o atsakovai įsipareigoja mokėti nuomos ir kitus sutartyje nustatytus mokesčius.
2.2. Atsakovai pagal sutartį savo įsipareigojimų nevykdo, t. y. laiku ir pilnai nemoka nuomos mokesčių. Skola už gyvenamosios patalpos nuomą nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. yra 759,06 Eur, ieškovas taip pat paskaičiavo 23,30 Eur delspinigių.
2.3. Atsakovų ilgalaikis prievolių nevykdymas ir atsakomybė jau buvo nustatyti įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais (civilinės bylos Nr. e2-20406-235/2015, Nr. e2-17443-868/2016, Nr. e2-43517-592/2017; e2-31363-1098/2019). Atsakovai jau ne vienerius metus nuolat nevykdo Sutarties įsipareigojimų ir nemoka būsto nuomos mokesčio, taip pažeisdami ieškovo teises, todėl turi būti iškeldinami (CK 6.611 straipsnis).
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su reikalavimu dėl skolos ir susijusių mokėjimų sutinka, tačiau prieštaravo iškeldinimui. Jie nurodė, kad dėl pandemijos patyrė finansinių sunkumų, todėl negalėjo rasti darbo, o atsakovė N. K. yra senatvės pensininkė ir neįgali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: ieškovui solidariai iš atsakovų L. K., A. K. ir N. K. ieškovui priteista 735,76 Eur skolos ir 23,30 Eur delspinigių ir 5 procentai procesinių palūkanų už priteistą sumą (759,06 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų L. K., A. K. ir N. K. valstybei priteista 27,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 9,22 Eur; kita ieškinio dalis atmesta.
5. Teismas nurodė, kad:
5.1. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai yra įvykdę prievolę atsiskaityti su ieškovu, priešingai jie pripažįsta už ieškovo nurodytą laikotarpį nuomos mokesčio nesumokėję. Atsižvelgęs į tai teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 735,76 Eur skolą ir 23,30 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.
5.2. Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į pasaulinės pandemijos dėl Covid-19 viruso sukeltus ekonominius ir socialinius padarinius bei tebeegzistuojančius apribojimus, atsakovų iškeldinimas iš vienintelio gyvenamojo būsto šiuo konkrečiu metu neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnis), nes savivaldybė ir kitos institucijos vis vien turėtų teikti vienokio ar kitokio pobūdžio socialinę pagalbą atsakovams, o vien iš(si)kraustymo, kito gyvenamojo būsto suradimo ir persikraustymo išlaidos dar labiau pablogintų atsakovų finansinę padėtį ir galimybes atsiskaityti su ieškovu. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas nutraukti 2001-04-06 Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 49, iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ valdomo patikėjimo teise ir esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir vietoje šitos dalies priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai.
7. Nurodė, kad:
7.1. Atsakovai daugiau kaip dešimt metų netinkamai vykdo savo prievolę mokėti nuomos mokestį ir ieškovas pastarosios prievolės pažeidimo netoleravo bei negalėjo sudaryti prielaidų atsakovams manyti, kad jie neturi pareigos laiku mokėti mokesčio ar kad šios pareigos pažeidimas negali sukelti neigiamų padarinių.
7.2. Savo prievolę mokėti nuomos mokestį atsakovai pažeidė ne tik dėl finansinių priežasčių, bet ir dėl prievolės pobūdžio ignoravimo, sąmoningo pasyvumo. Atsakovų turtinė padėtis yra antraeilė priežastis, kuri pati savaime nepateisina susiklosčiusios situacijos. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovai per dešimties metų laikotarpį būtų ėmęsi aktyvių veiksmų, jog pradėtų laiku ir nustatyta tvarka mokėti nuomos mokestį. Kitai tariant, atsakovai buvo pasyvūs ir naudojosi faktine padėtimi.
7.3. Atsakovai neturi kito gyvenamojo būsto, tačiau, sistemingai ir ilgą laiką tinkamai nevykdydami ieškovui turtinės prievolės, pažeidžia ieškovo sutartinį lūkestį, o tuo pačiu paneigia ir savo įsipareigojimus. Atsakovai turėjo galimybę kreiptis dėl socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, tačiau nemotyvuotai atsisakė tą padaryti, taip pat turėjo galimybę imtis kitų jiems priimtinų būdų spręsti susidariusią padėtį, tačiau jokių veiksmų nesiėmė (per daugiau nei dešimt metų). Atlaisvinus ginčo būstą ir jį ieškovui panaudojus kaip socialinį gyvenamuoju būstu galėtų būti aprūpinta šeima, kuriai yra būtina parama tokia forma. O tokios pasekmės nusveria neigiamus padarinius, galinčius kilti iškeldinus atsakovus iš būsto.
Atsiliepimas
8. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl iškeldinimo iš nuomojamo buto, nes atsakovų turtinė padėtis yra sunki. Ieškovas pasiūlė atsakovams kreiptis dėl socialinio būsto, tačiau atsakovai atsisakė tai padaryti, nes jų netenkina ieškovo siūlomos socialinio būsto gavimo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
10. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
11. Ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2011, nes po šios nutarties priėmimo pasikeitė teismų praktika.
12. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pacitavo minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, bet kartu ir nurodė, kad „šios bylos nagrinėjimo metu ginčui aktualus teisinis reglamentavimas yra iš dalies pasikeitęs, tačiau kasacinio teismo išaiškinimų kontekste tebėra svarbi sutarties turinio prieš formą pirmenybė“.
13. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė L. K. yra registruota užimtumo tarnyboje, kitos atsakovės N. K. nedarbingumo faktas patvirtintas į bylą pateiktu neįgaliojo pažymėjimu, iš kurio matyti, jog jai neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Taigi, atsakovai yra socialiai pažeidžiami asmenys.
14. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai jau ne vienerius metus netinkamai vykdo nuomos sutartį, jų įsiskolinimas ieškovui viršija 10 000 Eur, jau prieš 10 metų atsakovai nurodė tas pačias priežastis dėl laiku nesumokamo nuomos mokesčio – kad atsakovai neturi darbo, yra registruoti užimtumo tarnyboje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad nurodytos aplinkybės tai yra pagrindas iškeldinti atsakovus iš ginčo buto.
15. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovas kreipėsi dėl 735,76 Eur skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Kitų laikotarpių skolos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, dėl skolų už kitus laikotarpius yra pasisakę teismai kitose civilinėse bylose, vykdomi tų skolų išieškojimai. Taigi, šiai bylai aktualios yra tik aplinkybės egzistavę laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Šis laikotarpis pakliūva į COVID-19 pandemijos laikotarpį, įskaitant pirmąjį dėl šios pandemijos paskelbtą karantiną. T. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. dėl Covid-19 pandemijos Lietuvoje buvo įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d. Įvairūs apribojimai išliko ir vėliau.
16. 2020 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais“, Europos Komisija ir valstybės narės raginamos teikti pirmenybę pagalbos ir krizės švelninimo priemonėms, skirtoms pažeidžiamiausiems piliečiams, <....> taip pat asmenims, kuriems kyla skurdo ir socialinės atskirties pavojus, kuriems visiems kyla didžiausia rizika užsikrėsti COVID-19 virusu ir kurie taip pat labiausiai kenčia nuo jos ekonominio poveikio; ragina imtis priemonių siekiant apsaugoti nuomininkus nuo iškeldinimo krizės metu ir sukurti saugią erdvę tiems, kuriems reikia pastogės. Nors ši rezoliucija neturi privalomo pobūdžio, tačiau bendros socialinės apsaugos Covid-19 pandemijos kontekste gairės yra svarbios sprendžiant asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto klausimą.
17. CK 6.611 straipsnyje nurodyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas <...> nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
18. Kaip minėta, skolos, dėl kurios priteisimo šioje byloje kreipėsi ieškovas, laikotarpis yra nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Taigi, atsakovai daugiau kaip tris mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio, todėl formalusis teisinis pagrindas nuomos sutarties nutraukimui ir atsakovų iškeldinimui egzistuoja.
19. Įvertinus šiuo metu esančią atsakovų padėtį, darytina išvada, jog jie tiek ir šiuo metu, tiek tuo atveju jeigu su jais būtų nutraukta nuomos sutartis yra ir būtų, yra socialiai pažeidžiami. Pagal savo pajamas ir turtinę padėtį, atsakovai galėtų kreiptis dėl socialinio būsto nuomos sutarties su ieškove sudarymo.
20. Teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu, ieškovo atstovė nurodė, jog asmenys, jų pajamoms ir turtui viršijus nustatytą dydį, iškart nėra iškeldinami, su jais yra sudaroma kita sutartis, taip pat yra vertinama aplinkybių visuma, ar asmenims yra reikalingas socialinis būstas, tačiau ieškovo atsakovams pateiktoje rašytinėje informacijoje jokių išimčių nebuvo nurodyta, o tik buvo nurodyta, kad atsakovų turtui ar pajamoms viršijus įstatyme nustatytą dydį sutartis bus nutraukta ir jie turės atlaisvinti nuomojamą būstą.
21. Atsakovai nurodė, kad būtent tai turėjo ir esminę reikšmę jų sprendimui nesikreipti dėl turimos nuomos sutarties pakeitimo į socialinio būsto nuomos sutartį. Su tokiais atsakovų motyvais sutiktina. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, kuri yra profesionali teisininkė, negalėjo iš karto atsakyti dėl konkrečių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų, reglamentuojančių socialinio būsto nuomos sutarties pakeitimo/ (ne)nutraukimo klausimus, todėl atsakovams, neturintiems teisinio išsilavinimo, šių teisės aktų suradimas ir tinkamas interpretavimas yra dar komplikuotesnis, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovo siųstuose dokumentuose buvo nurodytas tik kategoriškas variantas dėl iškeldinimo.
22. Atsakovams atsiėmus prašymą dėl socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, dėl to, kad ieškovo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose buvo nurodyta, jog atsakovų turtui ar pajamoms viršijus įstatyme nustatytą dydį sutartis bus nutraukta ir jie turės atlaisvinti nuomojamą būstą, ieškovas nesiėmė papildomų veiksmų, tam kad išaiškintų atsakovams, koks yra galiojantis teisinis reglamentavimas ir kad užtikrintų atsakovus dėl socialinio būsto nuomos, galimybės išsaugoti nuomos teisinius santykius atsakovams susiradus darbus ir gavus papildomų pajamų, taip pasiekiant rezultatą, kuris būtų naudingas abiem pusėms.
23. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad ginčo laikotarpiu susiklosčiusią situaciją lėmė ne tik atsakovų veiksmai (neveikimas), bet ir šalių bendradarbiavimo trūkumas. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Ieškovas šiuo atveju yra stipresnioji sutarties šalis, todėl jis turi pareigą bendradarbiauti su atsakovais iki kreipimosi į teismą momento, išaiškinant jiems jų pasirinkimo galimybes ir tokių pasirinkimų padarinius tokiu būdu, kuris būtų suprantamas atsakovams.
24. Dėl išvardintų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ieškovas formaliai ir turi teisę reikalauti iškeldinti atsakovus iš ginčo buto, tačiau, atsižvelgiant į pasaulinės pandemijos dėl Covid-19 viruso sukeltus ekonominius ir socialinius padarinius bei tebeegzistuojančius apribojimus, kad atsakovų iškeldinimas iš vienintelio gyvenamojo būsto šiuo konkrečiu metu neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnis), nes savivaldybė ir kitos institucijos vis vien turėtų teikti vienokio ar kitokio pobūdžio socialinę pagalbą atsakovams, o vien iš(si)kraustymo, kito gyvenamojo būsto suradimo ir persikraustymo išlaidos dar labiau pablogintų atsakovų finansinę padėtį ir galimybes atsiskaityti su ieškovu.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovus iš ginčo buto.
Dėl bylos baigties
26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taigi, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Atsakovai neparšo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.