Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-2059-872/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-20
Bylos Nr.: I3-2059-872/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07599-2022-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: viešosios įstaigos „Socialinės gerovės projektai“
Atsakovas: Lietuvos kalėjimų tarnybai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-2059-872/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07599-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Socialinės gerovės projektai“ patikslintą skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl dalies įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja viešoji įstaiga „Socialinės gerovės projektai“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių perėmėja – Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir LKT)) direktoriaus 2022 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, skirtiems Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis koncepcijai įgyvendinti“ (toliau – ir Įsakymas) dalyje, kuria nuspręsta neskirti finansavimo projektui pagal pareiškėjos paraišką.

Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. lapkričio 8 d. gavo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl projekto „Socialinių įgūdžių ugdymo, mokymo, teisinių ir psichologinių paslaugų teikimas nuteistiesiems Lietuvoje“, kuriame nurodoma, kad paraiška atmetama, nes projekto uždaviniai nėra konkretūs, įtrauktos nefinansuotinos veiklos – išlaidos telefono ir ryšių priemonėms, internetinės svetainės kūrimas ir dizaino darbai, serverio nuoma, svetainės administravimas, atvejų aprašymas ir paskelbimas svetainėje.

Pažymi, kad remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-296 patvirtintu „Projektų, skirtų kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis koncepcijai įgyvendinti, atrankos konkurso organizavimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 34 punktu, Kalėjimų departamentas informavo pareiškėją apie projektą, kuris neatitinka formaliųjų reikalavimų, nustatytų Aprašo 24 punkte, bei nurodė projekto atmetimo priežastis.

Nesutinka su išvada, kad paraiškoje suformuoti nekonkretūs uždaviniai. Teigia, jog pateiktoje paraiškoje buvo suformuluoti konkretūs ir realiai įgyvendinami projekto uždaviniai: 1) Pristatyti NVO vykdomas veiklas kuo platesniam nuteistųjų, atliekančių bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigose, ratui; 2) Mokyti nuteistuosius užsienio kalbos; 3) Teikti tikslinę psichologinę ir teisinę individualią arba grupinę pagalbą nuteistiesiems; 4) Padėti į laisvę išėjusiems nuteistiesiems resocializuotis visuomenėje. Pabrėžia, kad numatyti uždaviniai tiesiogiai siejasi su Aprašo 17.1 papunktyje numatyta finansuojama veiklos sritimi; nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas ir jiems organizuojami mokymai (pvz., finansinio ir kompiuterinio raštingumo, pozityvios tėvystės ugdymo, santykių su šeima atkūrimo / stiprinimo / palaikymo, kalbų mokymo ir pan.); bei su 17.3 papunkčio veiklomis: psichologinės, teisinės ir kitokios pagalbos (paslaugų) teikimas ir (ar) organizavimas nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos įstaigoje ir / ar pusiaukelės namuose, taip pat paleistiems iš pataisos įstaigos nuteistiesiems

Taip pat nesutinka su išvada, kad paraiškoje nurodytos netinkamos finansuoti išlaidos –telefono ir ryšių priemonėms, interneto svetainės kūrimas ir dizaino darbai, serverio nuoma, svetainės administravimas, atvejų aprašymas ir paskelbimas svetainėje, nes Aprašo 57 punkte prie netinkamų finansuoti išlaidų minimos aukščiau išlaidos nėra nurodytos.

Atsiliepimas

Atsakovė LKT su pareiškėjos teiginiais nesutinka ir pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą.

Nurodo, kad LKT gautas pareiškėjos 2022 m. gruodžio 14 d. skundas dėl LKT direktoriaus 2022 m. lapkričio 4 d. Įsakymo dalies, kuria nuspręsta neskirti finansavimo projektui pagal pareiškėjos paraišką, panaikinimo. Pareiškėja teigia, kad LKT neturėjo atmesti jos paraiškos dėl finansavimo suteikimo, nes paraiškoje buvo suformuoti konkretūs projekto uždaviniai, įtrauktos finansuotinos veiklos, dėl ko pareiškėja teismo prašo panaikinti LKT direktoriaus Įsakymo dalį, kuria nuspręsta neskirti finansavimo projektui pagal pareiškėjos paraišką.

Atsakovė nurodo, kad LKT buvo gauta ir išsamiai išnagrinėta pareiškėjos 2022 m rugsėjo 8 d. paraiška, kurioje prašoma skirti 186 811 Eur finansavimą projektui „Socialinių įgūdžių ugdymo, mokymo, teisinių ir psichologinių paslaugų teikimas nuteistiesiems Lietuvoje“ įgyvendinti. Taigi, vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, paraišką išnagrinėjo LKT direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu V-337 „Dėl projektų, skirtų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis koncepcijai įgyvendinti, atrankos komisijos sudarymo” sudaryta komisija (toliau – ir Komisija).

Pažymi, kad Komisija, įvertinusi pateikto projekto aprašymą, įgyvendinimo planą ir sąmatą, taip pat atsižvelgusi į vadovo bei pagrindinių vykdytojų kvalifikaciją, nusprendė, kad projekto uždaviniai nėra konkretūs: nors projekto tikslai ir susiję su psichologinės, teisinės pagalbos teikimu,

savivertės suvokimo kursais, pozityvios tėvystės ir tarpusavio bendravimo ugdymu, formuluojant uždavinius apie tai nebeužsimenama – kalbama apie kursų organizavimą apskritai, siekiant užmegzti ryšį su nuteistuoju, keisti jo turimas nuostatas; įtraukiamos veiklos, kurios nėra finansuotinos (išlaidos telefono ir ryšių priemonėms, internetinės svetainės sukūrimas ir dizaino darbai, serverio nuoma, svetainės administravimas, atvejų aprašymas ir paskelbimas svetainėje) (surinktų balų vidurkis sudarė 23,57 balo) ir Komisija LKT direktoriui 2022 m. spalio 30 d. pateikė siūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lėšų skyrimo nevyriausybinėms organizacijoms“ (toliau – ir Siūlymas) neskirti finansavimo projektui „Socialinių įgūdžių ugdymo, mokymo, teisinių ir psichologinių paslaugų teikimas nuteistiesiems Lietuvoje“ įgyvendinti.

Akcentuoja, kad Aprašo 43 punkte nurodyta, jog projektai reitinguojami pagal komisijos narių skirtų balų vidurkių mažėjimą. Privaloma surinkti minimali balų suma – 25 balai. Projektai, nesurinkę minimalaus balų skaičiaus, nefinansuojami. Taigi pareiškėjos projekto surinktų balų vidurkis sudaro tik 23,57 balo, todėl, vadovaujantis Aprašo 43 punktu, jis negali būti finansuojamas. Vadovaujantis Aprašo 45 punktu, pasiūlymus dėl lėšų skyrimo komisija pateikia LKT direktoriui per vieną darbo dieną nuo posėdžio, kuriame priimtas protokolinis sprendimas dėl projektų finansavimo, protokolo pasirašymo ir užregistravimo dienos. LKT direktorius, atsižvelgęs į Komisijos siūlymą, 2022 m. lapkričio 4 d. Įsakymu nutarė finansavimo minėtam projektui neskirti (Įsakymo 2.6 papunktis).

Teigia, kad pareiškėjos paraiška buvo vertinama Apraše nustatyta tvarka, surinkus ir išsamiai išanalizavus visus su paraiška susijusius dokumentus, taip pat atsižvelgus į Komisijos balsavimą (2022 m. spalio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, įvertinus visas aplinkybes, buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kuris neturėtų būti naikinamas vien tik todėl, kad netenkina pareiškėjos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl 2022 m. lapkričio 4 d. Įsakymo dalies, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 19 d. paraiškai Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja pateikė Paraišką, kurioje prašoma skirti 186 811 Eur finansavimą projektui „Socialinių įgūdžių ugdymo, mokymo, teisinių ir psichologinių paslaugų teikimas nuteistiesiems Lietuvoje“ įgyvendinti.

Komisijos nariai įvertinę pateiktų projektų aprašymus, vadovo, pagrindinių vykdytojų kvalifikaciją, projektų įgyvendinimo planus ir sąmatas skyrė nevyriausybinėms organizacijoms balus (2022 m. spalio 21 d. suvestinė lentelė Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos pateikė 2022 m. spalio 30 d. Siūlyme. Siūlyme nurodyta, kad viešosios įstaigos „Socialinės gerovės projektai“ (balų vidurkis 23,57) – projekto uždaviniai stokoja konkretumo: nors projekto tikslai atitinka Aprašo nuostatus (kalba apie psichologinės pagalbos, teisinės pagalbos teikimą, savivertės suvokimo kursus, pozityvios tėvystės ugdymą, pozityvaus tarpusavio bendravimo ugdymą), uždaviniuose apie tai jau nerašoma. Kalbama bendrai apie kursų organizavimą, siekiant užmegzti ryšį su nuteistuoju, keisti nuteistojo turimas nuostatas. Taip pat įtrauktos veiklos, kurios yra nefinansuotinos: išlaidos telefono ir ryšių priemonėms, internetinės svetainės sukūrimas ir dizaino darbai, serverio nuoma, svetainės administravimas, atvejų aprašymas ir talpinimas į svetainę. Atitinkamai pareiškėja minimalios balų sumos nesurinko, todėl Komisija pasiūlė neskirti finansavimo pareiškėjai.

2022 m. lapkričio 8 d. LKT informavo pareiškėją, kad Komisija, įvertinusi pateikto projekto aprašymą, įgyvendinimo planą ir sąmatą, taip pat atsižvelgusi į vadovo bei pagrindinių vykdytojų kvalifikaciją, nusprendė, kad projekto uždaviniai nėra konkretūs: nors projekto tikslai ir susiję su psichologinės, teisinės pagalbos teikimu, savivertės suvokimo kursais, pozityvios tėvystės ir tarpusavio bendravimo ugdymu, formuluojant uždavinius apie tai nebeužsimenama – kalbama apie kursų organizavimą apskritai, siekiant užmegzti ryšį su nuteistuoju, keisti jo turimas nuostatas; įtraukiamos veiklos, kurios nėra finansuotinos (išlaidos telefono ir ryšių priemonėms, internetinės svetainės sukūrimas ir dizaino darbai, serverio nuoma, svetainės administravimas, atvejų aprašymas ir paskelbimas svetainėje) (surinktų balų vidurkis sudarė 23,57 balo) ir 2022 m. spalio 30 d. pateikė Siūlymą neskirti finansavimo projektui „Socialinių įgūdžių ugdymo, mokymo, teisinių ir psichologinių paslaugų teikimas nuteistiesiems Lietuvoje“ įgyvendinti. Taigi Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgęs į Komisijos Siūlymą, 2022 m. lapkričio 4 d. Įsakymu nutarė neskirti finansavimo minėtam projektui (Įsakymo 2.6 papunktis).

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymo dalimi, kuria jai neskirtas finansavimas pagal Paraišką, su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas (toliau – ir NOPĮ), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – ir VPĮ), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-296 patvirtintas Aprašas.

VPĮ 1 straipsnio 25 dalyje (aktuali ginčui redakcija) įtvirtinta perkančiosios organizacijos sąvoka. T. y.: 1) valstybės ar savivaldybės institucija; 2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; 3) šios dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija.

NOPĮ 2 straipsnyje 3 dalyje nustatyta, kad Nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi: 1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis; 2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime; 3) politinės partijos; 4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai; 5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams; 6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys; 7) šeimynos; 8) nuolatinės arbitražo institucijos.

NOPĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimas konkurso būdu gali būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų šiems tikslams: 1) jų veiklai stiprinti; 2) tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti; 3) teikiant viešąsias paslaugas reikalingų gebėjimų stiprinimo projektams įgyvendinti; 4) Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymui įgyvendinti; 5) Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromoms strateginės valstybės ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės sutartims įgyvendinti.

NOPĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos Nevyriausybinėms organizacijoms negali būti skiriamos, jeigu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais; 2) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba pradėtos juridinio ar kito asmens bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšas; 3) juridinis asmuo, prašydamas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus; 4) juridinis asmuo, naudodamas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšas, buvo neįvykdęs valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties, sudarytos su valstybės ar savivaldybės institucija, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis (kaip nurodyta sutartyje) valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties pažeidimas; 5) juridinis asmuo neatitinka asignavimų valdytojo patvirtintuose projektų finansavimo konkursų nuostatuose nustatytų reikalavimų; 6) juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir savo interneto svetainėje (jeigu ją turi) viešai neskelbia informacijos apie įgyvendinamus ar įgyvendintus projektus.

BVK 8 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pataisos procese gali dalyvauti nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Taip pat 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas. Prie nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, jeigu reikia, pridedami pataisos įstaigos administracijos aiškinamieji raštai.

BVK 136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius.

Aprašo 1 punkte nustatyta, kad projektų, skirtų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendradarbiavimo su Nevyriausybinėmis organizacijomis koncepcijai įgyvendinti, atrankos konkurso organizavimo tvarkos aprašas nustato projektų atrankos bendrąsias nuostatas, prioritetus skiriant finansavimą pareiškėjams ir finansuojamas jų veiklas, reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms ir projektams, taip pat paraiškų pateikimo, projektų atrankos ir vertinimo, konkurso atrankos komisijos darbo organizavimo bei Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ tiesioginio finansavimo projekto „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“ biudžeto lėšų paskirstymo projektams ir projektų vykdymo bei kontroliavimo tvarką. Aprašo 2 skyriuje įtvirtintos finansuojamos veiklos sritys ir prioritetai skiriant finansavimą.

Aprašo 35 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamentas paraiškoms nagrinėti sudaro komisiją. Komisija sudaroma iš Kalėjimų departamento ir iš jam pavaldžių įstaigų, kuriose numatoma vykdyti Projektą, darbuotojų. Į komisiją taip pat gali būti kviečiama ir kitų institucijų ar įstaigų atstovų. Kalėjimų departamentas paskiria komisijos sekretorių, kuris nėra komisijos narys. Taigi pagal 37 punktą Komisija savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Aprašu, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kitais teisės aktais. Taip pat 43 punkte nustatyta, jog projektai reitinguojami pagal komisijos narių skirtų balų vidurkių mažėjimą. Galimas didžiausias projektui skirtinų balų skaičius – 43 balai. Privaloma surinkti minimali balų suma – 25 balai. Projektai, nesurinkę minimalaus balų skaičiaus, nefinansuojami.

Pagal Aprašo 44 punktą tuo atveju jeigu, atlikus projektų vertinimą, kelių pareiškėjų projektams skirtų balų vidurkis yra vienodas ir neužtenka konkursui vykdyti numatytų biudžeto lėšų, pirmenybė teikiama tam projektui, kurio sąmatoje administravimui numatyta lėšų dalis yra mažesnė. Aprašo 45 punkte nustatyta, jog pasiūlymus dėl lėšų skyrimo komisija pateikia Kalėjimų departamento direktoriui per vieną darbo dieną nuo posėdžio, kuriame priimtas protokolinis sprendimas dėl projektų finansavimo, protokolo pasirašymo ir užregistravimo dienos, o pagal 46 punktą Kalėjimų departamento direktorius per 5 darbo dienas nuo komisijos pasiūlymų pateikimo dienos priima sprendimą dėl lėšų projektui finansuoti skyrimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad vadovaujantis Aprašo nuostatomis, tuometinio Kalėjimų departamento direktorius, siekdamas užtikrinti Kalėjimų departamento vykdomo 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis finansuojamos programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ tiesioginio finansavimo projekto „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“ įgyvendinimą ir sklandžią projektų, skirtų Kalėjimų departamento bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis koncepcijai įgyvendinti, atrankos konkurso eigai sudarė atrankos Komisiją, t. y. paskyrė jos narius. Atitinkamai Komisijos nariai, vadovaujantis Aprašu bei jiems priskirtomis funkcijomis, skyrė nevyriausybinėms organizacijoms balus (2022 m. spalio 21 d. suvestinė lentelė Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, teismui vertinant minėtą suvestinę lentelę darytina išvada, kad Komisijos nariai įvertino visų pateiktų projektų aprašymus, vadovų, pagrindinių vykdytojų kvalifikacijas, projektų įgyvendinimo planus ir sąmatas, nes minėtas vertinimas atliktas 16 organizacijų paraiškų, iš kurių 5 organizacijoms Komisija pasiūlė skirti finansavimą. Taigi, kaip nustatyta Apraše – projektai reitinguojami pagal komisijos narių skirtų balų vidurkių mažėjimą. Galimas didžiausias projektui skirtinų balų skaičius – 43 balai. Privaloma surinkti minimali balų suma – 25 balai. Projektai, nesurinkę minimalaus balų skaičiaus, nefinansuojami. Atitinkamai, Komisija, vadovaujantis minėta nuostata, pareiškėjai surinkus 23,57 balo, pateiktame siūlyme nurodė, kad pareiškėjai finansavimas neteiktinas.

Teismo vertinimu, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Komisija nepažeidė jai priskirtų funkcijų, nes, remiantis minėtais teisės aktais bei pateiktais įrodymais byloje, atliko visas jai teisės aktais privalomas procedūras, t. y. Siūlyme nurodydama, jog pareiškėjos projekto uždaviniai stokoja konkretumo: nors projekto tikslai atitinka Aprašo nuostatus (kalba apie psichologinės pagalbos, teisinės pagalbos teikimą, savivertės suvokimo kursus, pozityvios tėvystės ugdymą, pozityvaus tarpusavio bendravimo ugdymą), uždaviniuose apie tai jau nerašoma. Kalbama bendrai apie kursų organizavimą, siekiant užmegzti ryšį su nuteistuoju, keisti nuteistojo turimas nuostatas. Taip pat įtrauktos veiklos, kurios yra nefinansuotinos: išlaidos telefono ir ryšių priemonėms, internetinės svetainės sukūrimas ir dizaino darbai, serverio nuoma, svetainės administravimas, atvejų aprašymas ir talpinimas į svetainę. Taip pat pati pareiškėja patikslintame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad nesutinka su tokia Komisijos išvada, tačiau to nepagrindžia nei argumentais, nei įrodymais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodyta, kad objektyvumo principas reiškia, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, o įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015; 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1088-575/2021; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038-525/2023). Atitinkamai darytina išvada, kad tuometinio Kalėjimo departamento direktorius, priimdamas ginčijamą Įsakymą, buvo objektyvus, kadangi vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pasiūlymus dėl lėšų skyrimo direktoriui pateikia būtent Komisija (protokolinį sprendimą dėl projektų finansavimo), o pagal Aprašo 46 punktą Kalėjimų departamento direktorius per 5 darbo dienas nuo komisijos pasiūlymų pateikimo dienos priima sprendimą dėl lėšų projektui finansuoti skyrimo. Taigi, minėta išvada suponuoja tai, kad Kalėjimų departamento direktorius išimtinai, priimdamas Įsakymą, turėjo vadovautis Komisijos teikiamu Pasiūlymu, kadangi taip yra nustatyta teisės aktuose.

Taip pat LVAT praktikoje konstatuota, kad atvejais kaip nagrinėjamoje byloje, kai sprendžiant projekto finansavimo klausimą kiekvienas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, prie kiekvienos kriterijų grupės yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, nurodomos stiprybės ir tobulintinos sritys, nėra pagrindo pripažinti atlikto vertinimo nepagrįstu (žr., pvz., 2023 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-642-1047/2023; 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-313-552/2023; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-410-968/2023; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-654-662/2023). Atitinkamai išaiškintina, kad protokoliniame sprendime dėl projektų finansavimo, šiuo atveju Komisijos siūlyme, aiškiai nurodyta, kad pareiškėjos įtrauktos veiklos, kurios yra nefinansuotinos: išlaidos telefono ir ryšių priemonėms, internetinės svetainės sukūrimas ir dizaino darbai, serverio nuoma, svetainės administravimas, atvejų aprašymas ir talpinimas į svetainę. Nesutiktina su pareiškėja, jog minėtos jos nurodytos veiklos nėra nefinansuojamos, nes jos Aprašo 57 punkte prie netinkamų finansuoti išlaidų nėra nurodytos, tačiau Aprašo 57.8 papunktyje nurodyta, kad biudžeto lėšos negali būti panaudojamos kitoms su projekto įgyvendinimu tiesiogiai nesusijusioms išlaidoms apmokėti. Taigi, teismo vertinimu, sutiktina su atsakove, kad pareiškėjos Paraiškoje nurodytos minėtos veiklos yra priskiriamos būtent kitoms su projekto įgyvendinimu tiesiogiai nesusijusioms išlaidoms apmokėti. Taip pat pati pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, kad nesutinka ir su šiuo Komisijos vertinimu, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, to nepagrindžia nei teiginiais, nei įrodymais.

Pažymėtina, kad pagal Aprašo 44 punktą tuo atveju, jeigu atlikus projektų vertinimą, kelių pareiškėjų projektams skirtų balų vidurkis yra vienodas ir neužtenka konkursui vykdyti numatytų biudžeto lėšų, pirmenybė teikiama tam projektui, kurio sąmatoje administravimui numatyta lėšų dalis yra mažesnė. Teismo vertinimu, ši Aprašo nuostata suponuoja, kad būtent šiuo atveju, finansavimo skyrimas nėra griežtai reglamentuotas, kadangi finansavimas galimas netgi eilės tvarka, kaip pvz.: pirmenybė teikiama tam projektui, kurio sąmatoje administravimui numatyta lėšų dalis yra mažesnė. Pažymėtina tai, kad nors skundžiamas Įsakymas pareiškėjai nustato tam tikras teises ar pareigas bei sukelia teisines pasekmes, tačiau juo pareiškėjai neužkertamas kelias teikti kitas paraiškas finansavimams gauti.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog priimant Įsakymą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Įsakymo pagrįstumą. Priešingai – buvo atliktas Paraiškos vertinimas, vadovaujantis minėtais teisės aktais.

Vertinant paraiškas, priimant dėl jų atitinkamus sprendimus, taip pat yra taikomos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ nuostatos). VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat administracinio sprendimo motyvai.

VAĮ 10 straipsnio nuostatos iš esmės atitinka VAĮ ankstesnės redakcijos 8 straipsnio nuostatas. LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2019 m. liepos 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-634-502/2019 ir kt.).

Iš minėto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad atsakovė privalo paraiškų vertinimą atlikti pagal nustatytas procedūras bei remtis VAĮ nuostatomis, kurios įpareigoją atsakovę skundžiamą Įsakymą tinkamai motyvuoti, kad pareiškėjai būtų aiškūs atlikto Paraiškos vertinimo bei neigiamas pasekmes pareiškėjai sukėlusio Įsakymo priėmimo motyvai. Įvertinus į bylą pateiktų minėtų įrodymų turinį darytina išvada, kad juose yra pateiktas aiškus motyvavimas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Įsakymo dalies panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Socialinės gerovės projektai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė