Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. K., A. K. ir N. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gyvenamoji patalpa buvo išnuomota atsakovei L. K. 2001 m. balandžio 6 d. Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 49. 2008 m. rugsėjo 19 d. sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/1323/1032. Ieškinio surašymo dieną gyvenamojoje patalpoje faktiškai gyveno ir gyvenamąją vietą deklaruoja atsakovai L. K., A. K. ir N. K. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė išnuomoja atsakovams gyvenamąją patalpą, o atsakovai įsipareigoja mokėti nuomos ir kitus sutartyje nustatytus mokesčius.

Taigi, atsakovų skolos ieškovei sudaro net 10 446,20 Eur. Dėl šių atsakovų veiksmų ieškovė nurodo praradusi pasitikėjimą atsakovais. Nors vienas šeimos narys yra neįgalus, tačiau kiti du atsakovai, L. K. ir A. K., yra darbingo amžiaus asmenys, nesantys neįgalūs, tačiau jie, kaip ir prieš dešimtmetį, taip ir dabar yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, darbo neturi. Atsakovai nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, kokios priežastys trukdė vykdyti sutartinius įsipareigojimus ne vienerius metus, ar jiems buvo siūlomi darbai, ar jie buvo įsidarbinę, jei taip, kodėl nepadengė skolų, nemokėjo nuomos mokesčio.

Ieškovė pažymėjo, kad gyvenamoji patalpa atsakovams yra nuomojama ne socialinio būsto sąlygomis, tai nėra socialinis būstas.

Triplike atsakovai nurodė, kad L. K. turi rusų kalbos ir literatūros mokytojos specialybę, bet negali rasti darbo, ji 2016 m. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 iki 2020 m. dirbo pagalbine darbuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taromatų operatoriumi. Atsakovų teigimu, iš jų pajamų yra atskaičiuojama antstolių pagal ankstesnes skolas, jos mažėja.

Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl skolos priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovai ieškinį pripažįsta iš dalies, todėl dėl šios dalies surašomi sutrumpinti motyvai.

Nagrinėjamu atveju atsakovai sutinka su jiems apskaičiuota 735,76 Eur skola ir 23,30 Eur delspinigiais už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. bei 5 proc. procesinių palūkanų.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad gyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Kaip matyti iš byloje esančios 2001 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 49, gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota atsakovei L. K. 2008 m. rugsėjo 19 d. su atsakove L. K. buvo sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/1323/1032. Tarp šalių nėra ginčo, kad pirmiau nurodytame bute gyvena atsakovai L. K., A. K. ir N. K.

Pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas ieškovė išnuomojo atsakovams gyvenamąją patalpą, o atsakovai įsipareigojo mokėti nuomos ir kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Atsakovai pagal sutartį savo įsipareigojimų tinkamai nevykdo, todėl yra susidariusi 735,76 Eur skola ir 23,30 Eur delspinigiais už buto nuomą nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.

CK 6.576 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.583 straipsnio 2 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyvento, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Vadovaujantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai yra įvykdę prievolę atsiskaityti su ieškove CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, atvirkščiai, jie pripažįsta už ieškovės nurodytą laikotarpį nuomos mokesčio nesumokėję.

Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo yra tenkintinas, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 735,76 Eur skola ir 23,30 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., taip pat 5 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.576 straipsnis, CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CK 6.71 straipsnio 1 dalis, CK 6.72 straipsnis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovų iškeldinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2011 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį ieškinį atsakovams L. K., N. K., A. K. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, nurodė, kad 2001 m. balandžio 6 d. nuomos sutartis su atsakovais jos sudarymo metu nebuvo įvardyta kaip socialinio būsto nuomos sutartis, tačiau pagal Paramos būstui įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, iki 2002 m. gruodžio 31 d. išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomininkams, jei jie atitinka šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisės į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą sąlygas, taikomas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas. Išdėstytas teisinis reglamentavimas lemia išvadą, kad jei gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta iki 2002 m. gruodžio 31 d., o jos nuomininkas (jo šeimos narys) atitinka Paramos būstui įstatymo 8 straipsnio nustatytas teisės į socialinį būstą sąlygas, yra taikomas nurodyto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytas apribojimas socialinio būsto nuomos sutarčiai nutraukti. Pažymėtina, kad taip neapribojama savivaldybės kompetencija socialinio būsto nuomos viešosios funkcijos atžvilgiu. Kita vertus, taip užtikrinamas asmenų lygybės įstatymui principas, t. y. nepaisant to, ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi išnuomotas kaip socialinis ar nesocialinis būstas, nuomininkams ir jų šeimos nariams taikomas įstatymu nustatytas vienodas teisių apsaugos standartas – draudimas nutraukti nuomos sutartį vien dėl nuompinigių ir (ar) mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjimo, jei skola susidarė dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kurios konkretizuotos Paramos būstui įstatyme. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.611 straipsnyje nustatyta nuomos sutarties nutraukimo sąlyga – nuomininko nuolatinis (ne mažiau kaip tris mėnesius, jei sutartis nenumato ilgesnio termino) nemokėjimas buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas – reiškia esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau prioritetiškai taikant viešosios teisės nuostatas (Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 5 dalį) yra ne paneigiamos CK atitinkamos nuostatos, bet tam tikriems atvejams, reglamentuojamiems ne CK, taikomos tokius atvejus reglamentuojančios viešosios teisės specialiųjų įstatymų nustatytos teisės normos.

Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė N. K. turi 40 proc. darbingumo, t. y. netekusi 60 proc. darbingumo, kiti atsakovai L. K. ir A. K. registruoti Užimtumo tarnybos Vilniaus miesto skyriuje ir yra deklaravę turimas pajamas bei turtą. Šie duomenys atitinka Paramos būstui įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisės į savivaldybės socialinį būstą sąlygas, taigi apeliacinės instancijos teismas priimtame sprendime teisiškai pagrįstai taikė ir šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuomos sutarties nenutraukimo garantiją.

Nors šios bylos nagrinėjimo metu ginčui aktualus teisinis reglamentavimas yra iš dalies pasikeitęs, tačiau kasacinio teismo išaiškinimų kontekste tebėra svarbi sutarties turinio prieš formą pirmenybė.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė pati siūlė atsakovams kreiptis dėl socialinio būsto nuomos sudarymo, net ir priekaištavo dėl jų pasyvumo šiuo klausimu nurodydama, kad net dviejų atsakovų įsidarbinimas neužkerta tam kelio, nes yra vertinamos visų metų pajamos ir turtas. Kitaip tariant, ieškovė netiesiogiai patvirtino, kad atsakovai turi teisę į socialinio būsto nuomą. Teismo posėdžio metu atsakovė L. K. nurodė esanti registruota užimtumo tarnyboje, kitos atsakovės N. K. nedarbingumo faktas patvirtintas į bylą pateiktu neįgaliojo pažymėjimu, iš kurio matyti, jog jai neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Tai savo ruožtu teismui leidžia konstatuoti atsakovų socialinį pažeidžiamumą.

Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. balandžio 17 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais“, kurioje jis be kita ko ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę pagalbos ir krizės švelninimo priemonėms, skirtoms pažeidžiamiausiems piliečiams, smurtą šeimoje patiriančioms moterims ir vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, etninėms mažumoms <....> taip pat asmenims, kuriems kyla skurdo ir socialinės atskirties pavojus, kuriems visiems kyla didžiausia rizika užsikrėsti COVID-19 virusu ir kurie taip pat labiausiai kenčia nuo jos ekonominio poveikio; ragina imtis priemonių siekiant apsaugoti nuomininkus nuo iškeldinimo krizės metu ir sukurti saugią erdvę tiems, kuriems reikia pastogės; <.....> “. Nors ši rezoliucija neturi teismui privalomo pobūdžio, tačiau bendros socialinės apsaugos Covid-19 pandemijos kontekste gairės yra svarbios sprendžiant iškeldinimo iš gyvenamojo būsto klausimą.

Nagrinėjamu atveju visuotinai žinoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. dėl Covid-19 pandemijos Lietuvoje buvo įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d. Įvairūs apribojimai išliko ir vėliau. Šis laikotarpis iš dalies persidengia su skolos, kurią prašoma priteisti nagrinėjamoje byloje, laikotarpiu.

Iš bylos medžiagos (AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymai) matyti, kad atsakovai moka pagal su ieškove sudarytą taikos sutartį, taip pat iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad iš atsakovės L. K. darbo užmokesčio jai dirbant buvo daromi atskaitymai pagal vykdomuosius raštus. Lyginant ieškovės dublike nurodytas atsakovų skolas, dėl kurių jau išduoti vykdomieji dokumentai, su paskutinėje pažymoje nurodytomis, matyti, kad kai kurios yra sumažėjusios, dauguma yra nepakitusios, o einamoji skola yra išaugusi. Tai sudaro prielaidas išvadai, kad atsakovų pajamos ir turtas yra nepakankami efektyviai įvykdyti net ir priverstinį išieškojimą. Tai savo ruožtu patvirtina išvadą dėl atsakovų socialinio pažeidžiamumo.

Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 14 straipsnyje be kita ko nustatyta, kad savivaldybės būsto fondą sudaro socialiniai būstai ir savivaldybės būstai, kurie nuomojami šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovai nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., t. y. daugiau kaip tris mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio, todėl formalusis teisinis pagrindas nuomos sutarties nutraukimui ir atsakovų iškeldinimui egzistuoja.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl iškeldinimo yra konstatavęs, kad yra nepakankamas konstatuoti, jog priemonė yra nustatyta įstatyme, neatsižvelgiant į aktualias individualias aplinkybes (Ćosić v. Croatia, § 21). Priemone turi būti siekiama teisėto tikslo, o būsto netekimas turi būti proporcingas teisėtiems tikslams, nustatytiems Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje. Turi būti deramai atsižvelgta į nuomininkų faktines aplinkybes dėl kurių jų teisėti interesai turi būti ginami (Orlić v. Croatia, § 64; Gladysheva v. Russia, §§ 94-95; Kryvitska and Kryvit-skyy v. Ukraine, § 50; Andrey Medvedev v. Russia, § 55).

Šių aiškinimų kontekste nagrinėjamos bylos atveju, teismo vertinimu, yra aktualu, kad atsakovai, tiek su jais nutraukus sutartį, tiek ir šiuo metu yra socialiai pažeidžiami ir galėtų kreiptis dėl socialinio būsto nuomos sutarties su ieškove sudarymo.

Be to, nors ieškovė nurodė, kad eilėje socialiniams ar savivaldybės būstui gauti laukia daug kitų asmenų, byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog egzistuoja būtinybė pirmiau užtikrinti kitų asmenų, o ne atsakovų, kurie taip pat yra socialiai pažeidžiami asmenys, teises į būstą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisinis reglamentavimas ir faktiškai galiojanti socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo ir nutraukimo tvarka bei jos išimtys atsakovams ieškovės atstovės buvo išsamiai paaiškinti tik teismo posėdžių metu, o pateikta žodinė informacija skyrėsi nuo pirmiau ieškovės atsakovams pateiktos rašytinės informacijos. Žodinėje informacijoje, pateiktoje posėdžių metu, ieškovės atstovė nurodė, jog asmenys, jų pajamoms ir turtui viršijus nustatytą dydį, iškart nėra iškeldinami, su jais yra sudaroma kita sutartis, taip pat yra vertinama aplinkybių visuma, ar asmenims yra reikalingas socialinis būstas. Tuo tarpu ieškovės atsakovams pateiktoje rašytinėje informacijoje jokių išimčių nebuvo nurodyta, o buvo tik pabrėžta, kad atsakovų turtui ar pajamoms viršijus įstatyme nustatytą dydį sutartis bus nutraukta ir jie turės atlaisvinti nuomojamą būstą.

Tai, teismo vertinimu, turėjo esminę reikšmę atsakovų sprendimui nesikreipti dėl turimos nuomos sutarties pakeitimo į socialinio būsto nuomos sutartį. Pažymėtina, kad net ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, kuri yra profesionali teisininkė ir specializuojasi ginčo klausimuose, taip pat iš karto negalėjo atsakyti dėl konkrečių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų teisės normų, reglamentuojančių socialinio būsto nuomos sutarties pakeitimo/ (ne)nutraukimo klausimus, todėl akivaizdu, kad atsakovams, neturintiems teisinio išsilavinimo, šių teisės aktų suradimas ir tinkamas interpretavimas buvo apsunkintas, ypač, kai pačios ieškovės siųstuose dokumentuose buvo nurodytas tik kategoriškas variantas dėl iškeldinimo.

Pažymėtina ir tai, kad, atsakovams atsiėmus prašymą dėl socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, dėl tos priežasties, kad ieškovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose buvo nurodyta, jog atsakovų turtui ar pajamoms viršijus įstatyme nustatytą dydį sutartis bus nutraukta ir jie turės atlaisvinti nuomojamą būstą, ieškovė nesiėmė papildomų veiksmų siekiant išaiškinti atsakovams dėl galiojančio teisinio reglamentavimo, taip išsklaidant atsakovų baimes dėl socialinio būsto nuomos, galimybės išsaugoti nuomos teisinius santykius atsakovams susiradus darbus ir gavus papildomų pajamų, taip pasiekiant rezultatą, kuris būtų naudingas abiem pusėms.

Tai leidžia daryti išvadą, kad susiklosčiusią situaciją lėmė ne tik atsakovų veiksmai (neveikimas), bet ir šalių bendradarbiavimo trūkumas. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Tai, šiuo konkrečiu atveju reiškia ieškovės, kaip stipresniosios ir patyrusios santykių šalies, valdančios savivaldybei priklausantį turtą, pareigą bendradarbiauti su atsakovais iki kreipimosi į teismą momento, išaiškinant jiems jų pasirinkimo galimybes ir tokių pasirinkimų padarinius tokiu būdu, kuris būtų suprantamas atsakovams.

Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė ilgą laiką (kaip pati nurodo, daugiau kaip 10 metų) nesiėmė kraštutinės priemonės ir ankstesnėse civilinėse bylose prašydavo tik priteisti nuomos mokesčio skolą iš atsakovų, tai savo ruožtu galėjo sukelti tam tikrus atsakovų lūkesčius, kad pripažįstat skolą ir dengiant ją bent iš dalies, ieškovė nesiims pačios drastiškiausios priemonės. Nors, kaip jau buvo minėta, tokia ieškovės teisė per se nėra kvestionuojama, tačiau, atsižvelgiant į pasaulinės pandemijos dėl Covid-19 viruso sukeltus ekonominius ir socialinius padarinius bei tebeegzistuojančius apribojimus, teismas sprendžia, kad atsakovų iškeldinimas iš vienintelio gyvenamojo būsto šiuo konkrečiu atveju ir šiuo konkrečiu metu neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnis), nes savivaldybė ir kitos institucijos vis vien turėtų teikti vienokio ar kitokio pobūdžio socialinę pagalbą atsakovams, o vien iš(si)kraustymo, kito gyvenamojo būsto suradimo ir persikraustymo išlaidos dar labiau pablogintų atsakovų finansinę padėtį ir galimybes atsiskaityti su ieškove.

Atsižvelgdamas į išdėstytų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo yra atmestinas.

Pažymėtina tai, kad šis sprendimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis dėl atsakovų iškeldinimo ateityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) solidariai iš atsakovų L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 735,76 Eur (septynis šimtus trisdešimt penkis Eur 76 ct) skolos ir 23,30 Eur (dvidešimt tris Eur 30 ct) delspinigių ir 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą (759,06 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 27,67 Eur (dvidešimt septynis Eur 67 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 9,22 Eur. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.