Kauno apygardos teismo nutartis, eB2-742-587/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-05
Bylos Nr.: eB2-742-587/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00355-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Žemaitienė
Pareiškėjas: S. M.

Kategorijos

3.4.4.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. eB2-742-587/2025Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00355-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.4 (S) 3.2.7.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.4.4.5.4

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės SPECTUM PRO 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas, kreditorius) prašo teismo pripažinti negaliojančiu (panaikinti) 2024 m. gruodžio 18 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) SPECTUM PRO kreditorių susirinkime priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl reikalavimo teisių civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 pardavimo“, kuriuo buvo nutarta pritarti UAB „4 DEBT“ 2024 m. birželio 11 d. pasiūlymui parduoti reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, e2-348-633/2024 ir e2-347-399/2024 UAB „4DEBT“ už 30 000 Eur pasiūlyme nurodytomis sąlygomis; įpareigoti nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Administratoriai LT“ (toliau – ir nemokumo administratorė) sudaryti ir pasirašyti atitinkamas sutartis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 4 d. elektroniniu paštu gavo nemokumo administratorės pranešimą, kad ji 2024 m. gruodžio 18 d., 11.00 val. šaukia LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimą. Pranešime buvo nurodyta šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkė ir siūlomi sprendimo projektai darbotvarkės klausimais, taip pat nurodyta, kad ji 2024 m. birželio 11 d. gavo UAB „4DEBT“ pasiūlymą įsigyti reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347- 399/2024 bei perimti visas procesines teises ir pareigas bylose, sumokant LUAB SPECTUM PRO 30 000 Eur. Po teisminio bylinėjimosi dėl 2024 m. birželio 18 d. LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimo priimtų ir teismo panaikintų sprendimų darbotvarkės klausimais Nr. 2.1 ir Nr. 2.2, nemokumo administratorei užklausus, UAB „4DEBT“ raštu patvirtino, kad bendrovės 2024 m. birželio 11 d. pasiūlymas tebegalioja. Pranešime taip pat nurodyta, kad šiuo atveju kreditoriai gali gauti apčiuopiamą naudą iš reikalavimo teisių pardavimo, nes jeigu reikalavimo teisės bus pardavinėjamos iš varžytynių: 1) kol jos bus parduotos varžytynėse, vykstančios civilinės bylos greičiausiai jau bus išnagrinėtos ir/ ar esant nepalankiems sprendimams, kreditoriai iš viso gali negauti pinigų; 2) reikalavimo teisių pardavinėjimas varžytynėse gana ilgas procesas, per tą laiką įmonė gali netekti ir paskutinio pasiūlymo; 3) reikalavimo teisių pardavinėjimas varžytynėse gali užtrukti iki pusės metų, dėl ko didės ir administravimo išlaidos. Kadangi visi esminiai bankroto proceso veiksmai jau beveik yra atlikti, nemokumo administratorės nuomone, parduodant reikalavimo teises ne varžytynėse, o laisvame pardavime būtų gauta didesnė nauda, nei pardavinėjant jas varžytynėse. 2024 m. gruodžio 11 d. elektroniniu paštu buvo gautas nemokumo administratorės pranešimas, kuriuo informuojama, jog 2024 m. gruodžio 9 d. ji gavo kreditoriaus (šioje byloje pareiškėjo) pastabas ir nesutikimo motyvus dėl LUAB SPECTUM PRO nemokumo administratorės siūlomų sprendimo projektų 2024 m. gruodžio 18 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais Nr. 2 ir Nr. 3 bei sprendimų projektų pasiūlymus, dėl to ji papildė siūlomų priimti sprendimų projektus balsavimo raštu biuletenyje 2024 m. gruodžio 18 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais kreditoriaus pateiktais pasiūlymais. 2024 m. gruodžio 23 d. elektroniniu paštu pareiškėjas gavo LUAB SPECTUM PRO 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 3, kuriame nurodyta, kad kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 331 111,33 Eur, kas sudaro 50,68 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (konstatuojamas kreditorių susirinkimo kvorumas). Iš kreditorių susirinkimo protokolo priedo – LUAB SPECTUM PRO kreditorių, dalyvaujančių 2024 m. gruodžio 18 d. susirinkime, sąrašo matyti, kad visi susirinkime dalyvavę kreditoriai (12 kreditorių iš teismo patvirtintų 60 kreditorių) balsavo raštu. LUAB SPECTUM PRO 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl reikalavimo teisių civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 pardavimo“ nutarė: „Pritarti UAB „4 DEBT“ 2024 m. birželio 11 d. pasiūlymui parduoti reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, e2-348-633/2024 ir e2-347-399/2024 UAB „4DEBT“ už 30 000 Eur pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Įpareigoti nemokumo administratorę sudaryti ir pasirašyti atitinkamas sutartis“. Iš protokolo matyti, kad už nemokumo administratorės pateiktą nutarimo projekto pasiūlymą balsavo 60,41 proc. dalyvavusių kreditorių susirinkime teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, o už kreditoriaus S. M. pateiktą nutarimo projekto pasiūlymą balsavo 39,59 proc. dalyvavusių kreditorių susirinkime teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų. 2024 m. gruodžio 18 d. sušaukto LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas padarant tiek esminius procedūrinius, tiek materialinio pobūdžio pažeidimus, minėtas nutarimas prieštarauja imperatyvioms JANĮ teisės normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia LUAB SPECTUM PRO kreditorių teises ir interesus. Skundžiamu kreditorių susirinkimo priimtu nutarimu buvo sudaryta galimybė, apeinant privalomas procedūras ir imperatyvias JANĮ nuostatas, konkrečias turtines teises įsigyti vienam konkrečiam vieno konkretaus kreditoriaus (turinčio aiškų priešiškumą ir asmenines ambicijas atsakovų atžvilgiu) pasiūlytam subjektui už vieną pasiūlytą kainą, užkertamas kelias atitinkamą bendrovės turtą (turtines teises) realizuoti varžytynių būdu ar kitu kreditoriams palankiausiu būdu (už didžiausią pasiūlytą kainą). Įprastai būtent turto pardavimas varžytynėse leidžia užtikrinti, jog turtas bus parduotas už didžiausią galimą kainą – varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus potencialiems pirkėjams, ir, atitinkamai, jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą turto pardavimo iš varžytynių metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020). Nemokumo administratorė, pateikdama kreditoriams nutarimo projekto pasiūlymą antruoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimo, už kurį balsavo susirinkime dalyvavusių kreditorių dauguma (nutarimo priėmimą lėmė UAB „Elneda“ ir UAB „ILTE“ kreditorių balsai), nenurodė jokių įtikinamų bei objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų ir motyvų, dėl kurių pakankamai didelės apimties reikalavimo teisės turėtų būti pardavinėjamos ne varžytynėse, kodėl jas pardavinėjant ne varžytynių būdu yra galimybė gauti didesnę sumą negu jas parduodant varžytynėse. Jokia kreditorių dauguma negali eliminuoti imperatyvių JANĮ įtvirtintų teisės normų ir reikalavimų bankroto procese laikymosi, arba padaryti jų „neimperatyviais“, kadangi iš neteisės neatsiranda teisė.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog palaiko pareiškėjo skunde nurodytus motyvus, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog kreditorius Departamentas šiame bankroto procese dalyvauja su 700 Eur finansiniu reikalavimu, skunde nurodytu antruoju darbotvarkės klausimu 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime už antrąjį siūlymą ,,Siūloma LUAB SPECTUM PRO reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572- 324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 (kartu, neskaidant) pardavinėti varžytynėse už ne mažesnę nei 31 000 Eur pradinę kainą, o reikalavimo teisių nepardavus varžytynėse - 2 (dvi) savaites pardavinėti laisvame pardavime už ne mažesnę nei 30 000 Eur kainą - rinkti pasiūlymus ir parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Prieš pasirašant reikalavimo teisių perleidimo sutartį apie išrinktą geriausią pasiūlymą informuoti kreditorius elektroniniu paštu ir įkeliant informaciją į internetinę svetainę www.bankrotuduomenys.lt.Negavus motyvuotų prieštaravimų iš kreditorių per 3 (tris) darbo dienas nuo pranešimų išsiuntimo/ įkėlimo, reikalavimo teises parduoti. Apie laisvą reikalavimo teisių pardavimą skelbti internetiniuose puslapiuose www.skelbiu.lt ir www.alio.lt. Nepardavus turtinių teisių už ne mažesnę nei 30 000 Eur kainą laisvame pardavime per 2 (dviejų) savaičių laikotarpį, šaukti kreditorių susirinkimą dėl naujos turto pardavimo tvarkos nustatymo.“

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad neprieštarauja skunde nurodytiems teiginiams ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pritaria pareiškėjo skundo argumentams, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, prieštarauja turto pardavimo bankroto procese skaidrumo, taip pat siekio kuo didesnio kreditorių finansinių reikalavimo patenkinimo principams. Nurodo, kad VSDFV Kauno skyrius yra LUAB SPECTUM PRO kreditorius, kurio patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 112 824,84 Eur (20 142,29 Eur pirmos eilės ir 92 682,55 Eur antros eilės). Tai sudaro 17,27 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. VSDFV Kauno skyrius, kurio balsai 2024 m. gruodžio 18 d. vykusiame LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimo sudarė 34,07 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų, pritarė kreditoriaus (pareiškėjo) pateiktiems nutarimų projektams. Nepagrįstas nemokumo administratorės argumentas, kad pardavus reikalavimo teises jo siūloma tvarka kreditoriai gaus apčiuopiamą naudą, o dėl ilgo varžytynių proceso LUAB SPECTUM PRO gali netekti ir paskutinio (UAB „4DEBT“) pasiūlymo įsigyti reikalavimo teises civilinėse bylose už 30 00 Eur kainą, taip pat mano, kad kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka išviešinus turto pardavinėjimo faktą (pirmiau varžytynėse, o vėliau laisvu pardavimu) gali atsirasti daugiau asmenų, pageidaujančių įsigyti atitinkamas turtines teises, galimai, net už didesnę kainą.

Šalies argumentai

6. Suinteresuotas asmuo nemokumo administratorė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodo, kad tiek dėl 2024 m. birželio 18 d., tiek ir dėl 2024 m. gruodžio 18 d. vykusiuose atsakovės kreditorių susirinkimuose priimto nutarimo, kuriuo buvo nutarta pritarti atsakovės reikalavimų pardavimui UAB „4 DEBT“, skundą pateikė vienintelis kreditorius (pareiškėjas). Nors kreditorius skundus grindė/grindžia tuo, jog priimtu nutarimu buvo pažeistos mažųjų kreditorių teisės, tačiau, akivaizdu, jog nei mažieji kreditoriai, nei didieji (įskaitant, didžiausią atsakovės kreditorių VSDFV Kauno skyrius) taip nemanė (nemano), nes priešingu atveju taip pat būtų kreipęsi teismine tvarka dėl jų teises neva pažeidžiančio nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas ginčijo (ginčija) tiek 2024 m. birželio 18 d., tiek ir 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą dėl atsakovės reikalavimų perleidimo UAB „4 DEBT“, remdamasis tais pačiais pagrindais: 1) dėl kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo procedūrinių pažeidimų; 2) dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo - prieštaravimo imperatyviosioms JANĮ normoms ir įmonės kreditorių interesams, iš esmės pateikdamas analogiškus argumentus, jog kreditorių susirinkimui buvo pasiūlyta iš karto priimti sprendimą dėl konkrečių reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimo už konkrečią kainą ir dar konkrečiam vienos iš kreditorių UAB „Elneda“ pasiūlytam subjektui UAB „4 DEBT“, o tai pažeidžia JANĮ 86 ir 90 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens parduodamo turto formą, būdą ir tvarką. Abu ginčus siejančios skirtingos faktinės aplinkybės: 2024 m. birželio 18 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu dėl siūlomo projekto dėl atsakovės reikalavimų pardavimo UAB „4 DEBT“ prieštaravimų ar siūlymų nebuvo gauta (kreditorius VSDFV Kauno skyrius nebalsavo šiuo darbotvarkės klausimu ir pateikė nebalsavimo argumentus ir pastabas, tuo tarpu, kreditorius S. M. balsavimo metu, balsuodamas „Prieš“, pristatė nesutikimo motyvus ir pastabas, tuo tarpu, 2024 m. gruodžio 18 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu dėl siūlomo projekto dėl įmonės reikalavimų perleidimo UAB „4 DEBT“ tik kreditorius S. M. iš anksto pateikė pastabas ir nesutikimo motyvus dėl siūlomų sprendimo projektų antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais bei pateikė sprendimų projektų pasiūlymus, kuriais nemokumo administratorė papildė siūlomų priimti sprendimų projektus balsavimo raštu biuletenyje bei 2024 m. gruodžio 11 d. pranešime supažindindamas (nurodydamas) atsakovės kitiems kreditoriams kreditoriaus nesutikimo dėl siūlomų sprendimo projektų motyvus. Priešingai nei 2024 m. birželio 18 d. vykusiame atsakovės kreditorių susirinkime, 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkime kreditoriai turėjo galimybę pasirinkti tiek iš pateikto siūlymo projekto parduoti atsakovės turimas reikalavimo teises konkrečiam pirkėjui už konkrečią jo siūlomą kainą (t. y. UAB „4 DEBT“), tiek ir parduoti atsakovės turimas reikalavimo teises pagal pateiktą jų pardavimo tvarką ir būdą, o būtent, varžytinių būdu. Priešingai nei 2024 m. birželio 18 d. vykusiame atsakovės kreditorių susirinkime, 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkime kreditoriai aiškiai balsų dauguma nutarė, jog geriausias būdas užtikrinantis jų teises ir interesus yra parduoti atsakovės debitorines skolas varžytinių būdu, tuo tarpu, nutardami, jog geriausias būdas užtikrinantis jų teises ir interesus dėl atsakovės reikalavimo teisių (civilinėse bylose) pardavimo yra jas parduoti ne varžytinių būdu, bet konkrečiam pirkėjui už konkrečią šio pasiūlytą kainą (UAB „4 DEBT“). Kitaip tariant, atsakovės kreditoriai turėjo galimybę pasirinkti iš kelių siūlomų projektų, susijusių su atsakovės turimų reikalavimo teisių pardavimu ir tokiu būdu priimti geriausiai jų interesus ir teises užtikrinantį sprendimą. 2024 m. birželio 18 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu dalyvavo kreditoriai, kurių bendra patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 482 875,27 Eur, kas sudaro 73,91 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, tuo tarpu, 2024 m. gruodžio 18 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu dalyvavo kreditoriai, kurių bendra patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 331 111,33 Eur, kas sudaro 50,68 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. 2024 m. birželio 18 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu „Už“ siūlomą projektą dėl atsakovės reikalavimų pardavimo UAB „4 DEBT“ balsavo 56,01 proc. dalyvavusių kreditorių susirinkime teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, tuo tarpu, 2024 m. gruodžio 18 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu „Už“ siūlomą projektą dėl atsakovės reikalavimų pardavimo UAB „4 DEBT“ balsavo 60,41 proc. dalyvavusių kreditorių susirinkime teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų. 2024 m. birželio 18 d. dalyvavę kreditoriai UAB „GOTAS“, UAB „Lemora“, UAB „Gilesta“ nedalyvavo 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkime, tuo tarpu, UAB „Stiklasas“, lyginant su 2024 m. birželio 18 d., 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkime vienintelė pakeitė poziciją ir balsavo „Prieš“, o UAB „Ginestra“ ir UAB „Algrima“, nedalyvavusios 2024 m. birželio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkime, 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkime dalyvavo. 2024 m. birželio 18 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu „Prieš“ siūlomą projektą dėl atsakovės reikalavimų pardavimo UAB „4 DEBT“ balsavo 9,43 proc. dalyvavusių kreditorių susirinkime teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų (UAB „Saunita“, M. J., M. S., UAB „Velkam“, UAB „ADILITA“, K. T., V. M., J. P., A. A., B. M.), taip pat, pagal pirminį balsavimo biuletenį, pateiktą kreditoriams 2024 m. birželio 4 d., už S. M. ir MB „Rokaja“ pasiūlymus balsavo kreditoriai UAB „Cramo“ (0,15 proc. balsų nuo dalyvavusių kreditorių susirinkime), UAB „Veksama“ (1,64 proc.), Departamentas (0,14 proc.) ir E. K. (1,07 proc.), kreditorius VSDFV Kauno skyrius (didžiausias atsakovės kreditorius) susirinkimo darbotvarkės 2.1 ir 2.2 klausimais „Dėl civilinių bylų Nr. e2-572-324/2024, e2-348-633/2024 ir e2-347-399/2024 eigos“ nebalsavo, tuo tarpu, 2024 m. gruodžio 18 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu „Už“ siūlomą projektą dėl atsakovės reikalavimų pardavimo UAB „4 DEBT“ balsavo 39,59 proc. dalyvavusių kreditorių susirinkime teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų (S. M., J. M., VSDF Kauno skyrius, Departamentas, UAB „Saunita“, UAB „Stiklasas“, UAB „Tobenta“). 2024 m. birželio 18 d. dalyvavę kreditoriai UAB „Velkam“, UAB „ADILITA“, K. T., V. M., J. P., A. A., B. M., UAB „Cramo“, UAB „Veksama“ ir E. K. nedalyvavo 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkime, o UAB „Tobenta“, nedalyvavusi 2024 m. birželio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkime, 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkime dalyvavo. Kreditorius S. M., skųsdamas 2024 m. birželio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus dėl atsakovės reikalavimų pardavimo UAB „4 DEBT“ nurodė, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas iš esmės vienos kreditorės UAB „Elneda“, kaip turinčios daugumą balsų, taip pat dėl to, jog ši kreditorė pateikė neva nutarimo projektą, nederantį su darbotvarkės klausimų turiniu, jog ši kreditorė priešiškai nusiteikusi prieš kreditorių S. M. ir siekia atsakovės reikalavimo teisių perleidimo UAB „4 DEBT“ dėl asmeninių interesų ir pan., tuo tarpu, skųsdamas 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą dėl atsakovės reikalavimų pardavimo UAB „4 DEBT“ atsižvelgdamas į balsavusius „Už“ kreditorius, jau nurodo, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas jau iš esmės dviejų kreditorių UAB „Elneda“ ir UAB „ILTE“. Kitaip tariant, kreditoriaus pozicija dėl kreditorių tariamo suinteresuotumo parduoti atsakovės reikalavimo teises UAB „4 DEBT“ skunduose keitėsi ir savo esme priklausė (-o) nuo to, kas susirinkimuose balsavo „Už“ atsakovės reikalavimo teisių pardavimą UAB „4 DEBT“, ir kokį balsų skaičių šis kreditorius turi, t. y. kaip palankiau įrodinėti pačiam kreditoriui. 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkime nebuvo svarstomas kreditoriaus S. M. 2024 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimui pateiktas pasiūlymas dėl taikos sutarčių civilinėse bylose sudarymo. Nemokumo administratorė 2024 m. lapkričio 8 d., o taip pat ir pakartotinai 2024 m. lapkričio 14 d. siuntė kreditoriui S. M. (o taip pat ir MB „Rokaja“) pranešimus, kuriais prašė informuoti, ar pateiktas pasiūlymas tebegalioja ir nemokumo administratorė gali juos teikti kreditorių susirinkimui svarstyti, tačiau per nustatytą terminą kreditorius S. M. atsakymo nepateikė (kaip ir MB „Rokaja“). Apeliacinės instancijos teismas aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, jog 2024 m. birželio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų darbotvarkės klausimais Nr. 2.1 ir Nr. 2.2 negaliojimą lemia padaryti kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo procedūriniai pažeidimai (o būtent, jog nemokumo administratorės papildyta darbotvarkė su UAB „Elneda“ pateiktu siūlymo projektu nebuvo laiku pateikta kreditoriams susipažinti), kad dėl materialiųjų aspektų (ginčijamų nutarimų turinio) šis teismas nepasisako, nes tai neturi įtakos procesinio sprendimo rezultatui. Kreditoriaus S. M. skundo argumentai, kad neva nemokumo administratorė neobjektyvi ir nešališka, tinkamai neorganizuojanti atsakovės turto pardavimo procedūrų, kadangi teikia ydingai suformuotą ginčijamą nutarimą, ar tai, kad visi atsakovės kreditoriai (o ypač UAB „Elneda“ ir UAB „ILTE“), balsavę „Už“ nutarimo projektą parduoti atsakovės reikalavimo teises UAB „4 DEBT“, neva aiškiai piktnaudžiavo savo padėtimi, kadangi tiek nemokumo administratorei, tiek ir šiems kreditoriams akivaizdžiai žinoma, kad toks nutarimo projektas yra neteisėtas ir prieštarauja JANĮ nuostatoms, kadangi analogiškas kreditorių susirinkimo nutarimas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-868-881/2024 buvo panaikintas, nepagrįsti bei paneigtini kaip neatitinkantys susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir pačios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Nepaisant to, jog pareiškėjas skunde nurodo, jog egzistuoja tiek procedūriniai, tiek ir materialinio pobūdžio pažeidimai, tačiau, atsižvelgiant į jo skundo motyvus bei nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjas skunde nenurodo jokių argumentų, jog nebuvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ar nutarimų priėmimo tvarkos, kas sudarytų nesutikimo su atliktais procedūriniais veiksmais pagrindą, galėjusį lemti priimto ginčijamo nutarimo neteisėtumą. Šioje byloje ginčas kilo dėl ginčijamo nutarimo parduoti atsakovės reikalavimo teises civilinėse bylose UAB „4DEBT“, o būtent, šio ginčijamo nutarimo turinio, pareiškėjui įrodinėjant, jog kreditoriai nusprendė ne dėl konkretaus turto (turtinių teisių) pardavimo tvarkos, tačiau dėl konkretaus bendrovės turto pardavimo už konkrečią kainą konkrečiam subjektui, o tai nepatenka į JANĮ nustatytą kreditorių susirinkimo kompetenciją tvirtinti turto pardavimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą. Kreditoriaus pasamprotavimai apie kreditorę UAB „Elneda“ ar jos pateiktą pasiūlymą dėl atsakovės reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimo pirkėjui UAB „4 DEBT“ neturi jokios teisinės reikšmės, nes kreditorė, kurios pasiūlymas buvo įtrauktas į atsakovės kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei priimtas (patvirtintas) ginčijamu nutarimu, turi visas JANĮ nustatytas teises (JANĮ 43 straipsnis). Pats pareiškėjas nemokumo administratorei pateikė pastabas ir nesutikimo motyvus dėl siūlomų sprendimo projektų darbotvarkės antruoju ir trečiuoju klausimais bei pateikė sprendimų projektų pasiūlymus, kuriais nemokumo administratorė papildė siūlomų priimti sprendimų projektus balsavimo raštu biuletenyje bei 2024 m. gruodžio 11 d. pranešime supažindindamas (nurodydamas) atsakovės kitiems kreditoriams kreditoriaus S. M. nesutikimo dėl siūlomų sprendimo projektų darbotvarkės klausimais motyvus. Taigi, atsakovės kreditoriai prieš numatytą 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimą turėjo galimybę įvertinti abu siūlomus projektus darbotvarkės antruoju klausimu, susipažinti su kreditoriaus nesutikimo su UAB „Elneda“ pasiūlymu darbotvarkės antruoju klausimu motyvais, ir, atitinkamai, prieš balsuojant priimti jų teises ir interesus labiausiai užtikrinantį sprendimą, t.y. ar, visų pirma, iš viso dalyvauti numatytame 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime, o taip pat ir kaip balsuoti už darbotvarkės antrąjį klausimą, t. y. ar balsuoti už atsakovės reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimą konkrečiam pirkėjui už konkrečią kainą ar už atsakovės reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimą pagal kreditoriaus pasiūlyme pateiktą būdą (varžytinių būdu) ir pradinę turto pardavimo kainą. Nei vienas iš atsakovės kreditorių, išskyrus pareiškėją, kuris buvo ir yra suinteresuotas civilinių bylų, kurių reikalavimo teises atsakovė siekia parduoti, baigtimi, nepareiškė jokių prieštaravimų dėl 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovės kreditorių susirinkimo numatytos darbotvarkės ir susirinkime sprendžiamų klausimų, siūlomų nutarimų projektų turinio ir pan., kaip ir nei vienas iš atsakovės kreditorių, išskyrus patį pareiškėją, neteikė savų pasiūlymų dėl darbotvarkės papildymo ir pan. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju kreditorių susirinkimas apskritai negalėjo nuspręsti dėl turto pardavimo ne iš varžytinių, nes tokia galimybė nustatyta JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje. Šiuo aspektu, tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą (komitetą). Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Nemokumo administratorė kreditoriams pateikė išsamų pagrindimą, dėl kurio atsakovės reikalavimo teisės civilinėse bylose turėtų būti pardavinėjamos ne iš varžytinių, įskaitant, realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę, atsiskaitymo gavimo galimybes, kreditoriams teksiančius kaštus nepardavus turto, civilinių bylų baigties prognozes, trukmę ir pan. Tai, kad pareiškėjas ar kiti kreditoriai turėjo kitokį lūkestį dėl atsakovės reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimo ir, atitinkamai, balsavo „Prieš“ ginčijamą nutarimą dėl atsakovės reikalavimo teisių pardavimo UAB „4 DEBT“ (atitinkamai, balsuodami „Už“ atsakovės reikalavimo teisių pardavimą varžytinių būdu), savaime nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, jog dėl to buvo pažeistos jų teisės. Ne tik kreditoriai UAB „Elneda“ ir UAB „ILTE“ šiame kreditorių susirinkime balsavo „Už“ ginčijamą nutarimą dėl atsakovės reikalavimo teisių pardavimo UAB „4 DEBT“, bet „Už“ balsavo ir kiti kreditoriai. Tai, kad susiklostė, jog šių kreditorių turimi balsai palyginti su „Prieš“ balsavusių kreditorių balsais turėjo reikšmingesnę atsvarą, nepagrindžia, jog ginčijamas nutarimas yra neteisėtas ar kaip pažeidžiantis mažumos kreditorių teises. Net ir hipotetiškai pripažinus ginčijamą nutarimą negaliojančiu kaip neva pažeidžiančiu mažųjų kreditorių teises ir interesus, susiklostytų situacija, kad kaskart šaukiant atsakovės kreditorių susirinkimą, būtų pradedamas žaisti tikimybių teorijų žaidimas, kas susirinkime dalyvaus, kas balsuos, kaip balsuos ir kaip pasiskirstys balsuojančiųjų turimi balsai, kurie nulems atitinkamo sprendimo priėmimą. Pareiškėjas kaskart skųs jį netenkinančius nutarimus remdamasis tuo pačiu mažųjų kreditorių tariamų interesų pažeidimo faktu, kaip kad tą darė ginčydamas 2024 m. birželio 18 d. nutarimus, motyvuojant UAB „Elneda“ turėtų balsavimo teisių persvara, o šįkart jau UAB „Elneda“ ir UAB „ILTE“ turėtų balsavimo teisių persvara. Nors pareiškėjas nurodo, jog ginčijamu nutarimu buvo pažeisti mažųjų kreditorių interesai, tačiau būtent didžiausias atsakovės kreditorius, balsavęs „Prieš“ atsakovės reikalavimo teisių pardavimo UAB „4 DEBT“, nepriskirtinas prie mažųjų kreditorių, kaip ir tai, jog šis didžiausias atsakovės kreditorius net neginčijo 2024 m. gruodžio 18 d. priimto nutarimo dėl atsakovės reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimo UAB „4 DEBT“. Nors kreditorius teigia, jog UAB „Elneda“ galimai susitarė su kitais atsakovės kreditoriais, tačiau nepažymėjo, jog buvo kreditorių, kurie balsavo „Prieš“ ginčijamą nutarimą ar buvo tokių kreditorių, kurie pakeitė savo balsavimą 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime, lyginant su balsavimu 2024 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkime, kas paneigia bet kokius UAB „Elneda“ susitarimus su kreditoriais. Pareiškėjas taip pat teigia, kad UAB „Elneda“ turėjo tikslą pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis patenkinti išimtinai savo interesus, tačiau pats pripažino, kad didžiausias atsakovės kreditorius yra VSDFV Kauno skyrius, o ne UAB „Elneda“, antra, būtent UAB „4DEBT“ turi suinteresuotumą įsigyti reikalavimo teises iš atsakovės, o ne UAB „Elneda“, todėl nėra aišku, kaip UAB „Elneda“ neva išimtinai patenkintų savo interesus ir pan. Tai, kad UAB „Elneda“ inicijavo atsakovės bankroto bylą ar tai, kad nemokumo administratorė inicijavo civilines bylas pareiškėjo ar MB „Rokaja“ atžvilgiu tik patvirtina, jog UAB „Elneda“ siekė/tebesiekia apginti savo, kaip atsakovės kreditorės, teises ir teisėtus interesus (o ir atsakovei bankroto byla buvo inicijuota, kas tik patvirtinta tokių pagrindų egzistavimą), tuo tarpu, nemokumo administratorė siekė/tebesiekia apginti visų atsakovės kreditorių teises ir teisėtus interesus (o ir civilinės bylos buvo iškeltos, kaip ir reikalavimai preliminariai įvertinti kaip pagrįsti, kadangi šiose civilinėse bylose buvo taikytos ir laikinosios apsaugos priemonės), todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog su kreditoriumi yra siekiama neva „suvesti sąskaitas“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmetamas.

8. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad:

8.1. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų UAB „Elneda“ ir UAB SPECTUM PRO vadovo S. M. pareiškimus, 2022 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1205-587/2022 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00355-2022-5; 2023 m. eB2-407-587/2023, 2024 m. eB2-188-587/2024, 2025 m. eB2-80-587/2025) UAB SPECTUM PRO iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Administratoriai LT“ (nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 19 d.).

8.2. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB SPECTUM PRO kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, sąrašas patikslintas 2023 m. sausio 26 d., 2023 m. vasario 17 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. spalio 24 d. ir 2025 m. vasario 10 d. nutartimis.

8.3. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi UAB SPECTUM PRO likviduota dėl bankroto (nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 28 d.); bylą nagrinėjančios teisėjos 2023 m. balandžio 17 d. rezoliucija likvidavimo terminas pratęstas iki 2023 m. lapkričio 10 d., 2024 m. kovo 27 d. rezoliucija likvidavimo terminas pratęstas iki 2024 m. rugsėjo 28 d, o 2024 m. rugsėjo 26 d. rezoliucija likvidavimo terminas pratęstas iki 2025 m. kovo 28 d.

8.4. 2024 m. birželio 18 d. įvyko LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimas, kurio antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl civilinių bylų Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 tolimesnės eigos“, t. y. 2.1 klausimu dėl S. M. pateikto pasiūlymo buvo nutarta „Pritarti UAB „4 DEBT“ 2024 m. birželio 11 d. pasiūlymui parduoti reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2- 347-399/2024 UAB „4DEBT“ už 30 000 Eur pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Įpareigoti nemokumo administratorių sudaryti ir pasirašyti atitinkamas sutartis“, 2.2 klausimu dėl MB „Rokaja“ pateikto pasiūlymo nutarta „Pritarti UAB „4 DEBT“ 2024 m. birželio 11 d. pasiūlymui parduoti reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 UAB „4DEBT“ už 30 000 Eur pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Įpareigoti nemokumo administratorę sudaryti ir pasirašyti atitinkamas sutartis“.

8.5. Kreditorius S. M., nesutikdamas su nutarties 8.4 punkte nurodytais kreditorių susirinkimų nutarimais, Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuris 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1103-587/2024 pareiškėjo skundą atmetė.

8.6. Lietuvos apeliacinio teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-868-881/2024 Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino S. M. skundą. Panaikino 2024 m. birželio 18 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės SPECTUM PRO kreditorių susirinkime priimtus nutarimus darbotvarkės klausimais Nr. 2.1 ir Nr. 2.2. Teismas nurodė, kad konstatavus, kad kreditorės UAB „Elneda“ pasiūlytas nutarimo projektas yra ne alternatyvus nutarimo projektas, susijęs su bendrovės teisminiais procesais, o darbotvarkės papildymas, egzistuoja pagrindas pripažinti, jog buvo pažeista kreditorių surinkimo sušaukimo procedūra, į susirinkimo darbotvarkę nepagrįstai įtraukus kreditorės UAB „Elneda“ pasiūlytą darbotvarkės klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytas atsakovės kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo procedūrinis pažeidimas vertintinas kaip prieštaraujantis JANĮ įtvirtintam kreditorių lygiateisiškumo principui, reikalaujančiam, jog panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams turi būti suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama dėl atsakovės turto realizavimo, o bendrovės kreditoriams įstatymų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta galimybė spręsti dėl turto realizavimo, įskaitant ir teikti pasiūlymus dėl nutarimų projektų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad, nustatęs, kad priimtų nutarimų darbotvarkės klausimais Nr. 2.1 ir Nr. 2.2 negaliojimą lemia padaryti kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo procedūriniai pažeidimai, dėl materialiųjų aspektų (ginčijamų nutarimų turinio) nepasisako, nes tai neturi įtakos procesinio sprendimo rezultatui.

Dėl kreditorių nutarimų apskundimo tvarkos ir procedūrinių pažeidimų (ne)nustatymo

9. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

10. Taigi kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

11. Kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo vertinimo klausimais teismų praktikoje išsamiai pasisakyta aiškinant iki 2019 m. gruodžio 31 d. juridinių asmenų bankroto procesų vykdymą reglamentavusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. Šiais klausimais suformuota teismų praktika, aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išlieka aktuali ir jos turi būti laikomai taikant JANĮ nuostatas, kiek ji yra suderinama su nauju juridinių asmenų nemokumo proceso reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012).

13. Pažymėtina, kad pareiškėjas (kreditorius) skundą dėl LUAB SPECTUM PRO 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu pateikė nepraleidęs JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino, jis yra kreditorius, balsavęs prie skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą (JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taigi turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad LUAB SPECTUM PRO 2024 m. gruodžio 18 d. vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 331 111,33 Eur, kas sudaro 50,68 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Visi susirinkime dalyvavę kreditoriai (12 kreditorių iš teismo patvirtintų 60 kreditorių) balsavo raštu. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju buvo kreditorių susirinkimo kvorumas (JANĮ 49 straipsnio 5 dalis), kuris galėjo priimti kreditorių susirinkimo sprendimus, įskaitant ir skundžiamą sprendimą (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis).

15. JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Visų bankrutuojančios įmonės kreditorių lygybės principas įpareigoja informuoti kiekvieną kreditorių, kurio finansinį reikalavimą patvirtino teismas įsiteisėjusia nutartimi, apie kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą, kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei nutarimų projektų turinį tam, kad kreditoriai galėtų apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime ir balsavimo priimant nutarimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2012 ir kt.).

16. Byloje nėra ginčo, kad nemokumo administratorė 2024 m. gruodžio 4 d. elektroniniu paštu išsiųstais pranešimais informavo LUAB SPECTUM PRO kreditorius apie 2024 m. gruodžio 18 d. 11.00 val. Klaipėdos g. 99K2-1A, Panevėžys, šaukiamą LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimą. Taigi, nemokumo administratorė apie šaukiamą kreditorių susirinkimą informavo kreditorius likus tik 13 dienų iki šaukiamo kreditorių susirinkimo, nes termino keturiolikta diena sueina kreditorių susirinkimo dieną, t. y. 2024 m. gruodžio 18 d.

17. JANĮ 47 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintos normos imperatyvios yra dėl to, kad kreditoriams būtų suteiktos galimybės tinkamai pasiruošti susirinkimui. Kreditoriai turi būti informuojami iš anksto ir jie turi žinoti apie sprendimų projektus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1608-450/2020). Kreditorių informavimas yra siejamas su kreditorių lygiateisiškumo principu. Todėl kiekvienas kreditorius turi turėti galimybę žinoti kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą, kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei nutarimų projektų turinį, kad galėtų apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime ir balsavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-147-798/2019; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-437-407/2023).

18. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad, net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Šie kasacinio teismo išaiškinimai dėl bankrutuojančių juridinių asmenų kreditorių susirinkimų (komitetų) nutarimų teisėtumo kriterijų išlieka aktualūs ir taikant JANĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

19. Pasisakant dėl procedūrinių pažeidimų reikšmės kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumui, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vien tai, jog pažeistos imperatyvios normos, nereiškia, kad visi jų pažeidimai savaime yra esminiai procedūriniai pažeidimai. Imperatyvias normas galima pažeisti ir tokiu būdu, kad jų pažeidimas nebūtų esminis. Pavyzdžiui, nustačius, kad buvo pranešta apie kreditorių susirinkimą prieš 13 dienų, tačiau niekam nekilo neigiamos pasekmės dėl tokio pažeidimo, tai savaime nesuponuoja išvados, kad reikia panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą. Teismų praktika įpareigoja panaikinti nutarimą tik dėl esminio procedūrinio pažeidimo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-685-450/2024, 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-919-577/2023).

20. Įvertinęs bylos duomenis ir nurodytą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nors kreditoriams pranešant apie 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimą ir buvo pažeista imperatyvi JANĮ 47 straipsnio 1 dalies norma, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados nagrinėjamu atveju šį pažeidimą pripažinti esminiu, sudarančiu pagrindą panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju klausimu. Kreditoriai, nusprendę išreikšti savo valią pasiūlytais svarstyti klausimais, šią teisę įgyvendino, byloje nėra duomenų, kad teisė dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti dėl sprendžiamų klausimų buvo apribota, taigi teismas nenustatė, kad dėl tokio procedūrinio pažeidimo kreditoriams galėjo kilti kokios nors neigiamos pasekmės. Pažymėtina, kad ir pareiškėjas savo skundo negrindė aplinkybe dėl pažeisto JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pažeidimo.

21. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pranešime buvo nurodyta numatoma šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkė ir siūlomi sprendimo projektai darbotvarkės klausimais. Kreditorius (pareiškėjas) 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė nemokumo administratorei pastabas ir nesutikimo motyvus dėl LUAB SPECTUM PRO nemokumo administratorės siūlomų sprendimo projektų 2024 m. gruodžio 18 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais Nr. 2 ir Nr. 3 bei sprendimų projektų pasiūlymus. Apie tai nemokumo administratorė 2024 m. gruodžio 11 d. elektroniniu paštu informavo LUAB SPECTUM PRO kreditorius ir pateikė papildytą siūlomų priimti sprendimų projektus balsavimo raštu biuletenyje 2024 m. gruodžio 18 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkės antruoju ir trečiuoju klausimais kreditoriaus pateiktais pasiūlymais.

22. Vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, jog iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti balsuoti dėl jų ar ne. Iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt., tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad jokio išankstinio pranešimo apie balsavimo metu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, įstatymas nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469/2013; 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1715-823/2016; 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-720-381/2020; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-55-467/2023).

23. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, nepaisant to, jog kreditoriai iki kreditorių susirinkimo turi teisę teikti alternatyvius balsavimo pasiūlymus, JANĮ 47 straipsnis ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas neturėtų būti aiškinamas kaip įpareigojantis nemokumo administratorių parengti naują protokolo projektą ar balsavimo biuletenio projektą ir (ar) nustatyti papildomą terminą kreditoriams su pasiūlymais susipažinti, kadangi tai neatitiktų nemokumo proceso efektyvumo principo (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nebent kreditoriai būtų nustatę ir patvirtinę kitokią kreditorių susirinkimo organizavimo ir (ar) pasiūlymų teikimo tvarką. Kreditorius, turėdamas alternatyvių pasiūlymų dėl kreditorių susirinkime planuojamų nagrinėti klausimų, taip pat turi pareigą operatyviai reaguoti į rengiamą kreditorių susirinkimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-437-407/2023).

24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos LUAB SPECTUM PRO 2023 m. vasario 24 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1, 11 punkte nustatyta, kad „Asmenys, turintys teisę pasiūlyti nutarimų projektus, gali pasiūlyti kreditorių susirinkimui savo nutarimų projektus likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki kreditorių susirinkimo pradžios. Apie gautus naujus nutarimų projektus nemokumo administratorius per protingai trumpiausią laiką informuoja kreditorius (i) el. paštu (kreditorius, kurie yra pateikę prašymus gauti informaciją apie įmonės nemokumo procesą el. paštu), (ii) per internetinę svetainę http://www.bankrotuduomenys.lt (kreditorius, kurie tokio prašymo nėra pateikę). Jei asmenys, turintys teisę pasiūlyti nutarimų projektus, pasiūlo kreditorių susirinkimui savo nutarimų projektus pažeidę šiame punkte nustatytą terminą, nemokumo administratorius apie tokius nutarimų projektus neinformuoja kitų kreditorių ir toks nutarimo projektas nesvarstomas kreditorių susirinkime.“

25. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nenustatyta esminių procedūrinių pažeidimų, priimant kreditorių susirinkimo nutarimą ginčijamu klausimu, t. y. kad būtų buvusi iš esmės pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarka. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas ir teigia, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas padarant ir esminius procedūrinius pažeidimus, tačiau skunde nenurodo jokių aplinkybių, jo vertinimu, sąlygojusių procedūrinius pažeidimus. Dėl to skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus teismas vertins materialiuoju (turinio) aspektu.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu (ne)pagrįstumo ir/ar (ne)teisėtumo

26. Byloje nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 18 d. įvyko LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimas, kurio antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl reikalavimo teisių civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 pardavimo“ nutarta: „Pritarti UAB „4 DEBT“ 2024 m. birželio 11 d. pasiūlymui parduoti reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, e2-348-633/2024 ir e2-347-399/2024 UAB „4DEBT“ už 30 000 Eur pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Įpareigoti nemokumo administratorę sudaryti ir pasirašyti atitinkamas sutartis“. Už nemokumo administratorės pateiktą nutarimo projekto pasiūlymą balsavo 60,41 proc. dalyvavusių kreditorių susirinkime teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, o už kreditoriaus (pareiškėjo) pateiktą nutarimo projekto pasiūlymą „LUAB SPECTUM PRO reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 (kartu, neskaidant) pardavinėti varžytynėse už ne mažesnę nei 31 000 Eur pradinę kainą, o reikalavimo teisių nepardavus varžytynėse – 2 (dvi) savaites pardavinėti laisvame pardavime už ne mažesnę nei 30 000 Eur kainą – rinkti pasiūlymus ir parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Prieš pasirašant reikalavimo teisių perleidimo sutartį apie išrinktą geriausią pasiūlymą informuoti kreditorius elektroniniu paštu ir įkeliant informaciją į internetinę svetainę www.bankrotuduomenys.lt. Negavus motyvuotų prieštaravimų iš kreditorių per 3 (tris) darbo dienas nuo pranešimų išsiuntimo/ įkėlimo, reikalavimo teises parduoti. Apie laisvą reikalavimo teisių pardavimą skelbti internetiniuose puslapiuose www.skelbiu.lt ir www.alio.lt. Nepardavus turtinių teisių už ne mažesnę nei 30 000 Eur kainą laisvame pardavime per 2 (dviejų) savaičių laikotarpį, šaukti kreditorių susirinkimą dėl naujos turto pardavimo tvarkos nustatymo.“ balsavo 39,59 proc. dalyvavusių kreditorių susirinkime teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų.

27. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu pažeidžia JANĮ 85, 86 ir 90 straipsnių nuostatas bei bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, prieštarauja turto pardavimo bankroto procese skaidrumo, taip pat siekio kuo didesnio kreditorių finansinių reikalavimo patenkinimo principams. Pareiškėjo vertinimu, formaliai 2024 m. gruodžio 18 d. LUAB SPECTUM PRO KREDITORIŲ susirinkime kreditorių daugumai pritarus nemokumo administratorės pasiūlytam nutarimo projektui antruoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimo, buvo nutarta ne dėl konkretaus turto (turtinių teisių) pardavimo tvarkos, tačiau dėl konkretaus bendrovės turto pardavimo už konkrečią kainą konkrečiam subjektui, kas nepatenka į JANĮ nustatytą kreditorių susirinkimo kompetenciją tvirtinti turto pardavimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka.

28. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtui realizuoti įtvirtinti JANĮ 85–92 straipsniuose. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalis juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. Tačiau to pačio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, jog būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios bendrovės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022).

30. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pvz., kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

31. Teismas, spręsdamas, ar skundžiamais kreditorių susirinkimo nutarimais nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir ar jie neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, pirmiausia įvertina šiuos nutarimus, atsižvelgdamas į esminį bankroto procedūrų tikslą. Spręsdamas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, teismas privalo nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar šio nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios bendrovės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).

32. Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

33. Pažymėtina, kad kreditoriai gali turėti skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, tačiau nemokumo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl būtent kreditorių dauguma apsprendžia esminius turto pardavimo tvarkos ekonominio tikslingumo klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015).

34. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, kad 2024 m. gruodžio 18 d. LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkime pritarus nemokumo administratoriaus pasiūlytam nutarimo projektui antruoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimo, buvo nuspręsta ne dėl konkretaus turto (turtinių teisių) pardavimo tvarkos, kadangi ginčo sprendimu kreditoriai pritarė dėl bendrovės reikalavimo teisių pardavimo laisvuoju būdu už kreditorių susirinkimo nustatytą kainą, taigi iš esmės nustatė tokio turto (turtinių teisių) pardavimo tvarką (būdą ir kainą). Aplinkybė, kad kreditoriai nusprendė bendrovės turimas reikalavimo teises parduoti konkrečiam subjektui taip pat nesuponuoja kitokios išvados.

35. Teismas iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad atsakovės turtas, dėl kurio kainos ir pardavimo tvarkos sprendė kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu, yra reikalavimo teisės: 1) Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-248-1043/2025 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00532-2023-3, 2024 m. Nr. e2-572-324/2024; e2-572-1043/2024) pagal ieškovės LUAB SPECTUM PRO ieškinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 445 151,88 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1573 Eur dydžio nuostolius dėl eksperto išvados parengimo; bylinėjimosi išlaidas; 2) Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-41-633/2025 (teisminio proceso Nr. 2-53-3-02047-2023-3, 2024 m. e2-348-633/2024) pagal ieškovės LUAB SPECTUM PRO ieškinį atsakovui S. M. dėl sandorių (medžio apdirbimo įrenginių ir motociklo pirkimo-pardavimo) pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos (sandorių dalyką sudariusių kilnojamų daiktų grąžinimo ieškovei) taikymo; ieškinio suma 47 792,08 Eur; 3) Marijampolės apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-40-399/2025 (teisminio proceso Nr. 2-28-3-02773-2023-1, 2024 m. Nr. e2-347-399/2024) pagal LUAB SPECTUM PRO ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Rokaja“, trečiajam asmeniui S. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu įskaitymo sandorį, kuriuo atsakovė MB „Rokaja“ ir ieškovė LUAB SPECTUM PRO įskaitė reikalavimus pagal MB „Rokaja“ 2022 m. kovo 23 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. ROK00057 19 462,85 Eur sumai į UAB SPECTUM PRO 2022 m. kovo 28 d. išrašytas PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SPC Nr. 607 dėl „Drožlių ištraukimo sistema RLA300“ pardavimo už 6614,68 Eur (5466,68 + PVM), 2022-03-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SPC Nr. 608 dėl „Obliavimo staklės Felder A951L“ pardavimo už 6460,75 Eur (5339,46 + PVM) ir 2022-03-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SPC Nr. 609 dėl „Kantavimo staklės Felder G460“ pardavimo už 8888,51 Eur (7345,88 + PVM); pripažinti negaliojančiais ab initio pirkimo-pardavimo sandorius, kurie įforminti 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SPC Nr. 607 dėl „Drožlių ištraukimo sistema RLA300“ pardavimo už 6614,68 Eur (5466,68 + PVM), 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SPC Nr. 608 dėl „Obliavimo staklės Felder A951L“ pardavimo už 6460,75 Eur (5339,46 + PVM) ir 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SPC Nr. 609 dėl „Kantavimo staklės Felder G460“ pardavimo už 8888,51 Eur (7345,88 + PVM), sudarytus tarp UAB SPECTUM PRO ir MB „Rokaja“ ir taikyti restituciją natūrą grąžinant LUAB SPECTUM PRO kilnojamąjį turtą: drožlių ištraukimo sistemą RLA300, Obliavimo stakes Felder A951L ir kantavimo stakles Felder G460; priteisti bylinėjimosi išlaidas; ieškinio suma 21 963,94 Eur. Taigi, nurodytose civilinėse bylose, kuriose nutarta pardavinėti bendrovės reikalavimo teises, yra nagrinėjami turtinio pobūdžio ginčai, kurie yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo interesais.

36. Pažymėtina, kad tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą. Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

37. Teismas, vertindamas atsakovės reikalavimo teisių pardavimo būdą ir kainą, reikšmingomis laiko aplinkybes, kad nurodomose bylose ieškiniai civilinėse bylose gali būti ne tik patenkinti (visiškai ar iš dalies), bet ir atmesti. Ieškinių atmetimo atveju reikalavimo teisių LUAB SPECTUM PRO neįgytų, be to, didelė tikimybė, kad tokiu atveju patirtų ir bylinėjimosi išlaidas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinėje byloje Nr. e2-248-1043/2025 yra užvesta 2023 m. lapkričio 13 d., du kartus šioje byloje teismo posėdžiai buvo atidėti dėl šalių ketinimo sudaryti taikos sutartį ir taikos sutarties sąlygų derinimo, du kartus atidėti dėl kreditorių susirinkimo 2024 m. birželio 18 d. nutarimų apskundimo, vieną kartą teismo posėdis atidėtas dėl 2024 m. gruodžio 18 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo, vieną kartą dėl atsakovo (šioje byloje pareiškėjo) atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, taigi nurodyta civilinė byla dar nėra pradėta iš esmės nagrinėti, kitos dvi civilinės bylos Nr. e2-41-633/2025 ir Nr. e2-40-399/2025 yra sustabdytos iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla e2-248-1043/2025. Sutiktina su nemokumo administratore, kad procesas nurodytose bylose gali užtrukti dar ne vienerius metus (pirmosios, apeliacinės bei, galimai, kasacinės instancijos teismuose). Be to, pareiškėjas nepaneigė nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės, kad jo turimas nekilnojamasis turtas (be kita ko, esantis provincijoje, kaime, nepalankioje realizavimui vietoje) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl netgi palankaus teismo sprendimo vykdymo atveju, reikėtų atidalinti skolininko turto dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės (papildomas teisminis procesas ir papildomos išlaidos), nustatyti realizuotino turto vertes, o turto dalies (ne jo viso) pardavimas įprastai yra 15-20 proc. mažesne kaina.

38. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad nemokumo administratorė, pateikdama kreditoriams konkretaus nutarimo projekto pasiūlymą antruoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimo nenurodė jokių įtikinamų bei objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų ir motyvų, dėl kurių pakankamai didelės apimties reikalavimo teisės, kaip BUAB SPECTUM PRO turtas (turtinės teisės), turėtų būti pardavinėjamos ne varžytynėse, ir kodėl jas pardavinėjant ne varžytynių būdu yra galimybė gauti didesnę sumą negu jas parduodant varžytynėse.

39. Jau minėta, kad 2024 m. gruodžio 4 d. pranešime dėl kreditorių susirinkimo nemokumo administratorė nurodė, kad civilinių bylų nagrinėjimas teismuose, ypatingai bylų su atsakovu S. M. (šioje byloje pareiškėju), (pirmosios, apeliacinės bei, tikėtina, kasacinės instancijos teismuose) ir sprendimų vykdymo procesas gali užtrukti iki 3-4 metų. Be to, atsakovo S. M. visas turimas nekilnojamasis turtas (be kita ko, esantis provincijoje, kaime, nepalankioje realizavimui vietoje) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl netgi palankaus teismo sprendimo vykdymo atveju, bus būtina atidalinti skolininko turto dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės (papildomas teisminis procesas ir papildomos išlaidos), nustatyti realizuotino turto vertes (papildomos išlaidos turto vertinimui), o turto dalies (ne jo viso) pardavimas įprastai yra 15-20 proc. mažesne kaina, taip pat bus apsunkintas, nes turto dalies pirkimas iš esmės yra nepatrauklus. Dėl to, sėkmės atveju (t. y. net laimėjus bylas ir išieškojus priteistas pinigų sumas), LUAB SPECTUM PRO bankroto byloje būtų galima tikėtis gauti apie 80 - 90 tūkst. Eur pajamų. Jei vykstančios civilinės bylos būtų toliau tęsiamos, teisinės išlaidos ir išlaidos, susijusios su sprendimų vykdymu, neskaitant jau patirtų, galėtų kainuoti dar papildomai apie 20 - 30 tūkst. Eur, o pats bankroto procesas, kadangi užsitęstų dar 3-4 metus, – taip pat galėtų dar papildomai kainuoti apie 20 - 30 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į teisminių procesų perspektyvas ir trukmę, į galimą riziką pralaimėti vykstančias civilines bylas, papildomų bylinėjimosi išlaidų patyrimą pralaimėjimo atveju (gali tekti padengti bylinėjimosi išlaidas atsakovui), į galutinio rezultato (pinigų išieškojimo ir paskirstymo kreditoriams, pirmiausiai atskaičius bankroto proceso administravimo išlaidas) pasiekimo trukmę sėkmės atveju, pinigų infliaciją, taip pat į tai, kad atsakovo turimo turto bet kuriuo atveju neužtektų visiškam skolos išieškojimui, dėl to yra tikslinga pritarti reikalavimo teisių pardavimui. Taigi, teismo vertinimu, nemokumo administratorė išsamiai pagrindė, kad pagal jos siūlymą reikalavimo teises nagrinėjamose civilinėse bylose parduodant laisvu pardavimu bus užtikrintas nemokumo proceso operatyvumas ir pasiekti bankroto proceso tikslai.

40. Reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad kreditorius, ginčydamas kreditorių susirinkimo sprendimus dėl reikalavimų teisės perleidimo tvarkos, nepateikė duomenų, jog pasirinktas reikalavimo teisių pardavimo būdas ir kaina būtų neprotingi ar nesąžiningi, kad teismams išnagrinėjus nurodytas civilines bylas kreditorių reikalavimai būtų patenkinti didesne apimtimi, negu pardavus reikalavimo teises.

41. Priešingai, pats kreditorius 2024 m. gegužės 7 d. pateikė pasiūlymą, kuris buvo įtrauktas į 2024 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo dienotvarkę, kuriuo siūlė atsakovei užbaigti civilinius ginčus civilinėse byloje Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-572-324/2024 taikiai, sumokant jai bendrą maksimalią 20 000 Eur sumą dalimis per 4 mėnesių laikotarpį. Pats pareiškėjas vertino, jog tiek minėta suma (20 000 Eur), tiek ir jos sumokėjimo terminas ir būdas (dalimis per 4 mėnesius), jam taip pat esant atsakovės kreditoriui, kuris suinteresuotas operatyviu bankroto procesu ir kuo didesniu reikalavimų patenkinimu, geriausiai atitiks atsakovės bei jos kreditorių, įskaitant jį patį, interesus. MB „Rokaja“ kreditorių susirinkimui pateikė 2024 m. gegužės 14 d. pasiūlymą, kuris taip pat buvo įtrauktas į 2024 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo dienotvarkę, kuriame siūlė atsakovei užbaigti civilinį ginčą byloje Nr. e2-347-399/2024 taikiai, sumokant jai 1 500 Eur sumą per 1 mėnesį nuo teismo nutarties, kuria būtų patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjimo bei atsisakant 3 878,94 Eur reikalavimo į atsakovę (likusios pagal ginčijamos įrangos pirkimo–pardavimo sutartį kainos dalies), viso 5 378,94 Eur.

42. Sutiktina su pareiškėju, kad teismas, atlikdamas konkretaus kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo kontrolę, turi nustatyti kreditorių daugumos, bankrutuojančios bendrovės bei kreditorių mažumos interesų balansą ir pašalinti bet kurio iš šių subjektų (subjektų grupės) akivaizdų teisėtų interesų pažeidimą, visgi vertindamas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas kreditorių susirinkimas sprendimas nebuvo priimtas tik balsų daugumą turinčių kreditorių, taip pažeidžiant mažumos interesus.

43. Kaip jau minėta, nemokumo administratorė, atsižvelgdama į pareiškėjo siūlymus, kreditoriams pateikė papildytą siūlomų priimti sprendimų projektus balsavimo raštu biuletenyje 2024 m. gruodžio 18 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkės antruoju ir trečiuoju klausimais pareiškėjo pateiktais pasiūlymais, t. y. kreditoriams buvo pateikti du nutarimų projektai. Taigi, visi atsakovės kreditoriai prieš numatytą 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimą turėjo galimybę įvertinti abu siūlomus nutarimų projektus ir, atitinkamai, prieš balsuojant priimti jų teises ir interesus labiausiai užtikrinantį sprendimą, t. y. ar, visų pirma, iš viso dalyvauti numatytame 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime, o taip pat ir kaip balsuoti už darbotvarkės antrąjį klausimą, t. y. ar balsuoti už atsakovės reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimą konkrečiam pirkėjui už konkrečią kainą ar už atsakovės reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimą pagal pareiškėjo pasiūlyme pateiktą būdą (varžytinių būdu) ir pradinę turto pardavimo kainą.

44. Iš 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad ne tik kreditoriai UAB „Elneda“ (16,73 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų/ 33,01 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių) ir UAB „ILTE“ (13,44 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų/26,52 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių) šiame kreditorių susirinkime balsavo „Už“ ginčijamą nutarimą, bet „Už“ balsavo ir kiti kreditoriai (UAB „Algrima“ (0,15 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų/ 0,29 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių), UAB „Ginestra“ (0.26 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų/ 0,52 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių) ir UAB „Mitnija“ (0,04 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų/ 0,07 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių). „Prieš“ skundžiamą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu arba „Už“ pareiškėjo pasiūlytą nutarimo projektą dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos nustatymo balsavo septyni kreditoriai, iš kurių VSDFV Kauno skyrius yra didžiausias atsakovės kreditorius (17,27 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų/ 34,07 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių), Departamentas (0,11 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų/ 0,21 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių), taip pat du buvę darbuotojai (bendrai 1,82 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų/ 3,61 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių), trys įmonės – UAB „Saunita“, UAB „Stiklasas“ ir UAB „Tobenta“ (bendrai 0,86 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų/ 1,70 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių). Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, jog ginčijamas nutarimas yra neteisėtas dėl to, kad pažeidžia mažumos kreditorių teises.

45. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu vertinti kaip mažinantį bankrutuojančios bendrovės turto vertę ir (ar) ribojantį kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus. Teismo vertinimu, ekonominis ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų antruoju darbotvarkės klausimu tikslingumas buvo įvertintas kreditorių daugumos pagal nemokumo administratorės pateiktą motyvuotą prašymą. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad priimtas skundžiamas nutarimas būtų akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams. Priešingai, nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamu nutarimu nustatytas reikalavimo teisių pardavimas atitinka bendrovės ir jos kreditorių interesus, kad ekonominis skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo tikslingumas buvo įvertintas kreditorių daugumos, atsižvelgiant ir į nemokumo administratorės 2024 m. gruodžio 4 d. pranešime dėl kreditorių susirinkimo nurodytas aplinkybes, susijusias su civilinių ginčų eiga, trukme, išieškojimo galimybėmis ir kt. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai antruoju darbotvarkės klausimu pažeidžia ir kitų kreditorių interesus, tačiau, išskyrus pareiškėją, nei vienas kreditorius jų neginčija.

46. Pažymėtina, kad bankroto proceso tikslai įpareigoja tiek teismo paskirtą nemokumo administratorių, tiek bankrutavusio skolininko kreditorius imtis visų priemonių, kad, taikant įstatymuose nustatytas procedūras, kiek įmanoma operatyviau ir efektyviau būtų tenkinami kreditorių reikalavimai, o įmonė būtų eliminuota iš civilinės apyvartos dalyvių gretų. Dėl to prasidėjus įmonės likvidavimo procedūroms, tiek nemokumo administratorius, tiek kreditoriai turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus, atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai baigti įmonės likvidavimo procedūrą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

48. Nemokumo administratorė teismo prašo priteisti jai iš pareiškėjo 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: PVM sąskaitą – faktūrą serija DP Nr. 20250207-2 ir apmokėjimo dokumentą – mokėjimo nurodymą, patvirtinančius, kad nemokumo administratorę atstovaujančiam advokatui buvo pervesta 1452 Eur. Nemokumo administratorės prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos ir realios, todėl priteisiamos nemokumo administratorei iš pareiškėjo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo S. M. skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės SPECTUM PRO 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1452 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės UAB SPECTUM PRO, juridinio asmens kodas 302690026, naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Lina Žemaitienė