Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. K., A. K. ir N. K. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui A. K. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Atsakovėms L. K. ir N. K. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus paliekant atsakovių deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ Nr. 1-474 ir 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 „Dėl turto perdavimo patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas“, visos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos patikėjimo teise naudoti ir valdyti buvo perduotos ieškovui, įskaitant ir butą, esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 30-130, ieškovas administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, patikėjimo teise valdo, naudoja bei disponuoja Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu turtu, taip pat renka nuomos mokesčius iš butų nuomininkų bei reiškia ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo ir kt.

Nustatyta, kad 2001 m. balandžio 6 d. su atsakove L. K. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būtų fondo gyvenamosios patalpos nuomos Sutartis Nr. 49 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei už užmokestį buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis Sutarties 2.2 punktu, atsakovė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su atsakove L. K. nuomojamame bute nuo 1999 m. rugpjūčio 27 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ir atsakovai A. K. ir N. K.. Ieškovas nurodo, kad atsakovai savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nuomos mokesčio laiku nemokėjo, taip pat nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas (šilumos energiją), dėl ko susidarė įsiskolinimas. Iš ieškovo pateiktų skaičiavimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. atsakovai liko skolingi ieškovui 2026,77 Eur už nuomos paslaugas. Be to, ieškovo paskaičiavimu, atsakovai laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. tinkamai nemokėjo už komunalines paslaugas, dėl ko atsakovui susidarė 421,32 Eur įsiskolinimas už šilumos energiją. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškovu būtų atsiskaitę (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.583 straipsnio 1 dalimi, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.589 straipsnio 1 dalis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Konstatuotina, kad atsakovai, nevykdydami savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovai savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.72 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.583 straipsnio 1 dalimi, 6.584 straipsnio 1 dalimi, 6.589 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 2.2 punktu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 2026,77 Eur skolos už nuomos paslaugas ir 421,32 Eur skolos už šilumos energiją.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 62,49 Eur delspinigių, taikydamas 0,02 procento delspinigių normą už 6 mėnesių laikotarpį. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 62,49 Eur delspinigių laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2510,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies bei 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 56 Eur žyminio mokesčio ir 6,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 20,72 Eur, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s, įmokos kodas 5660.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, solidariai iš atsakovų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2026,77 Eur (du tūkstančius dvidešimt šešis eurus ir 77 ct) skolos už nuomos paslaugas, 421,32 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 32 ct) skolos už šilumos energiją, 62,49 Eur (šešiasdešimt du eurus ir 49 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2510,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 56 Eur žyminio mokesčio ir 6,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 20,72 Eur (dvidešimt eurų ir 72 ct), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jie turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas