Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Žalgirietis“ apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Žalgirietis“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Švietimo mainų paramos fondo, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Švietimo mainų paramos fondas) dėl įsakymo dalies panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 patvirtintas 2021 metų kvietimas teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, įgyvendinimui (toliau – ir Kvietimas), kurio 3.1 punkte numatyta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintomis Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijomis, preliminari Kvietimo lėšų suma 14 874 278,40 Eur, iš jų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą (40 proc.) – 7 437 139,20 Eur. Nors Kvietimas buvo keistas 4 kartus, tačiau preliminari Kvietimo lėšų suma išliko, iš jų tokia pati išliko ir suma, skirta fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą.

2.3. Atliekant Paraiškos vertinimą tiek Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ir Ministerija), tiek Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ir Fondas) atliko neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė neteisėtos ir nepagrįstos Įsakymo dalies, kurioje neskirtas finansavimas pareiškėjo Projektui įgyvendinti, priėmimą. Dėl to pareiškėjas negavo finansavimo Projektui įgyvendinti. Šių veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad pareiškėjo Paraiškos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą sporto projektų vertinimo tvarką. Įsakymo dalis neskirti pareiškėjo Projektui finansavimo neatitinka Įsakymui, kaip administraciniam sprendimui, nustatytų reikalavimų. Paraišką vertinę ekspertai neatitiko jiems keliamų reikalavimų. Įsakymo dalis neskirti pareiškėjo Projektui finansavimo pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Pareiškėjas žalą patyrė negautų pajamų forma. Pareiškėjo netiesioginius nuostolius – negautas pajamas – sudaro Projekto finansavimo suma. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp aptartų neteisėtų Ministerijos ir Fondo veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos, t. y. jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, pareiškėjas neabejotinai būtų gavęs prašytą finansavimą Projektui įgyvendinti. Taigi egzistuoja visos sąlygos valstybės atsakomybei kilti.

2.4. Reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintas Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 40 punktą ir Kvietimo 32 punktą, paraiška pagal bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus maksimaliai gali surinkti 85 balus, o pagal specialiuosius – 15. Kvietimo 3 priede patvirtinta Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo forma (toliau – ir Forma). Vertintojas, vertindamas paraišką pagal kiekvieną atskirojo bendrojo vertinimo elementą, privalo atsižvelgti į kiekvienam elementui pateiktas vertinimo gaires ir pagal šias gaires skirti atitinkamą balą, nurodytą Formoje. Paraiškų turinio vertinimas, be kita ko, turi būti atliekamas pagal 4 bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus, kuriems bendrai gali būti skirta iki 85 balų. Taip pat paraiškų turinio vertinimas turi būti atliekamas pagal 10 specialiųjų sporto projektų vertinimų kriterijų, patvirtintų Ministro, kuriems bendrai gali būti skirta iki 15 balų. Paraiškos turinio vertinimą atliekantis ekspertas (ekspertai) turi pakomentuoti kiekvieno kriterijaus (bendrojo ir specialaus) vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis. Vertintojas, vertindamas paraišką pagal kiekvieną atskirojo bendrojo vertinimo elementą, privalo atsižvelgti į kiekvienam elementui pateiktas vertinimo gaires ir pagal šias gaires skirti atitinkamą balą, nurodytą Formoje. Maksimalus balas specialiajam kriterijui skiriamas tuomet, kai specialusis kriterijus išsamiai pagrindžiamas paraiškoje. Specialiajam kriterijui pusė maksimalaus balo skiriama tuomet, kai specialusis kriterijus paminimas, tačiau nepakankamai, neišsamiai pagrindžiamas paraiškoje. Specialiajam kriterijui skiriama 0 balų tuomet, kai specialusis kriterijus nepagrindžiamas, neaprašomas paraiškoje. Paraiškos turinio vertinimą atliekantis ekspertas (ekspertai) turi pateikti aiškius, konkrečius, motyvuotus, pagrįstus ir vienas kitam neprieštaraujančius komentarus. Paraiškos turinio vertinimą atliekantis ekspertas (ekspertai) turi vengti asmeninio pobūdžio nuomonės ir vartoti neutralią kalbą.

2.5. Pareiškėjo Paraiškos vertinimas atliktas pažeidžiant aptartą sporto projektų vertinimo tvarką. Paraiškos vertinimą atlikęs ekspertas (ekspertai) nevykdė pareigos pakomentuoti kiekvieną vertinimo kriterijaus – bendrojo ir specialaus – elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis, nepateikė paaiškinimų, kodėl skirtas būtent konkretus balas pagal kiekvieną aptariamo vertinimo kriterijaus elementą. Iš eksperto (ekspertų) surašytų stiprybių nėra aišku, kurios stiprybės yra priskirtinos kuriam antrojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“ elementui. Atitinkamai iš surašytų Projekto tobulintų sričių nėra aišku, kurios tobulintinos sritys, yra priskirtos kuriam bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“ elementui. Paraiškos vertinimą atlikęs ekspertas (ekspertai) nepakomentavo kiekvieno minėto antrojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus elemento ir nepagrindė kiekvienam elementui skirto balo, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis. Ekspertai, vertindami Paraišką, nesivadovavo privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, nėra aišku, dėl kokių priežasčių konkrečiam elementui nėra skirti maksimalūs balai. Tai patvirtina eksperto (ekspertų) Paraiškos pagal elementą „Sporto projekto uždavinių ir rezultatų išmatuojamumas ir įvykdomumas, vidinės sporto projekto logikos nuoseklumas (sporto projekto rezultatai yra sporto projekto veiklų padarinys, sporto projekto veiklos sudaro prielaidas įgyvendinti sporto projekto uždavinius, o pastarieji – pasiekti nustatytą sporto projekto tikslą)“ vertinimas, pagal kurį šiam elementui turėjo būti skirta nuo 8 iki 10 balų, tačiau skirta tik 6,5 balo ir toks skyrimas niekaip nepaaiškintas. Ekspertas (ekspertai) nesivadavo specialiųjų vertinimų kriterijų vertinimo tvarka, nes specialiam vertinimo kriterijui „Sporto projektu prisidedama prie skatinimo dalyvauti savanoriškoje sporto veikloje: savanoriai prisideda prie sporto projekto veiklų organizavimo“ galėjo būti skiriama arba 4, arba 2, arba 0 balų, tačiau jam buvo paskirta 1,5 balo. Pagal atliktą vertinimą, trūksta patikslinimo, kokiais būdais savanoriai prisidės prie veiklų įgyvendinimo, turėjo būti skirti bent 2 balai. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, aptariama specialiajam kriterijui turėjo būti skirti visi 4 balai, nes jis išsamiai pagrįstas.

2.6. Įsakymo dalis, kuria nuspręsta neskirti finansavimo įgyvendinti Projektą, neatitinka Įsakymui, kaip administraciniam sprendimui, keliamų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje.

2.7. Skundžiama Įsakymo dalis yra nemotyvuota ir nepagrįsta faktiniais duomenimis. Vertinimo lapas yra sudėtinė ginčijamos Įsakymo dalies motyvuojamoji dalis, tačiau nei Vertinimo lape, nei Pranešime, nei Priede nėra pateikti motyvai, kurių pagrindu Projektas surinko 78 vertinimo balus. Paraiškos vertinimą atlikę ekspertai, kaip minėta, nevykdė pareigos pakomentuoti kiekvieno vertinimo kriterijaus – bendrojo ir specialaus – elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis, nors tokią pareigą pagal taikytiną reglamentavimą turėjo. Skundžiamoje Įsakymo dalyje nėra pateikta jokių motyvų, kodėl buvo skirtas vienoks ar kitoks balas kiekvienam iš bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų ir kiekvienam iš šių kriterijų elementų.

2.8. Skundžiama Įsakymo dalis nėra pagrįsta teisės aktų nuostatomis. Skundžiamoje Įsakymo dalyje yra tik lakoniškai nurodyta, kad Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 9 dalimi, Aprašo 55 punktu ir atsižvelgiant į Fondo direktorės 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. VE-95 patvirtintas Sporto projektų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo išvadas, Sporto projektų komisijos 2021 m. birželio 2 d. protokole Nr. SG2-7 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo, 2021 m. birželio 4 d. elektroninio balsavimo protokole Nr. SG2-8 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo. Tačiau nei Vertinimo lape, nei Pranešime, nei Priede, nei Įsakymo dalyje nėra niekaip pagrįsta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo nukrypta nuo ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairių ir tvarkos.

2.9. Vertinimo lapas, kuris yra sudėtinė ginčijamos Įsakymo dalies motyvuojamoji dalis, yra nemotyvuotas, jame išdėstyti argumentai vienas kitam prieštarauja, t. y. nors ekspertas prie vertinimo kriterijaus „Sporto projekto aktualumas ir svarba“ nurodė, kad „Tikslinė grupė apibrėžta, nustatytas jos dydis, atskleistas problemos aktualumas tikslinei grupei, nurodyta, kokia iškeltos problemos reikšmė tikslinei grupei“, tačiau tuo pačiu metu nurodė ir tai, kad: „<...> yra netikslumų/neaiškumų.“

2.10. Paraišką vertinę ekspertai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, todėl jie apskritai negalėjo vertinti Paraiškos. Aprašo 42 punktas nustato konkrečius reikalavimus, kurie yra keliami ekspertams, vertinantiems sporto projektus. Kadangi, kaip minėta, buvo pažeista sporto projektų vertinimo tvarka, pagrįsta manyti, kad Paraišką vertinę ekspertai neatitiko jiems keliamų reikalavimų. Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais nagrinėjo ne vieną skundą dėl Ministro priimtų įsakymų neskirti finansavimo sporto projektams, pateiktiems pagal Kvietimą, kuriuos tenkino, be kita ko, dėl to, kad ekspertai neatitiko Aprašo 42 punkte nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2021 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 21R-532(AG-480/07-2021), 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. 21R-547(AG-474/06-2021), 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 21R-553(AG474/06-2021).

2.11. Įsakymo dalis pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius ta apimtimi, jog pareiškėjas dėjo pastangas, kad parengtų kokybišką Projektą ir tai atliko, o Paraiška buvo įvertinta kaip tinkama gauti finansavimą, dėl to pareiškėjas tikėjosi, kad Projektui perėjus administracinės atitikties vertinimą, kaip tai numato Aprašo 44–54 punktai, Projektas bus įvertintas vadovaujantis pagal Apraše, Ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintose Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisykle (toliau – ir Taisyklės) ir Kvietime nustatytą tvarką ir kad vertinant Paraišką bus vadovaujamasi Formoje pateiktomis vertinimo gairėmis. Tačiau, kaip skunde išsamiai pagrįsta, šiuo atveju sporto projektų vertinimo tvarka buvo pažeista, nebuvo vadovautasi Formoje pateiktomis vertinimo gairėmis. Be to, pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimą įrodo ir tai, kad pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad net 78 balai, kurie buvo skirti Paraiškai, yra pakankamai aukštas balas visų pateiktų paraiškų kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad finansavimo pareiškėjo Paraiškai užteks, t. y. kad Kvietimas bus įvykdytas visa apimtimi.

2.12. Priešingai pareiškėjo lūkesčiams, vietoje fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, skirtos 7 437 139,20 Eur sumos, realiai šioms veikloms buvo skirta tik 4 712 961,87 Eur, t. y. net 2 724 177,33 Eur mažiau nei numatyta Kvietime. Jeigu būtų išdalinta visa Kvietime numatyta suma, t. y. 7 437 139,20 Eur, pareiškėjo Projektui būtų neabejotinai skirtas finansavimas net ir Paraiškai surinkus 78 balus. Nors, kaip nurodyta skunde, pareiškėjo Paraiškai turėjo būti skirta daugiau nei 80 balų, dėl jo finansavimas Projektui įgyvendinti būtų buvęs tikrai skiriamas.

II.

7. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, Aprašo nuostatomis (1, 4, 30, 30.1.1, 30.1.2, 30.2.1, 30.2.2, 39–41 p.), nustatė, kad pareiškėjo Paraiška buvo įvertinta Ministerijos pasitelktų ekspertų ir ji surinko 78 iš 100 balų, tačiau Paraiškai skirtų 78 balų nepakako gauti finansavimą, nes nepakako Sporto rėmimo fondo lėšų.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad, jeigu būtų išdalinta visa Kvietime numatyta suma, t. y. 7 437 139,20 Eur, pareiškėjo Paraiška būtų gavusi finansavimą, nustatė, kad Kvietime, kuris buvo patvirtintas 2020 m. lapkričio 30 d., nurodyta tik preliminari Kvietimo lėšų suma 14 847 278,40 Eur, iš jų skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą veiklos srities lėšų suma (40 proc.) – 7 437 139,20 Eur. Kvietime paaiškinta žodžio „preliminari“ reikšmė, t. y. nurodyta, kad „preliminari suma nurodyta remiantis planuojamais metų valstybės biudžeto asignavimais. Tiksli Fondo [Sporto rėmimo fondo] lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą.“ Teismas nustatė ir tai, kad 2021 m. birželio 22 d. buvo priimtas 2021 m. finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2021 m. liepos 1 d., pagal kurį Ministerijai skirta 1 708 242 000 Eur 2021 metų valstybės biudžeto asignavimų, tačiau jo 12 straipsniu buvo pakeistas 2021 m. finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 priedas ir Ministerijai sumažintos valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, todėl skirta 14 986 000 Eur. Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. Ministerijai 6 422 000 Eur (21 408 000 Eur – 14 986 000 Eur) buvo sumažintos valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, kurioms priskirtos ir lėšos Sporto rėmimo fondui.

10. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad 5 206 136,40 Eur naudotina tiek esamiems ankstesnių metų Sporto rėmimo fondo įsipareigojimams užtikrinti, tiek 2021 m. naujiems sporto projektams finansuoti (šiuo atveju – pagal Kvietimą). Dėl to Sporto rėmimo fondo 4 712 961,87 Eur lėšų suma buvo pagrįstai skirta naujiems 2021 metų sporto projektams finansuoti .

11. Teismas sutiko su Ministerija, kad net ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. atlikus Įsakymo pakeitimą, dėl to, kad Lietuvos sveikuolių sąjunga atsisakė įgyvendinti projektą, kuriam buvo paskirtas 39 496,48 Eur finansavimas, pareiškėjo Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų būtų vis tiek nepakakę, nes pareiškėjo prašoma finansuoti suma siekė 78 596,22 Eur.

12. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo. Teismas nurodė, kad valstybės biudžeto keitimas reglamentuotas Konstitucijos nuostatomis, todėl pareiškėjas turėjo prisiimti riziką dėl to, kad Seimas, turėdamas teisę, galės biudžetiniais metais keisti valstybės biudžetą. Apie tai, kad galimai galėtų būti sumažintos Sporto rėmimo fondo lėšos, perkeliant dalį lėšų aukšto meistriškumo sportui finansuoti, buvo žinoma dar iki patvirtinant Kvietimą (Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. registruotas Seimo narių pasiūlymas). Todėl klausimo dėl Ministerijos 2021 m. asignavimų sportui išsprendimas buvo atidėtas pavasario sesijai. Vėlesni biudžeto pakeitimai buvo susiję būtent su 2021 metais. Esant tokiai viešai informacijai bei tai, kad Kvietime buvo nurodyta, jog skirtinos sumos yra preliminarios, teismas sutiko su Ministerijos argumentais, kad Kvietime nurodytos preliminarios sumos negalėjo pareiškėjui sukurti teisėto lūkesčio, jog visa Sporto rėmimo fondo lėšų suma bus paskirstyta būtent Kvietimu arba, kad visiems sporto projektams, kurie įvertinti kaip tinkami finansuoti, lėšų tikrai pakaks.

13. Teismas, aptaręs teisinį reglamentavimą dėl ekspertams keliamų reikalavimų, nustatė, kad pareiškėjo Paraišką atskirai įvertino du ekspertai, skyrę atitinkamai 69 ir 87 balus. Nustatęs, kad ekspertas Nr. 1 yra baigęs kūno kultūros ir sporto edukologijos (specializacija – kūno kultūros edukologija) studijų programą ir jam suteiktas edukologijos magistro kvalifikacinis laipsnis, teismas padarė išvadą, kad ekspertas Nr. 1 atitiko Aprašo 42 punktą, nes turi reikiamą išsilavinimą bei vertinamos srities kvalifikaciją sporto srityje. Nustatęs, kad ekspertas Nr. 2 yra baigęs Lietuvių filologijos ir užsienio kalbos studijų programą ir jam suteiktas lietuvių filologijos bakalauro laipsnis, nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. kovo 13 d. studijavo ir baigė 1 500 val. mokymus, suteikiančius teisę dirbti fizinio aktyvumo sporto specialistu, teismas padarė išvadą, kad ekspertas Nr. 2 atitiko Aprašo 42 punktą, nes turi reikiamą išsilavinimą bei vertinamos srities kvalifikaciją sporto srityje. Nustatęs, kad byloje nėra pateikta įrodymų, suteikiančių pagrindą abejoti ekspertų kvalifikacija vertinti paraiškas sporto srityje, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl Paraišką vertinusių ekspertų kvalifikacijos.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad Paraiškos vertinimo balai nebuvo aiškiai atskleisti, nemotyvuoti, priėjo prie išvados, kad iš Formos turinio matyti, jog kiekvienas vertintas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, taip pat, ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys).

15. Teismo vertinimu, atskiro elemento pakomentavimas ir reiškia vieno skyriaus bendrą pakomentavimą. Vertinant paraiškas atskiras balo komentavimas nenurodomas, o pateikiama bendra vieno skyriaus išvada. Teismas padarė išvadą, kad Formoje nėra imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai. Nors Formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, tačiau toks suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio. Todėl teismas nusprendė, kad neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, jog Paraiškos vertintojams pateikus vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodžius stiprybes ir tobulintinas sritis, buvo pažeista Paraiškos vertinimo procedūra.

18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, sprendė, kad, konstatavus, jog apskųsta Įsakymo dalimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, nenustačius atsakovo Lietuvos valstybės atstovų neveikimo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų. Nenustatęs vienos iš pagrindinių sąlygų valstybės atsakomybei kilti, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

20.1. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas.

20.2. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kodėl pareiškėjas negavo lėšų finansuoti Projektą. Teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad Ministerija panaudojo Kvietimo lėšas ne pagal paskirtį. Teismas nepagrįstai šiuo klausimu rėmėsi tik Ministerijos pateikta pozicija. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad Ministerija galėjo net 493 174,53 Eur dydžio sumą iš 5 206 136,40 Eur sumos, kuri buvo skirta Kvietimui, panaudoti esamiems ankstesnių metų įsipareigojimams užtikrinti. Pareiškėjo vertinimu, ši suma turėjo būti naudojama pagal tikslinę paskirtį, t. y. tik Kvietimui. Tai patvirtina Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, 3 dalies sisteminis aiškinimas, iš kurio aišku, kad Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Net ir po Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo priėmimo išliko aktuali ir tebegaliojanti Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti.“ Konstitucinis Teismas nepripažino, kad Sporto rėmimo fondo lėšos, skirtos finansuoti sporto projektus pagal einamaisiais metais paskelbtus Fondo kvietimus, gali būti naudojamos esamiems ankstesnių metų įsipareigojimams užtikrinti. Vyriausybė 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 1.1 punkte nustatė, kad Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijos bus taikomos 2021 metų ir vėlesniems kvietimams teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti. Priešingai nei nusprendė teismas, Konstitucinis Teismas neišaiškino, kad Ministerija turi pagrindą Kvietimo lėšas naudoti esamiems ankstesnių metų įsipareigojimams užtikrinti. Aptariamais veiksmais Ministerija pažeidė viešosios teisės principą „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“.

20.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai skundžiama Įsakymo dalimi nebuvo pažeisti. Visos pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai buvo pažeisti. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kurios pagrindžia, jog pareiškėjui buvo sukurtas teisėtas lūkestis, t. y. kad pareiškėjas tinkamai parengė Projektą, jis surinko 78 balus ir nebuvo visiškai išnaudotas visas Kvietimui skirtas finansavimas. Teismas padarė nesuprantamą išvadą, kad pareiškėjas turi prisiimti teisės aktų pasikeitimo riziką. Pareiškėjas įstatymų leidėjo kontroliuoti negali. Be to, net ir pasikeitę teisės aktai neturi turėti įtakos individualaus teisės akto taikymui. Prielaidos pareiškėjui gauti finansavimą buvo sukurtos ne priimant 2021 m. finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymą, o paskelbus Kvietimą. Teismo Kvietime pavartoto žodžio „preliminariai“ aiškinimas nepagrįstas. Šis žodis nebūtinai turi turėti neigiamą reikšmę, t. y. nebūtinai gali reikšti, kad Sporto rėmimo fondo lėšos bus mažinamos. Nepagrįsta Ministerijos pozicija, kad neva po Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo pareiškėjas turėjo suprasti, kad Sporto rėmimo fondo lėšos bus mažinamos.

20.5. Vien aplinkybės, jog vienas iš ekspertų (ekspertas Nr. 2) neatitiko Aprašo 42 punkto reikalavimams, patvirtina Ministerijos ir Fondo neteisėtus veiksmus, o tai sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą panaikinti ginčijamą Įsakymo dalį ir priteisti prašomą priteisti žalą.

20.7. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamas Įsakymas buvo pakeistas ne kartą. Paskutinis šio Įsakymo pakeitimas atliktas 2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-306, iš kurio matyti, kad daugeliui paraiškų, kurioms buvo skirtas finansavimas, dėl įvairių priežasčių finansavimas nebuvo skiriamas. Tai reiškia, kad pareiškėjas yra vienas pirmųjų, likusių „už brūkšnio“, t. y. vienas pirmųjų, kuriam finansavimas būtų paskirtas, jeigu visos Kvietimo lėšos būtų buvusios panaudotos pagal tikslinę paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

24. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, kuriais pareiškėjas grindė Įsakymo dalies nepagrįstumą ir neteisėtumą, ir nenustatęs Lietuvos valstybės atstovų Ministerijos ir Fondo neteisėtų veiksmų pareiškėjo skundą atmetė.

26. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertinami pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais nebuvo grindžiamas jo skundas pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Šioje vietoje pažymėtina, kad teisme skundžiamų administracinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal jų priėmimo metu buvusią faktinę situaciją (faktinius duomenis, įrodymus) ir teisės aktus, paprastai galiojusius jų priėmimo metu ir (ar) atitinkamų veiksmų atlikimo metu. Todėl faktinės padėties (situacijos) pasikeitimas neturi įtakos administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisminei patikrai, o sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl naujo administracinio sprendimo priėmimo (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014).

27. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikintinas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad (i) Ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 patvirtintas kvietimas teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, įgyvendinimui (t. y. Kvietimas). Pareiškėjas pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0713 Sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkursui (2021 m.) šio fondo lėšomis remiamos veiklos srities „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo veiklą“ projektui „Didinti naujų sporto dalyvių įsitraukimą į reguliarią sportinę veiklą futbolo srityje“ finansuoti (t. y. Paraiška); (ii) Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Įsakymo 1 punktu nusprendė skirti finansavimą Įsakymo 1 priede „Finansuojami 2021–2025 metais įgyvendinami sporto projektai, susiję su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ nurodytiems sporto projektams, 4 712 961,87 Eur nuspręsta skirti viso 68 sporto projektams, kurie surinko atitinkamai nuo 97 iki 80 balų (mažėjimo tvarka); (iii) Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Įsakymo 2 punktu nusprendė neskirti finansavimo Įsakymo 2 priede „Nefinansuojami sporto projektai, susiję su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ nurodytiems sporto projektams, finansavimas nebuvo skiriamas viso 142 sporto projektams, surinkusiems atitinkamai nuo 84 iki 56 balų (mažėjimo tvarka); (iv) Pareiškėjo Paraiškai buvo suteikti 78 balai; (v) pareiškėjo Projektas priskirtas Įsakymo 2 priedo „Nefinansuojami sporto projektai, susiję su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ 22 vietai, „Pastabos“ grafoje nurodyta, kad „Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų nepakanka.“

29. Bylos ginčo klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo Projektas buvo priskirtas prie nefinansuojamų sporto projektų, susijusių su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą. Pareiškėjo nuomone, buvo padaryti esminiai Paraiškos vertinimo procedūriniai pažeidimai (dėl Paraiškų vertinimo ir ekspertų kompetencijos), dėl kurių skundžiama Įsakymo dalis turi būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta. Taip pat pareiškėjas teigia, kad Sporto rėmimo fondo lėšos paskirstytos ne pagal paskirtį bei pažeidžiant jo teisėtus lūkesčius.

30. Ginčo santykius (inter alia (be kita ko) valstybės biudžeto lėšų per Sporto rėmimo fondą paskirstymą ir naudojimą) reglamentuoja Biudžeto sandaros įstatymas, Įstatymas, Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas), juo patvirtintas Aprašas bei jį detalizuojančios Ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintos Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklės (toliau – ir Taisykles).

31. Biudžeto sandaros įstatymo, nustatančio, be kita ko, valstybės biudžeto turinį, pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat skaidraus biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, poveikį visam valdžios sektoriui, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIII-3109 redakcija) nustatyta, kad biudžeto asignavimų vykdytojai privalo: „naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Strateginio valdymo įstatyme arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti;“. Tos pačios dalies 5 punkte (2007 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1218 redakcija) nustatyta, kad biudžeto asignavimų vykdytojai privalo: „kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujamų biudžetinių įstaigų įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;“. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte (2010 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-1209 redakcija) nustatyta, kad ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovai privalo naudoti atitinkamo asignavimų valdytojo (ministro ar jo įgalioto asmens) jiems skirtas biudžeto lėšas pagal nustatytą paskirtį, paskirstyti jas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti;“.

32. Įstatymo 17 straipsnio (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-2668 redakcija) 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą. To paties straipsnio 2 dalyje, toje apimtyje, kuri Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu nepripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 129 straipsniui, 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti, nustatyta, kad „Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. <...> Sporto rėmimo fondo lėšos negali <...> būti naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti <...>“, o 9 dalyje nustatyta, kad „Sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras <...>.“

33. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą Vyriausybė įgyvendino, priimdama Nutarimą. Šio Nutarimo 1.1 punkte Vyriausybė nustatė Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas finansuojamų veiklų sritims. Vienai iš šių sričių, t. y. fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, Vyriausybė nustatė 40 proc. Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporciją (Nutarimo 1.1.1 p. (2019 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1148 redakcija). Nutarimo 3 punkte nustatyta, kad 2019 metais Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ar Ministro įgaliotos institucijos arba viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros tinkamomis pripažintos sporto projektų vykdytojų išlaidos, patirtos nuo 2019 m. sausio 1 d., išskyrus esamų sporto bazių plėtros, priežiūros ir remonto srities projektus (2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 redakcija). Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 706 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punkte nustatyta, kad šio nutarimo 1 punktas (kuriame, be kita ko, nustatyta, kad fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą skiriama 40 proc. (Nutarimo 1.1.1 p.), taikomas 2021 metų ir vėlesniems kvietimams teikti paraiškas fondo lėšoms gauti.

34. Vyriausybė Nutarimo 2 punktu (2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 redakcija) patvirtino Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, kuris nustato reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką (t. y. Aprašą) (Aprašo 1 p.). Aprašo (2020 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 706 redakcija) V skyriaus nuostatos (30–57 p.) reglamentuoja sporto projektų vertinimą ir sprendimų dėl sporto projektų finansavimo priėmimą. Aprašo 68.1–68.19 punktuose detaliai išvardyta, kam Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti skiriamos ir naudojamos. Aprašo 68.5 punkte nustatyta, kad nors draudžiama skirti ir naudoti Sporto rėmimo fondo lėšas sporto projekto vykdytojų veiklos plėtrai ar jų kasdienei veiklai (pavyzdžiui, biuro nuomai ar komunalinėms paslaugoms), tačiau, jeigu išlaidos susijusios su sporto projekto veiklų išlaidomis ir yra būtinos sporto projektui įgyvendinti, tokioms išlaidoms Sporto rėmimo fondo lėšos gali būti skiriamos ir naudojamos.

36. Pirmiausia, vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl esminių procedūros pažeidimų, pažymėtina, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p. (anksčiau – 89 str. 1 d. 3 p.). LVAT, aiškindamas ir taikydamas šias teisės nuostatas, yra ne kartą išaiškinęs, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto skundžiamo teisės akto (ar jo dalies) teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2005 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–554/2005; 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012).

37. Šiuo aspektu tikrinant priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą pažymėtina ir tai, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

38. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą aptariamu aspektu, daro išvadą, kad vertinant pareiškėjo pateiktą Paraišką nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti nepagrįstą Įsakymo dalies, kurioje pareiškėjo Projektas buvo priskirtas prie nefinansuojamų sporto projektų, susijusių su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą, priėmimą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo skundo argumentus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi užpildytos Formos turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kiekvienas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos motyvuotos išvados, nurodant stiprybes ir tobulintinas sritis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vertinant paraiškas atskiras balo komentavimas nenurodytas, o pateikta bendra išvada, pagrįstai nusprendė, jog Formoje suformuluotas prašymas pakomentuoti kriterijų vertinimo elementus nėra imperatyvaus pobūdžio. Tokios pačios išvados laikomasi ir ankstesnėje LVAT praktikoje sprendžiant dėl panašaus pobūdžio formos pildymo (žr., pvz., 2023 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-642-1047/2023; 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-313-552/2023), nuo kurios nukrypti šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija pagrindų nenustatė (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.; ABTĮ 15 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad dėl aptariamo aspekto pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė esminio procedūrinio pažeidimo, yra atmetamas.

40. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su eksperto Nr. 2 kvalifikacija pažymėtina, kad Aprašo 42 punkte, be kita ko, nustatyta, jog ekspertams keliami tik minimalūs reikalavimai, be kita ko, turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkamą kompetenciją (t. y. vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti). Byloje pateikti įrodymai patvirtina ir pareiškėjas jų neginčija, kad ekspertas Nr. 2 2014 metais baigė Vilniaus universiteto Lietuvių filologijos ir užsienio kalbos studijų programą (valstybinis kodas 612U10002) ir jam suteiktas lietuvių filologijos bakalauro laipsnis, taip pat kad jam suteiktas Vilniaus kolegijos pažymėjimas, patvirtinantis, jog ekspertas Nr. 2 nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. kovo 13 d. studijavo ir sėkmingai baigė 1 500 val. mokymus, suteikiančius teisę dirbti fizinio aktyvumo sporto specialistu. Tai nustatęs, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ekspertas Nr. 2 turi reikiamą išsilavinimą ir vertinamos srities kvalifikaciją. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu, pareiškėjui nenuginčijus byloje pateiktų įrodymų, vertinami tik kaip subjektyvūs, todėl nepagrįsti. Atsakant į Komisijos praktika grindžiamus pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus dėl ekspertų kvalifikacijos, primintina, kad ne Komisija, o LVAT formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 d.).

41. Iš aptarto teisinio reglamentavimo (žr. šios Nutarties 30–35 p.) seka, kad Sporto rėmimo fondo lėšos, skirtos fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, turi būti naudojamos pagal paskirtį taip, kad (i) būtų skiriamos būtent šiai veiklai pagal kvietimus teikti paraiškas sporto projektams, kurių dydį nustato Vyriausybė, o preliminarią sumą – Ministerija, (ii) nebūtų skiriamos ir naudojamos draudžiamoms veiklos ir išlaidoms finansuoti (Aprašo 68 p.).

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija to, kad Seimui priėmus 2021 m. finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymą, Sporto rėmimo fondo lėšos buvo sumažintos, t. y., kad Fondo administruojamoms visoms sritims anksčiau skirtos 21 908 000 Eur lėšos (2021 m. finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 5 priedas), buvo sumažintos iki 14 986 000 Eur (2021 m. finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 12 str. 2 d.), iš kurių sporto projektams, atėmus lėšas, skirtas jų administravimui (t. y. 419 608 Eur) buvo skirta iš viso 11 569 192 Eur. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pirminė Kvietime nurodyta lėšų suma, skirta sporto projektams dėl fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sumažėjo nuo 7 437 139,20 Eur iki 5 206 136,40 Eur.

44. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visos Sporto rėmimo fondui skirtos lėšos, skirtos sporto projektams, dėl fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, buvo pagrįstai panaudotos tiek esamiems ankstesnių metų Sporto rėmimo fondo įsipareigojimams finansuoti sporto projektus pagal ankstesnių metų kvietimus, tiek 2021 metų naujiems sporto projektams finansuoti, t. y. sporto projektams pagal Kvietimą. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl to, kad Sporto rėmimo fondo lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį – 4 712 961,87 Eur Sporto rėmimo fondo lėšas panaudojant 2021 metų sporto projektams finansuoti (t. y. sporto projektams pagal Kvietimą, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas), o likusią Sporto rėmimo fondo lėšų sumą – 493 174,53 Eur – panaudojant „esamiems ankstesnių metų Sporto rėmimo fondo įsipareigojimams užtikrinti“, siekiant užtikrinti prisiimtus įsipareigojimus ir pagal ankstesnių metų kvietimus finansuotų sporto projektų veiklų tęstinumą.

45. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad administracinis teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Konstitucinis Teismas klausimus, susijusius su tuo, ar valstybės biudžete tam tikroms reikmėms (tikslams) numatoma pakankamai, laiko valstybės biudžeto planavimo, valstybės ir visuomenės poreikių įvertinimo, jų subalansavimo su visuomenės ir valstybės galimybėmis, taigi socialinio ir ekonominio tikslingumo klausimais, kurie teismo nevertinami (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais pareiškėjas ginčija skundžiamą Įsakymo dalį, kurioje jo Projektas priskirtas prie nefinansuojamų sporto projektų, susijusių su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą, dėl to, kad Sporto rėmimo fonde tiesiog nepakako lėšų, per se (savaime) neįrodo Sporto rėmimo fondo lėšų panaudojimo neteisėtumo.

47. Teisėjų kolegija nustatytų bylos aplinkybių, kurių pareiškėjas neginčija, ir aptarto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus nekyla abejonių, jog Sporto rėmimo fondo lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nepaneigė, kad šiuo konkrečiu atveju visos Sporto rėmimo fondo lėšos, skirtos fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, buvo panaudotos pagal kvietimus teikti paraiškas sporto projektams finansuoti, neįrodė, kad Sporto rėmimo fondo lėšos, skirtos fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, buvo panaudotos finansuoti veikloms ir išlaidoms, kurias finansuoti yra draudžiama ar šios lėšos buvo panaudotos visai kitoms valstybės reikmėms finansuoti, t. y. ne sporto projektams finansuoti. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Sporto rėmimo fondo lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį atmetami.

48. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, pažymėtina, kad teisėtų lūkesčių principas iš esmės yra susijęs su aplinkybe, jog asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos tik tuomet, jei jos įgytos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus. Teisėti lūkesčiai iš neteisės nekyla (lot. ex injuria ius non oritur), todėl asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. LVAT praktikoje, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių esant panašaus pobūdžio aplinkybėms kaip nagrinėjamu atveju, nurodyta, kad Taisyklių 4 punkte pavartotas terminas „preliminariai“ turi būti suprantamas, kaip numatoma paskirstyti pinigų suma, kurios dydis gali kisti į vieną ar kitą pusę, atsižvelgus į Vyriausybės sudarytame ir Seimo patvirtintame valstybės biudžete tam tikslui realiai numatytas lėšas (žr. 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-313-552/2023). Nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsta teigti, jog pareiškėjas, vien dėl to, kad dalyvavo Kvietime ir pagal jį pateikė Paraišką, galėtų tikėtis, jog Kvietime nurodyta „preliminari“ suma bus išnaudota visiems sporto projektams, pateiktiems pagal Kvietimą, finansuoti ir (arba) kad visa pareiškėjo prašoma parama pagal pateiktą Paraišką bus išmokėta. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė apeliacinio skundo teiginio, kad, jeigu likusi Sporto rėmimo fondo lėšų suma 493 174,53 Eur būtų panaudota sporto projektams pagal Kvietimą finansuoti, pareiškėjas būtų gavęs finansavimą. Atsižvelgus į tai, ir nenustačius Sporto rėmimo fondo lėšų panaudojimo neteisėtumo, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su teisėtų lūkesčių pažeidimu, atmetami.

49. Nustatęs, kad skundžiama Įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą atlyginti žalą, kaip negautas pajamas, kildinamas iš ginčijamos Įsakymo dalies neteisėtumo.

50. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, pirmosios instancijos teismo motyvai teisinio situacijos vertinimo nekeičia, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

51. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Žalgirietis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.