Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, jog 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras įsakymu Nr. V-1866 patvirtino 2021 metų kvietimą teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, įgyvendinimui (toliau – ir Kvietimas), kurio 3.1. punktas numatė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis fondo lėšų paskirstymo proporcijomis, preliminari šio kvietimo lėšų suma 14 874 278,40 Eur, iš jų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą (40 procentų) – 7 437 139,20 Eur (Kvietimo 3.1.1 pp.). Vėliau Kvietimas nors ir buvo keistas 4 kartus, tačiau Kvietimo 3.1 punktas išliko nepakitęs, t. y. Kvietimo lėšų suma išliko 14 874 278,40 Eur, o iš jų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą (40 procentų) – 7 437 139,20 Eur.

Pareiškėja 2021 m. sausio 4 d. pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0713 finansuoti Projektą pagal 2021 m. sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios aktyvumo plėtrą“ (toliau – ir Paraiška). Prašomas skirti finansavimo dydis – 78 596,22 Eur. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė Įsakymą, kurio 2 punkte nurodė, jog neskiria finansavimo šio įsakymo 2 priede nurodytiems sporto projektams, vienas iš kurių – pareiškėjos Projektas, nors jis surinko 78 balo. Finansavimo neskyrimo priežastis – nepakako Sporto rėmimo fondo lėšų Paraiškai finansuoti.

Pareiškėjos įsitikinimu, atliekant Paraiškos vertinimą buvo atlikti neteisėti veiksmai, kurie lėmė nepagrįsto ir neteisėto Skundžiamo įsakymo, kuriuo neskirtas finansavimas pareiškėjos Projektui, priėmimą. Būtent dėl šių neteisėtų veiksmų atlikimo pareiškėja negavo finansavimo Projekto įgyvendinimui. Šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos idant pareiškėjos naudai būtų priteistas žalos atlyginimas. Pareiškėjos įsitikinimu, tiek Ministerija, tiek ir Fondas pareiškėjos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė tuo, kad Paraiškos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant taikytinuose teisės aktuose nustatytą sporto projektų vertinimo tvarką; Skundžiamo įsakymo dalis, kuria neskirtas finansavimas Projekto įgyvendinimui, neatitinka jai, kaip administraciniam sprendimui, keliamų reikalavimų; Paraišką vertinę ekspertai galimai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, todėl jie apskritai negalėjo vertinti Paraiškos; Skundžiamas įsakymas dalyje dėl finansavimo neskyrimo Pareiškėjo Projektui prieštarauja teisėtų lūkesčių principui.

Nurodo, kad viena esminių priežasčių, kodėl nebuvo skirtas finansavimas Projektui, buvo tai, kad buvo pažeista Paraiškai taikytina teisės aktuose nustatyta vertinimo tvarka. Reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, tvarką nustato Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 40 punktą, Paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriteirjus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui. Kvietimo 30 punktas nustato, kad paraiškų turinio vertinimas vykdomas bendraisiais sporto projektų vertinimais kriterijais (Aprašo 40 punktas), kurie detalizuoti paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lape (Kvietimo 3 priedas), ir specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais. Kvietimo 31 ir 32 punktai nustato, kad minimalus pereinamasis specialiajųjų sporto projektų vertinimo kriterijų balas – 8, o maksimalus – 15. Taigi, pagal minėtą Aprašo 40 punktą ir Kvietimo 32 punktą, paraiška pagal bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus maksimaliai gali surinkti 85 balus, o pagal specialiuosius – 15. Kvietimo 3 priede patvirtinta Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo forma (toliau – ir Forma). Vertintojas, vertindamas paraišką pagal kiekvieną atskirojo bendrojo vertinimo elementą, privalo atsižvelgti į kiekvienam elementui pateiktas vertinimo gaires ir pagal šias gaires skirti atitinkamą balą, nurodytą Formoje.

Pažymi, kad paraiškų turinio vertinimas, be kita ko: turi būti atliekas pagal keturis bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus, kuriems bendrai gal ibūti skirta iki 85 balų; turi būti atliekamas pagal dešimt specialiųjų sporto projektų vertinimų kriterijų, patvirtintų ministro, kuriems bendrai gal ibūti skirta iki 15 balų; 3. Paraiškos turinio vertinimą atliekantis ekspertas (ekspertai) turi pakomentuoti kiekvieno kriterijaus (bendrojo ir specialaus) vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis; vertintojas, vertindamas paraišką pagal kiekvieną atskirojo bendrojo vertinimo elementą, privalo atsižvelgti į kiekvienam elementui pateiktas vertinimo gaires ir pagal šias gaires skirti atitinkamą balą, nurodytą Formoje; maksimalus balas specialiajam kriterijui skiriamas tuomet, kai specialusis kriterijus išsamiai pagrindžiamas paraiškoje. Specialiajam kriterijui pusė maksimalaus balo skiriama tuomet, kai specialusis kriterijus paminimas, tačiau nepakankamai, neišsamiai pagrindžiamas paraiškoje. Specialiajam kriterijui skiriama 0 balų tuomet, kai specialusis kriterijus nepagrindžiamas, neaprašomas paraiškoje; Paraiškos turinio vertinimą atliekantis ekspertas (ekspertai) turi pateikti aiškius, konkrečius, motyvuotus, pagrįstus ir vienas kitam neprieštaraujančius komentarus; Paraiškos turinio vertinimą atliekantis ekspertas (ekspertai) turi pateikti vengti asmeninio pobūdžio nuomonės ir vartoti neutralią kalbą. Pareiškėjos įsitikinimu, Paraiškos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant sporto projektų vertinimo tvarką. Paraiškos vertinimą atlikęs ekspertas (ekspertai) nevykdė pareigos pakomentuoti kiekvieno vertinimo kriterijaus – bendrojo ir specialaus – elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis. Paraiškos vertinimą atlikęs ekspertas (ekspertai) turėjo pareigą pakomentuoti kiekvieną minėto antrojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus elementą bei pagrįsti kiekvienam elementui skirtą balą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis. Tačiau šiuo atveju ekspertas ar ekspertai, vertinę Paraišką, to nepadarė.

Atkreipia dėmėsį, kad ekspertai nurodė, kokį balą suteikė Paraiškai pagal kiekvieną iš antrojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“ trijų elementų, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl buvo skirtas konkretus balas pagal kiekvieną aptariamo vertinimo kriterijaus elementą. Pavyzdžiui, elementui „Sporto projekto uždavinių ir rezultatų išmatuojamumas ir įvykdomumas, vidinės sporto projekto logikos nuoseklumas (sporto projekto rezultatai yra sporto projekto veiklų padarinys, sporto projekto veiklos sudaro prielaidas įgyvendinti sporto projekto uždavinius, o pastarieji – pasiekti nustatytą sporto projekto tikslą)“ buvo skirti 6,5 balo iš 10 galimų, tačiau nėra pateikta jokio paaiškinimo, kodėl Paraiška pagal šį elementą buvo įvertintinta tik 6,5 balo ir kas lėmė tokį vertinimą. Atitinkamai, tokie paaiškinimai nėra pateikti ir kitiems aptariamo vertinimo kriterijaus elementams. Taip pat ekspertai tik bendrai surašė Projekto stiprybes, iš kurių nėra aišku, kurios stiprybės, eksperto (ekspertų) vertinimu, yra priskirtinos kuriam antrojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“ elementui. Be to, tik bendrai surašė projekto tobulintinas sritis, iš kurių vėlgi nėra aišku, kurios tobulintinos sritys, eksperto (ekspertų) vertinimu, yra priskirtinos kuriam bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“ elementui. Analogiškai, tie patys vertinimo tvarkos pažeidimai yra padaryti ir kitų bendrųjų vertinimo kriterijų atveju.

Pažymi, jog ekspertas, vertindamas Paraišką, nesivadovavo jam privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis. Pavyzdžiui, antrojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“ elementui „Sporto projekto uždavinių ir rezultatų išmatuojamumas ir įvykdomumas, vidinės sporto projekto logikos nuoseklumas (sporto projekto rezultatai yra sporto projekto veiklų padarinys, sporto projekto veiklos sudaro prielaidas įgyvendinti sporto projekto uždavinius, o pastarieji – pasiekti nustatytą sporto projekto tikslą)“ ekspertas (ekspertai) skyrė 6,5 balo iš 10 galimų. Tačiau šiuo atveju nėra aišku, dėl kokių priežasčių, aptariamam elementui nebuvo skirti maksimalūs 10 balų. Paraiška pagal elementą „Sporto projekto uždavinių ir rezultatų išmatuojamumas ir įvykdomumas, vidinės sporto projekto logikos nuoseklumas (sporto projekto rezultatai yra sporto projekto veiklų padarinys, sporto projekto veiklos sudaro prielaidas įgyvendinti sporto projekto uždavinius, o pastarieji – pasiekti nustatytą sporto projekto tikslą)“ turėjo būti įvertinta nuo 8 iki 10 balų, tačiau šiuo atveju Paraiška pagal aptariamą elementą buvo įvertinta tik 6,5 balo, o tokio balo skyrimas niekaip nėra paaiškintas. Taip pat Paraiškos vertinimą atlikęs ekspertas (ekspertai) nesivadovavo specialiųjų vertinimų kriterijų vertinimo tvarka. Šiuo atveju konkretūs Vertinimo lape pateikti specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimai ir šiems specialiesiems kriterijams skirti balai patvirtina, kad ekspertas (ekspertai) nesivadovavo specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo tvarka. Pavyzdžiui, Paraiška pagal specialųjų vertinimo kriterijų „Sporto projektu prisidedama prie skatinimo dalyvauti savanoriškoje sporto veikloje: savanoriai prisideda prie sporto projekto veiklų organizavimo” yra skirta 1,5 balo iš 4 galimų. Šiam specialiajam kriterijui galėjo būti skirta 4, 2 arba 0 balų, nes, kaip minėta, maksimalus balas specialiajam kriterijui skiriamas tuomet, kai specialusis kriterijus išsamiai pagrindžiamas paraiškoje. Specialiajam kriterijui pusė maksimalaus balo skiriama tuomet, kai specialusis kriterijus paminimas, tačiau nepakankamai, neišsamiai pagrindžiamas paraiškoje. Specialiajam kriterijui skiriama 0 balų tuomet, kai specialusis kriterijus nepagrindžiamas, neaprašomas paraiškoje. Pareiškėjo įsitikinimu, pagal aptariamą specialųjį kriterijų, Pareiškėjui turėjo būti skirti bent 2 balai, kadangi Vertinimo lape aiškiai nurodyta, jog „Specialieji sporto projektų vertinimo 5 <...> kriterijai paminimi, tačiau nepakankamai, neišsamiai pagrindžiami paraiškoje. Penktojo kriterijaus pagrindime trūksta patikslinimo, kokiais būdais savanoriai prisidės prie veiklų įgyvendinimo.“

Pabrėžia, jog Įsakymo dalis, kuria nuspręsta neskirti finansavimo Projekto įgyvendinimui, neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Vertinimo lapas yra sudėtinė ginčijamos Skundžiamo įsakymo dalies motyvuojamoji dalis, tačiau nei Vertinimo lape, nei Pranešime, nei Priede nėra pateikti motyvai, kurių pagrindu Projektas surinko 78 vertinimo balus. Paraiškos vertinimą atlikęs ekspertas (ekspertai) nevykdė pareigos pakomentuoti kiekvieno vertinimo kriterijaus – bendrojo ir specialaus – elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis, nors tokią pareigą pagal taikytiną reglamentavimą turėjo. Nėra pateikta jokių motyvų, kodėl buvo skirtas vienoks ar kitoks balas kiekvienam iš bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų ir kiekvienam iš šių kriterijų elementų. Be to, Skundžiamame įsakyme yra tik lakoniškai nurodyta, kad jis yra priimtas vadovaujantis Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 9 dalimi, Aprašo 55 punktu ir atsižvelgiant į Švietimo mainų paramos fondo direktorės 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. VE-95 patvirtintas sporto projektų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo išvadas ir į Sporto projektų komisijos 2021 m. birželio 2 d. protokole Nr. SG2-7 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo, į 2021 m. biržėlio 4 d. elektroninio balsavimo protokole Nr. SG2-8 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo. Tačiau nei Vertinimo lape, nei Pranešime, nei Priede, nei tuo labiau Skundžiamame įsakyme nėra niekaip pagrįsta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo nukrypta nuo ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairių ir tvarkos. Taip pat Vertinimo lape pateikti motyvai yra nemotyvuoti.

Nurodo, jog Paraišką vertinę ekspertai galimai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, todėl jie apskritai negalėjo vertinti Paraiškos. Aprašo 42 punktas nustato konkrečius reikalavimus, kurie yra keliami ekspertams, vertinantiems sporto projektus. Kadangi pareiškėja mano, kad buvo pažeista sporto projektų vertinimo tvarka, turi įtarimų, kad Paraišką vertinęs ekspertas (ekspertai) neatitiko jiems keliamų reikalavimų. Be to, nurodo, kad Įsakymas dalyje dėl finansavimo neskyrimo pažeidžia teisėtus lūkesčius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina asmenų lygiateisiškumo, konstitucinį teisinės valstybės principą, apimantį teisinį aiškumą, teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Atsakovas, priimdamas Skundžiamą įsakymą dalyje, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjos Projektui, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius ta apimtimi, jog pareiškėja: dėjo pastangas, jog parengti kokybišką Projektą ir tai atliko, o Paraiška buvo įvertinta kaip tinkama gauti finansavimą; tikėjosi, kad Projektui perėjus administracinės atitikties vertinimą, kaip tai numato Aprašo 44-54 punktai, Projektas bus įvertintas vadovaujantis pagal Apraše, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2019-02-14 įsakymu Nr. V-123 patvirtino Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų , skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) ir Kvietime nustatytą tvarką ir kad, vertinant Paraišką, bus vadovaujamasi Formoje pateiktomis vertinimo gairėmis, tačiau, kaip išsamiai pagrįsta aukščiau, šiuo atveju akivaizdžiai buvo pažeista sporto projektų vertinimo tvarka ir nesivadovauta Formoje pateiktomis vertinimo gairėmis; ikėjosi, kad net ir 78 balai, kurie buvo skirti Paraiškai (nors Pareiškėjo įsitikinimu, Paraiška turėjo būti įvertintinta kur kas aukštesniu balu), yra pakankamai aukštas balas visų paraiškų konktekste, kad gauti Sporto rėmimo fondo finansavimą; suprato, kad Pareiškėjo Projekto finansavimui pagal Kvietimą, atsižvelgiant į tai, kiek pareiškėja surinko balų, finansavimo užteks, t.y. tikėjosi, kad Kvietimas bus įvykdytas Pareiškėjo atžvilgiu pilna apimtimi.

Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad Ministerija, planuodama konkretų kvietimą prisiima finansines rizikas, nes tiek pagal Finansų ministerijos išaiškinimus, tiek pagal bendrą asignavimų paskirstymo praktiką, Ministerijos gali planuotis lėšas keliems metams į priekį, anksčiau prisiimtiems ir būsimiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau tik iš einamųjų metų įstatymu patvirtintų asignavimų programoms ir projektams (gali naudoti lėšas biudžetiniais metais ir tik, kurias įstatymu patvirtino Seimas). Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. buvo registruotas Seimo narių (41 Seimo narys) Pasiūlymas dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto XIIIP-5302(2) (toliau – 2021 m. finansinių rodiklių įstatymas), kuriuo buvo pasiūlyta sumažinti Fondo lėšas, perkeliant jų dalį (t. y. apie 30 proc. arba 6 300 000 Eur) aukšto meistriškumo sportui finansuoti. Pakeitimai buvo susiję su 2021 metais, kurie paskelbti Olimpiniais metais. Šie metai yra svarbūs visai Lietuvai, jos reprezentavimui Olimpinėse žaidynėse ir atrankai į jas. Pakeitimai taip pat yra itin reikšmingi sporto šakų federacijų jaunųjų sportininkų rengimui, trenerių darbo užmokesčiui bei pasirengimui kitoms aukšto rango varžyboms (Pasaulio, Europos čempionatai ir kt.).

Kvietimas buvo patvirtintas 2020 m. lapkričio 30 d., tačiau 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pirmojoje redakcijoje nebuvo atsižvelgta į Seimo narių pasiūlymą, nes Seime buvo sutarta, kad Ministerijai parengus Sporto įstatymo pakeitimo projektą, Seimo pavasario sesijos metu bus perskirstyti ir Ministerijos 2021 m. asignavimai sportui. Seimo 2021 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-430 (toliau – 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymas) 12 straipsniu buvo pakeistas 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo 3 priedas, t. y. 6 422 000 Eur sumažintos lėšos Fondui, kurios pagal įstatymą priskiriamos „Valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti“.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsnyje yra numatyta, kad Seimas biudžetiniais metais gali keisti biudžetą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta praėjus daugiau nei pusmečiui nuo 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo patvirtinimo, todėl pareiškėjos argumentai, kad Kvietimo sumos iš esmės visa apimtimi turi būti paskirstytos kaip nurodytos (konkrečia suma nurodyta Kvietime) yra neteisingi ir nepagrįsti. Taigi, pareiškėja neįvertino aplinkybės, kad Seimas turi teisę keisti valstybės biudžetą kalendoriniais metais Seimo sesijų metu (Kaip jau minėta, Seimas priėmė 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo lėšos Fonde sumažėjo, bei Seimas patvirtino asignavimų Ministerijai galimą perskirstymą).

Nors pareiškėjos Paraiška surinko 78 balus, bet įvertinant konkurenciją veiklos srityje ir tai, kad lėšų pakako tik aukštus balus surinkusiems projektams, t. y. surinkusiems 80 balus ir daugiau, pareiškėjos lūkestis nėra pagrįstas, nes dalyvavimas konkurse ir surinkimas daugiau nei minimalus reikalingas surinkti balų skaičius dar neužtikrina lėšų gavimo, o pastangas deda visi projektų pareiškėjai, net ir tie, kurie nepraeina pirmojo vertinimo etapo. Taigi, pareiškėjos motyvai dėl galimai pažeistų teisėtų lūkesčių yra nepagrįsti ir atmestini.

Dėl prašomos priteisti žalos nurodo, kad pareiškėja neįrodė fakto, kad Ministerijos, kaip institucijos veiksmai ar neveikimas buvo/yra neteisėti, nepagrįsti, todėl negali atsirasti ir būtinos viešai atsakomybei kilti kitos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ar tuo labiau kaltė. Vien rėmimasis preliminariai suplanuotų lėšų Kvietime maksimaliais skaičiais, nepasibaigus visų Fondo lėšų paskirstymui ir esant realiai galimybei, kad Seimas turėjo teisę perskirstyti 2021 m. biudžetą bei Ministerijai žinant, kad perskirstymas planuojamas, jai įvertinus ir tikslingai nustačius Kvietime preliminarias sumas, neleidžia teigti, kad Ministras, patvirtinęs ir nepatikslinęs Kvietimo sumos, padarė neteisėtą sprendimą, tuo pačiu sukeliantį galimai teisėtą lūkestį pareiškėjai gauti finansavimą arba, kad pareiškėja negavo pajamų. Pažymi, kad pajamų gavimas niekaip negali būti sietinas su konkurso būdu atrenkamais projektais, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo mainų paramos fondas, kartu atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepimo argumentais palaikė atsakovės poziciją. Papildomai nurodė, kad Sporto rėmimo fondo lėšos skiriamos konkursiniu būdu, daugiausiai balų surinkusioms paraiškoms. Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti (sritims, kurias administruoja Trečiasis asmuo) buvo pateiktos 1309 paraiškos, o finansavimo pakako vos 212 paraiškų. Finansuotų paraiškų dalis siekė vos apie 16,2 procento skaičiuojant nuo viso teiktų paraiškų (sritims, kurias administruoja Trečiasis asmuo) skaičiaus. Atitinkamai, vertinant nefinansavimo aplinkybes, būtina atsižvelgti, jog konkurencija dėl finansavimo buvo itin didelė ir tik patys kokybiškiausi projektai gavo sporto rėmimo fondo finansavimą. Dėl šios priežasties pareiškėjos sąlyginai aukštą paraiškos SRF-FAV-2021-1-0713 (toliau – Paraiška) įvertinimą – 78 balus surinkusi Paraiška negavo finansavimo (žemiausią balą surinkusi Paraiška, kuri buvo finansuota surinko 80 balų).

Nurodo, jog pareiškėjos Paraišką vertino du aukštos kvalifikacijos ekspertai (atitinkantys Aprašo 42 keliamos kvalifikacijos reikalavimus), kurie Paraišką vertino atskirai, nematydami vienas kito vertinimų. Atskirai vertindami Paraišką ekspertai skyrė atitinkamai 69 ir 87 balus (balų skirtumas, vadovaujantis Taisyklių 60.2. papunktį laikomas tinkamu, galutinis vertinimas nustatytas pagal aritmetinį vidurkį). Aritmetinis vertinimų vidurkis – 78 balai (konsoliduotas vertinimas). Ekspertai konsoliduotame vertinime motyvavo skiriamus balus ir vadovavosi 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1866 patvirtintas 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai 3 priede pateiktos vertinimo gairėmis (toliau – Gairės). Visų vertinimo kriterijų vertinimas yra aiškiai ir nedviprasmiškai argumentuotas ekspertų po kiekvienu vertinimo kriterijumi argumentuojant kiekvieno kriterijaus visas sudedamąsias dalis atitinkamai, kaip pateikti šiame vertinimo išaiškinime.

Pareiškėja nurodė, kad Kvietime buvo numatyta, jog fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą bus skirta 7 437 139,20 Eur, tačiau Įsakymu buvo skirta tik 4 712 961,87 Eur, t. y. net 2 724 177,33 Eur mažiau nei numatyta Kvietime. Jeigu būtų buvusi išdalinta visa Kvietime numatyta suma, t. y. 7 437 139,20 Eur. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Projektui neabejotinai būtų buvęs skirtas finansavimas net ir surinkus 78 balus.

Minėta, kad Kvietime (patvirtintas 2020 m. lapkričio 30 d.) buvo nurodyta preliminari šio kvietimo lėšų suma 14 847 278,40 Eur, iš jų skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą veiklos srities lėšų suma – 7 437 139,20 Eur. Kvietime, be kita ko, paaiškinta žodžio „preliminari“ reikšmė, t. y. nurodoma, kad „preliminari suma nurodyta remiantis planuojamais metų valstybės biudžeto asignavimais. Tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą“.

2021 m. birželio 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymas Nr. XIV-430, įsigaliojęs nuo 2021 m. liepos 1 d., pagal kurį Ministerijai skirta 1 708 242 000 Eur 2021 metų valstybės biudžeto asignavimų, tačiau 12 straipsniu taip pat pakeistas 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo 3 priedas ir Ministerijai sumažintos valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti ir skirta 14 986 000 Eur. Vadinasi, nuo 2021 m. liepos 1 d. Ministerijai buvo 6 422 000 Eur sumažintos (21 408 000 Eur – 14 986 000 Eur) valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, kurioms priskiriamos lėšos Sporto rėmimo fondui.

Įvertinus aptartas teisės normas, darytina išvada, kad po 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo, kuriuo lėšų Sporto rėmimo fonde dydis buvo sumažintas, Ministerija negali paskirstyti Kvietime nurodytų preliminarių sumų. Atsakovės skaičiavimais, įvertinus Seimo perskirstytas Sporto rėmimo fondo lėšas aukšto meistriškumo sportui, Kvietimo suma Švietimo mainų paramos fondo administruojamoms 1–4 sritims siekia iki 11 988 800 Eur, iš kurių fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą srityje sudaro 5 206 136,4 Eur (kurioje Paraišką teikė ir pareiškėja). Tačiau 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pagrindu numatyta suma sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą, – 5 206 136,4 Eur, negali būti visa skirta 2021 m. kvietimo sporto projektams kadangi priėmus 2020 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Sporto įstatymo 17 straipsnis (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija) 2 dalies nuostata „Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti“ tiek, kiek pagal ją draudžiama perduoti Fondo lėšas į valstybės biudžetą ir per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti, prieštarauja Konstitucijos 129 straipsniui, 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Taigi, minėta suma naudojama tiek esamiems ankstesnių metų Fondo įsipareigojimams užtikrinti, tiek 2021 m. naujiems sporto projektams finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esamų ankstesnių metų įsipareigojimų sporto projektuose dydį, likusi suma, konkrečiai skundo padavimo metu – 4 712 961,87 Eur, buvo skirta naujiems 2021 m. sporto projektams finansuoti. 2021 m. rugpjūčio 20 d. atlikus Įsakymo pakeitimą, Lietuvos sveikuolių sąjungai atsisakius įgyvendinti projektą Nr. Nr. SRF-FAV-2021-1-1062, kuriam buvo paskirtas 39 496,48 Eur finansavimas, sutiktina su atsakovės pozicija, jog pareiškėjos sporto projektui lėšų vis tiek nepakanka (pareiškėjos prašoma finansuoti suma 78 596,22 Eur).

Pareiškėja nurodė abejones dėl Paraišką vertinusių ekspertų kvalifikacijos. Tačiau pareiškėja šių abejonių jokiais svariais įrodymais nepagrindė.

Aprašo 42 punkte numatyta, jog ekspertus paraiškos turiniui vertinti parenka atsakinga institucija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Ekspertams keliami minimalūs reikalavimai: turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkamą kompetenciją (t. y. vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti), būti nepriekaištingos reputacijos, nešališkiems (t. y. ne mažiau kaip 1 metus iki ekspertinio vertinimo pradžios neturėję darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių su pareiškėju, partneriu ar atsakinga institucija, ar nesusiję su jais civiliniais santykiais (asmenimis, susijusiais civiliniais santykiais, laikomi: sudarę civilinę paslaugų teikimo, darbų atlikimo ar prekių teikimo sutartį (-is), nėra pareiškėjo, partnerio ar atsakingos institucijos valdymo organų nariu, su pareiškėju ar partneriu, jų valdymo organų nariais, ar ekspertus paskiriančiais atsakingos institucijos valstybės tarnautojais ar darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, nesusiję artimos giminystės ir (ar) svainystės ryšiais (asmenimis, susijusiais artimos giminystės ir (ar) svainystės ryšiais, laikomi: sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), seneliai, vaikaičiai, taip pat eksperto ir jo sutuoktinio broliai (įbroliai), seserys (įseserės) ir šių brolių (įbrolių) bei seserų (įseserių) sutuoktiniai, taip pat asmenys, įregistravę partnerystę įstatymų nustatyta tvarka); neturi pareiškėjo ar partnerio įstatinio kapitalo dalies arba turtinio įnašo jame, negauna iš pareiškėjo ar partnerio bet kokios rūšies pajamų. Ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tai ekspertas patvirtina teikdamas atsakingos institucijos patvirtintos formos deklaraciją. Taisyklėse gali būti keliami didesni nei minimalūs reikalavimai ekspertams.